Klaipėda (archyvas)

[ArTuRAs]

@Mosk
kazkaip nelabai as suprantu tuos tavo pranesimus.
Koki maketa? Kur kanuose buvo? Apie ji daugiau nieks nieko nezino, nors savivaldybej turbut turetu but jis.
O kaip suprast del to konkurso? Konkursas ar aukcionas ar kas? Nesuprantu...

[Edgaex]

@Mosk
kazkaip nelabai as suprantu tuos tavo pranesimus.
Koki maketa? Kur kanuose buvo? Apie ji daugiau nieks nieko nezino, nors savivaldybej turbut turetu but jis.
O kaip suprast del to konkurso? Konkursas ar aukcionas ar kas? Nesuprantu...

as irgi nelabai ikirtau ka Mosk'as ten klausia

[Mantas]

Štai citata

klaipedos m. investiciniu proj. dizaineriu daryto maketo fotkes?

[win2k3]

Ne tave viena Jau viena arka pradejo prie zemaitijos pjaustyti agromnu pjuklu

[Rokas]

ne nu sakau, ta manto atkarpa, tai tuoj mane vezt prades

[ArTuRAs]

Klaipėdoje - gyvenamosios paskirties sklypų badas


Atgimimo aikštės detaliuoju planu yra suformuoti trys sklypai - vienas palei Herkaus Manto ir du palei Danės gatves

Per beveik penkerius metus uostamiesčio Savivaldybės administracija pardavinėdama žemės sklypus miesto biudžetą papildė apie 22 mln. litų. Intensyviausiai sklypai buvo pardavinėjami pernai.

Iki šiol Klaipėdoje daugiausia parduota komercinės paskirties sklypų. Tačiau didžiausias sumas pirkėjai pakloja už gyvenamųjų namų statybai skirtus sklypus, esančius netoli komunikacijų.

Jų poreikis nuolat auga, tačiau Savivaldybės administracijos žemėtvarkininkai pripažįsta, kad tokių sklypų pasiūla yra tikrai menka ir jos padidėjimo nežada.

Parduoti 39 sklypai

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcionai uostamiestyje buvo pradėti rengti 2000-ųjų vasarą.

"Kelią aukcionų rengimui atvėrė 1999 metų birželį priimtas Vyriausybės nutarimas. Tačiau pirmasis aukcionas Klaipėdoje įvyko tik maždaug po metų, mat visas tas laikas buvo skirtas paruošiamiesiems darbams, teko intensyviai susirašinėti su apskrities viršininko administracija, draudusia rengti aukcionus. Prireikė net Vyriausybės nutarimo pakeitimo", - pasakojo R. Gružienė.

Anot jos, pirmasis aukcione parduotas sklypas yra ties Šilutės plento ir Statybininkų prospekto sankryža. Šį beveik hektaro ploto sklypą įsigijęs didžiausio mažmeninės prekybos tinklo Baltijos šalyse operatorius "VP Market" pernai jame pastatė prekybos centrą "Maxima". Vilniečiai tada už vieną arą mokėjo po 14 tūkst. litų.

Nuo 2000 metų uostamiesčio Savivaldybės administracija jau pardavė 39 sklypus. Savivaldybės biudžetas už juos gavo apie 22 mln. litų. Tiek pat buvo papildytas Nacionalinės žemės tarnybos fondas - šie pinigai skirti kompensacijoms už piliečiams negrąžinamą žemę. Per beveik penkerius metus neįvyko 27 aukcionai, bet beveik visi juose bandyti parduoti sklypai buvo nupirkti pakartotiniuose aukcionuose.

"Intensyviausiai sklypai buvo pardavinėjami pernai. 2004 metais parduota 15 žemės sklypų, iš kurių 6 buvo skirti gyvenamajai statybai, 5 komercinės paskirties, 3 - pramoninės ir vienas skirtas rekreacijai", - sakė R. Gružienė.

Didžiausi ir brangiausi - gyvenamosios paskirties

"2000 metais buvo parduotas ir pirmasis gyvenamosios paskirties sklypas Varpų gatvėje, kuriame vėliau gana sparčiai buvo pastatytas daugiabutis. Šiame aukcione už vieną žemės arą pasiūlyta kaina yra pati mažiausia ir siekė tik 5 tūkst. litų. O štai praėjusią savaitę parduotame gyvenamosios paskirties 20,8 aro ploto sklype Birutės g. 17a vieno aro kaina pasiekė net 67 tūkst. litų. Tai yra rekordas", - teigė žemėtvarkininkė.

