Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Klaipėdos projektai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Aciu uz silta sutikima.
    Taip, ir perone buvo numatyti pokyciai, ir turetu keistis ( o gal jau ir pasikeite) iejimas. Ten buvo gana schematiski, nekokybiski renderiai, tai jau senokai istryniau. Gal dar paskui buvo kokie projekto pakeitimai, nezinau - as tik bandau graziau pavaizduoti architekto sumanyma, kad patiktu uzsakovui .
    Jei kas nori pasidairyti po skvera ir turi QuickTime, tai padedu (2,3MB ) panorama: http://rapidshare.de/files/13428029/...veras.mov.html ( cia turiu atsiprasyti uz dangu )
    darbas lietuvoje.lt

    Comment


      Eimantui...

      Daržų ir Aukštosios kampas
      Senoji Klaipėda
      F.Nietzsche - "There are no facts, only interpretations."

      Comment


        JaM - labai jau nori, kad registruočiausi... Gal būtų galimybė tiesiog į e-m: egbaras@gmail.com ?
        Senoji Klaipėda
        F.Nietzsche - "There are no facts, only interpretations."

        Comment


          Parašė UMBAS
          JaM - labai jau nori, kad registruočiausi... Gal būtų galimybė tiesiog į e-m: egbaras@gmail.com ?
          O as parsisiunciau be registracijos. Ilgiau pasukus galva galima rasti buda ir be registracijos parsisiusti.Tiesiog tinkamu momentu,tinkamoj vietoj paspausti reikia

          Comment


            Parašė WILD_WEST
            O as parsisiunciau be registracijos. Ilgiau pasukus galva galima rasti buda ir be registracijos parsisiusti.Tiesiog tinkamu momentu,tinkamoj vietoj paspausti reikia
            1-dieni darbe parsisiusiu... Bo:you are using a proxy-server or a shared IP-address. A Premium-account solves this problem as well. ir t.t.
            Senoji Klaipėda
            F.Nietzsche - "There are no facts, only interpretations."

            Comment


              Umbai, dekui uz nuotrauka.
              Kaip suprantu ten architektura bus moderni tu pastatu
              Ten atstatymas vyksta su autentišku stogu(bent jau to kampinio), sienos per silpnos buvo tai iš naujo viską daro(sovietmečiu buvo perstatytas).
              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

              Comment


                „Klaipėda“ teiraujasi mero

                – Ar senamiestyje numatoma naujų statybų?

                – Apie naujas statybas senamiestyje šiandien reikėtų kalbėti mažiausiai, nors iš patvirtintų detaliųjų planų didelių projektų lyg ir nėra. Išskyrus patvirtintą detalųjį planą evangelikų bažnyčiai prie Jono kalnelio . Taip pat „palaimintos“ ir būsimas statybos prie Danės upės ruože tarp Biržos ir Pilies tiltų. Dar už pasukamojo tiltelio naujasis Klaipėdos laivų remonto „įmonės“ savininkas ketina pradėti dviejų objektų statybą. Numatyta atstatyti pagal autentišką projektą buvusį 7 aukštų grūdų sandėlį, kuriame turėtų būti viešbutis. Parengtas projektas ir statybai priešais pasukamąjį tiltelį, numatyta vieno kultūros paveldo objekto rekonstrukcija.

                Vietų, kurias reikėtų tvarkyti, yra ir daugiau. Mano nuomone, pirmiausia reikia užbaigti pradėtas statybas, naujam gyvenimui prikelti pastatus vaiduoklius. Tokius kaip „Baltijos“ kino teatras.

                – Kiek laiko tie griuvėsiai dar stūksos miesto centre?

                – Konstitucija saugo žmogaus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Pagal įstatymus, jeigu pastatas nekelia grėsmės žmonių saugumui, o savininkas neturi pinigų ar nenori jo remontuoti, neturime teisinių svertų priversti jį tvarkytis. Ne paslaptis, kad kai kurie verslininkai tokius objektus vertingoje miesto žemėje įsigijo tikslu „brandinti“ jo kainą ir po keleto metų brangiau parduoti. Girdėjau daug šių pastatų savininkų - visus juos pažįstame – pažadų. Tik kai kurie jų buvo įvykdyti.

                Tokių apleistų pastatų, ypač senamiestyje, savininkams tikrai netaikysime nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų

                www.klaipeda.daily.lt
                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                Comment


                  Giruliams - bendruomenės namai

                  VIGANTAS DANILAVIČIUS

                  Giruliuose ketinama pastatyti bendruomenės namus su biblioteka.

                  Savivaldybės Teritorijų planavimo komitetas rinko geriausią pastato projektą.

                  Bendrovės „V.Paulius ir asociacija“ architektė Jolanta Kitra pateikė keturis projektus pastato, kuris bus statomas Šlaito gatvėje 10A.

                  Architektė sakė, kad bendruomenės namuose turi išsitekti biblioteka-skaitykla ir salė vietinių gyventojų sueigoms.

                  Projekto užsakovas - fizinis asmuo Žilvinas Žilinskas.

                  Komitetas parinko mažiausio ploto pastatą, kuris nekeistų dabartinio užstatymo linijos. Buvo pasiūlyti nuo 300 iki 420 kvadratinių metrų ploto bendruomenės namai.

                  Pasak tarybos sekretoriaus Artūro Šulco, pastatą prižiūrės miesto biblioteka.

