[KAU] "Merkurijaus" metamorfozė

[PhantomLord]

Nesinori būti gandonešiu, bet... draugas architektas sakė, kad pastato statybos pasibaigs su pamatų užbaigimu, statyboms nėra pinigų.

[Kestykas]

tokiais tempais dar 3-4 metai ir pabaigs

[G-Shock]

Kotais silpnokai juda... gal kiek statyba buvo pristabdyta?

[Čikupakas]

Įdedu 4 naujas nuotraukas. Tikėjausi, kad bus daugiau pasistūmėję, nes orai lyg ir geri buvo.

[Athens]

Ilgai trukau, kol viską čia perskaičiau na, kaip žiūriu tarpukario 4 deš architektūra čia neblogai išnagrinėta. bet viską galima padaryt kiek paprasčiau. realiai 4 deš. buvo du šablonai architektūroje: vertikalus fasado skaidymas, kaip aliuzija i Romos modernizmo mokykla. toks tipas taikomas reprezentacinių pastatų statyboje; antras modulis - horizontaliai skaidomi fasadai - atspindi tarptautines tendencijas, skirtas gyv namams, mažiau reprezentatyviems ofisams
O kažkokių iskirtinių pastatų tikrai mažai, yra Pieno centras, o dabar daryti šio pastato kopiją, tik didesnę, tai mažų mažiausiai yra negerbimas šios vietos, šio pastato.

[Justin]

Kuo toliau, tuo labiau man atrodo, kad tu apie Kauno architektūrą pasakoji iš atviručių. Naujamiestis tai Naujamiestis: Kęstučio gatvė, Donelaičio gatvė, Maironio gatvė, Mickevičiaus gatvė, Ožeškienės gatvė, Trakų gatvė, Laisvės alėja, grįžkime ir į Perkūno alėją. Nereikia daug domėtis norint sužinoti kokio socialinio svorio žmonės ten gyveno ir kokio socialinio svorio žmonės buvo pastatų savininkai. Netgi tas pats Vienybės aikštėje stovėjęs brolių Vailokaičių, turtingiausių Kauno žmonių pastatytas 6 aukštų daugiabutis. Tos pačios formos, ta pati stilistika, ir architektūrinės detalės. Beje nemažai eskterjero (ornamentikos detalės) ir interjero (durys, turėklai) elementų buvo formuota pagal tuos pačius šablonus, sutinkamus visame mieste. Vienintelėje Putvinskio gatvėje gausu formos ir stilistikos variacijų. Be abejonės, kad visame Naujamiestyje kartojasi tos pačios formos ir tos pačios stilistinės tendencijos (apie tai beje rašyta nemažai ir tuometinėje spaudoje) nei kiek nesumažina tarpukario modernistinės (taip taip, ne baroko) architektūros estetinio svorio ir reikšmės (ką kauniečiai dar nedrąsiai vadina "Kauno tarpukario architektūros mokykla"). Kas dėl Merkurijaus, pats sakai, kad prabangiau įpakuota dėžė (Savivaldybė, apskrities policijos komisariatas, "Tautos namai" ir tt.). Nu tai ir viskas puiku. Pastate įsikurs parduotuvė ir gyvenamieji butai. Ar tu labiau norėtum, kad pastato aliuzijos būtų nukreiptos į vėlyvąjį baroko stilių, o ne tarpukario modernizmą? O kad tą Merkurijų stato jau antri metai, tai nėkiek nepadaro šio pastato reikšmingu Kauno mąstu. Ne koks muziejus, filharmonija ar operos teatras čia. Kad aiškiau būtų, galėtum gal kokį pavyzdį įdėt, koks pagal tave turėtų būti gyvenamasis pastatas miesto centre (aš iš savo pusės galėčiau pasiūlyti pasidomėti, kaip "atstatomas" Dresdeno istorinis centras), nes taip ir neaišku, ką nori pasakyt.

[deep house]

Ką tu čia kalbi? Blūdiji, kaip po savaitės gėrimo. Tokių viens į kitą itin panašių pastatų Kaune galima skaičiuoti šimtais. Tipiniai smetoniniai keturių butų dviaukščiai namukai - štampovkės, kokių pilna Žaliakalnyje, Panemunėje. Kaip ir visa tarpukario Kauno ir Lietuvos architektūra, suformavusi tam tikras konkrečias ir griežtai naudotas estetikos normas.

Manai, kad šito nežinau? Kalbu apie Kauno Naujamiestį! Nes "merkurijus" kaip tik jame ir yra!

