Pramonės ir LEZ plėtra

[Eimantas]

Miesto planai

2010 metų viduryje Klaipėdoje turėtų pradėti veikti pati moderniausia Lietuvoje termofikacinė elektrinė.

Jai statyti Suomijos energetikų korporacijos "Fortum" antrinė bendrovė "Fortum Heat Lietuva" (FHL) ir AB "Klaipėdos energija" (KE) jau sutarė steigti bendrą įmonę. Pernai rudenį FHL įsigijo dalį KE energijos akcijų.

Vakar šios bendrovės specialistai būsimos elektrinės projektą pristatė uostamiesčio vadovams, politikams ir Savivaldybės specialistams.

Termofikacinė elektrinė ypatinga tuo, kad joje vienu metu gaminama tiek šilumos, tiek elektros energija.

Pasak FHL generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, elektrinėje ketinama deginti vietinį biokurą, durpes, pramonines ir iš visos Klaipėdos apskrities surinktas buitines atliekas. Prognozuojama, kad buitinės atliekos sudarys apie 40 proc. elektrinės kuro.

Šis momentas ypač svarbus, nes padės išspręsti atliekų utilizavimo problemą. Ateinančiais metais Dumpiuose pradės veikti modernus regioninis sąvartynas. Į jį atliekos bus gabenamos iš visų septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių. Preliminariai apskaičiuota, kad jų kasmet bus atvežama apie 160 tūkst. tonų. Maždaug pusė šio kiekio galės būti sudeginta naujojoje elektrinėje.

Tikimasi ir kitokios naudos. Pasak KE generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, termofikacinė elektrinė padės ne tik stabilizuoti šilumos kainą, bet ir sumažins ją mažiausiai 10 proc.

Vis dėlto svarbiausia, sakė V. Valutis, tai, kad tokios elektrinės atsiradimas žymiai sumažintų KE priklausomybę nuo dujų tiekėjo. Dabar jos sudaro net 95 proc. KE naudojamo kuro, o pastačius naują elektrinę dujų importą būtų galima sumažinti iki 50 proc.

Teigiama, jog šis projektas bus naudingas ir miesto visuomenei - esą elektrinės statyba pritrauks į Klaipėdos regioną naujų investicijų, vietos ūkininkai ir verslininkai įgis galimybę jai tiekti kurą. Atliekų deginimas padės išspręsti jų saugojimo problemą. Kartu bus taupomi ir mokesčių mokėtojų pinigai.

Pasak V. Žutos, analizuoti du termofikacinės elektrinės variantai: 100 megavatų šiluminio ir 50 megavatų elektrinio galingumo ir atitinkamai 50 ir 25 megavatų galingumo. Pirmuoju atveju jai pastatyti prireiktų apie 100 mln. eurų, antruoju - iki 70 mln. eurų. Prognozuojama, kad dalį lėšų pavyks gauti iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Kur bus statoma elektrinė, dar neapsispręsta. Pasak V. Žutos, geriausiai tam tiktų Lypkių katilinė.

Principinį sprendimą dėl termofikacinės elektrinės statymo dar turi priimti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Jei tai būtų padaryta šių metų balandį, elektrinė pradėtų veikti 2010-ųjų viduryje.

Vilija ŠILINIENĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Šilumą tieks iš šiukšlių

NERINGA MACIŪTĖ

Klaipėdoje bus statoma šilumą ir elektrą gaminanti termofikacinė elektrinė.

Bendrovės „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Vytautas Valutis teigė, kad Klaipėda yra visiškai priklausoma nuo gamtines dujas tiekiančios Rusijos monopolininkės „Gazprom“.

Gyventojams tiekiamai šilumai gaminti naudojama 90 procentų dujų.

„Galima prognozuoti, kad šilumos įkainiai kils, nes neišvengiamai drastiškai augs dujų kaina. Todėl bendrovė ieško išeičių, kad šiluma būtų įperkama ir prieinama mūsų vartotojui. Tai padaryti galima tik naudojant pigesnį kurą“,- teigė V.Valutis.