Didžiausia suma aukcionuose buvo sumokėta taip pat už gyvenamosios paskirties sklypą. 7,6 mln. litų už 2,3 ha ploto sklypą priešais prekybos centrą BIG sumokėjo Šiauliuose veikianti bendrovė "Arkada". Jau šią vasarą čia turėtų būti pradėtos keleto daugiabučių statybos.

Didžiausias parduotas sklypas - 10,7 ha ploto - taip pat gyvenamosios paskirties. Šį šalia Liepojos plento tarp Dragūnų bataliono, Girulių miško ir ligoninių komplekso esantį sklypą už 5,1 mln. litų pernai lapkritį įsigijo bendrovė "Kleta". Čia bus pastatytas gyvenamasis rajonas su prekybos centru, sveikatingumo kompleksu, viešbučiu.

"Nors šio sklypo kaina atrodo lyg ir nedidelė, tačiau ji yra reali - jo savininkas vien į kvartalo infrastruktūros sukūrimą turės investuoti apie 10 mln. litų", - sakė valdininkė.

Senamiestyje - tik nuoma

Be sklypų pardavimų aukcionų, uostamiesčio Savivaldybės administracija skelbia ir žemės nuomos aukcionus miesto centre ir senamiestyje. Tai teritorija, kuri yra įrašyta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tokioje teritorijoje sklypų pardavimas yra draudžiamas įstatymu.

"Nuo 2002 metų yra išnuomota 16 sklypų. Tokių nuomos sutarčių populiarumą iliustruoja faktas, kad, pavyzdžiui, sklypo Skerdėjų g. 8 nuomos kaina aukciono metu išaugo 9 kartus. Visi sklypai, išskyrus vieną Karoso gatvėje, yra išnuomoti komercinei paskirčiai", - pasakojo R. Gružienė.

Anot jo, senamiestyje jau yra parengta nemažai detaliųjų sklypų planų, tačiau aukcionų skelbti čia neskubama - viskas daroma labai apdariai ir atsakingai.

"Štai yra patvirtintas detalusis Atgimimo aikštės planas - jos pakraščiuose yra suformuoti trys sklypai - vienas palei Herkaus Manto ir du palei Danės gatves. Nors yra nustatytos griežtos sąlygos būsimiems pastatų projektams, tačiau aukcionai dėl šių sklypų bus skelbiami tik tada, kai bus priimtas politinis sprendimas. Tačiau jau dabar jaučiamas didžiulis susidomėjimas šiais sklypais", - teigia žemėtvarkininkė.

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius dienraštį patikino, kad klausimas dėl Atgimimo aikštės užstatymo gali būti netrukus pateiktas viešai diskusijai.

"Buvusios kadencijos miesto Taryba jau parodė politinę valią patvirtindama detalųjį šios teritorijos planą, kuriame numatytas aikštės pakraščių užstatymas. Šios vietos aš net nesiryžtu pavadinti aikšte, ją dar reikia suformuoti. Dabar tai tik vieta, kurioje anksčiau stovėjo paminklas. Tačiau sprendimai dėl šios aikštės likimo bus priimti tik po diskusijos su miesto visuomene ir specialistais", - teigė meras.

Netrūksta interesų

R. Gružienės teigimu, visi keturi sklypai, esantys šalia Danės krantinės Žvejų gatvėje, jau yra išnuomoti. Jų detalieji planai dar yra derinimo stadijos, tačiau, ko gero, jau šiemet juose turėtų prasidėti statybos.

Šiais metais senamiesčio zonoje bus išnuomojama pora sklypų, esančių greta senojo turgaus, pora - šalia Jono kalnelio.

"Taip pat yra patvirtintas detalusis planas gyvenamųjų namų kvartaliukui šalia Tomo gatvės. Šiuo metu vykdomos procedūros, rengiami dokumentai šio sklypo išnuomojimo aukcionui. Tikimės jį paskelbti šių metų pabaigoje arba ateinančiųjų pradžioje", - sakė Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja.

Viena problematiškiausių vietų siekiant atkurti autentišką senamiesčio užstatymą - teritorija šalia "Kiro" prekybos centro.

"Jai jau buvo padarytas detalusis planas, sulaukęs labai didelio visuomenės susidomėjimo. Atsižvelgiant į jos nuomonę, buvo nuspręsta išnuomoti tik vieną sklypą, esantį šalia Tiltų gatvės. Tačiau tam labai priešinasi "Kiro" savininkas, kuris yra suinteresuotas šiame sklype ir toliau išlaikyti automobilių stovėjimo aikštelę", - sakė R. Gružienė.