Kas yra ir buvo Žaliaklanyje, Panemunėje, Aukštuosiuose ir Žemuosiuose Šančiuose, Aleksote pakankamai gerai žinau.

Išmok skirti tipinę gyvenamąją architektūrą nuo visuomeninės-komercinės ir galiausiai prabangios gyv.architektūros.

Ir išmok skirti architektūros socialumą, t.y. jos pritaikymą atitinkamiems visuomenės socialiniams sluoksniams ir jos poreikiams.
"Merkurijus" yra orientuotas į aukštesnį nei vidutinis visuomenės sluoksnį (t.y. pagal pajamas) ir todėl jo architektūrinis "apipavidalinimas" turėtų būti aukštesnis nei vidutinis.

[xxl]

turėjo lietuviai pinigų ar netuėjo, tačiau važinėjant ir domintis to laikmečio architektūra JAV platybėse teko sutikti praktiškai pastatų "klonų" turinčių savo analogus Kaune, kad ir Šiaurės Karolinoje: http://www.garbacauskas.lt/index.php?catid=160 Beje visi šie pastatai aštuntajame dešimtmetyje buvo masiškai griaunami, o dabar masiškai traukiami į kultūros paveldo registrą. Čia egzistuoja draugijos ir grupės siekiančios išsaugoti visą Art Deco laikotarpio architektūrą. Pasakyčiau Art Deco ir Mid Century laikotarpių dizainas ir architektūra JAV išgyvena tikrą renesansą, aišku tai brangūs malonumai prieinami ne statistiniam amerikiečiui.

[Justin]

Ar rasite nors vieną to meto pastatą Kaune, kuris atrodytų kaip pigi 'štampovkė"? Ar rasite nors vieną to meto pastatą Kaune panašų ar turintį daug panašumų su kitu pastatu?

Ką tu čia kalbi? Blūdiji, kaip po savaitės gėrimo. Tokių viens į kitą itin panašių pastatų Kaune galima skaičiuoti šimtais. Tipiniai smetoniniai keturių butų dviaukščiai namukai - štampovkės, kokių pilna Žaliakalnyje, Panemunėje. Kaip ir visa tarpukario Kauno ir Lietuvos architektūra, suformavusi tam tikras konkrečias ir griežtai naudotas estetikos normas. Tikslus apibūdinimas:

visur eina tie patys tiek konstruktyviniai, tiek architektūriniai elementai, sprendimai.

Pasivaikčiok po Žaliakalnį, Panemunę, Viljampolę. Šneki, kaip iš komiksų žurnalo. Didžiausias klausimas šiuo atveju turėtų būti tarpukario architektūros estetinė kokybė, ne individualios stilistikos įvairovė. Ir būtent tas vieno ir estetiškai gana griežto stiliaus masinis įsivyravimas Kauno tarpukario architektūroje turi didžiausią architektūrinę vertę, mano manymu. Ir tai jau nebe atskiro pastato klausimas, o miesto, kaip vieno bendro organizmo. Tuo metu Kaunas buvo formuojamas, kaip modernus, šiuolaikinis miestas, todėl jo vystymesi vyravo bendra kryptis. Dabartinė architektūra iš esmės ir skiriasi tuo, jog nėra vieno aiškaus stiliaus, vienos bendros krypties ir srovės. Kiekvienas architektas eina į skirtingas puses.

[deep house]

, šitas nužudė, nu tikrai sorry, bet čia jau tikrai nepataikei. Kad ta architektūra apie, kuria kalbi, yra savita, tai sutinku, bet kad auksto lygio kontekste???? Ta laikotarpi esu neprastai ištyrinėjęs: 3 deš. architektūra išvis yra retrospektyvistinė, 4 deš. jau turi konstruktyvizmo tendencijų, bet lyginant su rusų ar vokiečiu avangardistais, tai čia kas vyko lt tai visiskas ariergardas. O kas ten su JAV minėjo, tai ne visai taip - JAV modernizmas architekturoje prasidejo su vokieciu architektu imigracijos banga. Viena, kas pas juos vertinga, tai Kahn fabrikai, o kita architektura retrospektyvistinė (aišku, ne visa)

hmm.. o kur tamsta mano komentare radote lyginimą tarp to meto (tarpukario) Lietuvos ir Vakarų pasaulio architektūros. Sąmoningai to nerašiau, nes gerai žinau, kad sunku lyginti (kokybę, išraišką ir pan.) skirtingo arch.svorio architektūrą. Daug to meto Lietuvos architektų baigė ar tobulinosi užsienio u-tetuose ir iš ten atsivežė to meto visas arch.tendencijas ir patį požiūrį į architektūrą. Ar rasite nors vieną to meto pastatą Kaune, kuris atrodytų kaip pigi 'štampovkė"? Ar rasite nors vieną to meto pastatą Kaune panašų ar turintį daug panašumų su kitu pastatu?

