Projektai Kaune...

[DSaulius]

Man tai nesvarbu is ko pinigai gali but kad ir is pragaro svarbu kad graziai padarytu

[matroskinas9]

Man tai nesvarbu is ko pinigai gali but kad ir is pragaro svarbu kad graziai padarytu

svarbu kad gražiai Ermižtražą padarytų? Koks tau skirtumas jis bus ar ne? O jo tikrai artimiausiu metu nebus

[paulius 05]

svarbu kad gražiai Ermižtražą padarytų? Koks tau skirtumas jis bus ar ne? O jo tikrai artimiausiu metu nebus

šiaip ermitažo atsiradimas vartotojams tik į naudą. atsirastų konkurencija, laimėtų kauniečiai.
šiuo metu viskas tik į senukus sukoncentruota, kokiom nori kainom tokiom ir pardavinėja...

[GediminasJa]

/\

pirmas dalykas, sioja ekonomineja sitacijoja butu tikrai nelogiska statyti ir atidarineti begalo didele statybiniu medziagu parduotuve. Sekantis dalykas, kad kiek teko girdeti ir vilniuja nera taip jau labai stipriai isitvirtines ermitazas kaip senukai, jie kur kas stiipresni. o dar vienas dalykas, tikrai yra ne viena ir ne dvi parduotuves statybiniu medziagu ( aisku sukoncentruotos i statybines medziagas o ne telikus bei butine technika) kuriose galima tikrai normaliai apsipirkti...

[paulius 05]

/\

pirmas dalykas, sioja ekonomineja sitacijoja butu tikrai nelogiska statyti ir atidarineti begalo didele statybiniu medziagu parduotuve. Sekantis dalykas, kad kiek teko girdeti ir vilniuja nera taip jau labai stipriai isitvirtines ermitazas kaip senukai, jie kur kas stiipresni. o dar vienas dalykas, tikrai yra ne viena ir ne dvi parduotuves statybiniu medziagu ( aisku sukoncentruotos i statybines medziagas o ne telikus bei butine technika) kuriose galima tikrai normaliai apsipirkti...

matai, nelaikau normaliais konkurentais parduotuvių, kurių plotas 10x ir daugiau mažesnis. didžioji masė eina į senukus.
tiesa, kad ermitažas vilniuje neturi didelės įtakos, bet atsvarą, neleidžiančią savivaliauti senukams tikrai duoda. gal nežinai, tačiau yra apie keletas tūkstančių pozicijų tuose pačiuose senukuose, kurių kaina Vilniuje apie 10 ir daugiau % pigesnė nei kaune, vien dėl to, kad ermitaže pigiau.
kur yra konkurencija - laimi vartotojas

[marazas]

į Gedimino pranešimą
Visiškai pritariu, yra tikrai neviena parduotuvėlė, kurioje galima nusipirkti statybinių medžiagų. Senukai yra tiesiog "viskas vienoje vietoje". Ir dažniausiai tokiuose gigantuose yra daug nepalankesnės sąlygos nei pas smulkesnius.

[matroskinas9]

šiaip ermitažo atsiradimas vartotojams tik į naudą. atsirastų konkurencija, laimėtų kauniečiai.
šiuo metu viskas tik į senukus sukoncentruota, kokiom nori kainom tokiom ir pardavinėja...

kas rimtai perka medziagas niekada i senius nevaziuoja. pats kai dariausi apdaila tik visokius shudniekius seniuose pirkausi nes arciau, o pvz. plyteles, grindis, tapetus ir pan viskas is kitur.

[mikis]

(kauno diena)
Aleksotas – investicijų aerodromas
KOP vadas A.Leita kol kas neprieštarauja, kad Paieškos ir gelbėjimo tarnyba būtų iškelta iš Aleksoto.

Kauno valdžia siekia iš Karinių oro pajėgų (KOP) perimti apie 30 ha teritoriją. Kalbama, kad čia galėtų iškilti naujasis stadionas ir kiti sporto centrai.

Verslas pažadais netiki

Prieš keletą metų Kauno valdžia žadėjo, kad S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome bus įkurta sporto ir laisvalaikio zona. Šiems planams pritarė Aleksoto bendruomenė, verslininkai buvo pasirengę investuoti daugiau nei 200 mln. litų. Iki šiol šis projektas nėra galutinai atmestas, tačiau miesto vadovai apie tai nekalba. Visiems žinoma, kad areodrome įsikūrę aviatoriai rado įtakingų užtarėjų – tarp jų ir Kauno mero tėvas, Seimo narys Rytas Kupčinskas.

