Projektai Kaune...

[liutass]

ar Neries krantinės gatvėje stulpai buvo dažyti seniai, ar neseniai? mat jie pilkos spalvos, tai nesugebu susigaudyti

Nuo pat pastatymo.

[mytia]

Galetų tuo pačiu ir atvirus apšvietimo laidus nuo troleibusų stulpų nuimt, ar bent jau kabeliuot. Vilniuj nei vienoj gatvej nėra tokios nesamonės :/

[daktaras]

/\ kaip suprast atvirus?

[mytia]

pliki aliuminio laidai

[daktaras]

/\ bet tai kuo tas atvirumas pasireiškia?

[Ametistas]

Turbūt turima omeny, kad reikėtų elektros oro liniją pakeisti į žemės liniją, t.y., laidus pakišti po žeme, kas pamažu visoje Lietuvoje ir vykdoma. Tačiau tai nėra taip paprasta ir tai kainuoja daug, užima irgi nemažai laiko, mat reikia kasti gilias tranšėjas ir ten tiesti naujus kabelius.

[daktaras]

ai nu tai tokį variantą esu matęs tik kovo 11 atkarpoj pro girstupį link taikos žiedo... daugiau niekur taip nėra, kiek pamenu

[Ametistas]

ai nu tai tokį variantą esu matęs tik kovo 11 atkarpoj pro girstupį link taikos žiedo... daugiau niekur taip nėra, kiek pamenu

Yra Seniavos pl., Utenos g. (nesu tikras), Laisvės al., Karaliaus Mindaugo pr. Yra kur ir daugiau, bet į tokius dalykus nelabai atkreipiu dėmesį.

[daktaras]

na taip ryškiai ir aiškiai matomų, kaip kovo 11 atkarpoje tikrai niekur pagrindinėse gatvėse nėra

[Vilius]

na taip ryškiai ir aiškiai matomų, kaip kovo 11 atkarpoje tikrai niekur pagrindinėse gatvėse nėra

Na as gyvenu Kovo-11 ir dar nepastebejau . Kita karta atkreipsiu demesi.

[daktaras]

na ties 25 vidurine tikrai pamatytum

[liutass]

Diskusijas, susijusias su "Naujuosu krantu" iškėliau čia:
http://www.miestai.net/forumas/showt...752#post266752

[NkkZalgir]

Prasidėjo Kauno Arkikatedros bazilikos grindų dangos keitimas nauja ,unikalia(kaip atrodė senovėje).Foto iš įvykio vietos:
Šalia bažnyčios stovi konteineris ,kur išvežamos atgyvenusios plytelės...


Kaip viskas atrodo viduj :

[somis]

ten už tų sienų dirbtinių tai stovi autokarai visoki ir šiaip viskas dulkina labai. Darbo metu ten taip pat ne tik rankom dirbama. Šiaip kai Zakristijoj plyteles išėmė, tai grynai smėlis pasiliko. Realiai pirminiais duomenimis, įmanoma, kad viską pabaigs iki šių metų galo. Grindys bus kažkiek šildomos, taip tikimasi išspręsti problemą, kad katedroje žiemą būna labai šalta.

[liutass]

Investicijoms – milijardas litų

Kauno termofikacijos elektrinė puoselėja naujus plėtros planus ir ketina statyti vieną moderniausių Rytų Europoje šiluminę elektrinę.

Žada skelbti konkursą

Dar šiais metais Kaunui šilumą gaminanti Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) ketina skelbti viešą naujos elektrinės statybų rangovo konkursą.

Nauja šiluminė elektrinė bus viena moderniausių Rytų ir Vidurio Europoje. Planuojama, kad nauja elektrinė pradės veikti iki 2011-2012 metų šildymo sezono pradžios.

Pasak KTE vadovo Antano Pranculio, planai į naujos elektrinės statybą investuoti 1 mlrd. litų nesikeičia. Statybų rangovas turės atlikti visus darbus. Pastačius elektrinę bus garantuotas patikimas elektros energijos tiekimas Lietuvos vartotojams, o šiluma bus gamina Kauno gyventojams.

Dar 2006-aisiais planuota už 140 mln. litų išplėsti KTE galingumą 70 megavatų (MW). Tačiau dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir didesnio elektros energijos poreikio Kauno termofikacinės elektrinės savininkai ir vadovai nutarė padidinti elektrinės galingumą iki 320-350 MW.

Pagrindinis KTE šeimininkas yra Rusijos gamtinių dujų koncernas „Gazprom", aprūpinantis dujomis visą Lietuvą.