Statybos - privačiose žemėse

"Šiemet jau parduoti keturi sklypai. Dar planuojama parduoti 4 komercinės paskirties sklypus Melnragėje, pramoninės paskirties sklypą Šilutės pl. 97. Taip pat bus parduodami komercinės paskirties sklypai šalia Taikos prospekto - greta "Hansabanko" būstinės, tarp netoliese esančių bendrabučių. Planuojamas parduoti ir už BIG prekybos centro esantis apie 4 hektarų komercinės paskirties sklypas", - pasakojo vedėja.

R. Gružienės teigimu, ypač pageidaujamų gyvenamajai statybai skirtų valstybinės žemės sklypų su komunikacijomis jau nebėra.

"Investuotojams miestas gali pasiūlyti sklypą šalia Taikos ir Jūrininkų prospekto sankryžos, skirtą gyvenamųjų namų kvartalui, tačiau čia nėra jokių komunikacijų. Taip pat dar šiemet gali būti paskelbti aukcionai šalia pradedamo tiesti šiaurinio išvažiavimo kelio, ties Rokiškio gatve. Tačiau ir čia investuotojai turėtų būti nusiteikę įrengti infrastruktūrą. Bene vienintelė išimtis - 20 arų sklypas Tilžės gatvėje tarp daugiabučių", - teigia valdininkė.

Anot jos, nauji gyvenamieji kvartalai ar daugiabučiai galės būti statomi jau tik privačioje žemėje, mat Klaipėdoje nuosavybės atkūrimo procesas iš esmės jau yra baigtas - beliko grąžinti žemę tik keletui asmenų. Tiesa, ateityje dar gali būti suformuoti sklypai gyvenamajai statybai tarp Labrenciškių kvartalo ir Medelyno.


Manau dangoraiziu turesim dar daugiau ateitij

[ArTuRAs]

Verslo idėjas Ledo arenoje įšaldė valdininkų klaidos



Klaipėdos ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo mėgėjai vienintelę mieste Ledo areną vadina daržine. Žmonės piktinasi, kad Šilutės plente esančius rūmus juos eksploatuojantys verslininkai visiškai apleido. Tiesa, tuo pačiu pripažįstama, kad jiems maniežas atiteko pagal neteisėtai miesto valdžios sudarytą panaudos sutartį.

Neseniai įsikūrusio klubo "Gintarinė pačiūža" direktorius Kazimieras Budrys teigia, kad dabartinė Ledo arenos būklė neatitinka reikalavimų - čia įrengta tik aikštė.

"Nėra normalaus apšvietimo, drabužinių, dušinių. Aikštelės bortai išsikraipę, o ir pats ledas dažnai būna apgailėtinas: pačiužų supjaustytas gabalais arba ant jo telkšo balos", - sako K. Budrys.

"Kam imtis tokio verslo, jei nenori niekuo rūpintis. Gal geriau visai šiuos rūmus uždaryti nei tyčiotis iš norinčiųjų sportuoti", - supykę kalbėjo ledo ritulininkai. Baisiomis sąlygomis laukiant sportuojančių vaikų skundėsi ir jaunųjų čiuožėjų tėvai.

Pagal panaudos sutartį maniežą prižiūrintis verslininkas Antanas Sadauskas sutinka, kad Ledo arenos būklė yra apgailėtina, tačiau tvirtina negalėjęs į ją nieko investuoti, nes neleidusi miesto valdžia. Pastaroji aiškina, kad sutartis, pagal kurią ši arena atiteko A. Sadauskui, buvo sudaryta neteisėtai.

Neteisėta sutartis

1998 metais tuometinis Savivaldybės sporto skyriaus vadovas Ignas Pocius sudarė UAB "Žalgirio teniso aikštynas" panaudos sutartį 20-čiai metų. A. Sadauskui tapus bendrovės direktoriumi ir akcininku, Ledo arena atiteko jo priežiūrai.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Turto ir privatizavimo skyriaus vedėjas Jurgis Rima tvirtina, jog ši sutartis buvo sudaryta neteisėtai.

"Šios sutarties nepalaimino nei miesto Taryba, nei valdyba. Ant sutarties yra tik I. Pociaus ir tuometinio mero Eugenijaus Gentvilo parašai. Jau dabar šią sutartį esame atidavę Juridiniam skyriui - dėl dokumentų paruošimui teismui. Be to, miesto politikų sprendimu Ledo arenos pastatas yra įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą", - "Vakarų ekspresui" teigė J. Rima.

Anot jo, tuometinė Savivaldybė panašiai, t.y. sudariusi neteisėtą sutartį - su Šachmatininkų klubu, pastarojo patalpas "atidavė" verslininkams. Šie vėliau čia įkūrė kavinę "Metų laikus".

