Pramonės ir LEZ plėtra

[ArTuRAs]

"Nemuno bangos grupė" keičia pavadinimą į "Neo Group"

Didžiausia Lietuvoje plastiko PET taros ruošinių ir butelių gamintoja "Nemuno bangos grupė" (NBG) keičia pavadinimą į "Neo Group".

Apie akcininkų rugsėjį priimtą sprendimą skelbiama Lietuvos spaudoje.

NBG rengiasi Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje statyti naują pasaulinio lygio išgryninto tereftalo rūgšties gamyklą, kurios pajėgumas sieks 600 tūkst. metrinių tonų kasmet. Planuojamos investicijos į šią gamyklą siektų apie 300 mln. eurų (apie 1,04 mlrd. litų).

Nauja gamykla bus statoma toje pačioje teritorijoje, kur NBG jau stato dvi PET gamyklas. Ją kartu statys NBG savininkė "Petrochemical Holding" ir Ispanijos energetikos grupės CEPSA antrinė įmonė "Interquisa".

Naujoji chemijos gamykla turėtų pradėti veikti pirmąjį 2008 metų ketvirtį, tačiau tam dar reikalingas Lietuvos Seimo sprendimas išplėsti Klaipėdos LEZ teritoriją. Iki 2008-ųjų NBG žada tapti ir viena didžiausių integruotų PET gamintojų Europoje.

Šiais metais bendrovė rengiasi pradėti eksploatuoti 300 tūkst. metrinių tonų gamyklas Lietuvoje. Šiuo metu tiekiama įranga vienai iš jų - 150 tūkst. tonų per metus pagaminančiai įmonei, kurią ketinama atidaryti rugsėjo mėnesį. Antroji turėtų pradėti veikti gruodžio mėnesį.

Anksčiau skelbta, kad bendros "Petrochemical Holding" investicijos į įvairiose šalyse veikiančias įmones sudaro 300 mln. eurų (1,036 mlrd. litų), iš jų - 200 mln. eurų (690,56 mln. litų) Lietuvoje.

NBG šiais metais tikisi apyvartą padidinti 17 proc. - iki 530 mln. litų. Pernai NBG konsoliduota apyvarta siekė 450 mln. litų - 36,4 proc. didesnė nei 2003 metais (330 mln. litų).

Austrijos bendrovė "Petrochemical Holding" valdo 100 proc. NBG akcijų.

Tikiuosi tos problemos su zeme bus greitu laiku issprestos

[Edgaex]

Klaipėdiečiai nerimauja dėl chemijos gamyklos kaimynystės

Rajono savivaldybė buvo šokiruota, kai sužinojo, jog šalia jau statomos gamyklos „KlaiPET“ ketinama pastatyti dar vieną - tereftalio rūgšties gamyklą. Rajono valdžia ne tik kad tam nepritaria, bet ir tiesiai pareiškė, jog numatyta teritorija nėra tinkama vieta statyti tokią gamyklą.

Tačiau užsakovai kitos vietos ieškoti neketina. Jie nori statyti gamyklą šalia Klaipėdos, nes čia yra uostas bei geležinkelių tinklas.

Bus sprogimo pavojus

Kalbos apie naujos gamyklos statybą mums buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Nieko nežinojome apie ketinimus plėtoti mūsų teritorijoje chemijos pramonę“, - sakė Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.

Apie naujos gamyklos statybą rajono savivaldybės vadovybė sužinojo, kai Strateginio planavimo komisijai buvo pristatyta šios gamyklos poveikio aplinkai vertinimo programa. Jai valdininkai nepritarė.

Pasak V.Dačkausko, šioje programoje nenumatyti visi rizikos faktoriai, o gamyklai parinkta netinkama vieta. Rimkuose, kur ją numatyta statyti, gyvena žmonės. Nuo objekto iki gyvenamųjų namų tebūtų apie pusės kilometro atstumas. Žmonės taip pat įtaria, jog ši gamykla orą terš kur kas labiau nei leistina.

V.Dačkausko žodžiais, teritorija šalia kelio Klaipėda-Šilutė rengiamame rajono detaliajame plane yra pažymėta kaip pramoninės paskirties. „Tačiau kaip pritrauksime užsienio investuotojų, jei šalia bus plėtojama viena pavojingiausių - chemijos pramonė?“ - klausė meras.

Naujos gamyklos nepageidauja ir Rimkų gyventojai. Jie aktyviai priešinosi ir gamyklos „KlaiPET“ statybai. Žmonės bijo, kad tokios įmonės pašonėje nuvertės namai, butai, žemės sklypai. Rimkų gyventojai taip pat nuogąstauja, jog nieko nebegalės auginti soduose, bus užterštas šulinių vanduo. Tačiau labiausiai žmones gąsdina, jog gaminant chemines medžiagas gresia realus sprogimo pavojus.