Gamins šilumą ir elektrą

„Pasaulinėje praktikoje šiluminių elektrinių įrenginiai, skirti eksploatuoti maždaug 30 metų. Kadangi daugelis dabartinių įrenginių Kauno elektrinėje eksploatuojami maždaug tiek laiko, siekiant garantuoti patikimą ir efektyvią energijos gamybą, būtina skirti nemažai investicijų jiems atnaujinti. Atsižvelgdami į situaciją po Ignalinos atominės uždarymo, KTE valdytojai ir nusprendė Kaune statyti naują elektrinę. Įgyvendinus projektą KTE energetinis efektyvumas didės nuo 75,5 iki 84-88 procentų", - pasakojo A.Pranculis.

Nauja elektrinė gamins ir elektrą, ir šilumą. Elektros gamybos galia sieks 350 megavatų, o šilumos - beveik 300 megavatų. Elektrinėje bus montuojamos dujų turbinos bei garo generatoriai ir turbinos. Energijai gaminti bus naudojamos gamtinės dujos.

Rūpinasi aplinkos apsauga

Kauno termofikacinė elektrinė, suprasdama aplinkosaugos svarbą bendruomenei, nuolat tobulina naudojamus darbo metodus ir diegia prevencines priemones.

KTE siekia užtikrinti tinkamą aplinkos apsaugos teisės aktų bei aktualių ES direktyvų įgyvendinimą. Remdamasi savo darbuotojų patirtimi ir žiniomis, įmonė visapusiškai rūpinasi įprastinių aplinkos oro teršalų bei šiltnamio dujų išmetimo į atmosferą mažinimu, natūralių vandens telkinių kokybės apsauga, gamtinių išteklių tausojimu, racionaliu pagalbinių medžiagų naudojimu ir gamybos procesų efektyvumo didinimu. Taip stengdamasi derinti aplinkinės bendruomenės gyvenamąją aplinką, mažinti oro taršą.

„Naujoje elektrinėje pagal griežtus Europos Sąjungos aplinkosaugos reikaktrinėje pagal griežtus Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimlavimus bus įdiegta energijos gamybos technologija. Į aplinką išmetamų teršalų kontrolę vykdys automatinė nepertraukiamo stebėjimo sistema. Dirbame principingai: švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms", - žadėjo A.Pranculis.

Naujos planuojamos elektrinės poveikio aplinkai tyrimą atliko bendrovės „Ekokonsultacijos" specialistai ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Nustatyta, kad didžiausia tarša neviršys leistinų normų. Tačiau siekiant mažinti aplinkos taršą Kaune, naujų kaminų minimalus aukštis buvo padidintas nuo 60 iki 80 metrų.

Pasak A.Pranculio, įdiegus efektyvesnę šilumos ir elektros gamybos technologiją gerokai sumažės teršalų kiekis vienai megavatvalandei energijos pagaminti, nors išplėtus elektrinės galias, kuro bus deginama ir daugiau. Be to, naujoje elektrinėje triukšminga įranga bus montuojama uždarose ir akustiškai izoliuotose patalpose, todėl triukšmo lygis neviršys leistino garso lygio nei elektrinės teritorijoje, nei už jos ribų.

Novatoriška vadyba

KTE kartu su elektrinės operatoriumi „Energijos sistemų servisu" ieškojo būdų didinti miesto aprūpinimo šiluma patikimumą.

2006 m. vasarą KTE išsinuomojo Petrašiūnų elektrinę. Tai leido padidinti šilumos perdavimo apimtį miestui. Dabar KTE Kaunui tiekia apie 95 proc. šilumos (15 proc. daugiau negu elektrinė buvo įsipareigojusi pagal sutartis).

šilumos tiekimo šaltinį, tokiu būdu padidindama teikiamų paslaugų patikimumą. Valdant abu šaltinius iš vienos vietos, didėja operatyvumas, greičiau reaguojama įvykus sutrikimui ar avarijai, mažinama rizika.

Energetikos objektų eksploatavimo paslauga, kai viena įmonė yra energetikos objekto savininkė, o kita - operatorė, - naujovė Lietuvoje.

KD inf.

"Kauno diena"

[Aš]

Ant didžiulės žiedinės sankryžos Kaune, kur susikerta Taikos pr., Draugystės ir Kovo 11-osios gatvės, verslininkai planuoja statyti daugiaaukštį komercinės paskirties pastatą.

Daugiau.