Kova su vėjo malūnais

A. Sadauskas pripažįsta, jog dabartinė Ledo arena neatitinka šiuolaikinių sąlygų, tačiau dėl to kaltina Savivaldybę.

"Kai tik pradėjau rūpintis investicijomis, iš Savivaldybės pasipylė raštai, jog bus nutraukta panaudos sutartis, - sakė verslininkas. - Kaip galima rūpintis pastatu ir galvoti apie jo kapitalinį tvarkymą, jei kartą per mėnesį gauni perspėjamuosius raštus apie sutarties nutraukimą?"

A. Sadauskas tikino nežinojęs, jog su Savivaldybe sudaroma sutartis yra neteisėta.

"Negi mes, verslininkai, turime nepasitikėti valdininkais, kurie sudaro tokias sutartis. Ir tais laikais dirbo valdininkai, ir dabar jie dirba. Tai tegul jie pirmiausia tarpusavyje išsiaiškina, o jau tada kalbasi su mumis", - teigė jis.

Pasak A. Sadausko, jau nuo šiandien Ledo arena nebedirbs: "Mąstau apie tai, jog ateinantį rudenį atsisakysiu šio verslo. Pavargau kovoti su vėjo malūnais".

Ateitis - neaiški

Klaipėdos sporto centro direktorius Rimantas Vitkus mano, jog situacija Ledo arenoje nėra labai bloga - ten esą yra sudarytos minimalios sąlygos sportuoti. Anot jo, ateityje šią problemą ruošiamasi spręsti, tačiau neaišku, ar dar bus norinčiųjų joje apsilankyti.

"Jei rudenį ar žiemą atsidarys ledo arena naujajame "Akropolyje", žmonių srautai persikels ten", - spėjo R. Vitkus.


Kazkaip man atrodo kad greit tai arenaj bus ragas.

[Rokas]

salia tu ledo rumu yra plakatas su vizualizacija apie bent jau zadama statyti komercines paskirities pastata

[ArTuRAs]

Ten statys vietoj tu kazkokiu nesamoniu, kur tas plakatas ir uzkabintas. Nes buvau girdejes, kad buvo nupirktos tos backos kazkada neseniai. Nu aisku jau galetu prasidet statybos

[win2k3]

Turiu gera naujiena Susitvarkiau dvirati!!! O kas is to jums? Kad greit bus Tur la France, oj pciu Klaipeda Kaip sumazinti VISAS foto pm me prasau!

[win2k3]

Gyventojai kyla prieš dar vienus investuotojus

Šalia Jakų esančio Budrikų kaimo gyventojai prašys valdžios institucijų uždrausti Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) Tailando investuotojams statyti PET žaliavų gamyklą.

Gyventojai mano, kad nėra tinkamai įvertintas jau pradėtos statyti gamyklos poveikis aplinkai, tad esą egzistuoja realus pavojus jų sveikatai ir turtui.

LEZ jau pradėta statyti Tailando koncerno "Indorama" polimerų pramonės gamykla, į kurią bus investuota daugiau nei 80 mln. eurų (276, 2 mln. litų). Gamykla gamins tam tikros rūšies polimero granules, iš kurių vėliau gaminamos plastiko plėvelės, ruošiniai PET taros buteliams pūsti ir kiti dirbiniai. Šis projektas Lietuvoje turėtų sukurti 120 naujų darbo vietų gamykloje. Projektinis gamyklos pajėgumas - 600 tonų produkcijos per dieną.

Šią gamyklą statančios tarptautinės "Indoramos" grupės atstovai tikina, kad ji yra ypač saugi. Esą visos būtinos procedūros buvo atliktos griežtai laikantis Lietuvos įstatymų, o gamyklos poveikis aplinkai yra žymiai mažesnis nei tarptautiniais ir šalies aplinkosauginiais reikalavimais nustatytos normos. Tokios pat nuomonės laikosi ir LEZ valdymo bendrovės vadovai.

Žinia, Budrikų atvejis jau yra antrasis, kai gyventojai ima priešintis milijoninėms investicijoms Klaipėdos regione. Neseniai bendrovės "Nemuno bangos grupė" sprendimui netoli Klaipėdos statyti taip pat PET pramonės gamyklą ypač aktyviai priešinosi Rimkų gyventojai.

Kreipsis į institucijas

Netoliese nuo LEZ teritorijos įsikūrę Budrikų kaimo gyventojai ir čia esančių žemės sklypų savininkai jau renka parašus po prašymu, skirtu Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos rajono merui, Visuomenės sveikatos ir higienos centrui bei kitoms institucijoms.

