Projektai Kaune (archyvas)

[Mantas]

Statybos gigantui – milijoninės pretenzijos

Iš SVP korporacijos užsakovai reikalauja pinigų už neatliktus darbus, darbininkai – algų

LAIMUTIS GENYS, MODESTAS PATAŠIUS
LS KORESPONDENTAI



Sąskaitas areštavo antstoliai

Nors Kaune ir kituose Lietuvos miestuose statybos verslas klesti, skambiai keletą metų save pristatydavusi bendrovė SVPK (Statybos verslo ir paslaugų korporacija) atsidūrė ant bankroto ribos.

Bendrovės, kurių užsakymus vykdė SVPK, nepatenkintos atliktų darbų kokybe ir terminais, reikalauja ne vieno milijono litų delspinigių, o korporacijos darbuotojai, laiku negaunantys algų, kelia ultimatumus ir reikalauja jiems sumokėti atlyginimus.

Korporacijos banko sąskaitą areštavo antstoliai, todėl visi atsiskaitymai paralyžiuoti.

SVPK užsakovais yra buvę garsios bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“, „Sanitas“, „Sostena“, „Rimi Lietuva“, „Eliza“, Kinijos Liaudies Respublikos ambasada.

Bene labiausiai SVPK didžiavosi įgyvendinusi didžiausią savo veiklos istorijoje projektą – pastačiusi 2003 metų lapkričio 21 dieną K.Baršausko gatvėje duris atvėrusį 21 tūkstančio kvadratinių metrų plotą užimantį prekybos centrą „Molas“.

„Galimybė suteikti visą statybos paslaugų spektrą padeda pasiekti ypač aukštą kokybę, projektų vientisumą bei darbų suderinamumą, taip pat užtikrina papildomas finansines garantijas užsakovui“, – reklamuoja save interneto tinklalapyje SVPK.

Vėlavo atlikti darbus

Tačiau dėl šio objekto ypač didelių pretenzijų SVPK turi prekybos ir paslaugų centrą „Molas“ valdanti bendrovė „Vegida“. Šios bendrovės vienas vadovų Arūnas Vizickas sakė, jog SVP korporacija statybos rangos sutartimi įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir priemonėmis iki 2003 metų rugsėjo 30 dienos pastatyti ir perduoti eksploatuoti prekybos centrą „Molas“.

„Jie savo įsipareigojimo neįvykdė. Tik lapkričio 20 dieną buvo atiduota dalis prekybos centro patalpų.

Buvo sutarta, jog likęs plotas bus perduotas iki 2004 metų sausio 1 dienos, tačiau jie sutarties neįvykdė. Už tai buvo priskaičiuotos netesybos“, – sakė bendrovės „Vegida“ vadovas.

Verslininkas teigė, jog dėl SVP korporacijos vėlavimo „Vegida“ patyrė nuostolių, nes iš anksto buvo sudarytos sutartys su „Molo“ nuomininkais, tačiau jie negalėjo sutartu laiku pradėti savo veiklos.

„Manome, jog SVPK vadovai, vengdami atsiskaityti su savo darbuotojais ir ignoruodami savo įsipareigojimus užsakovams, tiesiog parodo neatsakingumą“, – tvirtina bendrovės „Vegida“ vadovai.

Pastebėjo daug broko

Panaši padėtis susiklostė ir viename iš paskutinių šios bendrovės statytų objektų – Baltų prospekte neseniai duris atvėrusiame laisvalaikio bei pramogų centre „Oazė“, kurį valdo bendrovė „Gradentė“.

Bendrovės vadovas Mindaugas Švabas „Laikinajai sostinei“ sakė, jog, dirbdami su SVPK, jie patyrė daug keblumų.

„Darbai atlikti nekokybiškai, daug broko, iki šiol nesutvarkyta aplinka.

Mes samdome kitas bendroves, kad jos atliktų SVP korporacijos nepadarytus darbus. Pateikėme pretenzijas, bet ko galima tikėtis, kai jų sąskaitas areštavo antstoliai.

Mano žiniomis, jiems pretenzijų turi dešimtys užsakovų“, – sakė M.Švabas.

Tikisi problemas išspręsti

SVPK vienas vadovų V.Mackevičius „Laikinajai sostinei“ sakė, jog korporaciją užklupusios finansinės problemos yra laikinos, jos greitai bus išspręstos.

