Pramonės ir LEZ plėtra

[Eimantas]

Ketvirtadienio "Klaipėda" rašo:
ĮMŪRYS KAPSULĘ. Šiandien agroverslo grupei „Linas Agro“ priklausanti įmonė „Mestila“ Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje oficialiai pradės daugiau nei 105 mln. litų vertės metilo esterio gamyklos statybą. 15 val. rengiama atminimo kapsulės įmūrijimo į gamyklos pamatus ceremoniją.

[Eimantas]

Pramonės parkas veja gyventojus lauk



Vakar miesto politikams patvirtinus vadinamojo pramonės parko tarp Vilniaus plento, kelio Palanga-Šilutė, Lypkių gatvės ir geležinkelio detalųjį planą, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorija padidėjo trečdaliu - nuo 205 iki 305 hektarų.
Pasak projekto vadovo, UAB "Klaipėdos projektas" architekto Raimondo Bako, naujajame dokumente išliko visi esminiai dar 1997 metais patvirtinto LEZ detaliojo plano sprendiniai. Nauja tai, kad jame pirmą kartą įrašyta nuostata, jog šioje teritorijoje negali būti nuolatinių gyventojų.

Tai turėtų paspartinti nuolat stringančias buvusių Lypkių ir Švepelių kaimų gyventojų iškeldinimo bei jų valdomų žemės sklypų paėmimo valstybės reikmėms procedūras.

Nauja ir tai, kad LEZ teritorija pagal galimą taršą suskirstyta į atskiras zonas, taip pat patvirtinta bendra pramonės parko sanitarinė zona. Jos ribų negalės peržengti nė viena čia ateityje įsikursianti pramonės įmonė. Pasak projekto vadovo, LEZ vadovaujasi nuostata, kad jos teritorijoje būtų statomi tik minimalią įtaką žmonėms bei aplinkai darantys pramonės objektai.

Per LEZ teritoriją numatyta nutiesti Statybininkų prospekto tęsinį. Ten, kur jis įsikirs į Palangos-Šilutės plentą, bus pastatyta dviejų lygių sankryža. Dar vieną dviaukštę sankryžą planuojama pastatyti Pramonės gatvės ir Vilniaus plento sankirtoje. Transporto eismui šioje teritorijoje palengvinti, po geležinkelių bus įrengtas tunelis.(čia galėjo tiksliau parašyti, nes nelabai aišku dėl to tunelio)

Pasak R. Bako, patirtis rodo, kad patys populiariausi - maždaug 2 hektarų dydžio sklypai. Didesni sklypai yra numatyti tik palei geležinkelį.

Ateityje LEZ teritorijoje planuojama pastatyti gaisrinės depą bei kogeneracinę jėgainę, gaminsiančią tiek šilumą, tiek elektros energija. R. Bako teigimu, šiandien naudojama apie 40 proc. LEZ teritorijos. Iš viso nuomotini žemės sklypai sudaro apie 120 hektarų. Likęs plotas skirtas esamiems ir būsimiems infrastruktūros objektams.

Vilija ŠILINIENĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Biokuro gamyklos statyboms - oficialus startas


Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje vakar į balandį pradėtos statyti biodyzelino gamyklos pamatus įmūryta atminimo kapsulė ateities kartoms.

Projektą, kuris vadinamas viena didžiausių vietinio kapitalo plyno lauko investicijų Lietuvoje, įgyvendina tarptautinei agroverslo grupei "Linas Agro" priklausanti pernai įkurta UAB "Mestilla".

Bendrovė į gamyklą investuos apie 105 mln. litų. Iš jų 83 mln. litų sudarys sindikuota trijų Lietuvos bankų paskola, 3,43 mln. litų - Europos Sąjungos ir valstybės parama. Likusi projekto dalis bus finansuojama savo lėšomis.

Rapsų perdirbimo gamykla, kurią stato AB "Montuotojas", turėtų pradėti veikti pirmo ateinančių metų ketvirčio pabaigoje.

Gamykla užtikrins 13 procentų Lietuvos dyzelino poreikio. Planuojama kasmet čia perdirbti iki 200 000 tonų Lietuvoje išaugintų rapsų ir pagaminti 110 000 tonų metilo esterio. Gamykloje iš rapsų aliejaus pagamintas metilo esteris galės būti naudojamas dyzeliniuose varikliuose grynas arba įvairių santykių mišiniuose su įprastu dyzelinu.