Jų prašyme rašoma, kad "Indoramos" statoma gamykla gamybai naudos labai kenksmingą žmogaus sveikatai ir gamtai medžiagą monoetilglikolį, kuris yra ypač pavojingas, jei patektų į aplinką. Gyventojai teigia, kad gamykla orą terš tokiomis toksiškomis medžiagomis kaip acetaldehidas (esą sukelia vėžį), dietilenenglikolis, toksiškai veikiantis inkstus ir kepenis, chroniškai toksiškas stibio triacetatas ir įkvėpus vėžį bei palikuonių mutaciją galintis sukelti kobalto acetatas.

Gyventojai baiminasi, kad didžiulę grėsmę jiems kels ir tai, kad visos gamybai reikalingos medžiagos bus transportuojamos autotransportu. Prašymo autorių įsitikinimu, LEZ valdymo bendrovės parengtas detalusis planas neįvertino to, kad šioje zonoje bus tokio dydžio chemijos pramonės gamykla bei galimo jos poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.

Budrikiškiai taip pat yra įsitikinę, jog gamyklai nustatyta sanitarinės apsaugos zona neatitinka Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytų reikalavimų. Teigiama, kad jų gyvenamieji namai yra arčiau nei 200 metrų nuo būsimos gamyklos. Gyventojai tvirtina, kad gamyklą statanti UAB "Orion Global PET" apie visų projektų svarstymą su visuomene neinformavo vietinėje spaudoje ir kiekvieno iš gyventojų asmeniškai raštu.

Sklypas skirtas chemijos pramonei

LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas neslepia nusistebėjimo šia gyventojų iniciatyva.

"Investuotojai visas būtinas procedūras, tarp jų ir poveikio aplinkai vertinimą, atliko daugiau nei per pusę metų. Visų jų rezultatai buvo viešai pristatyti visuomenei. Buvo specialiai pakviesti technologijos gamintojai, esamų gamyklų vadovai, šios pramonės ekspertai, kurie konkrečiai ir nedviprasmiškai atsakė į visus kylančius klausimus, taip pat ir viešojo svarstymo metu. Abejonių dėl aplinkosaugos nekilo ir nekils ateityje. Tik viską atlikus buvo išduotas leidimas gamyklos statyboms" - sakė E. Kiudulas.

Jo teigimu, gyventojai yra visiškai neteisūs teigdami, kad LEZ detaliajame plane nebuvo numatyta ir įvertinta vieta chemijos gamyklai.

"Sklypas, kuriame statoma "Indoramos" gamykla, buvo numatytas būtent chemijos pramonei. Čia buvo galima statyti gamyklą, kuriai reikalinga žymiai didesnė sanitarinės apsaugos zona nei "Indoramos" gamyklai", - teigė LEZ valdymo bendrovės vadovas.

E. Kiudulas akcentavo, kad dėl "Nemuno bangos grupės" bei "Indoramos" investicijų Lietuva tampa vienu iš PET žaliavos gamybos centrų Europoje.

"Pramonės šaka bus sukurta beveik nuo nulio. Europos Sąjungos šalių valstybės, siekdamos pritraukti tokias investicijas, konkuruoja netgi sumokėdamos didžiąją dalį investuotojų išlaidų. Mums labai pasisekė, kad abu šie investuotojai pasirinko Lietuvą ir būtent Klaipėdą", - sakė pašnekovas.

Viskas pagal reikalavimus

"Indoramos" viceprezidentas ir būsimos gamyklos vadovas Sudhiras Sharma tikina, kad polimerų gamyba yra viena saugiausių chemijos industrijos šakų.

"Per 60 šios pramonės gyvavimo metų nebuvo nė vieno incidento. "Indorama" polimerų versle turi daugiau nei 25 metų patirtį, mūsų produkcija užima apie 13 proc. pasaulinės rinkos. Koncernui priklauso po gamyklą JAV, Didžioje Britanijoje, 4 gamyklos Indijoje, 2 - Tailande, 3 - Indonezijoje. Dar viena pastatyta Rumunijoje. Nė vienoje iš jų nėra įvykęs bent mažiausias incidentas", - "Vakarų ekspresui" teigė S. Sharma.

Anot jo, analogiškos gamyklos tai, kuri iškils LEZ, veikia ir Europoje - Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Viceprezidento teigimu, Klaipėdos gamykloje bus įrengta naujausia šveicariška įranga.

"Gamykloje vyks absoliučiai uždaras procesas, kontroliuojamas naujausių kompiuterinių technologijų. Jokios pavojingos atliekos į aplinką nėra išmetamos. Tai patvirtina ekspertų išvados. Gamykloje bus įdiegta gausybė saugiklių, kurie žmogiškosios klaidos atveju garantuoja automatišką gamybos proceso sustabdymą", - pasakojo "Indoramos" atstovas.