Į aplinką nepateks

„Sprogimo pavojus egzistuoja ir dviejų kambarių bute. Jo galima išvengti tik imantis saugumo priemonių. Šioje gamykloje rizika bus sumažinta iki minimumo“, - sakė Lietuvos statybų projektavimo instituto projektų vadovas Andrijus Bikulčius. Jis rengia naujosios gamyklos poveikio aplinkai vertinimo programą.

A.Bikulčiaus teigimu, naujosios gamyklos pagrindinis gaminys bus išgrynintos tereftalio rūgšties milteliai. Technologinis procesas bus vykdomas pagal vokiečių „Zimmer“ projektą. Gryninant miltelius žadama naudoti vandenį. Tačiau A.Bikulčius dar negalėjo įvardinti iš kur bus tiekiamas didelis vandens kiekis. Nuotekų problema išspręsta - išvalytas vanduo turėtų patekti į miesto valymo įrenginius.

Visos cheminės reakcijos, anot A.Bikulčiaus, vyks uždaruose rezervuaruose. Į aplinką neturėtų patekti jokios kenksmingos atliekos bei cheminių reakcijų metu susidarę garai.
(Edgaex: taip neuztikrintai skamba tas "neturėtų" tai vis delto tikymybe yra, kad jos pateks i aplinka...)

Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus Giedriaus Mažūnaičio teigimu, tereftalio rūgštis yra organinė. Ji nėra tokia stipri kaip, pavyzdžiui, neorganinė sieros rūgštis. Specialistų žodžiais, tereftalio rūgštis net ir prisilietusi prie žmogaus odos jos nenudegintų. Be to, ši rūgštis nėra laki, ji - kristalų pavidalo.

Baugina žodis „chemija“

„Pagal „Zimmer“ technologiją veikia ne viena Europos gamykla. Jos nekelia cheminio pavojaus. Tai patvirtina ir žmonės, kurie gyvena visai šalia gamyklų. Jų namai stovi už šimto metrų“, - kalbėjo A.Bikulčius.

Jo žodžiais, Rimkuose gyvenantys žmonės naujų statybų bijo nepagrįstai. „Suprantu, jog labiausiai baugina nežinia ir žodis „chemija“. Tačiau netrukus imsimės informuoti visuomenę ir skeptikų turėtų sumažėti“, - sakė A.Bikulčius.

Naujoje šalia kelio Klaipėda-Šilutė pastatytoje gamykloje neturėtų būti pastatų. Aptvertoje teritorijoje bus pastatytos didelės cisternos, sujungtos vamzdynų tinklu.

Pasak A.Bikulčiaus, statyti šią gamyklą buvo parinktos trys vietos - šalia Klaipėdos, Ventspilio bei Liepojos. Uostamiestis pasirinktas ne tik dėl uosto bei išvystyto geležinkelių tinklo. Gamykloje išgryninti tereftalio rūgšties milteliai bus naudojami šalia esančioje gamykloje „KlaiPET“. Jie taps žaliava čia gaminamoms polietileno granulėms.

Įdarbins rajono žmones

Naujoji gamykla bei jau statoma „KlaiPET“ užims didesnį nei 12 hektarų žemės sklypą. Jį nusipirko bendrovė „Nemuno bangos grupė“. Ji bei Ispanijos naftos ir energetikos grupė CEPSA ir yra naujos gamyklos investuotojos. Investicijos gali siekti iki vieno milijardo litų. Tereftalio rūgšties gamykloje numatoma sukurti daugiau nei 100 naujų darbo vietų.

„Mums atvirai priekaištavo, jog šioje gamykloje įdarbinsime kitataučius iš mažiau išsivysčiusių šalių. Tačiau mes savo dėmesį skirsime rajono žmonėms, stengsimės kiek galima daugiau jų įdarbinti“, - sakė „Nemuno bangos grupės“ atstovas ryšiams su visuomene Andrius Pečkys.

Jis bei A.Bikulčius paneigė kalbas, jog šalia dviejų gamyklų bus statoma ir trečioji. „Žemė aplink supirkta dėl kitos priežasties. Norime, kad šalia gamyklos negyventų žmonės“, - sakė A.Bikulčius.

