Valdovų rūmai

[Sula]

Ar iš vis yra egzistuoja bent kiek realistiškesni Vilniaus Katedros piešiniai iki L.Gucevičiaus rekonstrukcijos? Negi Lietuvoje buvo toks atsilikęs vaizduojamasis menas, ar tiek neįdomus objektas?

[Depeche]

Ar iš vis yra egzistuoja bent kiek realistiškesni Vilniaus Katedros piešiniai iki L.Gucevičiaus rekonstrukcijos? Negi Lietuvoje buvo toks atsilikęs vaizduojamasis menas, ar tiek neįdomus objektas?

Rodos ne

[Rimas_OK]

Pasižiūrėjus maketą "V. Drėma. XVII a. vidurio, Vilniaus pilių maketas. Vaizdas iš šiaurės pusės.", atrodo turėjo būt jauki aikštė, kaip Briuselio ar kokio kito Vakarų Europos miesto centrinė aikštė apsupta pastatų.
Bet dabar turime aikštę be koncepcijos - skersvėjų pratraukiamus tuščius tyrus, kuriuose telpa ir judrios gatvės ir parkai ant buvusių pastatų pamatų.

Gerai, kad nors viename kampe kažką atstatėm Tai bent aikštės paskirtis aiškėja.

[slasher]

Valdovų rūmai gali būti statomi ir šimtą metų

„Karaliai ir prezidentai pasimels Katedroje, o tada istoriniu išėjimu, kuriuo vaikščiojo ir senieji valdovai, patrauks Valdovų rūmų link. Čia bus pakelta vėliava, atidengtas įėjimo į rūmus fragmentas.

Nežinau, ar į rūmų kiemą karaliai įžengs, galbūt, jei turės laiko“, – Liepos 6-osios dienos minėjimo programos fragmentus vardijo Lietuvos dailės muziejaus LDK Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyriaus vedėjas Vydas Dolinskas.

Tai jis pasakojo Seimo Švietimo ir kultūros komiteto nariams, kurie prieš valstybines šventes nutarė apsidairyti visų apkalbėtuose Valdovų rūmuose.

V. Dolinskas seimūnams pasakojo, kad Skandinavijos šalių karaliams bei kaimyninių valstybių prezidentams šoks tautinis ansamblis, gros trimitų orkestras, o Nacionaliniame muziejuje bus galima apžiūrėti dokumentų, menančių šalies istoriją nuo Kvedlinburgo analų iki stojimo į Europos Sąjungą, parodą.

Milijonus kainavusių rūmų kiemas bus iššluotas, fasadas padažytas, o statybiniai kranai – paslėpti. Šventei ruošiamasi, nors nežinoma, ar karaliai teiksis pasigrožėti bent šviežiais dažais ir betonu kvepiančiu rūmų kiemu, žinia, menės, salės ir balkonai savo šlovės valandos sulauks dar negreit.

Tiesa, milijonų Valdovų rūmų statybai vis trūksta, darbų pabaigos nematyti, o rūmų statytojai tik traukioja pečiais, paklausti, kada šis statinys bus pastatytas, kiek tai kainuos ir kaip atrodys.

„Bijau net pasakyti, kiek tai kainuos, ir tikrai nežinau, kada mes galėtume baigti. Skaičiuojame, nes yra įvairių daiktų ar darbų, kurių negali padaryti greitai“, – kalbėjo Vilniaus Pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašiūnas.

Jis lankstydamas pirštus skaičiavo, kad jau dabar Valdovų rūmai atsiėjo iki pustrečio šimto milijonų litų, bet dar nemažai pinigų reikėtų.

„Netikiu, kad tokiu metu mums duos papildomų pinigų. Baigti du trečdaliai statybų, o galutinės pinigų sumos ir darbų pabaigos datos niekas nežino. Vavelio rūmus lenkai stato ir remontuoja jau gerą šimtą metų“, – kaip pavyzdį lenkų valdovų rūmus minėjo S. Andrašiūnas. Esą šiek tiek pinigų rūmų statytojai dar turį, nes skubėta padaryti ne pačius brangiausius, bet pačius svarbiausius, labiausiai matomus darbus.