S. Sharmos teigimu, gyventojams neturėtų kelti nerimo pagrindinė gamybai naudojama žaliava monoetilenglikolis (MEG).

"Turime patvirtinimus iš šią medžiagą daugiau nei 30 metų gaminančių įmonių "MEGlobal Europe GmbH", "SABIC EuroPetroChemicals BV" ir BASF, kad MEG nėra įtrauktas į Jungtinių Tautų organizacijos ir Europos Sąjungos reglamentus dėl pavojingų medžiagų transportavimo. Tai nėra pavojingas chemikalas, jo transportavimas nesukelia jokios rizikos. Jis gali pradėti garuoti tik 197 laipsnių temperatūroje. Benzino transportavimas yra žymiai pavojingesnis", - sako "Indoramos" viceprezidentas.

Pasak pašnekovo, buvo parengti trys skirtingi gamyklos poveikio vertinimai. Juos atliko nepriklausoma konsultacinė-inžinerinė Lietuvos-Danijos bendrovė "COWI Baltic" ir UAB Baltijos konsultacijų grupė.

"Jų išvada - aplinkos taršos lygis yra labai žemas, lyginant su leidžiamomis Europos Sąjungos ir Lietuvos normomis. Šios studijos buvo pristatytos visuomenei, atsakyta į visus jos atstovų ir specialistų klausimus", - tvirtina vienas iš Tailando koncerno vadovų.

Jis pabrėžia, kad ekspertų atlikti skaičiavimai rodo, jog artimiausia gyvenvietė nuo būsimos gamyklos yra nutolusi 640 metrų.

Gamyklos statybas planuojama baigti šiemet gruodį, o gamyba prasidės 2006 metų sausį arba vasarį.

Statomos dar dvi PET gamyklos

"Vakarų ekspresas" nekart rašė apie tai, kad planai pastatyti panašios specifikacijos PET gamyklą apie 700 metrų nuo Rimkų gyvenvietės esančioje teritorijoje buvo sulaukę aršaus ten gyvenančių klaipėdiečių pasipriešinimo.

Visgi bendrovei "Nemuno bangos grupė" buvo leista statyti PET granulių gamyklą, skirtą plastikinių maistinių ir medicininių pakuočių gamybai. Į jau statomą gamyklą bus investuota apie 300 mln. litų ir bus sukurta daugiau kaip 300 darbo vietų. Gamyklos metiniai pajėgumai sieks apie 154 tūkst. tonų PET žaliavos.

Ta pati "Nemuno bangos grupė" Klaipėdos LEZ stato dar vieną PET ruošinių gamyklą. Šios plastiko gamyklos statybos projekto vertė - 33 mln. litų, gamykla užims 7 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Planuojama, kad naujoji įmonė apdoros 25 tūkst. tonų žaliavos, 95 proc. pagamintos produkcijos bus eksportuojama į Baltijos valstybes, Ukrainą, Vidurio Europą.

[win2k3]

Buvęs "gliuknamis" žadinamas naujam gyvenimui

Artimiausiu metu Klaipėda turėtų atsikratyti dar vieno pastato vaiduoklio. Ligoninės gatvėje 16 numeriu pažymėtas namas, prieš dešimtmetį menininkų vadintas "gliuknamiu", šią savaitę pradėtas restauruoti.

Ilgus metus uostamiesto veidą darkiusį pastatą pernai įsigijo A. Skernevičiaus audio paslaugų įmonė "Tamsta". Vilnietis verslininkas planuoja restauraciją pabaigti iki šių metų rudens. Namas priskiriamas architektūriniam Lietuvos paveldui, dėl to jis nebus rekonstruojamas - ketinama atkurti ankstesnę jo išvaizdą. Darbus atlieka UAB "Irnukas".

Suremontuotame pastate bus įkurta muzikos prekių parduotuvė, o antrajame aukšte liks gyvenamosios patalpos. Jas naujieji šeimininkai ketina parduoti arba nuomoti.

Ligoninės gatvės 16 namą prieš gerą dešimtmetį žinojo visi Lietuvos menininkai ir kūrėjai. Anuomet čia buvo įsikūręs novatoriškomis idėjomis garsėjantis uostamiesčio "Gliukų" teatras.

Trejus metus pastate vyko ne tik teatro spektakliai, bet ir parodos. "Gliukų" įkūrėjas Benas Šarka, sužinojęs apie tolimesnį namo likimą teištarė: "Gaila".

Tai, kad buvusio teatro patalpose įsikurs parduotuvė, tik patvirtina, kad nuo sovietmečio laikų mažai kas pasikeitė, įsitikinęs B. Šarka.