O kas dabar statoma? visur eina tie patys tiek konstruktyviniai, tiek architektūriniai elementai, sprendimai. Kad nors būtų architektūrinė kokybė, bet ir jos ten nerasta. VISUR kvadratiniai metrai ir litai už tuos kvadratus. Štai kas atsispindi šios epochos visuomeninėje-komercinėje architektūroje (su tam tikromis išimtimis). Ir tai tęsis dar ilgai, kol nesusiformuos kitoks mąstymas, mentalitetas žmonių, kurie gyvena šioje Valstybėje.

Todėl šis naujas "merkurijaus" pastatas ir atspindės šio laikmečio vertybes mūsų visuomenėje: m2 ir litai už tuos m2. tai bus dėžutė, kaip ir daugelis jau pastatytų dėžučių, tik kad prabangiau įrengta. tai ir liūdina, kai tokioje išskirtinėje Miesto vietoje statoma copy/paste dėžutinė-stiklaininė architektūra.

Tyliai viliuosi, kad galbūt architektai patobulins dar šį savo projektą, paieškos originalių sprendimų, suteiks šiam naujam pastatui išskirtinumo ir naujo žavesio. Taip norėtusi tokioje vietoje matyti ką nors gražaus ir originalaus. meniško.

P.s.: XIXa.vid/pab.-XXa.pr. amerikiečių architektūra buvo viena gražiausių ir išskirtiniausių visame Vakarų pasaulyje. Net nežinau ar visoje Lietuvoje buvo nors koks analogas tai architektūrai (kalbu čia apie miesto gyvenamąją-komercinę daugiaaukštę architektūrą). Gaila, kad amerikonai visai nevertino to ką turėjo ir beveik viską nugriovė.

[Taut.]

4 deš. jau turi konstruktyvizmo tendencijų, bet lyginant su rusų ar vokiečiu avangardistais, tai čia kas vyko lt tai visiskas ariergardas.

Baisi ta lietuviška tendencija vis save su kažkuo lyginti, baisi. Ir kompleksuota. Tiesa, Kauno mokykla nėra Bauhauzas, nėra ir Melnikovas. Tai ką? Dabar puolate teigti, kad tarpukarinė Lietuvos architektūra nėra aukšto lygio. Jeigu joje galima įžvelgti istoristinių tendencijų, ar nėra ištisinių stiklinių sienų, dar nereiškia, kad ji nėra išskirtinė ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mąstu ir kad ji, kaip teigiate, yra "žemo lygio". Tai dabar pulkime teigti kad Šv. Onos bažnyčia yra žemo lygio kūrinys, nes mat visoje Europoje gotika jau buvo "beišenanti iš mados", o ir ką čia lyginti tokią būdą su Notre Dame, ar ne?

[Athens]

Norisi oponuoti tokiai nuomonei. Juk kai susikūrė XXa.pr. nepriklausoma Lietuvos valstybė ekonominė ir kitokia jos situacija buvo ne ką geresnė nei dabar; ar ekonominė situacija buvo panašios tiek tada tiek dabar.

Mintis paprasta: anuomet kažkodėl tai buvo kuriama labai aukšto lygio įvairios paskirties arhitektūra (čia kalbu apie tarpukario Kauną) tiek valstybiniais, tiek privačiais pinigais. Ne veltui Kaunas didžiuojasi savuoju Naujamiesčiu statytu tarpukariu. Kalbant paprastai, to meto architektūra turėjo ir iki šiol turi išliekamąją savo vertę.

Paprastas klausimas: o kokią išliekamąją vertę turi XXIa.pr. kuriama lietuviška architektūra? šiuo atveju klausiu apie Kauno visuomeninę-komercinę architektūrą.

, šitas nužudė, nu tikrai sorry, bet čia jau tikrai nepataikei. Kad ta architektūra apie, kuria kalbi, yra savita, tai sutinku, bet kad auksto lygio kontekste???? Ta laikotarpi esu neprastai ištyrinėjęs: 3 deš. architektūra išvis yra retrospektyvistinė, 4 deš. jau turi konstruktyvizmo tendencijų, bet lyginant su rusų ar vokiečiu avangardistais, tai čia kas vyko lt tai visiskas ariergardas. O kas ten su JAV minėjo, tai ne visai taip - JAV modernizmas architekturoje prasidejo su vokieciu architektu imigracijos banga. Viena, kas pas juos vertinga, tai Kahn fabrikai, o kita architektura retrospektyvistinė (aišku, ne visa)

[AVATAR]

deep house


Mintis paprasta: anuomet kažkodėl tai buvo kuriama labai aukšto lygio įvairios paskirties arhitektūra (čia kalbu apie tarpukario Kauną) ...