"Teiksime pirmenybę Lietuvos žemdirbiams, tačiau esant būtinybei žaliavą importuosime ir iš Baltarusijos bei Ukrainos", - "Vakarų ekspresui" sakė "Mestillos" valdybos pirmininkas Arūnas Jarmolavičius.

Anot jo, pirmaisiais metais apie 60-70 proc. pagamintos produkcijos bus eksportuojama per Klaipėdos uostą, nes gamyklos pajėgumai viršys šiandieninius Lietuvos poreikius. Su kokia uosto kompanija jau susitarta dėl produkcijos krovos, A. Jarmolavičius dar nenorėjo atskleisti.

Pasak "Mestillos" generalinio direktoriaus Arūno Zubo, gamykloje bus sumontuoti Austrijos BDI kompanijos įrenginiai, naudojami analogiškose gamyklose Vienoje, Barselonoje ir kituose Europos miestuose.

Gamykloje, kuri įsikurs 4,5 ha teritorijoje ir užims 7 500 kv. metrų plotą, dirbs apie 60 darbuotojų.

Pagal Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai iki 2010 metų 5,75 proc. Lietuvoje naudojamo tradicinio kuro turės būti pakeista augalinės kilmės degalais.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

[deep'as]

Gamykla užtikrins 13 procentų Lietuvos dyzelino poreikio. Planuojama kasmet čia perdirbti iki 200 000 tonų Lietuvoje išaugintų rapsų ir pagaminti 110 000 tonų metilo esterio. Gamykloje iš rapsų aliejaus pagamintas metilo esteris galės būti naudojamas dyzeliniuose varikliuose grynas arba įvairių santykių mišiniuose su įprastu dyzelinu.
Anot jo, pirmaisiais metais apie 60-70 proc. pagamintos produkcijos bus eksportuojama per Klaipėdos uostą, nes gamyklos pajėgumai viršys šiandieninius Lietuvos poreikius. Su kokia uosto kompanija jau susitarta dėl produkcijos krovos, A. Jarmolavičius dar nenorėjo atskleisti.

Nesupratau kažko.

Pagal Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai iki 2010 metų 5,75 proc. Lietuvoje naudojamo tradicinio kuro turės būti pakeista augalinės kilmės degalais.

Kam dar čia reikia ES įsipareigoti? Patys turi būti suinteresuoti naftos produktų vartojimo mažinimu alternatyvomis.
Ech gaila, kad Lietuvos politikai visiškai neturi jokios strategijos. Kol ES nespirs į užpakalį tol sėdės ant ...... krūvos.

[Eimantas]

Investuotojus vilios naujos gatvės

Vakar Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje atidarytos dvi naujos gatvės - Metalo ir Verslo. Įgyvendinus šį iš Europos Sąjungos fondų finansuotą pramonės parko infrastruktūros plėtros projektą atsirado galimybė investuotojams pasiūlyti 18 naujų sklypų.

Pasak Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininko Povilo Vasiliausko, potencialūs investuotojai jau anksčiau domėjosi parku, tačiau teritorijos patrauklumą mažino tai, kad joje nebuvo suformuota pagrindinė infrastruktūra - inžineriniai tinklai, gatvės ir pan.

Teigiama, jog LEZ formuojamas pagal pramoninių parkų plėtros koncepciją jau kelerius metus ir jo tikslas yra parengti tinkamus investuoti sklypus bei įrengti būtiniausią bendro naudojimo infrastruktūrą įmonėms.

Iš paramos lėšų, kurios sudarė beveik 11 mln. litų, įrengta 779 m ilgio Metalo ir 984 m ilgio Verslo gatvės, prie jų - vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų sistemos, gatvių apšvietimas.

Pasak LEZ valdymo bendrovės direktoriaus Eimanto Kiudulo, jau yra pasirašytos sutartys su aštuoniais naujais investuotojais, įsikursiančiais naujosiose gatvėse. Tai - logistikos, metalo ir pan. įmonės. Statybas kai kurios iš jų planuoja pradėti jau šią žiemą, kitos - pavasarį.
Įgyvendinus projektą tikimasi per artimiausius penkerius metus papildomai pritraukti apie 200 mln. eurų užsienio ir vietos investicijų į "plynojo lauko" gamybinius objektus.

Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, nemažas laimėjimas, kad šis Savivaldybės rengtas ir gauti finansavimui teiktas projektas prašytą paramą gavo. Dabar, anot jo, čia ypač laukiama įmonių, kurios savo darbe naudoja aukštąsias technologijas ir kurioms reikia mažiau darbininkų.