Anot jo, statybų pabaigą gal ir būtų galima apskaičiuoti, bet tapybos, puošybos darbai užtruks ilgokai. „Nežinoma tapybos tematika, nėra lengva nutarti. Gali būti ir taip, kaip lenkams: prieš 20 metų Vavelyje ištapė vieną salę, o dabar jau mato, kad netinka tas menas, bet nutrinti negali, nes ten irgi meno kūrinys“, – sakė Pilių direkcijos vadovas.

Jo kolega Aloyzas Bertašius, vadovaujantis rūmų statyboms ir statybininkams, dejavo, kad, jei pristigs pinigų ir užslinks žiema, mediniai langai ir puoštos medinės lubos nueis šuniui ant uodegos.

„Grindys akmeninės, joms nieko neatsitiks, bet langai, lubų puošyba nukentės. Reikėtų bent 5 milijonų litų, kad po liepos 6 dienos darbai nesustotų, pasiruoštume žiemos sezonui“, – ūkiškai svarstė A. Bertašius. Jis net prasitarė, kad, jei pinigų būtų į valias kitų metų liepos 6 dieną rūmai jau būtų pabaigti.

Mažiausiai apie pinigus buvo linkęs kalbėti V. Dolinskas, vis tikinęs, kad šie rūmai beveik geresni ir jau tikrai autentiškesni nei lenkų atstatyti Vavelio rūmai, o ir koklių bei krosnių grožiu mes aplenkiame bene visą Europą.

Tarsi tai patvirtindamas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Julius Dautartas riktelėjo „Komitete, rikiuokis prie šios krosnies, mes norime nusifotografuoti“. Aktyviausias komiteto ekskursijos narys Valdovų rūmų statytojų teiravosi apie rūsius, plytas, archeologų iškasenas ir puotas, vykusias senųjų valdovų valdymo metu. „Varčiau vieną knygą apie rūmus, tiesa, neskaičiau“, – kalbėjo seimūnas.

Kiti politikai buvo kur kas santūresni, atsargiai teiravosi apie archeologinius kasinėjimus, pinigus bei tai, kaip šie rūmai atrodys, kai jau bus pastatyti, susidomėję klausėsi atstatymo istorijų.

„Dalis rūmų atstatyta, žinant, kaip tai atrodė, kita dalis – remiantis istoriniais šaltiniais, archeologiniais radiniais ar net graviūromis. Kai ko nežinojome, todėl tyrinėdami Rytų ir Vidurio Europos pilis ir rūmus atsirinkome, kokie dalykai galėjo būti ir pas mus. Dirbo daugybė mokslininkų, specialistų, čia nieko nėra padaryta netyčia, viskas turi reikšmę ir prasmę. Kokliai daryti rankomis, net salių forma, rūmų erdvės – išdėliotos autentiškai“, – kalbėjo mokslininkas V. Dolinskas. Jis pasakojo, kad statydami Valdovų rūmus jie aplankė bene 90 pilių ir rūmų visoje Europoje.

Keletas nuotraukų http://www.alfa.lt/straipsnis/102766...09-06-10_17-07

[spirit]

Šita frazė tiesiog žudanti:

„Varčiau vieną knygą apie rūmus, tiesa, neskaičiau“, – kalbėjo seimūnas.

[Silber418]

O įdomu, ar rūmuose bus rengiamos kokios nors ekspozicijos, na, ekskursijos ar pan. Ar tai bus slapta "valdovų" vietelė?
Šiaip, būtų smagu, jeigu galima būtų apžiūrėti senusi ndus ar pan., kaip kai kuriuose rūmuose užsienyje.

[spirit]

O įdomu, ar rūmuose bus rengiamos kokios nors ekspozicijos, na, ekskursijos ar pan. Ar tai bus slapta "valdovų" vietelė?
Šiaip, būtų smagu, jeigu galima būtų apžiūrėti senusi ndus ar pan., kaip kai kuriuose rūmuose užsienyje.