Anot jo, naujosios elektrinės pagaminamos šilumos kaina būtų 10 procentų mažesnė nei tuo atveju, jei šiluma būtų gaminama iš dujų.

Nauja elektrinė, esant minusinei temperatūrai, šiluma aprūpinti įstengtų tik trečdalį gyventojų.

Tačiau ji padėtų išspręsti atliekų šalinimo problemą.

Bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta teigė, kad elektrinėje bus deginamos trys kuro rūšys – 30 procentų buitinių ir pramoninių atliekų, 50 procentų biokuro ir likę 20 procentų - durpių.

Per metus iš viso Klaipėdos regiono būtų surenkama apie 150 tūkstančių tonų atliekų. Iš jų gali būti sudeginama iki 80 tūkstančių tonų.

V.Žuta mano, kad pastačius elektrinę tarša mieste nepadidėtų. Tai užtikrintų naudojami filtrai bei kita įranga.

Pirmoji Lietuvoje termofikacinė elektrinė Lipkių kaime turėtų būti pastatyta iki 2010 metų.

Ją pastatyti kainuotų apie 100 milijonų eurų.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Iškils dar dvi gamyklos

GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje turėtų atsirasti dvi naujos gamyklos.

„Mestila“, kuri iš rapsų gamins metilo esterį - biodyzeliną, jau sparčiai statoma ir rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais turėtų pradėti gaminti bandomąją produkciją.

Dar vieną bendrovę „Alfabioetanolis“ tik ruošiamasi statyti.

„Alfabioetanolis“ gamins bioetanolį - geriamąjį spiritą, iš kurio bus gaminami priedai benzinui.

Projekto vadovas Linas Šakalys pasakojo, kad abi bendrovės gamins žaliavą, kuri bus eksportuojama į Vakarų Europą, daugiausiai - į Vokietiją.

„Alfabioetanolis“ produkciją gamins iš įvairių grūdų. Didžiąją dalį žaliavos žadama supirkti Lietuvoje. Likusią - importuoti iš kitų šalių.

L.Šakalys sakė, kad iš bendrovės „Mestila“ sklis ruginės, o iš „Alfabioetanolio“ - salyklo kvapas, panašus į tą, kurį skleidžia alaus darykla „Švyturys“.

„Aplinką statomos įmonės terš ne daugiau nei alkoholio gamintojai. Į aplinką pateks tik kažkiek organinių dulkių. Išsamus poveikio aplinkai vertinimas dar nepadarytas“, - sakė LEZ projektų vadovas Raimondas Bakas.

Bendrovė „Mestila“ užims apie 4,5 ha LEZ teritorijos, o „Alfabioetanoliui“ turėtų būti skirtas apie 6,6 ha sklypas.

Abiejų bendrovių sklypai ribosis. Jų kaimynystėje turėtų atsirasti ir naujoji bendrovės „Klaipėdos energija“ termofikacinė jėgainė.

R.Bakas sakė, kad bendrovių „Mestila“ ir „Alfabioetanolis“ statybos kainuos maždaug po 30-40 milijonų eurų. Kiekvienoje dirbs apie 40-50 žmonių.

„Darbo vietų nebus labai daug, nes produktas išgaunamas technologiškai. Žmonėms reikės tik stebėti gamybos procesus“, - paaiškino pašnekovas.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

PRITARĖ STATYBAI. Vakar savivaldybės taryba pritarė, kad Laisvojoje ekonominėje zonoje 4,5 ha plote tarp Metilo eterio gamyklos ir katilinės būtų statoma termofikacinė elektrinė, kuri kurui naudotų išrūšiuotas aliekas. Elektrinė, kurios statyba kainuotų nuo 75 iki 100 mln. eurų, turėtų atsirasti iki 2010 metų.
www.klaipeda.daily.lt

Įdomiai čia. Ar ne per greitai priimami sprendimai dėl tokio objekto?