Šiuo metu LEZ išnuomota apie 40 ha teritorijos, aštuoniose zonos įmonėse sukurta per 3 tūkst. 500 darbo vietų. Užbaigus 2006-ųjų projektus čia iš viso bus investuota beveik pusė milijardo litų. Zonoje suteiktos paslaugos ir iš Lietuvos įmonių pirktos prekės vertinamos 135 mln. litų.

Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

[Sula]

Nesupratau kažko.

Kam dar čia reikia ES įsipareigoti? Patys turi būti suinteresuoti naftos produktų vartojimo mažinimu alternatyvomis.
Ech gaila, kad Lietuvos politikai visiškai neturi jokios strategijos. Kol ES nespirs į užpakalį tol sėdės ant ...... krūvos.

Tame ir reikalas, kad jei ne ES direktyvos, tai ekologinio kuro mes nenaudotume visai. Pas mus tikriausiai proteguojamos naftos bendrovės, nes joms visi alternatyvūs šaltiniai yra lyg peilis po kaklu
Švedai gi turi planą iš vis atsisakyti naftos.
Mano skaičiavimais Lietuva irgi gali "užsiauginti" beveik visus reikiamus degalus, be didesnio nuostolio kitoms ūkio šakoms. O tada Sibiro naftininkai lieka prie "suskilusios geldos". Lietuvos ūkininkai pasijus kaip arabų šeichai.
Beje, gamtinėms dujoms rimtos alternatyvos kol kas nėra.

[Romas]

Vaizdas nuo Jakų žiedo
Foto 2006 11

[Eimantas]

Nauja spaustuvė pagerins laikraščius

„Klaipėdos“ dienraščio spaustuvėje pradėta montuoti naujausia Baltijos šalyse spausdinimo mašina

Vincas Grigas

Pasaulio poligrafijos mašinų gamybos lyderės vokiečių bendrovės „MAN Roland“ specialiai „Klaipėdai“ sumodeliuota mašina „Uniset“ per valandą galės atspausdinti 75 tūkstančius dienraščio egzempliorių.

Tai beveik tris kartus daugiau nei gali šiuo metu veikianti spaustuvė.

Naujoji spaustuvė galės spausdinti visus puslapius spalvotus. Atsiras galimybė spausdinti puikios kokybės žurnalus.

Naujausių technologijų „Klaipėdos“ spaustuvė sukėlė didelį susidomėjimą Vakarų regiono ir šalies spaudinių rinkoje, nes spausdins ne tik laikraščius, bet ir komercijos reklaminę produkciją.

Nauja įmonė spausdintos produkcijos užsakovams, jau dabar sudarinėjantiems ilgalaikes sutartis, garantuoja itin geros kokybės spalvotus spaudinius, trumpą užsakymų atlikimo laiką ir palankias kainas, ekspedijavimo ir kitas paslaugas.

„Dabar rinkoje yra poreikis ne spausdinti puikios pigiau, o kuo geriau. Mūsų bendrovės tikslas buvo pasirinkti ne kuo pigesnę, o kuo geresnės kokybės įrangą. Spausdinimo kokybė labai ryškiai skirsis nuo tos, kokia dabar yra Lietuvoje. Laikraščiai bus gražesni ir kokybiškesni“, - tvirtino dienraščio „Klaipėda“ spaustuvės direktorius Vaidotas Zaleckis.

Šios spaustuvės statyba yra labai ambicingas projektas, kuris analogų Europoje neturi daug.

„Mūsų projektas yra prikaustęs Europos dėmesį tuo, kad bus įgyvendintas labai greitai. Paprastai spaustuvė pastatomos per dvejus metus. Mes planuojame pastatyti greičiau nei per metus. Greitai statyti pavyksta dėl gamintojų lankstumo ir mūsų sugebėjimo rasti bendrą kalbą su statybininkais“, - mano V.Zaleckis.

Spaustuvės statybą planuojama baigti kitų metų vasarį.

Spaustuvę stato klaipėdiečių bendrovė „Rekosta“, kuri įsigilino į spaustuvės statymo specifiką. Lietuvoje sunku rasti įmonę, kuri turėtų spaustuvių statybų patirties.

Pastato statyba kainuos apie aštuonis milijonus litų. O spausdinimo įranga dar – 25 milijonus litų.Kaina yra nemaža, nes reikėjo pastato, pritaikyto spaustuvei. Norint pasiekti gerą spaudinių kokybę, pastate turi būti atitinkama oro drėgmė ir temperatūra.