Tai gi aišku kad bus. Čia jau apie tai buvo diskutuota ir perdiskutuota ne kartą.

[Silber418]

Tai gi aišku kad bus. Čia jau apie tai buvo diskutuota ir perdiskutuota ne kartą.

Labai šaunu. Atsiprašau, seniai nesilankiau forume ir nesigilinau į detales.

[Rimas_OK]

Citata:„Varčiau vieną knygą apie rūmus, tiesa, neskaičiau“, – kalbėjo seimūnas.

Šita frazė tiesiog žudanti:

Nemanau, kad jei jau seimūnas, tai turi būti perskaites absoliučiai visas knygas kokios tik buvo atspausdintos iki vienos
Na čia juoka sukelia nebent žurnalistai, paėmę vieną sakinį iš šnekamosios kalbos.



O iš nuotraukų, juokinga, krosnys bus medinės Gaila, kad čia pataupė. Sienose tiek visokių ventiliacijos kanalų pridaryta, tai galėjo ir kaminus pravedžiot ir krosnis kūrenamas padaryt. Čia jau dedu didelį minusą statytojams.

[SerBer]

Citata:„Varčiau vieną knygą apie rūmus, tiesa, neskaičiau“, – kalbėjo seimūnas.


...O iš nuotraukų, juokinga, krosnys bus medinės Gaila, kad čia pataupė. Sienose tiek visokių ventiliacijos kanalų pridaryta, tai galėjo ir kaminus pravedžiot ir krosnis kūrenamas padaryt. Čia jau dedu didelį minusą statytojams.

Atsiprašau, neseniai lenkiausi ten...Kokios medinės krosnys, gerbiamas Rimai_OK? Iš tikro krosnys dabar bus net šešios atkurtos.... ir visos iš tikrų koklių, kuriuos pagal archeologinius radinius pagamino Dailės akademijos, Dvarčionių, Vilniaus puodžių cecho ir kt. meistrai. Mačiau ir senus koklius, tai nauji labai įtikinamai atrodo. Maža to, koklius padarė tikrus, su tikrais kakleliais ir mūryja tikru skiediniu. Dėl kaminų klausėme ir mes, tačiau....kadangi pastatas visgi naujas, tai gaisrininkai (priešgaisrinė apsauga) uždraudė "dūmus leisti" senamiestyje . O ventiliacinės angos juk turi būti, kaip ne kaip muziejus, ir eksponatams mikroklimatas turi būti.
Gaila gerbiamas Rimai_Ok, kad Jūs kaip ir dauguma piliečių sprendžiat apie rūmus nelabai iš "patikimų" šaltinių ir skubotai dalinate minusus....
Siūlau liepos mėnesį apsilankyt ekskursijose ir pačiam viską pamatyt savomis akimis ir pačiupinėt savomis rankomis. Tada ir jūsų minusai ar pliusai bus labiau įtikinantys.

[Goodoo]

Krosnys bus ne medinės, o iš koklių. Taip pat bus marmuriniai židiniai.
Dar nepradėti rūmų dekoravimo darbai, - grubiai tariant, pabaigti tik mūrijimo darbai. Tad ir vaizdelis dabar tikrai kraupus ir akis badantis.
Iš jau čia minėtos N. Kitkausko knygos "Valdovų rūmai" aišku, kad dar daug kas bus koreguojama ir taisoma, tad peno skandalams bus šimtui metų į priekį.
Tik pastaruosius 20 metų Lietuvos mokslininkai išsamiai ir kryptingai tiria įvairiausius rašytinius šaltinius bei lankosi Europos miestų istoriniuose archyvuose. Rasta ypač daug vertingos informacijos objektams, niekuo nesusijusiams su Valdovų rūmais. Be to, aš esu įsitikinęs, kad šis blynas yra pirmas; po jo bus atkreiptas dėmesys į kitus Lietuvos paminklus.
Jei ne Valdovų rūmų tyrimai, tai paveldosaugos, archeologijos ir architektūros tyrimai nebūtų taip sparčiai tobulinami ir artinami prie Europos standartų.