Dabar miesto valdžia nusitaikė į kitą sklypą Aleksote. Jie norėtų iš Europos prospekto ir Lakūnų plento sklypo iškeldinti antrojo KOP paieškos ir gelbėjimo postą. Ne pirmus metus miesto strategai braižo vizijas, kuriose kariškių kontroliuojamoje beveik 30 ha teritorijoje galėtų būti pastatytas naujasis stadionas ir kiti sporto bei laisvalaikio objektai. Neoficialiai kalbama, esą čia galėtų įsikurti laisvalaikio ir sporto zona, o aerodromas būtų paliktas nepajudinamas.

Kalbinti Kauno verslininkai atsargiai vertino tokius miesto valdžios planus. Jie abejojo, ar šio projekto neištiks aerodromo vizijos likimas. "Pašnekėti valdžia moka, tačiau nieko daugiau. Aleksote jau seniai galėjo būti įkurta sporto ir laisvalaikio zona, tačiau miesto valdžiai milijoninių investicijų nereikia", – pastebėjo vienas Kauno verslininkų, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės.

Susitiko su ministre

Kauno meras Andrius Kupčinskas dėl kariškių iškeldinimo jau kalbėjosi su krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene.

Kol kas nei ministrė, nei KOP vadovybė neprieštarauja, kad jų tarnybai būtų rasta kita vieta.

KOP vado Artūro Leitos teigimu, teritorijos perdavimo miesto žinion klausimas keliamas nuo pat gelbėjimo tarnybos įkūrimo Kaune, bet visos derybos baigdavosi pradinėje stadijoje. Iki šiol nesugebėta rasti vietos, kur tarnyba galėtų įsikurti.

Ir kariškių, ir savivaldybės akys krypsta į oro uostą Karmėlavoje. Prieš porą metų savivaldybė kreipėsi į Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijas. Pastaroji šiems planams pasipriešino. Pagrindinis motyvas – su gelbėjimo užduotimis kelis kartus per mėnesį pakylantis KOP sraigtasparnis ir jo įgula trukdys tiesioginėms oro uosto funkcijoms ir gali sukelti vietos gyventojų pasipiktinimą.

Perkels kitapus kelio?

Savivaldybė tikisi, kad Susisiekimo ministeriją dar gali pavykti perkalbėti, tačiau pradėtas svarstyti ir atsarginis planas: KOP Paieškos ir gelbėjimo tarnybą perkelti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą. A.Leitos teigimu, KOP nėra didelio skirtumo, kurioje Veiverių gatvės pusėje dislokuoti savo tarnybą. Esant labai blogoms oro sąlygoms tūpti S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome būtų kur kas patogiau.

"Mums labai didelio skirtumo nėra, bet leistis ir kilti S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome būtų patogiau, nes erdvės didesnės. Be to, būtų racionaliau, jei aviacija koncentruotųsi vienoje, o ne keliose miesto vietos", – pastebėjo generolas.

Pasak A.Leitos, tarnybos funkcijoms vykdyti užtektų 4–5 ha ploto. Reiktų pastatyti beveik 2 mln. litų galintį kainuoti angarą sraigtasparniui ir įrengti administracines bei buitines patalpas.

"Budinti keturių žmonių įgula keičiasi kartą per savaitę. Žmonės ten gyvena, todėl ir sąlygos turi būti kaip namuose", – kalbėjo A.Leita.

S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome esančias patalpas galima pritaikyti tarnybos reikmėms, bet kiek tai kainuotų, kol kas niekas tiksliai neskaičiavo. A.Kupčinskas mano, kad persikraustymo išlaidos galėtų siekti 3–4 mln. litų.

A.Leita norėtų, kad galutinis sprendimas dėl galimo tarnybos perkėlimo būtų priimtas kuo greičiau. "Dėl nežinomybės dabartinius pastatus tvarkome minimaliai. Reikia apsispręsti, ar juos tvarkome, ar keliamės kitur", – sakė generolas.

Kiltų rūpesčių "Helisotai"

Paieškos ir gelbėjimo tarnybos iškėlimas paliestų ir sraigtasparnius remontuojančią bendrovę "Helisota". Įmonė naudojosi KOP sraigtasparnių aikštele. "Kariškių išsikėlimas apsunkintų skrydžius", – pripažino "Helisotos" generalinis direktorius Josifas Legenzovas.

