Vilniaus sporto rūmų ir Žalgirio stadiono teritorija

[Budulis]

Debilizmas. Kiek USA yra griaunama senų stadionų, o vietoj jų iškyla nauji. Sporto rūmai įdomus statinys, bet net neabejoju, kad jų vietoj būtų galima ką nors geresnio padaryti.
O dėl tų žydų kapinių - turi jie juk savo valstybę, gali kaulus išsikasti ir pas save perlaidoti.

[molotov_47]

O dėl tų žydų kapinių - turi jie juk savo valstybę, gali kaulus išsikasti ir pas save perlaidoti.

Taigi nelabai didelė ta jų valstybė. Turbūt jei sudėt visų žydų kapinių plotus gausis dvigubai didesnė teritorija .

[spirit]

Kas čia blogo?

O kas čia gero? Man asmeniškai tie studija paversti sporto rūmai jau baigia už*****. Taip pat, žvelgiant nuo pilies, jie su tuo stadionpalaikiu atrodo labiai nereprezentatyviai.

[Eimantas]

O kas čia gero? Man asmeniškai tie studija paversti sporto rūmai jau baigia už*****. Taip pat, žvelgiant nuo pilies, jie su tuo stadionpalaikiu atrodo labiai nereprezentatyviai.

Pakeisti stiklinę dalį (sutvarkyti), sutvarkyti sienas (išorę), padaryti modernų apšvietimą ir sutvarkyti aplinką. Labai abejotinas dalykas, kad vietoje rūmų atsirastų kažkoks vertingos architektūros pastatas, žinant tendenciją labai taupyti išvaizdos (ir ne tik) sąskaita.
Dėl stadiono: viešajam interesui patenkinti tegul greičiau atsiranda Šeškinės stadionas ir N.Vilnios futbolo kompleksas, o šito vietoje nors ir daugiabučius stato, jų klubinis-komercinis reikalas.

[spirit]

Variantas priimtinas, nes taip ar taip su tuo kvartalu reikia kažką daryti

[Svecias]

http://www.miestai.net/vilniaus-konc...o-miestui.html

[Sinouku]

Jeigu vietoj suios viets iskiltu naujas kompleksas, jis taip pat galetu buti toks pats nenugriaunamas ateityje as suprasciau jeigu jie tikrai butu isskirtini ir nors kiek ziuretusi. Kiek savo kolegoms Vokietijoj rodziau sio pastato nuotraukas, ne is vieno nesusilaukiau teigiamos nuomones... Ech, gaila, jg lietuviams taip dar stipriai ikalta yra istorines vertybes (gaila, kad ne tos kurios reikia, o tos, kurios miestui nereikalingos..).

[Svecias]

Paveldo ekspertai: už žydų kapinių iškėlimą jau sumokėjo caras

www.DELFI.lt

2007 balandžio mėn. 24 d.

Pirmadienį Lietuvos architektų sąjungoje vykusiame įvairių visuomeninių organizacijų susitikime apsvarstytos Vilniaus koncertų ir sporto rūmų aplinkinės teritorijos vystymo galimybės, atsižvelgiant į buvusių žydų kapinių lokalizaciją.

JAV žydų bendruomenės atstovai yra pareiškę pretenzijų, kad dėl planuojamų Sporto rūmų ir vykdomų „Karaliaus Mindaugo“ apartamentų statybų teritorijoje niekinamos žydų kapinės.

Jungtinės paveldo ekspertų tarybos nuomone, atsižvelgiant į istorinį faktą, jog kapinės buvo panaikintos 1831 metais, Rusijos caro įsakymų už jų iškėlimą buvo sumokėta, o vertingiausi kapai ir antkapiniai paminklai iškelti į buvusias Olandų žydų kapines, reikėtų pripažinti, jog Lietuvos valstybė nėra atsakinga už buvusių žydų kapų iškėlimą ir/ar jų iškėlimo moralinius padarinius, rašoma Lietuvos architektų sąjungos pranešime spaudai.

[Gladiator]

Buvęs meras nelaidoja drąsių idėjų

Vilniaus kultūros žemėlapį turėtų papildyti garsusis Guggenheimo muziejus Niujorke drauge su Sankt Peterburgo Ermitažu.

Jau pradėta rengti grandiozinio kultūros centro Vilniuje galimybių studija.

Tačiau ar pasikeitus Vilniaus valdžiai šis kelerius metus svarstomas projektas, ateityje galintis į Lietuvą privilioti minias turistų iš viso pasaulio, nebus palaidotas?

Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su buvusiu Vilniaus miesto meru, sostinės tarybos nariu Artūru Zuoku.

- Kai kurie jūsų oponentai idėją Vilniuje įkurti Guggenheimo muziejų yra pavadinę fantastine. Dabar, kai jūs jau nediriguojate Vilniaus valdžiai, tokie planai tikriausiai dar sunkiau įgyvendinami?

- Iš tiesų dar prieš pustrečių metų daug kam atrodė, kad bendras Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialas bei Jono Meko vizualinių menų centras – nereali idėja.

Tačiau kai prieš kelis mėnesius lankiausi Niujorke, Guggenheimo muziejaus vadovas Thomas Krensas, kurio senelė, beje, kilusi iš Kauno, pasakė: „Kai pirmą kartą atvykai, netikėjau, kad galima rimtai kalbėti apie mūsų muziejaus filialą Vilniuje. Dabar matau, kad tai visiškai realu“.

- Turbūt iš pradžių nebuvo lengva Guggenheimo muziejaus vadovą įtikinti, kad verta bent susitikti su Vilniaus meru?

- T.Krensas prisipažino, kad pirmą kartą sutiko mane priimti tik todėl, kad tarpininkavo Guggenheimo muziejaus fondo tarybos narys, iškilus JAV verslininkas Martinas Grussas ir jo lietuvių kilmės žmona Audrey.

Įkūręs filialą Ispanijoje, Bilbao mieste, Guggenheimo muziejus daugiau neketino imtis jokių naujų projektų Europoje.

Bet pavyko pakeisti šią nuomonę. Pernai spalio mėnesį į Vilnių atvažiavo ir T.Krensas su savo palyda, ir Ermitažo direktorius Michailas Piotrovskis. Tuomet ir sutarėme, kad imamės kurti bendrą šių muziejų projektą Vilniuje.

Tai net paskatino Guggenheimo muziejaus ir Ermitažo vadovus imtis panašaus projekto Abu Dabyje.

- Vilnius pirmasis pasiūlė šią idėją, o Abu Dabyje jau net prasidėjusios muziejaus statybos. Kodėl arabai mus lenkia?

- Jungtiniuose Arabų Emyratuose viską sprendžia vienas žmogus – emyras. Nereikia diskutuoti, iš karto galima imtis statybų, o ir pinigų ten yra tiek, kiek tik prireikia didžiausioms svajonėms.

Bet mes taip pat daug nuveikėme. Dėl teisės įkurti Guggenheimo muziejaus filialą Vilnius konkuravo su 140 miestų. Dabar rengiamasi įgyvendinti tris projektus – Abu Dabyje, Vilniuje ir Malaizijoje, Singapūre arba Taivane.

- Bet kas nutiks, jeigu naujoji sostinės valdžia pasakys, kad Guggenheimo muziejus – tik asmeninis pasireklamuoti norėjusio buvusio mero A.Zuoko sumanymas?

- Tikiuosi, kad bus laikomasi tęstinumo principo. Juolab kad šią idėją remia ir premjeras Gediminas Kirkilas, ir Kultūros ministerija. Daugiafunkcio kultūros centro Vilniuje projektas įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą programą.

Be to, ankstesnės kadencijos Vilniaus taryba spėjo priimti esminius sprendimus.

Pasirašyta sutartis pirkti Sporto rūmus, kur ir planuojamos statybos, įkurtas J.Meko vizualinių menų centras, nutarta įsigyti „fluxus“ judėjimo įkūrėjo Jurgio Mačiūno darbų kolekciją, skirta pradinių lėšų galimybių studijai rengti.

J.Meko vizualinių menų centro idėją jau parėmė verslas: 9 milijonus litų skyrė „Akropolis“, 5 milijonus litų – „Ranga IV“, vieną milijoną – advokatų kontora „Lawin“.

Vilniuje kuriamas daugiafunkcis kultūros centras turėtų vadintis „Ermitažas-Guggenheimas Vilnius“. Viena jo dalių – J.Meko vizualinių menų centras, kuriame bus eksponuojamos avangardinio kino istorijos bei J.Mačiūno darbų kolekcijos.

Kitose kultūros centro salėse įsikurs Ermitažo ir Guggenheimo muziejų ekspozicijos.

Bus pristatomi ir Lietuvos menininkų kūriniai, o tai jiems atvers naujas galimybes. Kaip rodo Guggenheimo muziejaus Bilbao pavyzdys, turistai nesitenkina vienu objektu, todėl didžiulės naudos sulaukia visa miesto kultūros industrija.