Kur tas " labai aukstas lygis "? Lyginant su kuo? Taip, statesi sparciai ir pasizymejo funkcionalistiniu stiliumi, bet tokios buvo tendencijos europoje ir uz atlanto. Pvz., paziurejus i to pacio laikotarpio statinius USA ir pas mus, pamatysi nemaza skirtuma. Isvada- jie turejo pinigu, o mes nelabai daug

Paprastas klausimas: o kokią išliekamąją vertę turi XXIa.pr. kuriama lietuviška architektūra? šiuo atveju klausiu apie Kauno visuomeninę-komercinę architektūrą.

Ne visi verslininkai yra entuziastai ar architekturos gurmanai. Jiems rupi pelnas. Dabar kiti laikai, zmones turi didziuli pasirinkima kur leisti pinigus, todel ir archiekturai tenka vis mazesne dalis.

[deep house]

Mes esam per biedni brangiems projektams. Kai parduodamo/nuomojamo kvadrato kaina bus kaip vakaruose ar kitose turtingose salyse/miestuose, tuomet ir situacija architekturoje pasikeis. Pavyzdys, "Gedimino 9" Vilniuje, sanaudos didesnes nei pajamos, t.y. BANKROTAS.

Norisi oponuoti tokiai nuomonei. Juk kai susikūrė XXa.pr. nepriklausoma Lietuvos valstybė ekonominė ir kitokia jos situacija buvo ne ką geresnė nei dabar; ar ekonominė situacija buvo panašios tiek tada tiek dabar.

Mintis paprasta: anuomet kažkodėl tai buvo kuriama labai aukšto lygio įvairios paskirties arhitektūra (čia kalbu apie tarpukario Kauną) tiek valstybiniais, tiek privačiais pinigais. Ne veltui Kaunas didžiuojasi savuoju Naujamiesčiu statytu tarpukariu. Kalbant paprastai, to meto architektūra turėjo ir iki šiol turi išliekamąją savo vertę.

Paprastas klausimas: o kokią išliekamąją vertę turi XXIa.pr. kuriama lietuviška architektūra? šiuo atveju klausiu apie Kauno visuomeninę-komercinę architektūrą.

[AVATAR]

parase: deep house

Gaila, kad tiek statytojai, tie architektai nenori lygiuotis į geriausius arch.pavyzdžius užsienyje analogiškose miestų vietose. Kaip visada bus nueita racionalaus kūrybinio taupumo keliu.

Mes esam per biedni brangiems projektams. Kai parduodamo/nuomojamo kvadrato kaina bus kaip vakaruose ar kitose turtingose salyse/miestuose, tuomet ir situacija architekturoje pasikeis. Pavyzdys, "Gedimino 9" Vilniuje, sanaudos didesnes nei pajamos, t.y. BANKROTAS.

[Romas]

Galbūt reiktų naujos temos Merkurijaus statyboms?
Nes ši tema prasideda dar nuo projektų pateikimo konkursui, be to vis dar yra ta apklausa, kuri seniai nebeaktuali.
Į pirmą temos pranešimą galėtumėm įdėt tą nuorodą kur yra tiesioginė video transliacija.

Atskira tema reikalinga.
Užklausos dažniausiai tik trukdo ir jos turėtų būti atskirai

Kas cia nutiko, kodel reikejo uzrakinti ana tema ir testi viska naujoje?

Manyčiau, kad tokius dalykus reiktų suderint su moderatoriais. Jeigu kuriam naują temą, tai kažkas iš valdžios turėtų uždaryt senąją ir pirmasis temos pranešimas turėtų būti bent jau su minimalia informacija ir iliustracijomis.

Tema turi prasidėti nuo svarbiausių pranešimų perkėlimo į naują temą, o ne nuo atsitiktinio pranešimo.
Gal tegul tema pabūna sujungta, o paskui bus pertvarkyta.

[deep house]

Tai, kad naujasis 'merkurijus" turi aliuzijų į XXa. tarpukario Kauno moderniąją architektūrą - abejonių nekyla, ypač kai priešais stovi unikalus smetoninis pastatas. Architektai tai ir deklaravo kai pristatinėjo šį projektą. Tačiau pasižiūrėkite į fasadus vizualizacijose: ar ten bent yra tos subtilios, išlaikytos ir savitumu bei išskirtinumu pasižyminčios tarpukario Kauno architektūros. Prisiminkite Kauno Naujamiesčio tarpukario architektūrą, kur nerasite nė vieno panašaus pastato.. o čia, ir vėl eilinė "dėžė" tik kad prabangiau įpakuota.