[Eimantas]

LEZ PLĖTRA. Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) siūloma plėsti tiek, kad į ją patektų ir cigarečių gamintoja bendrovė "Philip Morris Lietuva". Vienu atveju ją siūloma didinti iki maždaug 300 hektarų (dabar LEZ užima 205 ha), kitu - iki 429 ha. Vyriausybė kol kas sprendimo nepriėmė ir klausimą atidėjo.

www.klaipeda.daily.lt

[Hazard]

Idomu idomu kazkaip tikrai labai greitai sprendimai vystosi

[Eimantas]

Alaus daryklai reikia daugiau sandėlių

GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Bendrovei „Švyturys-Utenos alus“ prireikė daugiau sandėlių produkcijai laikyti.

Vakar Klaipėdos savivaldybės teritorijų planavimo komiteto nariams buvo pristatytas Šilutės pl. 71 žemės sklypo detalusis planas. Čia ketinama pastatyti naują produkcijos sandėlį.

Šiame sklype jau stovi du bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos sandėliai. Naujasis statinys už jau stovinčius turėtų būti didesnis.

Teritorijų planavimo komiteto nariai norėtų, kad sandėlius statysianti bendrovė sutvarkytų ir aplinką bei šalia esančias gatves.

Projektuotojui buvo priminta, kad alaus darykla, statydama pirmuosius du sandėlius, infrastruktūros netvarkė. Todėl esą tai reikėjo padaryti savivaldybei.

Bendrovei pasiūlyta projektą patobulinti.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

INVESTICIJOS. Į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną pernai investuota 184 mln. litų. Į beveik prieš penkerius metus įkurtą zoną iš viso investuoti jau 505 mln. litų. Iš jų užsienio investuotojų lėšos sudaro 419,7 milijono. 205 hektarų ploto zonoje šiuo metu dirba maždaug 3 tūkst. žmonių.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

„Klaipėdos kartonas“ investuos į gamybą 15 mln. Lt

[AIDAS69]

INVESTICIJOS. Į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną pernai investuota 184 mln. litų. Į beveik prieš penkerius metus įkurtą zoną iš viso investuoti jau 505 mln. litų. Iš jų užsienio investuotojų lėšos sudaro 419,7 milijono. 205 hektarų ploto zonoje šiuo metu dirba maždaug 3 tūkst. žmonių.

www.klaipeda.daily.lt

NEDAUK,NEDAUK.... ISEINA KAD PO 100 MLN PER METUS...T.Y PO 25 MLN EURU PER METUS...ASAROS

[Eimantas]

Akcininkai nesusitarė

VIGANTAS DANILAVIČIUS

Bendrovės „Klaipėdos energija“ akcininkams nepavyko susitarti dėl šiluminės elektrinės, kuri degins šiukšles, statybos.

Dalį „Klaipėdos energijos“ akcijų įsigijusi suomių kompanija Fortum nesulaukė konkretaus atsakymo iš kitų bendrovės akcininkų - vokiečių įmonės „Stadtwerke Leipzig“ GmbH.

„Leipcigo savivaldybė rengiasi parduoti 49 procentus „Stadtwerke Leipzig“ GmbH akcijų. Todėl tik kitąmet paaiškės, ar vokiečiai dalyvaus steigiant naują įmonę Klaipėdoje. Tačiau „Stadtwerke Leipzig“ GmbH, pirkdama „Klaipėdos energijos“ akcijų, buvo įsipareigojusi investuoti į alternatyvaus kuro katilinę“, - sakė mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė.

Anot jos, „Klaipėdos energija“ - socialinė įmonė ir jos pelnas ribojamas.

„Kylant dujų kainoms, „Klaipėdos energija“ kitąmet gali visai neturėti pelno“, - sakė vicemerė.

„Klaipėda“ rašė, kad suomių kompanija Fortum pasiūlė uostamiestyje statyti 100 megavatų šilumos ir 50 megavatų elektros galingumo šiluminę elektrinę, kuri kurui naudos 40 proc. buitinių atliekų. Kita dalis kuro - durpės ir pjuvenos. Elektrinės statyba gali kainuoti 80 mln. eurų (276,2 mln. Lt). Dalį lėšų bus bandoma gauti iš ES Sanglaudos fondo.