Taip pat ketinama įrengti nekomercinio kino sales, vaikų ir jaunimo edukacinį centrą, biblioteką. Tai būtų pirmasis pasaulinio lygio meno centras Lietuvoje. Net ir svetur tokių objektų nėra daug.

- Apie J.Meko archyvo perkėlimą į Lietuvą kalbama jau ne vieneri metai. Kodėl nepavyko to padaryti anksčiau?

- Kliudė tai, kad J.Mekui buvo daug žadama, o realiai nieko nedaroma. Gal kai kas norėjo savotiškai nusavinti iniciatyvą jo archyvą atvežti į Lietuvą.

Stigo ir bendradarbiavimo tarp politikų ir meno žmonių.

J.Meko vizualinių menų centro įkūrimas – tik pirmasis žingsnis. Reikėjo dar įsigyti J.Mekui priklausančią Stendhalio galerijos Niujorke valdomą J.Mačiūno kolekciją, kurioje yra apie 2700 darbų ir dokumentų.

Beje, ten yra ir dokumentų, pasakojančių, kaip Niujorke buvo įkurtas pasaulinio garso Soho menininkų kvartalas. Jį įkūrė lietuvis J.Mačiūnas. Manau, bus įdomu ir niujorkiečiams atvažiuoti į Vilnių susipažinti su jų pamėgto Soho kvartalo istorija.

J.Mekas sutiko šią kolekciją parduoti tik Vilniui, nors ir G.Pompidou kultūros centras Paryžiuje, ir keli JAV muziejai siūlė bent porą milijonų dolerių daugiau, nei gali mokėti Vilnius.

Praėjusios kadencijos miesto tarybai pritarus, prieš pusantro mėnesio pasirašėme šios kolekcijos pirkimo sutartį ir artimiausiu metu dalis darbų jau bus atvežta į Lietuvą.

- Guggenheimo muziejai įkuriami išskirtinės architektūros rūmuose.

Ar Vilnius sugebės pastatyti naują turbūt ne mažiau kaip Valdovų rūmai kainuojantį pastatą?

- Guggenheimo muziejus į uždarą architektūros konkursą ketina kviesti tris architektus, kurie priskiriami pirmajam pasaulinės architektūros dešimtukui.



Man jau teko bendrauti su Lietuvai gerai žinomu italų architektu Massimiliano Fuksu, susprogdintų Niujorko Pasaulio prekybos centro bokštų vietoje naują statinį projektuojančiu Danieliu Liebeskindu (beje, šio vieno žymiausių pasaulio architektų protėviai kilę iš Vilniaus) ir pasaulinio garso architektu Franku O.Gehry, kuris projektavo Guggenheimo muziejų Bilbao.

- Tokio lygio architektų projektuoti pastatai paprastai kainuoja šimtus milijonų eurų. Ar Lietuva pajėgi finansuoti tokius projektus?

- Reikia skaičiuoti, ar investicijos atsiperka. Ispanų pavyzdys įrodo, kad pinigai grįžta su kaupu.

Kai 1990 metais Bilbao ryžosi kurti Guggenheimo muziejų, šis miestas buvo beveik bankrutavęs, nes viena po kitos buvo uždarytos jo ekonomiką lėmusios laivų statyklos ir metalo apdirbimo įmonės.

Muziejus kainavo apie 133 milijonus eurų. Bilbao vadovai pasakojo, kad tokioms investicijoms jie ryžosi ne iš didelės meilės menui. Jie suprato, kad menas yra ir verslas, nors daug kas tuomet abejojo šio projekto tikslingumu.

Pasirodė, kad miesto valdžia buvo teisi. Per metus Guggenheimo muziejų Bilbao aplanko maždaug milijonas žmonių. Vidutiniškai per dieną vienas turistas mieste palieka beveik 200 eurų.

Skaičiuojama, kad muziejaus įtaka Bilbao ekonomikai siekia 186 milijonus eurų per metus. Buvo sukurta 4800 darbo vietų.

Projektas miestui atsipirko per penkerius metus.

- Ar panašių investicijų prireiks ir Guggenheimo projektui Vilniuje?

- Tai nustatys galimybių studija. Bilbao muziejaus plotas – 22 tūkstančiai kvadratinių metrų, o Vilniuje būtų statomas maždaug 14-15 tūkstančių kvadratinių metrų pastatas. Išankstiniais apskaičiavimais, statyba kainuotų apie 60 milijonų eurų.