Va taip...

[SerBer]

Štai ir atkurtų pagal archeologinius radinius II aukšto grindų fragmentas. Įdomu tai, jog net glazūros spalvos atitinka originalius radinius.

[SerBer]

O štai ir kokliai iš vienos dar nepastatytos krosnies....

[Valiukas]

O štai ir "mediniai" kokliai

Manau, sakydamas "medinės krosnys" Rimas_OK turėjo omenyje tai, kad tie kokliai yra klijuojami ant medinio karkaso ir, kad krosnys nebus naudojamos.

[SerBer]

Manau, sakydamas "medinės krosnys" Rimas_OK turėjo omenyje tai, kad tie kokliai yra klijuojami ant medinio karkaso ir, kad krosnys nebus naudojamos.

Gal ir perlenkiau, sorry. ATSIPRAŠAU Rimas_OK. Vienos krosnies karkasas iš tikro medinis, nes jei reiktų mūrinio, tai perdangą (grindis) reikėtų daryti žymiai storesnę, tada stipresnius pamatus, o tai kainuos dar papildomus milijonus. Užtai pasirinkta lengvesnė konstrukcija, taigi medinis karkasas tik vienas, kiti penki visi mūriniai. O kad krosnys bus nenaudojamos tai kalti ne statytojai ar projektuotojai, bet priešgaisrinė apsauga, kaip ir minėjau. Kita vertus, muziejaus taisyklės taip pat draudžia "kūrenti lauželius" ekspozicijoje.

[SerBer]

Tai va. O minusus dalinti vis tiek reikia turėti rimto pagrindo, o ne spaudos inspiruotam....

[Rimas_OK]

Atsiprašau, neseniai lenkiausi ten...Kokios medinės krosnys, gerbiamas Rimai_OK? Iš tikro krosnys dabar bus net šešios atkurtos.... ir visos iš tikrų koklių, kuriuos pagal archeologinius radinius pagamino Dailės akademijos, Dvarčionių, Vilniaus puodžių cecho ir kt. meistrai. Mačiau ir senus koklius, tai nauji labai įtikinamai atrodo. Maža to, koklius padarė tikrus, su tikrais kakleliais ir mūryja tikru skiediniu.

Na prašom nesusidarinėti nuomonės iš vienos žinutės, kuri beje neatspindi mano bendro požiūrio į VR. O nagrinėja konkretų atvejį - krosnis.
Būtent, esu labai laimingas, kad kokliai yra gerai atkurti, tikrai Lietuvoje turime daug gerų keramikų ir nemažai jų pažįstu. Dėl to ir gaila matyti, kai vertingi originalūs rankų darbo kokliai yra KLIJUOJAMI ANT MDP ir DUJŲ SILIKATO BLOKELIŲ.
Esu ir pats sumūryjęs ne vieną krosnį, tad vietoj molio matant plytelių klijavimo skiedinį atrodo kaip pasityčiojimas iš rankų darbo. Nes kaži ar vėliau išeis tuos koklius tvarkingai išardyti ir sumūryti tikrą molinę krosnį.

Dėl senamiesčio "dūmyjimo". Senamiestyje dar yra tiek daug namų šildomų krosnimis, kad tos retsykiais užkuriamų 10 ar 20 krosnių situacijos nepablogins. Tuo labiau, kad čia statinys - muziejus turintis šviečiamąją funkciją. Tai tegu ateities kartos ateina ir pamato, kaip veikia koklinė krosnis.
Ir jų dūmų kvapas mums būtų papildoma svarbi autentiška detalė, kuri tikrai buvo VR egzistavimo laikais Bet dabar turbūt tą pakeisime kokiu nors parfumu

[SerBer]