Į naująjį Klaipėdos regiono sąvartyną Dumpiuose bus atgabenama 160 tūkst. tonų atliekų per metus. Pusę šiukšlių bus galima sudeginti elektrinėje.

www.klaipeda.daily.lt

[Hazard]

Kodėl to "Klaipedos kartono" neiškelia pvz.: į LEZ , juk visiems miestiečiams tas kartonas maišo. Ar "Klaipėdos kartonui" reikalingos marių krantinės ?

[Eimantas]

Kodėl to "Klaipedos kartono" neiškelia pvz.: į LEZ , juk visiems miestiečiams tas kartonas maišo. Ar "Klaipėdos kartonui" reikalingos marių krantinės ?

Anksčiau buvo reikalingos, kai sielius plukdė, o dabar jis net neturi krantinių, ten "Bega" karaliauja.

[Eimantas]

Artojo g.

[Eimantas]

Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai – penkeri

AGNĖ LUKAUSKAITĖ

Šiemet Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) švęs savo veiklos penkmetį.

Nuo veiklos pradžios į LEZ investuota 505 mln. Lt, iš kurių 419,7 mln. Lt sudaro užsienio investuotojų lėšos. LEZ įmonėse dirba apie 3000 žmonių. Į uostamiesčio LEZ investavo ir investuoja kompanijos iš Tailando, Airijos, Japonijos, Lietuvos, Austrijos.

Vien tik 2006 metais LEZ sulaukė investicijų už 184 mln. Lt, iš kurių 113 mln. Lt sudaro užsienio investuotojų lėšos. Per 3 mln. litų buvo investuota į aplinkosaugos projektus.

Pasak LEZ vadovų, apčiuopiamos naudos iš Klaipėdos LEZ gauna ir vietos verslininkai, ir eiliniai žmonės, ir Lietuvos iždas. “Dauguma veikiančių bei besikuriančių įmonių krovinius transportuoja per Klaipėdos uostą, tai didina krovos apyvartą. Lietuvos statybos įmonės, kitų paslaugų bei produkcijos tiekėjai zonoje gauna ir gaus papildomus užsakymus. LEZ įmonės jau pirko prekių bei paslaugų daugiau kaip už 135 mln. litų. Didėja mokesčių mokėtojų skaičius, įmonės moka dešimtis milijonų litų mokesčių į valstybės biudžetą”, – sakė Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius Eimantas Kiudulas.

Klaipėdos LEZ valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas atkreipia dėmesį, kad ekonominės zonos inžinerinės infrastruktūros išvystymui buvo naudojamos valstybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Klaipėdos miesto savivaldybės bei LEZ valdymo bendrovės lėšos. Iš viso į Klaipėdos LEZ infrastruktūrą iki šiol investuota 24,424 mln. Lt, iš jų - 9,647 mln. Lt valstybės lėšų. „Pritrauktų investicijų į laisvąją ekonominę zoną dydis, papildomi užsakymai bei sukurtos darbo vietos net didžiausius skeptikus turėtų įtikinti valstybės investicijų į zonos infrastruktūrą efektyvumu“,- pastebėjo Povilas Vasiliauskas. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis zonoje buvo nutiestos dvi naujos gatvės, kuriose įrengtos vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų sistemos bei apšvietimas, sutvarkyta aplinka. Visų šių darbų vertė siekia 12,773 mln. Lt.

Šiais metais numatyta toliau plėtoti teritorijos ir gamybos infrastruktūrą. Tuo tikslu zonoje bus pastatytas priešgaisrinio padalinio depo pastatas, rengiami Pramonės gatvės tęsinio, Švepelių gatvės, geležinkelio atšakos, naujos rajoninės 110/10 KV „Lypkių“ transformatorinės pastotės atšakos techninio projektavimo darbai.

Dar vieno zonos infrastruktūros objekto - valymo įrenginių antrosios slėginės linijos laukia visi miesto gyventojai. Šį pavasarį Klaipėdoje įvykusi aukšto slėgio nuotekų vamzdynų avarija parodė, kad Klaipėdos miestui tokia linija ypač reikalinga. Antroji slėginė linija turės išskirtinę aplinkosauginę reikšmę, nes kol jos nėra, įvykus avarijai, nevalytos miesto nuotekos teka į Kuršių marias. Šios linijos projektavimo darbus finansavo zonos valdymo bendrovė, kartu su savivaldybe pasirūpinusi, kad būtų skirtos lėšos šio objekto statybai.