Tačiau tai būtų labai prasmingos investicijos, nes toks muziejus pakylėtų Vilnių į pasaulinių kultūros centrų lygį.

Esu įsitikinęs, kad Vilniaus ateitį lems ne pramonė, o kultūra.

- Guggenheimo muziejų planuojama įkurti dabartinių apleistų Sporto rūmų vietoje. Bet neseniai kilo triukšmas, kad šioje vietoje kadaise buvo žydų kapinės. Ar tai nesujauks muziejaus kūrimo planų?

- Be abejo, Guggenheimo muziejus nesiims projekto, kuris keltų moralinio pobūdžio abejonių.

Tačiau tie asmenys, kurie kelia triukšmą dėl Sporto rūmų, remiasi nieko bendra su realybe neturinčiais mitais.

Manau, kai kurie Lietuvos politikai ir pareigūnai per daug pataikauja šiems žmonėms. Nekreipiama dėmesio į moksliškai įrodytus faktus, bet įsiklausoma į vien spėlionėmis pagrįstas nuomones. Tai žemina Lietuvą.

Kai susitikau su į Vilnių atvažiavusiu tuomečiu JAV Atstovų rūmų pirmininku Dennisu Hastertu, jis pirmiausia paklausė: „Mere, ką ketinate statyti žydų kapinių vietoje?“

Tačiau kai šį politiką lydintiems asmenims parodžiau Sporto rūmus, jie tiktai nustebę gūžčiojo pečiais, nes ten neišvydo jokių kapinių pėdsakų.

Žydų kapinės tame rajone buvo uždarytos dar 1831 metais, kai carinės Rusijos valdžia nusprendė ten statyti gynybinius įtvirtinimus. Žydų bendruomenei buvo sumokėta kompensacija.

Statant Sporto rūmus visa aplinkinė teritorija buvo iškasinėta 8 metrų gyliu, todėl ten nėra jokių žydų kaulų. Kai tokius argumentus pateikiame užsienio specialistams, jie pripažįsta, kad ši problema sukurta visiškai dirbtinai.

Tai supranta ir Lietuvos žydų bendruomenė, kuri neprieštarauja idėjai Sporto rūmų teritorijoje įkurti muziejų. Tik kai kurie žydų ortodoksai vis dar triukšmauja.

www.lrytas.lt

[Gladiator]

Zuokas aiskina, kad jokiu kapiniu nebuvo, tuo tarpu teismas neleido UBIGui statyti dangoraiziu ir kazka daryti su sporto rumais remdamasis tuo, kad ten salia buvo kapines. Idomu.

[Mantas]

Zuokas aiskina, kad jokiu kapiniu nebuvo, tuo tarpu teismas neleido UBIGui statyti dangoraiziu ir kazka daryti su sporto rumais remdamasis tuo, kad ten salia buvo kapines. Idomu.

Iš kur tu tai ištraukei?

[Valiukas]

Zuokas aiskina, kad jokiu kapiniu nebuvo, tuo tarpu teismas neleido UBIGui statyti dangoraiziu ir kazka daryti su sporto rumais remdamasis tuo, kad ten salia buvo kapines. Idomu.

Tai, kad ŪBIG'ui buvo neleista statyti ne dėl žydų kapinių, o dėl pačių sporto rūmų - "paveldo". Nu ir dar dėl kitų nesąmonių - tipo aukštuminiai pastatai ne vietoj, Gedimino pilį užstos ir pan.

[Rimas_OK]

<...> Nu ir dar dėl kitų nesąmonių - tipo aukštuminiai pastatai ne vietoj, Gedimino pilį užstos ir pan.

Kur čia nesamonė? Gedimino pilis turi būti ant kalno, o ne dangoraižių papėdėje. Kalnas gi yra prie pat upės, tai kas bus jei kitapus upės išdygs dvigubai aukštesni pastatai nei Gedimino kalnas? Užlipi į senovinę pilį, nusiteikęs pamatyti istorijos palikimą ir pro pilies langą priešais pamatai kažkieno kabinetą

[Valiukas]

Kur čia nesamonė? Gedimino pilis turi būti ant kalno, o ne dangoraižių papėdėje. Kalnas gi yra prie pat upės, tai kas bus jei kitapus upės išdygs dvigubai aukštesni pastatai nei Gedimino kalnas? Užlipi į senovinę pilį, nusiteikęs pamatyti istorijos palikimą ir pro pilies langą priešais pamatai kažkieno kabinetą

Nu jo jo, čia sutinku, didelių dangoraižių aplink Gedimino pilį neturėtų būti.