"Kai mes ten atėjome, manėme, kad anksčiau ar vėliau pastatas liks mums. Uostamiesčio valdininkai tvirtino, kad pirmoji Klaipėdos mokykla turėtų išlaikyti savo misiją. Jie kalbėjo, kad namas turi išlikti kultūrinės paskirties objektu, mūsų teatras šitą sąvoką atitiko. Deja, tie patys valdininkai mus ir išvijo lauk. Kas vyko po to - žinote patys.

Jeigu būtų jį mums palikę, šiandien Ligoninės 16 garsėtų tuo, kuo ir anksčiau. Šiame name veikė menininkų dirbtuvės, ilgą laiką jame galėdavo apsistoti kūrėjai iš kitų miestų. Bet ką aš čia pasakoju - Klaipėdai tokie žmonės nereikalingi," - neslėpė nuoskaudos B. Šarka.

Šis Ligoninės gatvės namas turi išties turtingą istoriją. Jis buvo pastatytas dar 1816 metais, jame veikė pirmoji Klaipėdoje mokykla, kitaip dar vadinta Naujamiesčio mokykla. Kol uostamiestyje neišdygo daugiau mokymo įstaigų, Naujamiesčio mokykloje mokėsi tik mergaitės. XX amžiaus pradžioje pastate buvo įkurtas viešbutis, vėliau - miesto statybos įstaiga. Po antrojo pasaulinio karo jis tapo gyvenamuoju namu.

Uostamiesčio savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės teigimu, pastatas ilgą laiką priklausė Savivaldybei. Valdininkai buvo surengę net kelis aukcionus, tačiau apleisto namo niekas pirkti nepanoro, ir tik prieš trejus metus jį įsigijo privatūs asmenys. Jie ir perpardavė statinį verslininkui iš Vilniaus.

[win2k3]

Klaipėdoje išnyks dar viena dykvietė

Vakar uostamiesčio Savivaldybės taryba pritarė bendrovės "Hanner" paruoštam ties Taikos ir Baltijos prospektų sankryža esančio 3 hektarų sklypo detaliajam planui.

Jau po mėnesio čia turėtų būti pradėti 20 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos centro statybos darbai. Į šį projektą "Hanner" ruošiasi investuoti apie 40 mln. litų.

Nusileido valdžiai

Pasak "Hanner" valdybos pirmininko Arvydo Avulio, patvirtintas šio sklypo detalusis planas yra didžiulio kompromiso rezultatas.

"Norime draugauti su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, mat planuojame uostamiestyje įgyvendinti dar ne vieną projektą. Tad minėtuoju atveju sutikome su visais jos reikalavimais ir sąlygomis, kurios komerciškai mums nėra patrauklios.

Šiame sklype norėjome statyti ne tik prekybos centrą, bet ir daugiabutį gyvenamąjį namą. Tačiau geranoriškai atsisakėme ne tik gyvenamosios statybos, bet ir sutikome prekybos centrą statyti arčiau Baltijos prospekto, nors komerciniu požiūriu arčiau jo turėtų būti automobilių stovėjimo aikštelė. Taip pat miesto valdžiai nusileidome dėl to, jog sklypas bus užstatomas perimetriniu būdu - pagrindiniai pastato fasadai bus atsukti į gatvę", - pasakojo A. Avulis.

Anot pašnekovo, prekybos centrų projektai paprastai pradedami kurti nuo pastato funkcinės struktūros schemos ir tik po to projektuojamas pats išorinis pastato vaizdas, galvojama apie įvaizdžio formavimą.

"Šiuo atveju mes padarėme viską atvirkščiai - pradėjome nuo to, kaip atrodys sankryža, ši miesto vieta. Mūsų komerciniai interesai liko antrame plane", - teigė "Hanner" atstovas.

Investuos 40 mln. litų

Patrauklioje vietoje iškilsiantis prekybos centras bus dviejų aukštų, jo plotas sieks 20 tūkst. kv. metrų.

"Su būsimais nuomininkais dar nėra galutinių sutarčių, tačiau jau yra preliminarūs susitarimai su "Rimi Lietuva", kuri turėtų prekybos centre atidaryti 3 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvę. Tokia pat preliminari sutartis yra pasirašyta ir su namų apyvokos reikmenų prekybos bendrove "Jysk", - pasakojo A. Avulis.

Jo teigimu, sklype esančių inžinerinių tinklų iškėlimo darbai prasidės jau artimiausiomis dienomis, o statybos, jei Savivaldybės administracija neuždels prekybos centro projekto derinimo procedūrų, galėtų prasidėti jau balandžio pabaigoje.