Naujos gamyklos statybos prasidės dar negreit. Aplinkos apsauga besirūpinančios tarnybos turi pritarti gamyklos poveikio aplinkai vertinimo programai. Vėliau jos ataskaita bus pristatyta gyventojams. Pradėti statybų (Edgaex: tai ka jau pradejo statyti ?) darbai turėtų tęstis dar dvejus metus. Planuojama, jog gamykla galėtų pradėti veikti 2008 metų pradžioje.

[Eimantas]

Pristatytas naujas cechas

VIDMANTAS MATUTIS

Šalia Vakarų laivų gamyklos pristatytas moderniausias Baltijos šalyse metalo pjaustymo, valymo ir gruntavimo cechas.

Jį valdo Vakarų laivų gamyklos antrinė įmonė „Vakarų metalgama“, priklausanti Estijos BLRT grupei. Vakar pristatyme šios grupės valdybos pirmininkas Fiodoras Bermanas teigė, kad naujo cecho įrengimas kainavo 26 mln. litų. Laivų ir kitų įrenginių statyboje naudojamas metalas pjaustomas plazminėmis ir dujinėmis mašinomis, sumontuota šiuo metu pasaulyje moderniausia metalo valymo ir gruntavimo linija. Naujajame ceche jau dirba 70 klaipėdiečių, kurie buvo apmokyti dirbti su naujausia technika.

Naujo cecho pristatymas sutapo su ketvirtosiomis metinėmis, kai Vakarų laivų gamyklą tada, kai ją nustekeno norvegai, įsigijo BLRT grupė. Ji jau baigė įgyvendinti 80 mln. litų investicinį projektą. Vietoj penkerių metų per tris metus investuota 82 mln. litų. Naujas metalo apdorojimo cechas yra šių investicijų dalis. F.Bermanas teigė, kad ir ateityje į Vakarų laivų gamyklą numatomos didelės investicijos. Ją BLRT nori paversti pagrindine baze.

Dabar Vakarų laivų gamyklos indėlis į bendrą BLRT grupės verslą sudaro apie 40 proc. Ateityje jį planuojama padidinti iki 70 proc.

Šiuo metu BLRT grupę sudaro 61 įmonė Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Lietuvoje yra 26 šios grupės įmonės. Į jas per ketverius metus investuota 170 mln. litų. Bendros BLRT grupės investicijos per tą patį laiką sudarė 370 mln. litų. Neseniai Vilniuje įsigyta „Vilmetos“ gamykla, kuri bus rytų Lietuvos metalo ir dujų pardavimo padalinys.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

AB "Klaipėdos kartonas"


Viena iš pačių seniausių uostamiesčio įmonių - AB "Klaipėdos kartonas" - buvo įkurta 1898 metais Vokietijos mieste Hanoveryje ir vadinosi Klaipėdos celiuliozės fabrikas.

Pirmąkart celiuliozė šiame Smeltėje, Klaipėdos priemiestyje, pastatytame fabrike buvo išvirta 1900 metais. Vokiečių įkurtas fabrikas iki 1923-iųjų jiems oficialiai ir priklausė. Vėliau, Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, iki pat II pasaulinio karo formaliai jis buvo lietuvių, o faktiškai - vokiečių nuosavybė.

Po karo nacionalizuotas fabrikas akcine bendrove tapo 1994-aisiais. Įmonė yra, ko gero, vienintelė, turinti visus savo archyvus. Juose galima rasti informacijos apie dirbusiųjų skaičių, tautybę, atlyginimus bei daug kitų įdomių dalykų. Šiuo metu archyvai saugomi Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Arūno Pasvensko, archyvus pavyko išsaugoti todėl, kad vienas iš buvusių fabriko valdytojų vokiečių į Vokietiją išsigabeno ne kokias nors kitas fabriko vertybes, o visą dokumentaciją. Lietuvos nepriklausomybės laikais valdytojo anūkas archyvą parvežė ir atidavė muziejui.

Šiuo metu pagrindinė "Klaipėdos kartono" produkcija yra testlaineris ir fliutingas - žaliava gaminti gofruotajam kartonui. Celiuliozės gamyba dėl ekologinių priežasčių buvo nutraukta daugiau nei prieš dešimt metų. Pasak A. Pasvensko, celiuliozės gamybos technologija buvo sena, dar iš vokiečių laikų, todėl, neturint lėšų statyti naujam fabrikui, senąjį teko uždaryti. Naujo fabriko projektas parengtas, tačiau jam įgyvendinti reikėtų maždaug 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų).

Šiemet planuojantis pagaminti apie 80 tūkst. tonų produkcijos, "Klaipėdos kartonas" yra didžiausia tokio pobūdžio įmonė Baltijos šalyse. Produkcijos parduodama maždaug už 80 mln. litų. Apie 25 proc. lieka Lietuvoje, o kita produkcijos dalis eksportuojama į Vokietiją, Lenkiją, Latviją ir kitas šalis.