[Svecias]

Kur čia nesamonė? Gedimino pilis turi būti ant kalno, o ne dangoraižių papėdėje. Kalnas gi yra prie pat upės, tai kas bus jei kitapus upės išdygs dvigubai aukštesni pastatai nei Gedimino kalnas? Užlipi į senovinę pilį, nusiteikęs pamatyti istorijos palikimą ir pro pilies langą priešais pamatai kažkieno kabinetą

Arba miegamąjį ir kaip kažkas kilimus siurbia

[Gladiator]

Iš kur tu tai ištraukei?

Virsuje yra linkas i delfio strapsni, kurio pacioje pabaigoje:

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorija patenka į Pasaulinio paveldo objekto – Vilniaus istorinio centro apsaugos zoną. “Ūkio banko investicinė grupė”, sudarydama susitarimą su Vilniaus m. savivaldybe dėl šios teritorijos vystymo, turėjo žinoti apie joje nustatytus apribojimus, pabrėžė Kultūros paveldo departamento atstovas.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorija ribojasi su senosiomis žydų kapinėmis, todėl “Ūkio banko investicinės grupės” ketinimas paversti jį aukštuminės statybos gyvenamųjų namų kvartalu yra neįmanomas ir dėl šios aplinkybės.

[Gladiator]

Tai, kad ŪBIG'ui buvo neleista statyti ne dėl žydų kapinių, o dėl pačių sporto rūmų - "paveldo". Nu ir dar dėl kitų nesąmonių - tipo aukštuminiai pastatai ne vietoj, Gedimino pilį užstos ir pan.

As tai jauciu savivaldybe veikdama su paveldosaugininkais paprasciausiai isdure UBIGa. Uzdraude bet ka statyti, priverte parduoti ir dabar patys statys. Nors kadangi pats UBIGas sporto rumus suprivchvatizavo, tai tie 25 milijonai irgi atnese nemaza pelna, nors ne tiek kiek butu uzdirbe statydami aukstuminius pastatus.

[Valiukas]

As tai jauciu savivaldybe veikdama su paveldosaugininkais paprasciausiai isdure UBIGa. Uzdraude bet ka statyti, priverte parduoti ir dabar patys statys. Nors kadangi pats UBIGas sporto rumus suprivchvatizavo, tai tie 25 milijonai irgi atnese nemaza pelna, nors ne tiek kiek butu uzdirbe statydami aukstuminius pastatus.

Tai jo, gali būt, tuo labiau, kad iš pradžių, kai savivaldybė prakalbo apie rūmų išpirkimą, ŪBIG'as buvo užsiplėšęs 100 mln. EURŲ (!), bet galiausiai pardavė už savivaldybės nustatytą sumą - 25 mln. Lt. Tai reiškia, kažkas įvyko, kas į spaudą neišėjo.. galbūt buvo pasakyta - arba parduodat už tiek, arba Vilniuj apskritai nieko niekur niekada nebestatysit O gal paslapčia pažadėjo kokį kitą sklypą "iš po prekystalio" ištraukt, nu čia daug vietos fantazijai...

[Mantas]

Virsuje yra linkas i delfio strapsni, kurio pacioje pabaigoje:

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorija patenka į Pasaulinio paveldo objekto – Vilniaus istorinio centro apsaugos zoną. “Ūkio banko investicinė grupė”, sudarydama susitarimą su Vilniaus m. savivaldybe dėl šios teritorijos vystymo, turėjo žinoti apie joje nustatytus apribojimus, pabrėžė Kultūros paveldo departamento atstovas.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorija ribojasi su senosiomis žydų kapinėmis, todėl “Ūkio banko investicinės grupės” ketinimas paversti jį aukštuminės statybos gyvenamųjų namų kvartalu yra neįmanomas ir dėl šios aplinkybės.

Nėr ko norėt, gi delfio straipsnis

[Bizkit-D]

"ST" Nr. 4. 2007

Statybų piloto žiniomis, nelaukian Gugenheimo Ermitazo muziejų tinklo atsakymo, Sporto rūmų teritorijos konversija jau organizuojamas tarptautinis konkursas...

... konkursą planuojama paskelbti dar šiemet.
... Nors teritorijos paskirtis nustatyta tvirtai, ar pastatas iš tikrųjų išliks, garantijų nėra...