Bendrovės vadovo teigimu, "Helisota" ne vienus metus miesto valdžiai siūlo dalį savo teritorijos mainais į sklypą toliau nuo Kauno centro, tačiau derybos nevyksta.

"Ir mums, ir miestui dabartinė vieta nėra patogi, bet kol kas nei dialogo, nei noro kalbėtis iš miesto valdžios pusės nematau", – tvirtino J.Legenzovas.

Bendrovės generalinis direktorius įsitikinęs, kad derybos nevyksta, nes suinteresuotos pusės norėtų atsiriekti dalį "Helisotos" teritorijos. Bendrovė kaunasi dėl 26 ha sklypo, bet detaliajame plane jai priskirta mažiau nei 20 ha. Ginčai dėl likusios dalies buvo pasiekę teismą ir vis dar nebaigti. Skrydžių aikštelėms tinkama teritorija ir tapo ginčų objektu.

Saulius Lukošius

Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas

KOP valdomas sklypas – miestui labai vertingas turtas. Savivaldybė neturi didelių sklypų, kuriuose galėtų atsirasti dideli visuomeniniai objektai. Pavyzdžiui, buvo vokiečiai, kurie galvojo Kaune statyti 18 tūkst. vietų stadioną. Tokiam objektui reiktų bent 20 ha sklypo. Ten galėtų išdygti vandens parkas, aikštynai bei kiti daug teritorijos užimantys objektai. Tokį sklypą, kaip investuotojams patrauklią teritoriją, galėtume siūlyti ir tarptautinėse parodose.

Liukrecija Navickienė

Aleksoto seniūnė

Gyventojai ne kartą kreipėsi dėl Paieškos ir gelbėjimo tarnybos sraigtasparnio keliamo triukšmo. Tarnyba perkėlus į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą problemos neišspręstų. Vis tiek ji liktų Aleksote. Pasigirdus tokioms kalboms ėmė skambinti kitų gatvių gyventojai, kurie sakė, kad nepritaria tam, jog aerodromas būtų perkeltas. Manau, kad turėtų būti tęsiamos derybos dėl tarnybos perkėlimo į Karmėlavą. Jai pačiai ten būtų patogiau.

Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo tarnyba

1994 m. KOP sraigtasparnis pirmą kartą dalyvavo sėkmingai pasibaigusioje paieškos ir gelbėjimo darbų operacijoje Baltijos jūroje.

Po dvejų metų Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojo Krašto apsaugos ministeriją aprūpinti Karinių oro pajėgų sraigtasparnius būtiniausiomis žmonių gelbėjimo priemonėmis, o Karines oro pajėgas – organizuoti ir vykdyti aviacinius paieškos ir gelbėjimo darbus įvykus stichinėms nelaimėms, oro ir jūrų transporto avarijoms bei kitais neatidėliotinais atvejais.

1996 m. gelbėjimo darbams pajūrio zonoje skirtas sraigtasparnis pradėjo budėti Zoknių kariniame aerodrome.

Nuo 1998 m. specializuoti sraigtasparniai nuolat budi KOP pirmajame paieškos ir gelbėjimo darbų poste Palangoje, o nuo 2001 m. – antrajame poste Kaune.

Šaltinis: Karinės oro pajėgos

[GediminasJa]

(kauno diena)


Ir kariškių, ir savivaldybės akys krypsta į oro uostą Karmėlavoje. Prieš porą metų savivaldybė kreipėsi į Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijas. Pastaroji šiems planams pasipriešino. Pagrindinis motyvas – su gelbėjimo užduotimis kelis kartus per mėnesį pakylantis KOP sraigtasparnis ir jo įgula trukdys tiesioginėms oro uosto funkcijoms ir gali sukelti vietos gyventojų pasipiktinimą.

bet vat kad aleksotiskiam trukdo tai cia neesme.. ir isviso na juk nelogiska aerouosta laikyti miesto centre apsupra gyvenamuju namu.. kad ir koks jis megejiskas ar mokomasis bebutu bet juk niekas nepagalvoja apie aplinkinius gyventojus kuriem tenka kasdiena klausyti lektuvu uzimo..

[x21]

(kauno diena) KOP vadas A.Leita kol kas neprieštarauja, kad Paieškos ir gelbėjimo tarnyba būtų iškelta iš Aleksoto.