                  „Klaipėda“ rašė, kad savivaldybė keitė pastatus Šlaito g. 10, 14 ir 14A į naujo pastato - Girulių bibliotekos ir bendruomenės namų - statybą. Šlaito g. 14-ojo namo žemės sklypo plotas - 82,2 aro, o savivaldybei ir Jadvygai Kabalinienei priklausančio namo Šlaito g. 10 - 76,3 aro. Pasirašius mainų sutartį, Giruliai įgytų biblioteką ir bendruomenės namus, J.Kabalinienė - apie pusantro hektaro sklypą. Kai kurie savivaldybės tarybos nariai, verslo žmonės abejojo, ar ne pigiau būtų savivaldybei pačiai imtis bendruomenės namų Giruliuose statybos, kuri atsipirktų pardavus turimą žemės sklypą

                  "Klaipėda"
                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                  Comment


                    1979 metais

                    Kapitalinės statybos valdybai suteiktas sklypas Taikos prospekte, netoli Statybininkų poliklinikos, dviem 195 vietų bendrabučiams statyti.

                    Komunalinio ūkio valdybai suteikti sklypai: tarp Taikos pr. ir Rumpiškės gatvės (prie Filharmonijos) skverui įrengti; tarp Taikos pr. ir Šturmanų gatvės (prie projektuojamos kompleksinės buitinio aptarnavimo ateljė) – autotransporto stovėjimo aikštelei įrengti.

                    Didmeninio realizavimo bazei suteiktas sklypas prie Spalio prospekto paskirstymo šaldytuvui statyti.

                    LTSR maisto pramonės ministerijai leista vykdyti tyrinėjimo-projektavimo darbus Baltijos prospekte, už geležinkelio, į šiaurę nuo kelio į Kauną, 12 ha plote, kur numatoma statyti kosmetikos fabriką.
                    "Klaipėda"
                    Paskutinis projektas, jei neklystu, net nebuvo pradėtas įgyvendinti?
                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                    Comment


                      Kažkur buvo rašyta apie Minijos g. daugiaaukštį.
                      Tai jis bus 23 aukštų, gegužę turėtu pradėti žemės darbus,o vidurvasarį ir monolitinti.

                      Comment


                        Cia is "Statybu piloto" naujienos?
                        Nervina su to statybu atideliojimu
                        Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                        Comment


                          Parašė ArTuRAs
                          Cia is "Statybu piloto" naujienos?
                          Ne

                          Comment


                            Uostamiestyje - daugiau plotų daugiabučiams

                            Iki vakar įvykusio viešo Klaipėdos miesto bendrojo plano svarstymo sulaukta per 60 su šiuo planu susijusių pasiūlymų ir pastabų, iš kurių daugiausia - dėl žemės paskirties keitimo.
                            Pasak Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo Almanto Mureikos, sparčiai plečiasi gyvenamoji statyba, jos poreikis auga, todėl daugiausia sulaukta iniciatyvų dėl žemės paskirties keitimo į gyvenamąją.
                            "Pokyčiai, palyginti su 1997-aisiais patvirtintu bendruoju planu, - daugiau plotų daugiabučiams statyti, o anksčiau planuota vienbučiams. Taip pat padidėjo pramogų poreikis, norima kokybiškai įrengti ir pakrantes", - sakė A. Mureika.
                            Tauralaukyje, kur esama ir žemės ūkio paskirties teritorijų, beveik visur numatoma gyvenamoji statyba, o jokios pramonės - fermų - turėtų nelikti.
                            Naujajame plane nebelieka vadinamųjų baltų dėmių - nesuplanuotų teritorijų. Tokia balta dėmė ankstesniajame plane buvo pietinėje dalyje nebaigta statyti valčių prieplauka. Dabar čia numatoma rekreacinė zona.
                            Pasak A. Mureikos, į dalį gyventojų pastabų neatsižvelgta, mat ne visi teisingai suprato, kad bendrasis planas yra bendro pobūdžio dokumentas, ir nurodė problemas, kurios iš tiesų sprendžiamos detaliaisiais planais.
                            Būta nepasitenkinimo ir dėl rekreacinių zonų. Viešo svarstymo metu kai kurie gyventojai piktinosi, jog buvusio Žardės kaimo teritorijoje šie plotai - per dideli. Aplinkosaugininkai ir paminklosaugininkai, anot gyventojų, neturi pretenzijų dėl ten esančio piliakalnio apribojimo zonų, ir gyvenamajai statybai dar būtų galima skirti keliasdešimt hektarų.
                            Bendrajame plane nenumatomas giliavandenis uostas, taip pat ir tiltas per Kuršių marias. Iš pradžių grafiškai vieta tiltui buvo nurodyta, bet po įvairių institucijų pretenzijų iš plano buvo pašalinta.
                            Pasibaigus viešajam svarstymui bendrasis planas bus derinamas su įvairiomis institucijomis, o birželio mėnesį jį jau tikimasi teikti tvirtinti Klaipėdos miesto tarybai.
                            A. Mureika tikėjosi, kad dėl kokių nors smulkmenų procedūros neužstrigs, tačiau, anot jo, kai kurie gyventojai į šį dokumentą reaguoja pernelyg agresyviai, nesuprasdami, kad tai - tik galimybių planas.
                            "Vakarų Ekspresas"
                            Senoji Klaipėda
                            F.Nietzsche - "There are no facts, only interpretations."

                            Comment


                              Dalyvavimo Kanų parodoje tikslas – parodyti Klaipėdą ir regioną

                              Tarptautinėje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje Kanuose MIPIM’06 bus pristatomas Klaipėdos miestas ir regionas. Paroda MIPIM’06 – išskirtinis pasaulinio masto renginys, į kurį susirenka investuotojai iš daugelio valstybių. Klaipėda antrą kartą dalyvaus šioje parodoje.



                              Kovo 1 dieną Klaipėdos miesto savivaldybėje miesto vadovams ir žurnalistams buvo pristatytas naujas centrinės miesto dalies ir pajūrio regiono maketas, kuriuose išdėstyti svarbiausi investuotojus galintys sudominti projektai. Kaip ir 2005 metais, naujus maketus kūrė ir gamino „Klaipėdos dizaino centras“.