„Mes tikrai atlikome visus sutartus darbus ir „Mole“, ir „Oazėje“, tačiau užsakovai su mumis neatsiskaitė. Juk darbus priėmė Valstybinė komisija, tai kokia gali būti kalba apie nebaigtus objektus“, – kalbėjo V.Mackevičius.

Redakcijos duomenimis, SVPK ištakos prasidėjo į Lietuvą atvykus norvegams – „Rimi“ prekybos tinklo savininkams.

Norvegams Lietuvoje pradėjus supirkinėti sklypus, prie jų prisišliejo dabartiniai SVPK vadovai, siūlydami savo statybos darbų paslaugas.

Korporacija buvo įkurta 1999 metais, suvienijus dvylika statybos bendrovių.

Darbininkai įteikė peticiją

„Ši bendrovė sukurta liūdnai pagarsėjusios EBSW piramidės principu“, – sakė jau keletą mėnesių negaunantys atlyginimų ir nutarę ilgiau netylėti SVP korporacijoje dirbantys statybininkai.

Jie pasitarė su juristais ir korporacijos valdybos pirmininkui Vitalijui Mackevičiui įteikė peticiją.

„Buvo pažadėta sumokėti pinigus, tačiau kaip jie tai padarys, jei sąskaita banke areštuota“, – nuogąstavo statybininkai.

Statybininkai kasdien ateina prie SVPK statomo objekto Giraitėje, pasižymi ir keliauja namo, nes apsisprendė nedirbti už dyką.

Nors objektas turėjo būti baigtas šį mėnesį, tačiau darbai tik pradėti.

Rado prieglobstį Seime

Per Seimo rinkimų agitacinę kampaniją Darbo partijos kandidatas Aleksoto – Vilijampolės vienmandatėje Mindaugas Subačius mėgdavo pasididžiuoti, jog dirba SVP korporacijoje, kuri statanti didingus objektus.

Tapęs Seimo nariu, M.Subačius vengia kalbėti apie savo darbą šioje korporacijoje. Bet Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje biografijoje jis nurodė, jog dirba SVPK Investicijų departamento vadovu.

Paklaustas, ar jis žinojęs apie SVPK finansines problemas ir užsakovų nepasitenkinimą, M.Subačius sakė šioje korporacijoje dirbęs trumpai ir į jos veiklos detales nespėjęs įsigilinti.

„Aš dirbau lyg ir patarėju rinkodaros ir viešųjų ryšių srityse, todėl apie finansines problemas nežinojau“, – aiškino prieš dvi dienas Seimo nario priesaiką davęs parlamentaras.

Dvimiesčio idėja domisi rusai

LAIMUTIS GENYS
LS KORESPONDENTAS



Kiekvieną mėnesį laikinojoje sostinėje apsilankantys Lietuvoje dirbantys užsienio šalių diplomatai domisi miesto plėtra ir bendradarbiavimo galimybėmis.

Vakar Kauno miesto savivaldybėje lankėsi Rusijos Federacijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Borisas Cepovas. Jis susitiko su miesto vadovais.

Per susitikimą su meru Arvydu Garbaravičiumi ir vicemeru Kazimieru Kuzminsku Rusijos Federacijos ambasadorius domėjosi Vilniaus ir Kauno dvimiesčio problemomis, kultūros, jaunimo, sporto bei verslo plėtra Kaune.

„Tai mano pirmas oficialus vizitas į Kauną.

Su jūsų meru mes buvome susitikę Vilniuje, tada jam pažadėjau būtinai apsilankyti Kaune“, – sakė B.Cepovas.

Jis prisipažino, jog Kaune yra buvęs ne vieną kartą – vaikystėje ir studijų metais.

Ambasadoriaus teigimu, Kaunas yra specifinis miestas, turintis savitą veidą.

Susitikimo metu buvo paliestos Kauno A.Puškino ir A.Timinskio mokyklų, kuriose dėstoma rusų kalba, problemos.

B.Cepovas teigė suprantąs, jog Kaune mažėja rusakalbių gyventojų, daugelis rusų kauniečių savo vaikus leidžia į lietuviškas mokyklas, todėl mokyklų tinklo optimizavimas yra neišvengiamas.

Buvo aptartos ir Rusijos konsulato steigimo Kaune galimybės. Ambasadorius sakė, jog norėtų, kad konsulatas atliktų ne tik diplomatines, bet ir kultūros centro funkcijas.