Klaida: is Fredos, bet ne is Aleksoto.
Yra du aerodromai: S.Dariaus ir S.Girėno (Aleksoto) aerodromas [ICAO kodas - EYKS] ir Kauno aviacines gamyklos (Fredos) aerodromas [ICAO kodas - EYKG]. KOP Paieskos ir gelbejimo sraigtasparnis budi Fredos aerodrome... ir butent Fredos gyventojams neduoda ramybes.

Nuo 1998 m. specializuoti sraigtasparniai nuolat budi KOP pirmajame paieškos ir gelbėjimo darbų poste Palangoje...

Ne Palangoje, o Nemirsetoje.

[GYARD-P]

Ruošiamasi rekonstruoti Baltu pr. 8 esanti plaukimo baseina.
Šiuo metu vyksta tik projektavimo darbai. Baseini ilgis 25 m.

[Vaidosius]

Naujienos iš Garliavos:
1. Šiuo metu statoma Garliavos meno gimnazija.
2. Pradėtas rekonstruoti buvusi Garliavos universalinė parduotuvė. Kiek teko girdėt, ten įsikurs IKI.

[GediminasJa]

Monolitinis viešbutis verčiamas daugiabučiu

Mintyse ne kartą griautas, ne kartą žadėtas užbaigti statyti keturiolikos aukštų viešbutis vaiduoklis Kęstučio gatvėje žada persikūnyti į gyvenamąjį namą.

Numatytas požeminis garažas

Bendrovės "Britanika" užsakymu Kęstučio gatvėje nuo sovietmečio stūksantį nebaigtą statyti viešbučio pastatą architektai mėgina perprojektuoti į daugiabutį gyvenamąjį namą.

"Gvildename du variantus, nes norime, kad aiškiai matytųsi siūlomi pasikeitimai. Giliai širdyje sergame už antrąjį", – paaiškino Linas Tuleikis, architektūrinės dalies projekto vadovas.

Pagal pirmąjį variantą pagrindinis tūris paliekamas tokio pat dydžio, kaip yra dabar. Pagal antrąjį – du viršutiniai viešbučio aukštai būtų nuardomi, ant stogo pristatomos trys dviaukštės apskritos dalys, kuriose būtų įrengti išskirtiniai butai per du aukštus. Taip siekiama suskaidyti ilgo pastato siluetą, kad jis būtų priimtinesnis miesto masteliui. Abiem variantais žemesnis viešbučio tūris, esantis prie Kęstučio gatvės, būtų griaunamas.

Pasak L.Tuleikio, paveldosaugininkai pageidauja, kad būtų atkurta istorinė užstatymo linija.

"Kaip viešbutis, dabartinės architektūros pastatas galėjo gyvuoti, o kaip gyvenamasis namas žmonėms jis atrodytų labai nepatrauklus", – teigė architektas. Todėl galvojama architektūrinėmis priemonėmis jį padailinti – didinti langų angas, įrengti nedidelius, prancūziško tipo balkonus, į namą būtų patenkama pro pasažą.

Daugiabutyje planuojama įrengti 186 butus, požeminiame garaže numatytos 202 vietos automobiliams.

Potencialius gyventojus gali trikdyti bendrabutį primenanti koridorinė butų išdėstymo sistema. "Galvojame, kad paliksime koridorius, tiesiog bus stengiamasi padaryti juos labai patrauklius", – svarstė architektas. Jo teigimu, pasaulyje daugiabučiuose namuose koridorinė sistema yra gana populiari.

Griauti būtų nuostolinga

L.Tuleikis abejojo, ar labiau apsimokėtų nugriauti visą monolitinį vaiduoklį ir statyti naują namą.

"Jei jį labai prievartautume, tada galbūt labiau apsimokėtų griauti ir statyti naują. Nelabai stiprios ekonomikos laikais nugriovus jį būtų patirta kelių ar keliolikos milijonų žala. Architektūrinėmis priemonėmis surasime būdų, kad šiame pastate būtų įrengti patogūs ir jaukūs butai", – žadėjo architektas.

Laikantis šiuolaikinių statybos reikalavimų, monolitinės sienos bus šiltinamos, apdailai galvojama naudoti plokštes "Cetris". Tai cemento ir pjuvenų plokštės, primenančios betono apdailą.

"Tiek prastovėjęs šis pastatas lyg ir įrodė savo teisę čia egzistuoti, todėl manome, kad reikia jį išsaugoti. Žaismingumo pasieksime kitomis priemonėmis", – komentavo projekto autorius.