Gerb. Rimai_Ok. 100 proc. sutinku su Jūsų nuomone, kad gaila rankų darbo, koklių ir neveikiančių krosnių. Deja, matyt čia jau nieko nepakeisi, nes nuo pat pradžių buvo aišku, kad priešgaisrinė apsauga (Priešgaisrinės apsaugos departamentas, kuris priiminės pastatą) kūrenamų krosnių daryti šiame naujame pastate neleis...Tenka tik apgailestauti....nors rūmų priešininkai ir čia turėtų kur pasireikšti, mat paskaičiuotų kiek kainuoja "dykai" veikiančios krosnys, kub.m. malkų ir t.t.
Džiaugiuosi, kad bent tokias krosnis ir kitus senovinius elementus (ar jų pagrindų padarytas rekonstrukcijas) pavyks rūmuose pamatyti ir pajusti bent imituojamą, bet senovės kvapą .

[music]

štai kaip viskas vyksta:













2008 m. sausio 10 d. Realizuotas XVI a. III ketvirčio, krosnies tikro dydžio maketas (pirmoji alternatyva). Daugiaspalvių krosnies koklių puošyboje dominuoja groteskas, ją vainikuoja koklis medalionas su Žygimanto Augusto monograma - „SA“. Krosnies ir jos koklių dekoro stilistika atitinka manierizmo, arba vėlyvojo renesanso epochą. Būtumėme dėkingi už kritines pastabas, prašome jas siųsti krosnies eskizinės rekonstrukcijos autoriui Gintautui Rackeviciui.

Rekonstrukcija paremta Albino Kuncevičiaus, Adolfo Tautavičiaus ir Vytauto Urbanavičiaus 1988 m. LDK valdovų rūmų C rūsio tyrimų metu surastais koklių fragmentais. Buvo įvertinta ir visa ikišiolinių Vilniaus pilies tyrimų metu surasta analogiška papildanti medžiaga. Reikiamus koklių fragmentus atrinko, siūlė koklių komponavimo būdus Arūnas Kalėjus. Koklių rekonstrukcinius piešinius piešė Alvyra Mizgirienė. Juos restauravo A. Mizgirienė ir Bronė Kunkulienė. Koklių fotografijų autorius Vytautas Abramauskas. Krosnies smiltainio karnizą rekonstravo Rasa Abramauskienė. Virtualų trijų dimensijų krosnies modelį sukūrė Rimvydas Mockus, jos karkasinį modelį pagamino Juozas Kaukėnas, Česlovas Tverijonas, Vidmantas Valantavičius. Kartonu apkaltą krosnies modelį dekoravo koklių atvaizdais Sigita Mikšaitė, Irena Kaminskaitė. Fotoreportažą parengė Mindaugas Kaminskas.

Koklis prieš restauravimą



Tas pats koklis po restauravimo



Krosnies maketo pristatymo metu, LDK Valdovų rūmų projektuotojai pageidavo žemesnių šios krosnies variantų. Sausio 15 d. buvo apsvarstyti dar trys mažesnių matmenų manierizmo epochos krosnies alternatyviniai modeliai. Autoriui pasiūlyta tobulinti krosnies modelį atsižvelgiant į būsimą rūmų trečiojo aukšto patalpos dydį, įskaitant lubų kesonų ir grindų dangos altitudes, sienos karnizo plotį.

[SerBer]

Sveikinu. Puikus reportažas apie krosnies maketo statymą. Gaila, kad gerb. music nenurodė teksto ir iliustracijų šaltinio. Visiems besidomintiems rūmų tyrimais ir statyba yra puikiai žinoma Pilių tyrimo centro internetinė svetainė www.lietuvospilys.lt (iš kur viskas ir susemta); O rekonstrukcijos autorių sveikiname su puikiu pasirinktu krosnies maketo (ir matyt savęs) patikrinimo variantu. Pirma "surepetuoti" rekonstrukciją su butaforinėmis medžiagomis, o tik po to įgyvendinti naturaliomis. Kiek žinau, ir kitoms krosnims buvo ruošiami panašūs "kartoniniai" maketai aukščių, dydžių ir kitų parametrų suderinimui.