                              Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė kalbėjo, kad į Kanus vyks 7 žmonių savivaldybės delegacija, 10 verslininkų delegacija, 3 žurnalistai.

                              Mūsų miesto stendas bendrame 100 kv. m Lietuvos stende užims tik 6 kv. metrus, todėl kuriant maketą reikėjo į nedidelę erdvę sutalpinti kiek įmanoma daugiau informacijos. Atrodo, kad dizaineriai puikiai įvykdė šią užduotį, dviejų dalių makete akivaizdžiai pristatomos miesto centro plėtros kryptys ir regione vykdomi projektai.

                              Svarbiausi Klaipėdos miesto akcentai, demonstruojami Kanų parodoje MIPIM’06, senamiestis kaip jūrinio paveldo objektas. Čia 38 ha plote planuojamos investicijos siekia apie 200 mln. eurų. Šiuo metu parengta Klaipėdos senamiesčio regeneravimo galimybių studija, parengti atskirų teritorijų detalieji planai, pateiktos arba rengiamos paraiškos ES struktūriniams fondams ir INTERREG programai.

                              Pirmą kartą parodoje parodomos ir Smiltynės išvystymo galimybės. Be pernai rodyto Jūrų muziejaus ir delfinariumo plėtros projekto šiemet akcentuojamos šios vietovės miestiečių trumpalaikio poilsio galimybės, buvusių laivų kapinyno vietoje pastatyti vaikų buriavimo mokyklą su infrastruktūra. Investicijų poreikis – apie 21 mln. eurų.

                              Investuotojus tikimasi sudominti nauju projektu – pramoginių uostų tinklu. 120 km pakrantės ruože norima sukurti ir apjungti ištisą rekreacinių uostelių tinklą, kuris apimtų Klaipėdos piliavietės, Kintų, Drevernos, Nidos, Juodkrantės, Palangos, Šventosios uostelius. Čia investicijų poreikis įvertintas tik atskiriems objektams.

                              Dar vienas svarbus regioninis projektas – pajūrio tramvajaus linija, jungianti Klaipėdą su Palangos oro uostu. Investicijų poreikis – iki pusės milijardo eurų.

                              Savo atskirą projektą demonstruos ir Klaipėdos universitetas, siekiantis buvusiame karinio dalinio teritorijoje sukurti modernų akademinį miestelį. Šiam projektui reikėtų apie 133 mln. eurų.

                              Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius, komentuodamas dalyvavimą Kanų parodoje, sakė: „Dalyvaujant panašaus masto parodose pozityvių rezultatų galima pasiekti ne kartą ir ne du rodant, demonstruojant mūsų planus, investicijų galimybes. Svarbu rodyti save, reklamuoti, o greitų ar staigių rezultatų gali tikėtis tik nekantrūs žmonės. Mums malonu, kad po 2005 m. parodos jos organizatoriai Klaipėdai atsiuntė vardinį kvietimą, kitaip šiemet mes nebūtume patekę į Kanus. Tikiu, kad užsienio investuotojų dėmesys mums ir šiemet nebus mažesnis. Mano žiniomis, po pernykštės parodos ne vienas investuotojas toliau palaiko ryšius su savivaldybės įsteigta Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra, tad galiu pagrįstai sakyti – darbas vyksta, brangus malonumas nebuvo beprasmis pinigų išleidimas“.

                              Po 2005 m. Kanų parodos į Klaipėdą buvo atvykę Izraelio, Vokietijos, Nyderlandų, Italijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Olandijos verslininkai, susidomėję investicijų galimybėmis Klaipėdoje. Dialogas ir bendravimas su jais vyksta nuolat.

                              2006 m. Kanų parodos pasiruošimo darbai (maketas, projektų vizualizacijos) kainavo apie 150 tūkst. litų, dar apie 200 tūkst. litų kainavo bendri paruošiamieji darbai bendradarbiaujant su pajūrio regiono savivaldybėmis.
                              Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                              Comment


                                Klaipėdiečių pranašystėse - stiklinis miestas

                                Uostamiesčio ateities vizijas kūrę senieji klaipėdiečiai turėjo lakią fantaziją, tačiau kai kurios jų mintys šiais laikais tapo kone realios.

                                "Vakarų eksprese" šią savaitę publikuotam straipsniui apie tai, kaip 1875 metais Memelyje laikraštį "Memeler Dampfboot" leidę žmonės įsivaizdavo Klaipėdą po šimtą metų, sulaukus didžiulio susidomėjimo, skaitytojams pateikiame dar vieną istorinę pranašystę.

                                Šįsyk kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi pristatome ko gero vienintelę išlikusią XX amžiaus pirmosios pusės klaipėdiečių viziją apie tai, kaip Klaipėda atrodys XXI šimtmetyje.

                                Stklinės gatvės

                                1936 metais dienraščio "Vakarai" velykiniame numeryje publikuotame straipsnyje Eikio Nartako slapyvardžiu pasirašęs autorius įsivaizduoja, kaip po 100 metų, 2036-aisiais, virš Klaipėdos omnibusu sklandysiantys Amerikos turistai matys uostamiestį.

                                Esą tuomet Klaipėda atrodys kaip Niujorkas - visur stovės vien stikliniai dangoraižiai, o lūšnų nebebus nė kvapo. Ir gatvės, ir šaligatviai taip pat būsią iš stiklo.

                                "Bažnyčių ir dangoraižių įvairiaspalviai bokštai sužvilga ir sudaro įspūdį, kad tas stiklinis miestas iškyla iš jūros kaip ledo kalnų aštrus, suskaldytas, sueižėjęs šelmuo", - šitaip poetiškai piešiamas Klaipėdos vaizdas.