Jo nuomone, pastato fasadas turėtų būti tamsus, tuomet didelis siluetas bus ne toks agresyvus, mažiau kris į akis.

Ar, parengus projektus, prasidės statybos darbai, architektas patarė klausti užsakovų. "Man atrodo, kad užsakovo ryžtą kol kas stabdo tik juridiniai trikdžiai", – svarstė L.Tuleikis.

Pašonėje planuojami biurai

Statybomis kvimpa ir gretimame Kęstučio ir A.Mickevičiaus gatvės dviejuose nedideliuose sklypuose. Bendrovės "Ave-Matrox" užsakymu architektų biuras "G.Natkevičius ir partneriai" greta senų pastatų čia projektuoja biurų pastatus.

"Kadangi ploto mažai, nėra vietos architektūriniam maivymuisi. Naudojame lakoniškus tūrius", – komentavo architektas Gintautas Natkevičius.

Kelias dešimtis automobilių vietų biurai skolinsis iš gyvenamojo namo, tačiau to nepakaks, kad būtų įvykdyti nustatyti reikalavimai.

Šiuos projektus vakar svarsčiusi Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) nariai džiaugėsi, kad metų metus "vaiduokliavęs viešbutis" pagaliau įgijo vilties pasikeisti. Kai kurie ekspertai siūlė žeminti daugiabučio namo korpuso dydį iki penkių aukštų ties Kęstučio gatve.

Kiti ekspertai stebėjosi, kad viešbutis, kurio esminis trūkumas buvo aukštis ir masyvumas, rekonstruojamas nesumažėjo, kai kas abejojo gyvenamojo namo komercine sėkme.

Maksimalius užmojus užpildymo principu statant komercinės paskirties pastatus prie smetoninių namų vieni ekspertai kritikavo, kiti tokius sprendimus vadino idealiais, turinčiais architektūrinio šarmo, jei tik bus išspręsta automobilių stovėjimo vietų problema.

Kaunodiena.lt

[paulius 05]

Gaila, bet nemanau, kad bus įgyvendinta. ta pati britanika viešbutį valdo ~10 metų, tačiau dar nieko nepadarė, nors pažadai visada buvo gražūs. jeigu neklystu, už įsipareigojimų nevykdymą norima pastatą perimti (nes Britanika savo laiku daug pažadėjo ir pastatą gavo beveik veltui + išskirtines sąlygas plėtoti kitą verslą). taigi toks projektavimas gali būti akių dūmimas, kad būtų galima parodyti, kad kažkas vykdoma...
juo labiau keista, kad pastatą sustojus butų prekybai dabar norima performuoti į daugiabutį, tuo metu kai buvo nekilnojamojo turto bumas nieko nebuvo daroma, nors kaip minėjau pastatą turi jau apie 10 metų.

[groundzer]

Kauno fortų išminavimo darbai prasidės kovą

Kauno tvirtovės objektai jau po mėnesio sulauks išminuotojų. Specialistai pirmiausiai sprogmenų ieškos VI ir I fortuose.

Šiemet numatyta, kad išminavimo darbai turėtų vykti Kauno tvirtovėje ir Aleksoto aerodrome. J.Vitkaus inžinerijos bataliono specialistai darbus prasidės kovo 23 d. VI ir I fortuose. Apie tai paskelbė savivaldybėje posėdžiavusi darbo grupė „Kauno tvirtovės objektų pritaikymas visuomenės poreikiams programai parengti“.

Kitų fortų išminavimą numatyta atlikti 2010-2015 metais. Ištisinio išminavimo darbus vykdo 107 specialistai.

Miesto vicemeras, Rimantas Mikaitis, vadovaujantis darbo grupei, pasigenda aiškios ir konkrečios veiksmų strategijos pritaikant Kauno tvirtovės fortus visuomenei. „Reikia priemonių plano, kaip išsaugoti visus Kauno tvirtovės objektus nuo sugriuvimo, užtikrinti žmonių saugumą fortuose ir paskleisti daugiau informacijos, kad unikali Kauno tvirtovė taptų traukos centru“, - savi viziją dėstė R.Mikaitis.