Pasak A. Pasvensko, 2007-aisiais po modernizacijos įmonė planuoja padidinti gamybos našumą iki 126 tūkst. tonų per metus.
Bendrovė yra ir pagrindinė antrinės žaliavos - makulatūros - perdirbėja Baltijos šalyse. "Klaipėdos kartonas" superka apie 85 proc. Lietuvoje surinktos makulatūros, taip pat po 60 proc. surinktos Latvijoje ir Estijoje.

Įmonėje dirba 300 darbuotojų. Pernai "Klaipėdos kartonas" sumokėjo apie 4,3 mln. litų įvairių mokesčių. Į uostamiesčio biudžetą sumokėta per 700 tūkst. litų.

Giedrė NORVILAITĖ

www.ve.lt

[ArTuRAs]

Seimas svarstys LEZ išplėtimo iki "Philip Morris Lietuva" ir "Nemuno bangos" gamyklų projektą

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją išplėsti nuo 205 iki 429 hektarų.

Tai padarius į LEZ teritoriją patektų ir mokesčių lengvatomis naudotis galėtų netoli zonos esančios "Philip Morris Lietuva" ir "Nemuno bangos" gamyklos bei "Autoverslo" automobilių terminalas.

"Tapti zonos įmonėmis pareiškė pageidavimą įmonės, veikiančios betarpiškoje gretimybėje su zona - "Philip Morris Lietuva", "Autoverslas", "Nemuno banga", - rašoma įstatymo aiškinamajame rašte.

Anot įstatymą parengusio Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Vyto Navicko, birželio pabaigoje "Philip Morris Lietuva" atstovai Ekonomikos komiteto prašė tarpininkauti juos įtraukiant į LEZ ir tvirtino, jog priešingu atveju dėl brangstančios darbo jėgos jie gali persikelti kitur.

Vėliau "Philip Morris Lietuva" neigė, kad kada nors prašė patekti į LEZ. "Philip Morris Lietuva" nėra inicijavusi ir prašiusi, kad mūsų bendrovė būtų įtraukta į Klaipėdos LEZ", - Eltai yra sakęs "Philip Morris Lietuva" korporatyvinių reikalų vadovas Baltijos šalims Darius Šilas.

Anot V. Navicko, šiai iniciatyvai, kuria norima paskatinti bendroves neperkelti savo investicijų iš Lietuvos, pritaria Klaipėdos apskrities bei Klaipėdos miesto valdžia.

Pagal įstatymus, jei šie objektai patektų į zoną, o jų valdytojai vėliau jų plėtrai investuotų daugiau nei 1 mln. litų, jie galėtų per pelno mokesčių lengvatą susigrąžinti iki pusės šių papildomų investicijų.

Be to, už naujai pastatytus objektus įmonėms nereikėtų mokėti nekilnojamojo turto mokesčio.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas Eltai kalbėjo, jog plėtros planų turi visos trys į LEZ norinčios patekti bendrovės.

Beje, įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog LEZ teritorija jau dabar turėtų būti didesnė nei 205 hektarai. Tvirtinama, jog geodeziniai matavimai parodė, kad zonos teritorijos dydis pagal Klaipėdos LEZ įstatymo nustatytas ribas yra 291 hektaras.

P. Vasiliausko skaičiavimais, į Klaipėdos LEZ iki kitų metų vidurio bus investuota bent 650 mln. litų.

Įstatymais numatyta, jog 2002-ųjų viduryje veiklą pradėjusi Klaipėdos LEZ veiks iki 2045 metų.

[win2k3]

Įstatymais numatyta, jog 2002-ųjų viduryje veiklą pradėjusi Klaipėdos LEZ veiks iki 2045 metų.

Kodel tik iki 45?

[Edgaex]

Na, greiciausiai 2045 prates galiojimo laika dar keliasdesimciai metu.. po to vel ir taip be galo

[ArTuRAs]

Kodel tik iki 45?

Nes iki to laiko LEZ`as turetu but uzpildytas, o imonems juk reik kazkada pradet moket mokescius

[win2k3]

Am, nu joa, taikliai Bet taij tada nebesikurs naujos dideles imones

[ArTuRAs]

Nu kas bus po 40 metu dar nezinia

[blitz]

win2k3: Atsiras naujų LEZ'ų

[win2k3]

Nebent miesto ribas isples

[Tomasl]

siandien NBG statome pet fabrike streikas . Darbai sustabdyti .Statybu nebus.

[Gladiator]

siandien NBG statome pet fabrike streikas . Darbai sustabdyti .Statybu nebus.