Gatvė pasipuoš brangiais rutuliniais klevais

MODESTAS PATAŠIUS
LS KORESPONDENTAS



Praėjusių metų pabaigoje Vasario 16-osios gatvėje išpjauti seni uosialapiai klevai pradėti atsodinti naujais sodinukais – rutuliniais klevais 'Globosum'.

„Labai tinkamas jų pavadinimas, tad globosim juos kaip savo kūdikius“, – šmaikštavo padėjęs sodinti pirmą medį Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis inžinierius Rimantas Rutavičius.

Vakar buvo pasodinta 10 iš Trakų bendrovės „Soltra“ įsigytų sodinukų.

Dar 30 sodinukų artimiausiu metu kaip dovaną miestui nupirks bendrovė „VP Market“.

Apie prieš 12 – 14 metų Pietų Vokietijoje išvestų medžių nereikia genėti, o jų šaknų sistema suformuota taip, kad juos galima sodinti ant inžinerinių tinklų.

„Kai sodinukais bus apsodinta visa gatvė, Kaunas dar vienu žingsniu priartės prie Europos Sąjungos valstybių“, – sakė sodinukus atvežęs ir jų sodinimą prižiūrėjęs „Soltros“ direktorius Vytautas Rumba.

Tokie pat rutuliniai klevai pasodinti Vilniaus Odminų skvere bei Utenos savivaldybės aikštėje. Vieno vokiško sodinuko kaina – 1 700 litų. Lėšų jiems įsigyti skirta iš Savivaldybės Gamtos fondo.

„Mus ir mūsų vaikus šie medžiai tikrai pergyvens“, – sakė V.Rumba.

[Mantas]

Investiciniai projektai Kaune taip ir lieka maketuose

Remigijus Jurgelaitis, "Kauno diena"
2004 lapkričio mėn. 20 d. 15:38

Versija spausdinimui
Nusiųsti
Informuokite DELFI apie įžeidžiančius komentarus ir klaidas
Skaityti komentarus(31)


S.Eidiejaus nuotr.
images.lt
Jei visi Kaune plačiai aptarinėti investiciniai projektai būtų įgyvendinti, šiandien miesto neatpažintume. Centre stovėtų ne vienas modernus viešbutis, kelių salių šiuolaikiškas kino teatras, modernūs aukštutiniai biurų pastatai, o laisvalaikį kauniečiai leistų vandens atrakcionų parkuose ir moderniuose pramogų klubuose.
Būtų sukurta ir papildomų darbo vietų - kauniečiai dirbtų užsienio investuotojų pastatytose įmonėse. Deja, realybė kitokia.

Reklama




Viešbučio ateitis neaiški

Keliolika kartų buvo įsižiebusi viltis, kad miesto centre, Karaliaus Mindaugo prospekte, vis dėlto bus įkurtas šiuolaikinis keturių žvaigždučių viešbutis. Buvo pasirodę pranešimų, kad atsirado monolitinio monstro pirkėjų, tačiau iš esmės situacija nesikeičia. Nepradėta viešbučio griaučių rekonstrukcija, iki šiol neaišku, ar pastatas bus nugriautas, ar jame įsikurs keturių žvaigždučių viešbutis.

Prieš metus, kai Lietuvos ir Šveicarijos įmonė UAB “Respublika-Falkenhorst” buvo per žingsnį nuo bankroto paskelbimo, nebaigtą statyti viešbutį viešai bandyta parduoti už 10 mln. Lt. Paskelbus bankrotą, stambieji kreditoriai suteikė teisę pirkėjo ieškoti administratoriui. Suderėta kaina neskelbiama, tačiau tikinama, kad ji didesnė, nei nustatė nepriklausomi turto vertintojai.

“Statybos leidimai seniai pasibaigė, techninės dokumentacijos nėra, o Kauno apskrities valdininkai reikalauja pateikti visą dabar jau bankrutuojančios įmonės techninę dokumentaciją. Kol jos nepateiksime, nesutinkama registruoti pastatų, o neregistravę jų negalime parduoti. Pirkėjai, su kuriais yra deramasi, be notarinių sutarčių negali šio objekto pirkti”, - situaciją aiškino bankrutuojančios Lietuvos ir Šveicarijos įmonės UAB “Respublika-Falkenhorst” administratorius Gintaras Kviliūnas.