                                Galvodami apie stiklą mūsų protėviai smarkiai neprašovė. Mieste iš tiesų jau pastatyta keletas vadinamųjų stiklinių pastatų, pavyzdžiui, daugiabutis Minijos gatvėje arba "Lietuvos draudimo" pastatas. Be to, dabartiniai miesto planuotojai, kurdami piliavietės viziją, kaip vieną iš variantų siūlo pastatyti joje stiklinį bokštą.

                                Beje, straipsnyje yra puiki užuomina, ką reikėtų daryti su jau kurį laiką nepatraukliai atrodančiu "Viktorijos" viešbučiu. 1936 metais klaipėdiečiai įsivaizdavo, kad iki 2036-ųjų toje vietoje bus Tinginių aikštė.

                                Skraidys automobiliai

                                Šiuo metu Klaipėda teikia paraiškas Europos Sąjungos struktūriniams fondams dėl pajūrio tramvajaus projekto finansavimo. O 1936 metais gyvenę klaipėdiečiai įsivaizdavo, kad po 100 metų Klaipėda bus vienas didžiausių ne tik jūrų, bet ir oro uostų. Klaipėdoje žmonės važinės ir skraidys arba permatomais automobiliais, arba omnibusais.

                                "Lengvi, perregimi automobiliai tik zuja gatvėmis. Be triukšmo, be signalų. Daugelis jų gali pakilti oran ir be pavojaus, kad sušlaps, plaukti vandeniu", - rašoma straipsnyje.

                                Kaip ir 1875 metais "Memeler dampfboot" publikuotame straipsnyje, 1936 metais gyvenę klaipėdiečiai kaip vienintelę galimybę sujungti Klaipėdą su Smiltyne įsivaizdavo tiltą. Rašoma, esą didžiulis plieno tiltas atsiras 1996 metais ir kadangi jis bus labai populiarus, 2036 metais virš jo bus nutiestas dar vienas tiltas.

                                "Smiltynėje vietoje aptriušusio kurhauzo stovi žalio stiklo operos teatras", - rašoma straipsnyje.

                                Beje, aptriušęs kurhauzas ten tebestovi iki šiol, tad galbūt idėja toje vietoje pastatyti Muzikinį teatrą visai reali?, - juokavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.

                                Jaunystės fabrikas

                                1936 metais klaipėdiečiai jau kitaip įsivaizdavo Kuršių nerijos likimą ir nebesvarstė, kad ten stovės 60 fabrikų, kaip buvo rašoma 1875 metais "Memeler dampfboot" publikuotame straipsnyje. Kuršių nerijai buvo žadama kurorto ir poilsio zonų vizija: "Nuo Kopgalio iki Juodkrantės nebėr vietos kitiems pastatams, kaip sveikatos, meilės ir linksmumo".

                                Beje, kone toje pačioje vietoje, kur dabar Jūrų muziejus numato įkurti delfinų terapijos ir jūros teikiamų pramogų kompleksą, jau tada buvo numatyta vieta "geriausiam Baltijos vandens stadionui".

                                Negana, to įsivaizdavo straipsnio autorius, Kopgalyje esą stovės Babelio bokštą primenantis statinys, kur bus įsikūręs jaunystės fabrikas: "Jame atjauninami visi, vienaip ar kitaip iš valstybės kelio neiškrypę piliečiai... Turime tokių, kurie jau trečią, ketvirtą jaunatvę gyvena, - amerikiečių turistams pasakoja gidas... - Ar ir Lietuvoje taip pat: juo daugiau žmogus atsijaunina, tuo daugiau savo pirmos jaunatvės kvailystes kartoja?", - replikuoja amerikietė turistė..."

                                Moterys prilyginamos silkėms

                                Ypač daug dėmesio straipsnyje skiriama klaipėdiečių moterų grožiui. Esą amerikiečiams vyrams net akiniai nukris omnibusui atskridus virš pliažo ir pamačius vietines moteris: "Jos grakščios kaip stirnos ir gyvos kaip sardinos alyvoje... Mažutės kojos; nors ir gudrus - tradiciniu padorumu apgaubtas žvilgsnis", - šitaip išskirtinį klaipėdiečių grožį apdainuoja straipsnio autorius.

                                Tačiau išryškėja ir slapta anuomet gyvenusių vyrų vizija, kokia turėtų būti ideali klaipėdietė 2036 metais: "Pasibaigęs tarptautinis madų kongresas nustatė, kad nuo šio rudens moteris turės būti apvali, 7-8 centimetrus ilgesnė, tamsiai melsvais plaukais, juodais antakiais, žalvario spalvos nagais. Vaikščioti ji turės netūpčiodama, stamantriai. Galima tuo būdu tikėti, kad sidabrinės silkės stiliaus gadynė netrukus bus atgyvena. Plokščių moterų vaizdas per daug buvo nenatūralus. Moteris vėl grįžta gamton".

                                Istorikė Z. Genienė pastebėjo, kad 1936 metais Klaipėdą jau pasiekdavo Holivudo mados, tad esą galėjo būti, kad miestą buvo pasiekęs pablyškusios vyriškų formų moters idealas, kuris ir paskatino kurti priešingas tam vaizdui vizijas.

                                Taurelių ekspozicija

                                Šventoji ir Palanga 1936 metais neatrodė kurortinę ateitį turintys miestai. Buvo prognozuojama, kad 2036 metais Šventoji busianti žymus žuvies ir stiklinio betono pramonės ir eksporto miestas. O Palanga esą tuo metu bus likęs tik darbininkų sodmiestis.

                                "Palanga - senovės lietuvių vasaros namie sėdėjimo, girtavimo ir kortavimo pagarsinta vieta. Iš tų laikų čia užsilikęs gintaro muziejus, kur taip pat padėti sveiki išlikę degtinės bei krupniko stikliukai ir trys tikrai vartoti maudymosi kostiumai", - šitaip pristatomas esą vienintelis iki 2036 metų išliksiantis vertingas Palangos objektas.