Tokią strategiją galėtų parengti įvairių sričių specialistai ir visuomeninių organizacijų atstovai, dalyvaujantys darbo grupėje „Kauno tvirtovės objektų pritaikymas visuomenės poreikiams programai parengti“. Taip pat ketinama surengti susitikimą su Turto fondo atstovais ir ieškoti bendrų sprendimų. Dauguma Kauno fortų priklauso Turto fondui.

Dėl VII forto jau pradėtos privatizavimo procedūros. VI forte savivaldybė planuoja įrengti karo technikos muziejų. V fortą visuomenės poreikiams norėtų pritaikyti asociacija „Kauno tvirtovė“.

Operatyvinio išminavimo bare per 1991-2009 metus neutralizuota 55411 vnt. sprogmenų, gauti 9199 pranešimai apie sprogmenis. Daugiausia aptinkama minosvaidžio minų ir artilerijos sviedinių. Lietuvoje šiuo požiūriu labiausiai užterštas yra Vilkaviškio rajonas.

http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...es-kova-202180

[x21]

"Išminuotojas suklysta tik du kartus, pirmą - kai tampa išminuotoju" © tauta
O šiaip labai gerai kad Kauno tvirtove tampa vis daugiau prieinama masėm.

[Marcius_O]

Kauno viešojo logistikos centro statybos prasidės 2012-aisiais

http://www.alfa.lt/straipsnis/102613...09-02-26_17-34

[Kranininkas]

Vasarą pradės restauruoti Šv.Jurgio Kankinio bažnyčią





Kauno senamiesčio veidą darko daugybė apleistų pastatų. Kai kuriuos jų, jau daugelį metų merdinčius, pradedama restauruoti. Šių metų vasarą specialistų ir restauratorių rankos pagaliau palies prie pilies esantį Kauno Bernardinų vienuolyną ir Šv.Jurgio Kankinio bažnyčios pastatus.

Ketvirtadienį pasirašyta sutartis su statybos bendrove „Mitnija“, kuri parengs šio paveldo objekto techninį projektą bei atliks statybos darbus. Bendrovės vadovai ketina pasitelkti profesionalių restauratorių pajėgas bei architekto Algimanto Kančo studijos specialistus.

Projekto vertė - 8 mln. litų: 7 mln. litų bus gauti iš ES struktūrinių fondų lėšų ir likusi dalis iš valstybės biudžeto.

Šio projekto koordinatorius Aleksas Bočiarovas portalui džiaugėsi, kad pagaliau pajudės ledai ir bus pradėti šio unikalaus gotikos ansamblio gelbėjimo darbai.

„Nereikia tikėtis, kad viskas iškart sublizgės: pirmiausia turime pasirūpinti avarine pastatų būkle, sutvarkyti stogą, pamatus, kad jie nekeltų pavojaus praeiviams. Tiesiog reikia skubiai sustabdyti nykimo, erozijos procesus. Planuojame suremontuoti langus ir juos įstiklinti. Žodžiu, bandysime sutvarkyti komplekso fasadą. Vidaus renovavimui reikės prašyti papildomų lėšų“, - pasakojo koordinatorius.

Pasak jo, bendrovė „Mitnija“ turi tokių objektų tvarkymo patirties: ji prisidėjo tvarkant Palemono bažnyčią, Kaliningrado srityje padėjo restauruoti cerkvę.

Kauno Bernardinų vienuolyno ir Šv.Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų tvarkymo darbus ketinama atlikti per 33 mėnesius. Iki vasaros ketinama parengti visus reikalingus dokumentus ir techninį projektą, o tuomet prasidės restauravimo darbai.

Pasak A.Bočiarovo, Šv.Jurgio Kankinio bažnyčia - vienas pirmųjų mūrinių gotikos statinių Kaune.

„Šiame ansamblyje, galima sakyti, įmūrytos vienos iš pirmųjų miesto plytų“, - pabrėžia pašnekovas.

Istorikų duomenimis, 1468 metais nuspręsta, kad reikia kurti vienuolyną prie pilies. Bažnyčia prie Kauno pilies pradėta statyti XV amžiaus pabaigoje

[fredis]

Už tuo mln. jaučiu nieko nesimatys. Nes šitai bažnyčiai manau tikrai daugiau reikės...

[Kranininkas]

Už tuo mln. jaučiu nieko nesimatys. Nes šitai bažnyčiai manau tikrai daugiau reikės...

Drįsčiau abejoti O prielaida paprasta - tiek darbo jėga tiek medžiagos stipriai atpigę, juk krizė
Off topic ----> www.ardarkrize.lt