Pamatas, ant kurio stovės spausdinimo mašina, turi būti labai tvirtas ir idealiai lygus.

Spaustuvės mašiną laiko plieninės konstrukcijos, kurios sveria 30 tonų. Jos gali atlaikyti 20 tonų apkrovą.

Tai yra konstrukcija, kurios nesujudins net ir šešių balų žemės drebėjimas, dėl to nenutrūks spausdinimo procesas. Tokio stiprumo žemės drebėjimai galimi ir Lietuvoje.

„Mes esame dėkingi visiems specialistams, kurie mus konsultavo projektavimo eigoje, kad nebūtų problemų statant. Taip pat esame dėkingi Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėms, kurios šį projektą padeda įgyvendinti“, - sakė V.Zaleckis.

Naujoji „Klaipėdos” spaustuvė statoma Klaipėdos rajone, Pramonės ir logistikos parke.

Į ją patekti galima važiuojant iš Klaipėdos Šilutės link, pasukus į kairę, Švepelių kaimą.

www.klaipeda.daily.lt

[pauliaK]

/\
Šaunu Tikriausiai dar nėra žinoma kas būtent ten bus spauzdinama, bet nesupykčiau, jei nors vienas dienraštis pardavinėjamas visoje Lietuvoje, būtų ten spauzdinamas, norėtųsi savo rankomis tą kokybę pačiupinėt

[Eimantas]

"Klaipėdos mediena" plės baldų gamybą

Prieš ketverius metus pastatyto AB "Klaipėdos mediena" baldų fabriko gamybos apimtys jau pasiekė projektinius pajėgumus, tad įmonės vadovybė galvoja apie tolesnę plėtrą.
www.ve.lt

Nesuprasi ten su jais, tai šneka apie žemės paskirties keitimą į gyvenamąją, tai čia apie plėtrą. Nebent pramonė liktų prie Liepų gatvės, o gyvenamoji paskirtis prie upės vingio, bet kaip dėl sanitarinių zonų tada. Žodžiu aišku, kad dar niekas neaišku.

[Eimantas]

„Klai-PET“ milijonams - barjerai

„NEO Group“ plėtrą stabdo investavime nepasikaustę politikai

NERINGA MACIŪTĖ

Bendrovės „NEO Group“ plėtrą trukdo menka valdininkų patirtis investavimo politikoje.

Bendrovės „NEO Group“ „Klai-PET“ granulių gamykla plečiasi. Šalia jau dabar veikiančių dviejų gamybos linijų kitąmet ims veikti trečioji.
Svyruoja sezonais

Bendrovės „Neo Group“ granulių gamyklos „Klai-PET“ direktorius Andrius Pečkys teigė, kad, veikdama tik su dviem gamybos linijomis, gamykla pagamina nepakankamai daug produkcijos ir yra priklausoma nuo sezoniškumo svyravimų.

Iš „Klai-PET“ žaliavos gaminamų plastikinių butelių suvartojimas žiemą labai sumažėja. O vasarą produkcija sandėliuose neužsibūdavo.

„Tai nepalankiai atsiliepia bendrovei. Atidarę trečiąją gamybos liniją, mes būsime mažiau priklausomi nuo sezono svyravimų. Trečioji linija leis pagaminti daugiau produkcijos ir tada būsime laisvesni su savo maržos dalimi“,- teigė A.Pečkys.

Eksportuos į JAV

Šiuo metu kartu su jau veikiančia, tačiau vis dar valstybinės komisijos nepatvirtinta antrąja linija gamykla pagamina 940 tonų PET granulių per parą. Trečioji linija pagamintų dar 420 tonų produkcijos per parą. Į ją ketinama investuoti apie 250 milijonų litų.
Plėsdamasi gamykla didintų ir savo teritoriją – šiuo metu ji užima 10 hektarų. O kitų metų rudenį, pastačius papildomus gamyklos priestatus, ji užimtų jau 16 hektarų.

Perdavus antrąją liniją valstybinei komisijai, gamykla bus didžiausia Europoje. Tokios gamyklos dar veikia Ispanijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Lenkijoje.

Šiuo metu granulės yra eksportuojamos į beveik visas Europos šalis. Jau svarstoma galimybė produkciją tiekti ir Amerikos rinkai.