                                Pasak Z. Genienės, tuomet, kai buvo rašomas straipsnis, apie galimybę įsteigti gintaro muziejų dar nebuvo net kalbama. Tačiau, kaip matome, jis kai kurių žmonių vizijose jau buvo, nors muziejaus eksponatai ir įsivaizduojami kitokie nei yra dabar.

                                Kita vertus, straipsnyje kalbama apie 2036 metus, tad galbūt po 30 metų Gintaro muziejuje, be gintarų, iš tiesų bus eksponuojama ir dar kai kas daugiau?

                                Neblogos mintys

                                Comment


                                  Kvartalo vidury sužaliuos parkas

                                  Tarp Pievų Tako, I.Kanto ir Gintaro gatvių, kur dabar riogso sandėliukai, stovi Valstybės sienų apsaugos tarnybai priklausantys menkaverčiai statiniai bei “Vitės valdų” dirbtuvės, numatomi pokyčiai.

                                  Bauhauzo stiliaus kvartalas
                                  1933–1935 metais suprojektuotas ir pastatytas kvartalas išsiskiria unikalia urbanistine struktūra. Jis buvo suplanuotas kaip visuma: I. Kanto, Pievų Tako ir Gintaro gatvės juosė daugiabučius bei sublokuotus namus, o kvartalo viduryje būta vidinio parko – sodo. Prieškariu čia kūrėsi pasiturintys miestiečiai.
                                  Tuo laikotarpiu panašaus tipo gyvenamieji rajonai buvo statomi visoje Europoje. Berlyne, Leipcige yra išlikusių „gyvų“ pavyzdžių. Lietuvoje vienintelis toks kvartalas – Klaipėdoje.
                                  Sovietmečiu didžioji buvusio parko dalis buvo perduota karinių tarnybų, kurios jį aptvėrė ir taip sunaikino visos aplinkinės teritorijos struktūrą, reikmėms.
                                  Atgavus nepriklausomybę, čia įsikūrė Pakrančių apsaugos rinktinės Pasienio tarnybos pareigūnai.
                                  Miestui likusioje teritorijos dalyje 1972 metais buvo pastatyti sandėliukai bei dirbtuvės, šiuo metu priklausančios Deivido Jackos privatizuotoms „Vitės valdoms“.

                                  Norėta atkurti parką
                                  Savivaldybės užsakymu architektė Margarita Ramanauskienė rengė teritorijos detalųjį planą ir pateikė du sprendinių variantus.
                                  Pirmajame siūlyta kariškiams priklausančią teritoriją „suspausti“ iki minimumo, paliekant jiems tik pagrindinį pastatą ir nedidelį sklypą šalia jo. Tada būtų galima atgaivinti miesto parką bei renovuoti visą kvartalo urbanistinę struktūrą. Tokiems sprendiniams praėjusių metų pabaigoje pritarė ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertų taryba.
                                  Architektų nuomone, „jeigu nėra galimybės šiandien dabar ruošiamame plane visiškai atstatyti urbanistinės struktūros, šį darbą galima palikti ateičiai. Tačiau jokiu būdu negalima suteikti galimybės naujai statybai sodo erdvėje ar juo labiau naujų sklypų formavimui.
                                  Nesant jokios galimybės atsisakyti VSAT autoparko šioje unikalioje miesto dalyje, siūlome įrengti požeminę aikštelę, kurioje tilptų iki 80 automobilių. Tuo tarpu antžeminiai menkaverčiai garažai galėtų būti nugriauti”.

                                  Verslininkai geidžia žemės
                                  Su architektų ekspertų teiginiais nenorėjo sutikti „Vitės valdų“ atstovai. Jie norėtų statyti gyvenamąjį namą ir sakė esą pasiryžę pagerinti sąlygas aplinkinių namų gyventojams bei prisidėti prie parko atgaivinimo.
                                  Nors„Vitės valdoms“ čia priklauso tik menkaverčiai statiniai, norima, kad prie jų būtų „atrėžta“ dešimt arų žemės.
                                  Tiek ekspertų tarybos nariai, tiek vėliau detaliojo plano sprendinius svarstę Teritorijų planavimo komiteto nariai tokiems norams nepritarė. Buvo priimtas sprendimas pastatus perimti visuomenės poreikiams.

                                  Gaivins tik dalį parko
                                  Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė antrajam M.Ramanauskienės rengto detaliojo plano variantui.
                                  Pastarasis pasirinktas todėl, kad kariškiai miestui atiduoda ne visą valstybinės žemės sklypą, o du trečdalius jo. Už juos mainais miestas suformavo žemės sklypą kitoje vietoje.
                                  Viešajam svarstymui pateiktame plane numatoma atkurti parką – sodą. Aplink jį būtų vidinė kvartalo gatvelė, numatyti pėsčiųjų takai, palikta vietos krepšinio aikštelei.
                                  Sandėliukus, malkines planuojama griauti, jų vietoje galėtų būti aikštelės, kuriose automobilius laikytų aplinkinių namų gyventojai.
                                  „Vitės valdų“ gamybines patalpas taip pat numatoma griauti.

                                  Šunys nebelos, dangoraižių nebus
                                  Meras Rimantas Taraškevičius džiaugėsi, kad galų gale pasiektas susitarimas su kariškiais.
                                  Jo žodžiais, derėtis, kad pastarieji dar labiau „susispaustų“ ir grąžintų visą buvusiojo parko teritoriją, nelabai ir galima – jiems reikia vietos centre. Puiku esą jau tai, kad bus nugriauti visokie garažai bei sandėliai, sumažės triukšmas. O išsikėlus kinologams, gyventojams nebetrukdys šunų lojimas.
                                  Į klausimą, ar neatsitiks taip, kad būsimajame parke vietoj dabartinių sandėliukų, garažiukų ar dirbtuvių neiškils namai, meras griežtai atsakė “ne“. Parkas turįs būti toks, koks suplanuotas, ir jokių sklypų statyboms ten būti negali.