Keista, pats ne kartą buvau pagalvojęs, kad tie tikrai dideli žiedai, tiksliau žalia veja jų viduryje, tai švaistomas plotas. Ir galvodavau būtent apie šį žiedą, kadangi pačiam dažnai tenka pro ten važiuoti. Pagalvodavau apie galimą pastatą, tik dvejodavau dėl oro užterštumo, tarkime, viduryje žiedo gyvenamąjį namą statyti netiktų, kas jame norėtų gyventi. Na, biurų pastatą galima, tačiau ar eismui netrukdys kelią bandantys kirsti žmonės. Nebent būtų įrengiamos požeminės perėjos, kurių reikėtų ne vienos, bet ar tai išliktų finansiškai pagrįsta. Tiksliau sakant, taip ir galvodavau:

Pasak Kauno valdininkų, kelių lygių sankryžos įrengimas kainuotų nuo 26 mln. Lt. Kaip sako projektą vystančios bendrovės „Domus Mea" vadovas Robertas Jocius, tokios sumos projektą sužlugdytų.

Tačiau, jei yra norinčių taip investuoti, šaunu. Bus gan originalus sprendimas (kito tokio nelabai žinau).

[Kirkas]

tai jau žinoma geriau koks nors pastatas nei,kad kaip dabar žmonės atsiprašant šunis šikdint veda

[LBP]

Klaipėdoj buvo siūlymų statyti virš sankryžos daugiaaukštį (Andrijausko biuras, jei neklystu). Arba tie patys VV virš tunelio. Apie gyvenimo ir darbo kokybę telieka spėlioti arba klausti tokiose vietose stovinčiuose pastatuose dirbančių

[Aš]

Arba tie patys VV virš tunelio. Apie gyvenimo ir darbo kokybę telieka spėlioti arba klausti tokiose vietose stovinčiuose pastatuose dirbančių

Gyvenimo kokybė turėtų nukentėti dėl triukšmo, eismo oro taršos (galbūt abu šie rodikliai būtų prastesni, nė pastatą gatvei lenkiant tik iš vienos pusės, be to atminkim, kad ties tuo žiedu susijungia vienos judresnių Kauno transporto arterijų). Žinoma, pasiūlius tam tikrą kainą, paklausa atsirastų ir tokioje vietoje. Bet tai turėtų būti didesnės rizikos investicija, o tokiomis NT sąlygomis, kokios yra šiandien, niekam ta papildoma rizika nereikalinga.

Kitas dalykas yra patekimas į pastatą. Įsivaizduok, jei tokioje vietoje būtų daugiabutis, aš, kaip tėvas, tikrai pergyvenčiau, kad mano vaikas kasdien ir ne po kartą yra priverstas kirsti tokio lygio kelią. Arba sąlyginai mažametis vaikas išėjęs į kiemą (turbūt tą žodį reikėtų rašyti kabutėse) pažaisti galėtų papulti automobiliams po ratais.

Tad gyvenimui tokią vietovę tikrai atmesčiau. Na, o darbui galima ir pritaikyti. Juk, tarkime, darbovietėje nemiegama, galimas triukšmas naktį atkrenta. Vaikai nedirba - ši problema irgi atkrenta. Kad dirbti gamtos paunksmėje maloniau, turbūt sutiks visi, bet tai nebūtų kritinės sąlygos.

O dėl VV, nežinau ar norint į juos patekti būtina kirsti kelių eismo juostų kelią. Vienas VV pastatų stovi virš prospekto, tuo tas pastatas išskirtinis, tačiau eismo atžvilgiu situacija nėra ta pati.

Ir dėl straipsnyje išsakytos investuotojo nuomonės nesutinku. Jei įrengti tokią infrastruktūrą, kad pėstieji netrukdytų automobilių eismui ir atvirkščiai, kainuotų 26 mln. Lt., tai tuo didžiąja dalimi tikrai neturėtų rūpintis miestas. Išleisti 26 mln. Lt. dėl vieno komercinio objekto būtų absurdas, miestas galėtų prisidėti nebent milijonu kitu (reikėtų paskaičiuoti projekto duosimą naudą), mano nuomone.

Jei ekonomiškai toks projektas, įgyvendinant jį kokybiškai, neatsiperka, belieka pripažinti faktą, kad pasirinkta investavimo vieta tiesiog nėra tinkama ir tiek. Šiuo atveju, jei projektas nebus įgyvendintas dėl nesutarimo infrastruktūros klausimais, miesto nekaltinsiu.

Aš spėju, kad verslininkai tokioje vietoje įsigijo žemės, nes ji ten buvo pigesnė (sudėtingiau panaudojama). Taip bandė sutaupyti, o dabar, kai projektas reikalauja papildomų išlaidų specifinei infrastruktūrai, kas yra logiška ir buvo lengvai nuspėjama dar nepradėjus projekto, kaltina miestą scenarijui nesiklostant pagal jų planą.

[kaunaz]

visiskas nesamone tam ziede kazka statyt. Jeigu bus patvirtintas koks nors projektas, tai jau bus galutine riba perzengta...