Naktinio klubo atidarymas - miglotas

Atrodo, kad kauniečiams teks palaukti įkurtuvių Raudondvario plente, senojoje Nemuno prieplaukoje. Čia dar praėjusių metų rudenį žadėta atidaryti didžiausią ir įspūdingiausią Kaune “Combo” klubą. Deja, ir šio objekto rekonstrukcija sustojo, nors kaskart, kai “Kauno diena” ima domėtis, kodėl stringa šio objekto statyba, muzikinės kompanijos “Combo”, kuriai priklauso ir naujasis klubas, direktorius Rimas Kišonas tikina, kad darbai juda į priekį.

Tiesa, senoji prieplauka jau persikūnijo į modernų erdvų pastatą, tačiau pastaruoju metu darbai sustojo. Į naujojo savo objekto statybą “Combo” jau investavo 3 milijonus litų. Darbams baigti reikia dar apytikriai 3-4 milijonų.

“Kauno dienos” paklaustas, kada ketina baigti įrengti muzikinį klubą, R.Kišonas nebuvo linkęs kalbėti: “Gal čia rengiama kokia nors intriga, jos nebus. Viso gero”.

Buvo planuota, kad naujasis klubas turės tris sales - apytikriai 1000 vietų pagrindinę, jaunimui skirtą techno salę ir brandesnei auditorijai - varjetė salę. Taip pat žadėta įrengti didelę lauko terasą.

Kino teatro viražai: iš centro - į “Akropolį”

Suomių investuotojai, žadėję Kaune statyti aštuonių salių kino teatrą, pagal pirminius terminus, kauniečius jau turėjo pakviesti į šio objekto atidarymo iškilmes. Iš pradžių skandinavų verslininkų kalbos niekam nekėlė net menkiausių abejonių, tačiau dabar apie šį grandiozinį projektą jau nekalbama.

Apie 30 milijonų kainuojantis modernus “kino fabrikas” su didžiuliu ekranu į Gedimino gatvę turėjo būti pradėtas statyti praėjusių metų kovo mėnesį.

Bent jau taip žadėjo suomių giganto “Finnkino”, kuris pasiskelbė stambiausiu investuotoju į šį projektą, atstovai, tačiau projekto darbai sustabdyti. Į didžiausio Kaune kino teatro statybą turėjo investuoti kelios Suomijos bendrovės. Viena jų - “Finnkino” antrinė įmonė “SMC Baltic” panašius kino kompleksus pastatė Taline, Rygoje, Vilniuje (“Vingio” kino teatras).

“Finnkino” projektų vadovas Lietuvoje Valerijus Rybakovas pripažįsta, kad kino teatras miesto centre nebus statomas. “Paskaičiavome, kad toks projektas nebūtų sėkmingas. Tai nereiškia, kad atsisakome įrengti modernų kino centrą, kino teatras bus Kauno “Akropolyje”, - žadėjo V.Rybakovas. Prekybos ir pramogų milžinas duris turėtų atverti 2006 metais.

“Merkurijus” nebesivelka naujo rūbo

Pavasarį turėjo prasidėti ir Laisvės alėjoje įsikūrusio prekybos centro “Merkurijus” rekonstrukcija. Pagal projektą, “Merkurijaus” kiemelyje, už “Aprangos” parduotuvės, turėjo išaugti 9-11 aukštų pastatas, kuriame būtų įkurti verslo biurai arba viešbutis.

Atnaujinto “Merkurijaus” plotas turėjo padidėti iki 17 tūkst. kv. metrų. Jame veiktų restoranas, kavinė, pramogų centras. Ketinta investuoti iki 25 mln. litų, o darbus vykdyti iš kreditinių lėšų, tačiau paskolos davėjai neįvardijami.

AB “Merkurijus” direktorė Ramutė Kordušienė neslepia, kad prekybos centro atnaujinimo darbai geriausiu atveju prasidės tik po dvejų metų. Direktorės teigimu, be kita ko, parduotuvės rekonstrukcijos darbus stabdo ir prekybos centro savininkų tarpusavio ginčai. Aišku viena: plačiai išreklamuotas rekonstrukcijos projektas atidedamas neribotam laikui.

Projekto įgyvendinimą, anot kai kurių verslininkų, gali stabdyti ir tai, kad Laisvės alėja neturi tolesnės vystymo koncepcijos, o traukos centrų joje vis mažiau.

Dėl Laisvės alėjos nesutariama

Kai kurie miesto politikai apskritai abejoja, ar moraliai pasenusioje Laisvės alėjoje ims atsirasti modernūs pastatai.