                                  Visuomenei rūpi
                                  Istorinę vertę turinčio kvartalo ateitimi visuomenė pradėjo domėtis dar prieš pateikiant teritorijos detalųjį planą viešai svarstyti. Inžinierius konstruktorius Jurijus Bachitovas buvo parengęs savąją parko atgaivinimo viziją ir pristatęs ją architektams ekspertams. Jo siūlytas variantas beveik sutapo su pirmuoju M.Ramanauskienės parengtu planu.
                                  Šiuo metu vyksta detaliojo plano, kuris eksponuojamas savivaldybės Paveldosaugos skyriuje, viešas svarstymas. Pievų Tako ir I. Kanto gatvės gyventojai teikia savo pasiūlymus ir pageidavimus.
                                  Architektų bendruomenė bei Klaipėdos istorija besidomintys miestiečiai apgailestauja, kad nepavyks iki galo atkurti unikalaus visoje Lietuvoje urbanistinės istorijos pavyzdžio.
                                  Kvartaliuko gyventojai, ateinantys į savivaldybę susipažinti su architektės Margaritos Ramanauskienės parengtu detaliuoju planu, rašo raštus prašydami, kad jiems būtų paliktos malkinės.
                                  Teritorijos tarp Pievų Tako, I. Kanto ir Gintaro gatvės detaliojo plano viešas aptarimas savivaldybėje vyks kovo 9 dieną.

                                  Livija Grajauskienė
                                  "Klaipėda"
                                  Senoji Klaipėda
                                  F.Nietzsche - "There are no facts, only interpretations."

                                  Comment


                                    Dėl "eikos" pastatų baltijos pr.

                                    http://www.eika.lt/lt.php/butai/kome...laipedoje/1960

                                    http://www.eika.lt/lt.php/butai/kome...laipedoje/1494

                                    http://www.eika.lt/lt.php/butai/buta...laipedoje/1493

                                    Parašė www.eika.lt
                                    Laba diena,


                                    Visu triju pastatu statybos darbus zadame pradeti siu metu antroje puseje. Duokite zinoti, jeigu reiktu detalesnes informacijos.
                                    Westside is the best ! :jura:

                                    Comment


                                      Klaipėda stikliniu veidu

                                      Uostamiesčio statybose plytas išstumia stiklo fasadai

                                      Šiuolaikinėje architektūroje vis dažniau naudojamos didelės stiklo plokštumos. Langai per visą sieną, stikliniai stogai, stiklo fasadai ir žiemos sodai – tai naujos erdvumo filosofijos ženklai.
                                      Berėmio stiklo fasadai - naujas ir prabangus drabužis tiek naujiems, tiek renovuojamiems pastatams.

                                      Pagreitina statybą

                                      Pastaraisiais metais Klaipėdoje akivaizdžiai padaugėjus stiklo fasadų, pasigirsta įvairių nuomonių – esą stiklas darko savitą uostamiesčio veidą, jaukia gana vientisą senamiesčio stilių, o vadinamieji dangoraižiai bei išdygę prekybos centrai iš stiklo sukuria ne tik erdvės, bet ir nesaugumo jausmą.
                                      Tačiau ši prieš gerą šimtmetį Vakaruose vis dažniau statyboje pradėta naudoti medžiaga ne šiaip sau užkariavo ir Lietuvą. Tiek architektai, tiek statybos bendrovių vadovai tvirtina, kad viena moderniausių pasaulyje technologijų – berėmės ir kitokios stiklo konstrukcijos – akivaizdžiai pagreitina pastatų statybą, techninėmis savybėmis prilygsta įprastoms medžiagoms, o miestui suteikia šiuolaikiškų spalvų.
                                      Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, pagal profesiją statybininkas, paklaustas apie stiklo fasadus mieste, sakė, kad jie nerėžia akies.
                                      „Stiklo fasadų Klaipėdoje nėra labai daug. Aš už tai, kad jų būtų. Galbūt iš dalies tai ir mada, tačiau man, kaip statybininkui, labiau rūpi, kad ši moderni medžiaga akivaizdžiai paspartina statybos procesą“,- teigė R.Taraškevičius. Merui gražus ir gana daug kritikos sulaukęs „K“ raidės formos daugiaaukštis šalia „Klaipėdos“ viešbučio. Jis buvo net pasikėlęs pažiūrėti, kaip viskas atrodo viduje. „Stiklo dėka atsiveria erdvė – vaizdas fantastiškas“,- gyrė R.Taraškevičius.