Del ko streikuoja? Atlyginimai per mazi?

[deep'as]

Seimas svarstys LEZ išplėtimo iki "Philip Morris Lietuva" ir "Nemuno bangos" gamyklų projektą

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją išplėsti nuo 205 iki 429 hektarų.

Tai padarius į LEZ teritoriją patektų ir mokesčių lengvatomis naudotis galėtų netoli zonos esančios "Philip Morris Lietuva" ir "Nemuno bangos" gamyklos bei "Autoverslo" automobilių terminalas.

"Tapti zonos įmonėmis pareiškė pageidavimą įmonės, veikiančios betarpiškoje gretimybėje su zona - "Philip Morris Lietuva", "Autoverslas", "Nemuno banga", - rašoma įstatymo aiškinamajame rašte.

Anot įstatymą parengusio Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Vyto Navicko, birželio pabaigoje "Philip Morris Lietuva" atstovai Ekonomikos komiteto prašė tarpininkauti juos įtraukiant į LEZ ir tvirtino, jog priešingu atveju dėl brangstančios darbo jėgos jie gali persikelti kitur.

Vėliau "Philip Morris Lietuva" neigė, kad kada nors prašė patekti į LEZ. "Philip Morris Lietuva" nėra inicijavusi ir prašiusi, kad mūsų bendrovė būtų įtraukta į Klaipėdos LEZ", - Eltai yra sakęs "Philip Morris Lietuva" korporatyvinių reikalų vadovas Baltijos šalims Darius Šilas.

Anot V. Navicko, šiai iniciatyvai, kuria norima paskatinti bendroves neperkelti savo investicijų iš Lietuvos, pritaria Klaipėdos apskrities bei Klaipėdos miesto valdžia.

Pagal įstatymus, jei šie objektai patektų į zoną, o jų valdytojai vėliau jų plėtrai investuotų daugiau nei 1 mln. litų, jie galėtų per pelno mokesčių lengvatą susigrąžinti iki pusės šių papildomų investicijų.

Be to, už naujai pastatytus objektus įmonėms nereikėtų mokėti nekilnojamojo turto mokesčio.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas Eltai kalbėjo, jog plėtros planų turi visos trys į LEZ norinčios patekti bendrovės.

Beje, įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog LEZ teritorija jau dabar turėtų būti didesnė nei 205 hektarai. Tvirtinama, jog geodeziniai matavimai parodė, kad zonos teritorijos dydis pagal Klaipėdos LEZ įstatymo nustatytas ribas yra 291 hektaras.

P. Vasiliausko skaičiavimais, į Klaipėdos LEZ iki kitų metų vidurio bus investuota bent 650 mln. litų.

Įstatymais numatyta, jog 2002-ųjų viduryje veiklą pradėjusi Klaipėdos LEZ veiks iki 2045 metų.

Kas čia per paistalai? Niekaip nesuprantu. Čia verslininkai grąsina valstybei?
Nori patekt y LEZ'ą investuok pinigus statyk naujas gamyklas ir galėsi naudotis mokesčių lengvatomis o čia dabar atviras reketas. O kitaip pasakius mokesčių dalybos iš valstybės atimam ir pasidalinam

[Edgaex]

siandien NBG statome pet fabrike streikas . Darbai sustabdyti .Statybu nebus.

ar zmones, kurie stato ta gamykla (darbininkai, statybinkai etc)) streikuoja ar pacios gamyklos darbuotojai kazkuo nepatenkinti ? is kur tu cia suzinojai toki dalyka ir gal zinai kodel jie ten nerimsta ?

[Tomasl]

Generalinis Rangovas "Construktus" pavargo skolintis iš banko pinigus ir statyti fabriką, NBG nepervedė litu , tai "construktus" blokavo statybas subrangovų.
Štai ir visa istorija

[Gladiator]

Jo cia rimtas reikalas. Jei NBG neturi pinigu, tai daugiau kaip puse LEZo statybu sustos, plius net jei veliau ir atsiras ateityje niekas nenores su jais prasideti. Siaip to ir reikejo tiketis, labai jau neaiski firmele.

[ArTuRAs]

Nieko cia rimto man atrodo, visalaik su tais pingais problema. O, kad nenores prasideti, tai tikrai abejoju, nes tokiu uzsakymu kazin ar kas atsisakytu
Beje, NBG nera LEZ`e.

[Gladiator]

Tai juk NBG 2 gamyklas ten stato ir dar viena uz 1 milijarda ruosesi statyti. Ir beje, o kokia nauda is uzsakymu uz kuriuos nemoka pinigu?