"Tokiu atveju prekybos centrą planuojame atidaryti lapkritį. Prekybos centre pramogų neplanuojame. Jis bus orientuotas į kasdienių žmonių buities poreikių tenkinimą, namų apyvokos prekių pardavimą", - sakė "Hanner" valdybos pirmininkas.

Į prekybos centro statybas "Hanner" investuos apie 40 mln. litų. Už sklypą, kuriame jis iškils, 2003-iųjų pabaigoje bendrovė privatiems asmenims jau sumokėjo per 6 mln. litų.

A. Avulis taip pat pabrėžė, jog netolimoje ateityje virš prekybos centro gali būti pastatytos komercinės paskirties patalpos.

Domina gyvenamoji statyba

Kalbėdamas apie tolesnius "Hanner" planus uostamiestyje, A. Avulis teigė, jog jau po kelių savaičių Klaipėdos valdžiai bus pateiktas svarstyti greta būsimo prekybos centro esančių sklypų užstatymo planas.

"Jei šiems projektams Klaipėdos valdžia pritars, skirtume atitinkamas investicijas šiems sklypams įsigyti", - teigė A. Avulis.

Anot jo, Klaipėdoje bendrovę labiausiai domina gyvenamosios statybos projektai - šiuo metu "Hanner" ieško tinkamos teritorijos, kur galėtų būti statomas modernus gyvenamųjų namų kvartalas.

Teritoriją pagaliau užstatys

"Hanner" projektas yra pirmasis, kuriuo prasidės ilgą laiką uostamiestį darkiusios dykvietės užstatymas.

Vietoje gretimoje teritorijoje esančių nebaigtų statyti sporto komplekso statinių numatoma pastatyti miesto sporto areną.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog Klaipėdos valdžia neseniai pakeitė susitarimą su bendrove "Vilniaus prekyba", kuri yra nebaigto statyti komplekso savininkė - jos sklypas bus "perstumtas" arčiau Baltijos prospekto.

Tarp Baltijos, Taikos prospektų ir Dubysos gatvės taip pat numatoma galimybė pastatyti nedidelį, maždaug 3 tūkst. vietų, miesto stadioną.

[ArTuRAs]

Man vienas dalykas is galvos neiskrenta. Uz 40mln. 20tukst.? Cia ziauriai pigiai. Nors gal kad laisvas plotas ir 2 aukstais.

A. Avulis taip pat pabrėžė, jog netolimoje ateityje virš prekybos centro gali būti pastatytos komercinės paskirties patalpos.
Visgi gali but dangoraizis

Šiuo metu "Hanner" Klaipėdoje ieško tinkamos teritorijos, kur galėtų būti statomas modernus gyvenamųjų namų kvartalas.
O gal ir dar daugiau dangoraiziu

[win2k3]

Abejoju, kvartalas ne dangoraiziu o nuosavu namu manau.

[Rokas]

del to hannerio, tai gerai. tikrai l.reikia uztatyt ta vieta, bo ten tokia apleista teritorija praktiskai centre. tik vat butu idomu paziuret daugiau vizualizaciju kaip atrodys.

[ArTuRAs]

Abejoju, kvartalas ne dangoraiziu o nuosavu namu manau.

Visu pirma, esi girdejes kad hanneris nuosavus namus statytu?
Antra, jie norejo prie prekybos centro statyti daugiabucius, bet jiems neleido, nes ne daugiabuciams buvo skirta zona.
Todel iesko sklypo, idomu kur.

Kalbėdamas apie tolesnius "Hanner" planus uostamiestyje, A. Avulis teigė, jog jau po kelių savaičių Klaipėdos valdžiai bus pateiktas svarstyti greta būsimo prekybos centro esančių sklypų užstatymo planas.

"Jei šiems projektams Klaipėdos valdžia pritars, skirtume atitinkamas investicijas šiems sklypams įsigyti", - teigė A. Avulis.

Anot jo, Klaipėdoje bendrovę labiausiai domina gyvenamosios statybos projektai - šiuo metu "Hanner" ieško tinkamos teritorijos, kur galėtų būti statomas modernus gyvenamųjų namų kvartalas.

[dr.Jackal]

Pvz,ant kiek toli ta vieta nuo kitu numatomu Klp dangoraiziu?

[ArTuRAs]

Netoli netoli.
Kokie 400m nuo gandraliskiu ir 250-300 nuo elektromarkt.

Nors ne. Gal daugiau.

[ArTuRAs]

Beje Maximos ardymas jau isivaziavo. Siandien darbai jau vyko visu tempu

O gandraliskese jau 3 auksto sienas deda.