                                      Stiklas – ne mada

                                      Architektas Ramūnas Atas sakė, kad stiklas – viena mėgiamiausių jo ir žmonos Vaidos projektuose naudojamų medžiagų.
                                      Jų suprojektuoti pastatai – „Avitela“, „Mega Plaza“, Manto g. 33, šiuo metu rekonstruojama „Žemaitija“ – išsiskiria netradiciniais stiklo konstrukcijų sprendimais. „Stiklas – šiuolaikinė medžiaga. Normalu, kad jis pastaruoju metu architektūroje vis populiaresnis. Svarbu išlaikyti bendrą statinio stilistiką. Stiklo fasadų, konstrukcijų atsiradimas mūsų projektuojamuose pastatuose būna motyvuotas, juo pabrėžiami tam tikri architektūriniai dalykai“,- sakė R.Atas, dėl ypatingos „meilės“ stiklui sulaukiantis ir nemažai priekaištų. Anot architekto, stiklas nėra tik mada. Vakaruose ir toliau eksperimentuojama su stiklu, daugėja jo spalvų, technologijų – ši medžiaga ir jos panaudojimo būdai vis tobulėja. R.Atas pripažįsta, kad stiklas pagreitina pastatų statybą, tačiau anaiptol nėra pigesnė medžiaga. „Žmonėms reikia stiklo, nes jis suteikia atvirumo pojūtį, tarsi sukuria erdvę atviresniam bendravimui, pabrėžia vidaus ir išorės harmoniją“,- teigė R.Atas.
                                      Daugiaaukščiai stiklo pastatai savaime nėra blogas sprendimas, tačiau labai svarbu, kur jie statomi. Stiklo „dangoraižių“ atsiradimą labiau lemia masteliai, o ne pats stiklas, kuris tampa tik priedu. Kitas reikalas – netradicinės architektūros pastatai, kuriuose stiklas išreiškia tam tikras idėjas. Lietuvoje yra labai didelė įvairaus stiklo pasiūla, tačiau renkasi užsakovai. Stiklo fasaduose svarbu įrengti ir normalias vėdinimo sistemas. Jas architektai visuomet numato savo projektuose, tačiau užsakovai ne visuomet šių reikalavimų laikosi. „Mūsų projektų juk niekas nemato, mato tik rezultatą“,– tikino R.Atas.

                                      Poreikis didėja

                                      Restorano „Memelis“ stiklinis priestatas, kuris išryškina autentišką raudonų plytų fasadą, yra iš stiklo paketų, pagamintų Klaipėdoje.
                                      Įdomiu architektūriniu sprendimu pasižymi ir „Avitelos“ pastatas, kuriame sudėti tamsinto stiklo paketai.
                                      „Etnos“ stiklo paketais įstiklintas buvęs Dailės kombinato pastatas, šiuo metu bendrovės pagaminti stiklo paketai montuojami į šalia „Klaipėdos“ viešbučio statomą daugiaaukštį.
                                      Kaip sakė UAB „Etna“ generalinis direktorius Kęstutis Grigaitis, tiek stiklo paketai, tiek ir stiklai fasadams projektuojami specialiai. Jie nuolat tobulinami. Anksčiau buvo madingi tamsinto stiklo fasadai, dabar – daugiau skaidraus, bet turinčio žymiai geresnes atspindėjimo, skaidrumo ir šilumos išsaugojimo charakteristikas. K.Grigaitis pastebi, kad kasmet stiklo konstrukcijų poreikis vis didėja.
                                      “Kaip ir visur, geras savybes turi tik kokybiški ir iš gerų medžiagų pagaminti stiklo fasadai. Tačiau jie yra brangesni. Dažnai pastatų užsakovai tai ignoruoja, mažindami darbų kainą”, - sakė K.Grigaitis.
                                      Šiuolaikinio stiklo paketo konstrukcija, technologija ir kokybė nulemia ne tik patalpos šilumą. Atitinkamos konstrukcijos stiklo paketai gali apsaugoti nuo įsilaužimo, turėti įtakos žmonių saugumui stiklo sudužimo atveju, pagerinti patalpų garso izoliaciją, sumažinti saulės spindulių kaitrą.

                                      Senamiestyje netinka

                                      Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus kraštovaizdžio architektė Laima Norkienė mano, kad stiklas sukuria šaltumo, trapumo įspūdį. Jos teigimu, stiklą galima naudoti architektūroje, tačiau turi būti aiškus tikslas, dėl ko tai daroma. Jos teigimu, vienas geresnių stiklo fasadų pavyzdžių mūsų mieste – buvęs Dailės kombinatas: spalvingas, veidrodiniais stiklo paketais inkrustuotas pastatas tai Klaipėdos vietai labai tinka. „Stikle viskas ištirpsta. Jeigu jo panaudojimo tikslas – virtualių erdvių sukūrimas, jeigu stikle tarsi veidrodyje atsispindi medžiai, gražūs aplink esantys namai – puiku“,- sakė kraštovaizdžio architektė. Ne pats prasčiausias įprastos architektūros ir stiklo derinys - „Mega Plazos“ pastatas, tačiau senas namas su stikline „kepure“ atrodo lyg būtų be stogo. „Manau, kad senamiestyje reiktų vengti tokių drastiškų sprendimų, kai išardoma vieninga architektūrinė sistema. Jeigu stiklas yra, jis turi vizualiai pasiteisinti. Man patinka, kai eidamas miesto gatve gali skaityti jo istoriją, o stikliniai pastatai mūsų miestui tarsi kokie svetimkūniai“,- sakė L.Norkienė.