Stinga investavimo politikos

A.Pečkys mano, kad Lietuvos politikai yra vis dar nepasikaustę investavimo srityje.

Jiems vis dar trūksta konkretumo, strategijos, todėl investuotojai susiduria su įvairiausio pobūdžio sunkumais.

Tai jautėsi prieš metus „NEO Group“ perimant gamyklą iš tuomeč io „Nemuno bangos grupės“ vadovo Arvydo Juozeliūno, kai teko savivaldybei patvirtinti poveikio aplinkai programą.

Dėl jos bendrovei teko tartis su Rimkų gyventojais ir Klaipėdos miestu, kurio pašonėje ir yra įsikūrusi gamykla.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip poveikio aplinkai vertinimo (PAV) subjektas rengė savo išvadas PAV sprendimo priėmimui.

Vis dėlto Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorės pavaduotoja Asta Raugalienė teigė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija savo Regiono plėtros programoje ir strateginiuose veiklos planuose skatina ekonomikos augimą ir investicijas Klaipėdos regione.

Biurokratizmo liūnai

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė teigė, kad, verslo subjektams, ypač gamykloms, panorus investuoti į gamybą Klaipėdos apskrityje, yra keliami pakankamai sudėtingi reikalavimai.

Pirmiausia būtina atlikti strateginį pasekmių aplinkai įvertinimą – apibrėžti reikšmingas pasekmes aplinkai.

„Pagal strateginį pasekmių aplinkai įvertinimą turėtų būti apibrėžiama įmonės dislokacijos vieta, nustatant ne tik jos poveikį aplinkai, vietovei, oro užterštumui, bet ir konkrečiai nurodomos socialinės bei ekonominės pasekmės vietovei“,- teigė ji.

Po to yra atliekamas poveikio aplinkai įvertinimas arba, kitaip sakant, apibrėžiama gamyklos veikla. Būtina dar įvertinti ir gamyklos poveikį sveikatai.

Kiekvienas aspektas yra įvertinamas balais. Ir jei surinktų balų suma būna neigiama, sprendžiama, ar negalima būtų rasti kitos vietos gamyklai įsikurti.

„Tai tik paruošiamieji darbai, kurie turi būti atliekami prieš darant atitinkamus sprendinius“,- teigė V.Vytienė.

Lemia ir „liaudies balsas“

Pasak V.Vytienės, pakankamai didelį poveikį gamyklų investicijoms turi ir viešoji procedūra – tai yra visuomenės įvertinimas.

Tokioms gamykloms, kaip „Klai-PET“, rengiami detalieji planai taip pat yra ganėtinai sudėtingi.

„Jie turi atitikti teisės aktus, normatyvinius dokumentus, bendrųjų planų reikalavimus, reglamentus. Parengus sprendinius, prieš tvirtinimą ir derinimą dar turi būti paruošiami prevenciniai sprendiniai. Jie yra paruošiami tik teoriniu lygiu. Kad jie tiktų praktikoje, turi būti paruošiamas atitinkamas monitoringas – konkretus veiklos bandymas. Todėl pramoninė veiklos plėtra yra gana sudėtingas procesas“,- įsitikinusi specialistė.

V.Vytienės manymu, bendrovė „NEO Group“ plėtrą vykdė labai sparčiai.

„Dar prieš pradėdami planuoti buvo numatę ateitį: atsakymus į būsimus klausimus, problemas, kurias jiems reikėjo spręsti planavimo metu“,- manė V.Vytienė.

Dėl trečiosios gamybos linijos gamykla šiuo metu teberengia detalųjį planą, privalės paruošti ir techninį projektą.

Nauda - žmonėms

Milžiniškoje gamykloje šiuo metu dirba apie 250 žmonių. Išplėtojus trečiąją gamybos liniją, joje dirbtų dar apie 50 darbuotojų.

„Tai yra iš tiesų mažai. Tačiau jų atlyginimo vidurkis yra 2,7 tūkstančio litų. Žmonių pačioje gamykloje gal ir nedirba tūkstančiai, bet kiek jų užsidirba veždami, kraudami mūsų produkciją“,- aiškino vadovas.

Į užsienį transportuojama produkcija išnaudoja apie 6 procentus visos Klaipėdos logistikos.

Gamyklos direktorius pabrėžia, kad yra skiriama ir pinigų paramai, ketinama prisidėti prie Klaipėdos mieste rengiamų projektų.