Nereikia lyginti Berlyno su Kaunu - truputį ne tas kontekstas. Kauno centras nėra labai didelis ir būtent tokios išskirtinės vietos Kauno centre ir reikalauja išskirtinės architektūros. Norisi tokiose vietose tikrų architektūrinių perliukų, deimančiukų.
Kaip minėjau ankstesniame komentare - naujojo "merkurijaus" architektūra bus stipriai nuspėjama (vėlgi remiuosi vizualizacijomis ir tuo kas jau pastatyta).

Gaila, kad tiek statytojai, tie architektai nenori lygiuotis į geriausius arch.pavyzdžius užsienyje analogiškose miestų vietose. Kaip visada bus nueita racionalaus kūrybinio taupumo keliu.

[Justin]

Gaila, bet šis pastatas nebus architektūrinis šedevras ar bent jau kuom tai išskirtinis geraja (kokybine, Meniškaja) prasme. Šis pastatas savo architektūrine, tūrine išraiška bus artimas Arenai, tik kad gyvenamasis-komercinis bus. Kalbu apie tai, jei bus pastatyta tai, kas matosi vizualizacijose.

Gaila, kad tokiose vietose gailima lėšų pastato arch.įvaizdžiui sukurti. Tai bus eilinė dėžė su proporcingai išdėstytomis langų angomis ir dviaukšte(?) stiklo siena pirmuose aukštuose (juk Kauno centras niekaip negali būti be stiklo).

Šio pastato analogas jau yra: K.Donelaičio/Maironio g. sankryžoje sklypo gilumoje stovintis naujasis "garbaravičiaus" daugiabutis. Naujame pastate bus tik įstiklinti pirmieji aukštai, o visa kita.... berods bus naujos tamsios apdalinės plytos(?) (pagal vizual.).

Taip kad galima jau dabar maždaug apytiksliai susidaryti vaizdą kaip atrodys pastatytas naujasis "Merkurijus", nes abiejų statinių autorius yra tas pats Architektas.

Nėra viskas taip blogai. Kodėl vietoj senojo Merkurijaus turi atsirasti kažkoks labai ypatingas, modernus, išskirtinis ir impozantiškas ateities šauklys. Berlyno centre tokių niekuo neypatingų, su aplinka draugiškų, iš sienų blokelių pastatytų ir aptinkuotų pastatų statoma daugybė (beje suvaldytos estetikos, saikingų proporcijų, ir sudarančių nuoseklaus perimetrinio užstatymo vaizdą). O čia gal net panaudos aukštos kokybės apdailos medžiagas. Suvaldytos estetikos, į XX a. pirmą pusę besigręžianti architektūra Laisvės alėjoje, manau, bus geresnis pavyzdys už gausybę Lietuvos architektų eksperimentų, spjaunančių į supantį kontekstą (Laisvėje juk irgi pavyzdžių ant rankos pirštų galima suskaičiuoti). Bet kokiu atveju, per anksti girti ar kritikuoti, neaišku į kurią pusę pasikeitė originalus projektas.

[deep house]

Gaila, bet šis pastatas nebus architektūrinis šedevras ar bent jau kuom tai išskirtinis geraja (kokybine, Meniškaja) prasme. Šis pastatas savo architektūrine, tūrine išraiška bus artimas Arenai, tik kad gyvenamasis-komercinis bus. Kalbu apie tai, jei bus pastatyta tai, kas matosi vizualizacijose.

Gaila, kad tokiose vietose gailima lėšų pastato arch.įvaizdžiui sukurti. Tai bus eilinė dėžė su proporcingai išdėstytomis langų angomis ir dviaukšte(?) stiklo siena pirmuose aukštuose (juk Kauno centras niekaip negali būti be stiklo).

Šio pastato analogas jau yra: K.Donelaičio/Maironio g. sankryžoje sklypo gilumoje stovintis naujasis "garbaravičiaus" daugiabutis. Naujame pastate bus tik įstiklinti pirmieji aukštai, o visa kita.... berods bus naujos tamsios apdalinės plytos(?) (pagal vizual.).

Taip kad galima jau dabar maždaug apytiksliai susidaryti vaizdą kaip atrodys pastatytas naujasis "Merkurijus", nes abiejų statinių autorius yra tas pats Architektas.

[blitz]

Atrodo labai gerai. 9/10.