                                      Mažesnės darbo sąnaudos

                                      UAB „Progresyvūs projektai“ vadovė architektė Danutė Zubavičienė patvirtino, kad nuo architektūrinės minties iki pastato užbaigimo konsultuojami klientai vis daugiau nori erdvės ir stiklo. „Būstas atspindi žmonių pasaulėžiūrą. Ilgai gyvenę ankštuose namuose-dėžutėse, dabar jie nori išsiveržti iš jų, atsiverti pasauliui. Tai ir padeda padaryti stiklas“, - sakė „Progresyvių projektų“ vadovė. Tačiau bendrovės darbuotojai savo klientams primygtinai stiklo neperša. Pasak D.Zubavičienės, jeigu stiklas statinyje yra kaip kompozicijos elementas – tuomet prasmingas. Iš stiklo ir kitų medžiagų suprojektuoti skoningą pastatą – kur kas sunkiau, reikia daugiau kūrybiškumo.
                                      Kokie stiklo paketai turėtų būti pastate, sprendžiama pačioje projekto pradžioje. Labai svarbi pastato orientacija, ar ji yra pietinė, ar šiaurinė – nuo to priklauso pasirenkamo stiklo rūšis. Tačiau kokybiškesni stiklai ir stiklo paketai – brangūs. Jeigu klientas tokių neišgali rinktis, patalpų prikaitinimo vasaros metu problemą galima spręsti architektūrinėmis priemonėmis, pridengiančiomis, sukuriančiomis šešėlius.
                                      Techninę projektų priežiūrą atliekantis Gytis Zubavičius teigė, kad mūrinių pastatų statyboje labai svarbios oro sąlygos, temperatūra ir darbininkų kvalifikacija. Tai – rankų darbas, kuris visuomet kainuoja brangiau. O stiklo fasadų montavimui oro sąlygos mažai turi įtakos, galima dirbti ir šaltuoju metų laiku. Kur daug stiklo, sumažėja vidaus ir išorės apdailos. Visa tai pagreitina ir atpigina statybą. Vienintelis stiklo (stiklo paketų) minusas – mažesnė varža, t.y. didesni šilumos nuostoliai, tačiau stiklo pramonė sparčiai tobulėja, o su jomis ir stiklo paketų techninės charakteristikos: šilumos ir šviesos laidumo, garso izoliacijos ir kt. „Manau, kad brangstant darbo jėgai, o kartu gerėjant stiklo paketų savybėms, stiklo paketų populiarumas tik didės ir užims tvirtas pozicijas rinkoje“, - prognozuoja G.Zubavičius.

                                      Agnė Lukauskaitė

                                      "Klaipėda"
                                      Senoji Klaipėda
                                      F.Nietzsche - "There are no facts, only interpretations."

                                      Comment


                                        Teniso kortus uždengs

                                        VIGANTAS DANILAVIČIUS

                                        Vietoje šešių teniso kortų šalia Skulptūrų parko liks keturi. Jie bus dengti.

                                        Numatoma kortus uždengti 12 metrų aukščio pastatu su vitrinomis.

                                        Teniso kortų galuose vietoje esančių statinių bus pastatyti penki trijų aukštų pastatai. Ten planuojama įrengti viešbutį.

                                        Į teniso kortus bus trys įvažiavimo keliai. Po visu sklypu bus mašinų stovėjimo aikštelė, kurioje tilps apie 100 automobilių.

                                        Savivaldybės teritorijų planavimo komitetas vakar pritarė sklypo K.Donelaičio gatvė 6A, kur yra teniso kortai, detaliojo plano koncepcijai.

                                        Savivaldybės administracija rengia konkursą viešojo naudojimo erdvių senamiestyje detaliajam planui parengti. Komitetas vakar patvirtino planavimo sąlygas.

                                        Pasak savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, senamiestyje yra 13 skverų, kurie nebus užstatyti. Todėl reikia įvertinti jų būklę ir pasiūlyti, kam viešąsias erdves pritaikyti.

                                        Viešosios erdvės senamiestyje numatomos Žvejų gatvėje, prie Biržos tilto, ties „Kurpių“ restoranu, Teatro ir Turgaus aikštėse. Taip pat Didžiojoje Vandens gatvėje, Jono kalnelyje ir dar kai kuriose senamiesčio vietose.

                                        "Klaipėda"
                                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                        Comment


                                          Kino teatras prekybos centru virs be rekonstrukcijos


                                          Paskutines dienas skaičiuojančio Klaipėdos kino teatro "Žemaitija" patalpas ruošiamasi išnuomoti prekybininkams - dar vienas prekybos centras Herkaus Manto gatvėje duris turėtų atverti jau gegužės mėnesį.

                                          Vakar kino teatro savininkai tolesnį "Žemaitijos" likimą aptarė Savivaldybėje susitikę su uostamiesčio meru. Verslininkams pageidaujant žurnalistai į susitikimą nebuvo įleidžiami.

                                          Po pokalbio su meru "Žemaitijos" generalinis direktorius Vytautas Rickus sakė, kad kino teatro veiklą numatyta nutraukti prekybos ir pramogų centre "Akropolis" atidarius šešių salių kino teatrą "Cinamon". V. Rickaus žiniomis, tai turėtų įvykti gegužės pradžioje.

                                          Anot V. Rickaus, naujasis prekybos centras turėtų pradėti veikti netrukus po uždarymo, nes didesni statybos darbai pertvarkant objektą neplanuojami.

                                          "Iš išorės pastatas bus aptvarkytas, pagražintas, bet rekonstrukcijos nedarysime - jokie papildomi priestatai nebus statomi", - sakė V. Rickus.

                                          "Vakarų ekspreso" žiniomis, "Žemaitija" kino teatro patalpas ketina išnuomoti prekybos milžinei bendrovei "VP Market". Tačiau V. Rickus naujųjų šeimininkų įvardyti kol kas nenorėjo.

                                          Pasak vadovo, pramogų pasiūla šioje miesto vietoje yra nemaža, o maisto prekių parduotuvės trūksta. Tačiau maisto parduotuve, anot jo, nebus apsiribota - ketinama vykdyti mišrią prekybą.

                                          V. Rickus pripažino, kad miesto centre, taip pat ir Herkaus Manto gatvėje, stinga aikštelių automobiliams statyti. Vis dėlto verslininkas įsitikinęs, kad ši problema bus išspręsta.

                                          Priminsime, kad kino teatrą "Žemaitija" nutarta uždaryti baiminantis, kad jis nepajėgs konkuruoti su "Akropolio" "Cinamonu".

                                          Giedrė PETKEVIČIŪTĖ

                                          www.ve.lt

                                          Aišku, kam jiems ta rekonstrukcija, kai pelnas geras ir be jos...

                                          Ir aišku tai degradacija, iš pagrindinio kino teatro iki Maximos(X greičiausiai).
                                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                          Comment

                                          Working...
                                          X