„Manau, kad mieste mes esame pakankamai aktyvūs ir pastebimi. Todėl norime ir didesnio supratimo mūsų atžvilgiu. Nes pramonę reikia ne smukdyti, o jai padėti. Per vienus veiklos metus mes sumokėjome apie milijoną įvairiausio pobūdžio mokesčių. Gamyklai plečiantis, mokesčiai dvigubės ar netgi trigubės“,- vylėsi A.Pečkys.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

PASTOTĖ. Į Klaipėdos miesto „Taikos“ pastotę investuojama 10 mln. litų. Iš viso į Vakarų Lietuvos teritorijoje esantį elektros tinklą per 11 mėn. bendrovė VST investavo 115 mln. litų. Iki metų pabaigos elektros tinklo modernizavimui VST planuoja investuoti 130 mln. litų. Beveik prieš keturis dešimtmečius pastatyta „Taikos“ transformatorių pastotė elektros energija aptarnauja 17 tūkstančių Klaipėdos miesto gyventojų ir didžiąsias bendroves. Iš šios pastotės elektra tiekiama bendrovėms „Klaipėdos vanduo“, „Klaipėdos kartonas“, „Baltijos“ laivų statyklai, laivų krovos bendrovei „Klaipėdos Smeltė“, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai BEGA. Pastotė elektra taip pat aprūpina „Aitvaro“ gimnaziją, Turizmo mokyklą, Klaipėdos verslo ir technologijų kolegiją bei daugelį parduotuvių. Investicijos į šią pastotę - tai ne tik elektros energijos tiekimo patikimumo pagerinimas, bet ir ramesnis aplinkiniuose namuose būstus turinčių žmonių gyvenimas. Beveik 40 metų eksploatuotoje pastotėje rekonstrukcijos metu sumontuoti garso slopinimo įrenginiai, kurie iki minimumo sumažins iš pastotės sklindantį garsą.

"Klaipėda"

Čia turbūt ta šalia Gandrališkių.

[Eimantas]

Laisvojoje ekonominėje zonoje - naujas objektas

Krovinių logistikos įmonių konsorciumas "Vingės logistikos grupė" (VLG) į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) investuos apie 25 mln. litų.

VLG ir LEZ valdymo bendrovės atstovai jau pasirašė veiklos sutartį. Anot VLG rinkodaros vadovo Daliaus Mikalajūno, bendrovė 4 hektarų ploto žemės sklype statys logistikos centrą, kuriame bus įrengta 17 000 kv. m sandėliavimo ir 1 800 kv. m biuro patalpų. Statybas numatoma pradėti kitų metų balandį.

VLG didelį dėmesį planuoja skirti krovinių, atvykstančių jūriniais konteineriais, logistikai.

Klaipėdos LEZ įmonės pernai investavo per 233 mln. litų. Pabaigus šių metų projektus, zonoje iš viso bus investuota beveik pusė milijardo litų. Šiuo metu Klaipėdos LEZ veikia 6 įmonės, dvi įmonės tęsia statybos darbus.

"Vakarų ekspreso" informacija

[Tomasl]

Tereftalio milijardas traukia link Lenkijos

[keen]

Tereftalio milijardas traukia link Lenkijos

Apie ka tu cia ?

[liutass]

Tereftalio milijardas traukia link Lenkijos

jei tai kažkokia chemijos gamykla, tai puiku. Ne vieta tokioms mūsų pajūryje.

[Tomasl]

Uždraudus statyti, pet pastatymos gamykloms paruošiamos medžiagos fabrika, ivesticijos 1 mlj lt. linkusios keliaut lenkijon.

Vieni sako: "asilai" Grgždu savivaldybė, kad tiek lt invest. atsisakyta.
Kiti džiaugiasi kad chemija nesiplės

Kaip geriau ???

[FM'as]

gerai nes mūsų krašte reikia plėtoti turizma o ne chemine pramone

[ArTuRAs]

Kazkaip pastaruoju metu viskas nutilo, nieko negirdeti apie nepatenkitus gyventuojus ir pan., nors is pradziu tiek kalbu buvo... Nejaugi gyventojai priprato prie tos "smarves" ir tarsos? Ar jos net nebuvo...

[Tomasl]

gerai nes mūsų krašte reikia plėtoti turizma o ne chemine pramone

Na jo ,
išgainiokim debesis, prisodinkim palmių, praskaidrinkim baltijos jūrą,atkaskim kokį istorinį babiloną, ir kiek pasukime gaublio ašį link pusiaujo.