Pasak Klaipėdos LEZ valdybos pirmininko Povilo Vasiliausko, aplinkosaugos padėtis LEZ valdomoje teritorijoje ir aplinkinėse vietovėse atitinka teisės normų reikalavimus, keliamus pramoninėms teritorijoms. Aplinkosaugos padėtis artimiausiu laiku bus dar griežčiau stebima ir kontroliuojama, nes jau patvirtinta aplinkos monitoringo programa, kurios parengimą finansavo zonos valdymo bendrovė, o įgyvendinimą kontroliuos miesto savivaldybė.

“Džiugu, kad visos ateinančios įmonės naudojasi išskirtinai naujomis technologijomis, pažangiausiais pasiekimais savo pramonės šakose, kurie daro minimalią įtaką aplinkai. PET gaminiai, aliejaus gamyba - tai produktai, kurie naudojami maisto pramonėje, natūralu, kad ir aplinkosaugos reikalavimai šioms pramonės šakoms yra didžiausi ir jų griežtai laikomasi”, – pažymėjo Eimantas Kiudulas.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė tradiciškai prisideda prie miesto socialinio bei kultūrinio gyvenimo dalyvaudama rėmimo bei mecenavimo akcijose. Bendrovės lėšomis į senamiestį buvo sugrąžintas vienas iš Klaipėdos miesto simbolių – Senamiesčio katinas. Tęsiama tradicija skirti stipendiją Klaipėdos universiteto studentui, remiami vaikų namų projektai, vaikų teatrai, Jūros šventės renginiai ir kt.

2006 metais buvo pasirašytos dar 9 naujos sutartys dėl projektų, kuriuos įgyvendinus Klaipėdos LEZ bus sukurta apie 600 naujų darbo vietų.

www.klaipeda.daily.lt

[tadux]

Apziurejau gamyklas Klaipėdos LEZ, ta Orion Global PET tai pakankamai auksta ir matosi is labai toli.


Orion Global PET

Orion Global PET tik kitu kampu

Cia nelabai zinau kas per statinys, pamirsau nufotografuoti informacine lenta.

Cia NBG PET, atrodo rusu kapitalo imone.

Cia taipat nezinau kas per statinys.

cia ta pati NBG PET, gelezinkelis ten buvo jau senai. Pries pastatant gamykla ten buvo kazkokie sandeliai.

Tapati NBG

[Eimantas]

Čia prie kurios geležinkelis nutiestas?
O jei likusias tik autotransportu aptarnaus tai blogai, dar krūva vilkikų mieste ir šalia. Nors girdėjau, kad planuojamas geležinkelis LEZ'e, įdomu kokioms įmonėms. Jei nesunku, tadux, pakomentuok ką užfiksavai, kas ten statoma šiuo metu. Reikes pačiam kokią dieną apsižvalgyti.

[Eimantas]

Dabar per LNK rodo apie nuslėptą taršą Klai-Pet gamykloje ir žmonių lėtinį nuodijimą...

[TheNewYork_er]

NBG- Nemuno Banga Group.
Kad jie lietuviai...

[Reptilias]

Blemba, pasiziurejau laida per lnk apie neo gruop ir taip susinervinau...Ta gamykla stovi uz kilometro nuo namu, matosi per langus gerai.Reik vienytis su zaliaisiais ir eit protestuot ir verst ta moteri kuria rode:
Grineviciute klausia kodel neuzdaroma ta gamykla, o ta boba tyli.Tai ko ji is viso ten sedi?Ble, as nenoriu susirgt kokiu veziu ar kuo ir tuolabiau nenoriu kad mano gimines ir draugai kvepuotu tom kancerogeninem medziagom.Davai klaipedieciai bukim vieningi, susiorganizuokim ir eikim protestuot, nes patys matot koks bardakas ten yra.
P.S.Kancerogeniniu medziagu ismetimas virsija norma 130 kartu.Uz tai jiems buvo skirta 375 lt bauda