Kauno miesto tarybos narys ir mero patarėjas ūkiui bei statybai Bronislovas Kučinskas piktinosi, kodėl miesto valdžia atšaukė darbo grupę, turėjusią parengti Laisvės alėjos - pagrindinės miesto centro gatvės - rekonstrukcijos koncepciją. Jo teigimu, nieko nedaroma dėl krovinių uosto statybos Nemune, vilkinami kiti projektai.

Urbanistikos skyriaus atstovai atmetė kaltinimus, tačiau tikslios datos, kada galėtų prasidėti pagrindinės miesto gatvės rekonstrukcija, neįvardija. Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius sako nesuprantantis tokių argumentų. “Rengiami konkurso dokumentai. Šiemet šiems darbams skirta 35 tūkstančiai litų, o kitais metais tikimasi sulaukti 100 tūkstančių”, - sakė valdininkas.

Kanų idėjos - tik popieriuje

Nėra jokių požymių, kad artimiausiu metu bus įgyvendintas nors vienas Kanų parodoje pristatytas projektas. Tarptautinėje parodoje Kaunas išskirtiniam pristatymui pasirinko tris investicines idėjas: architekto Gintaro Balčyčio parengtą Šančių kareivinių konversiją, Vilijampolės dykvietės dešiniajame Neries krante atgaivinimo scenarijų “Naujasis krantas”, parengtą architektų Audriaus Karaliaus, Astos ir Gintaro Prikockių, Rimvydo Palio bei Šarūno Kiaunės vadovaujamos architektų grupės sumanytą Nemuno slėnio urbanistinę investicinę koncepciją.

Nė vienas šių projektų nesulaukė potencialių investuotojų dėmesio. Kauno plėtros departamento direktoriaus Povilo Kuprio teigimu, nebuvo tikėtasi, kad po parodos Kaunas sulauks investuotojų antplūdžio. “Norėjome parodyti, kad turime savo projektų ir galima pas mus investuoti”, - sakė P.Kuprys.

Ne kartą kalbėta apie tai, kad Kaune derėtų įrengti vandens atrakcionų parką.

Paskaičiuota, kad šiam projektui įgyvendinti, neoficialiais duomenimis, reikėtų nuo 15 iki 30 milijonų litų. Svarstytos kelios vietos, iki šiol Taryba nepriėmė sprendimo, kurioje miesto vietoje toks projektas turėtų atsirasti. Tuo tarpu sostinėje ne tik numatyta aiški vieta, bet ir baigiamos derybos su investuotojais.

"Kauno diena"

[Mantas]

Šiaip įmanomas dalykas. Pavyzdys turbūt galėtų būti Urmas, kiek žinau jis priklauso 5 asmenims.
Gal, kaip ir sako, po kokių poros metų kas nors pajudės.

Nelabai suprantu, kur bėda, juk tokios yra akcinės bendrovės, tam yra akcininkų (partnerių) susirinkimai ir pan.

[liutass]

Kauną vėl bus mėginama pasukti veidu į upes
300 milijonų litų vertės projekte numatyta įrengti dvi Nemuno vagos patvankas

ARŪNAS DAMBRAUSKAS
LS KORESPONDENTAS

Prašys paskolos Vokietijoje

Kauno bendrovė „Hidroprojektas“ baigia rengti detalųjį projektą, sąlyginiu pavadinimu „Veidu į upę“.

Iki gruodžio 15 dienos jis turi būti įteiktas Vokietijos bankui „Deutsche bank“.

Tikimasi, kad, užsitikrinus 300 milijonų litų finansavimą, Kauno miesto teritorija tekančioje Nemuno vagoje pavyks pastatyti dvi patvankas ir įrengti apie 10 kilometrų patogių krantinių, kuriose būtų galima statyti namus, įkurti poilsio zonas.

Specialistai vertina palankiai

„Tokių projektų Kaunui seniai reikėjo.

Per kelis dešimtmečius miestas neapgalvotai atsitvėrė nuo upių. Tai akivaizdžiai atspindi statistika: net apie 90 procentų kauniečių iš viso neapsilanko prie upės. Tai nenormalu, ypač turint galvoje, kad Kaunas yra net dviejų didžiųjų upių santakoje“, – „Laikinajai sostinei“ sakė paveldo ekspertas, istorikas-archeologas Aleksandras Vaškelis.

Projektą teigiamai vertinantis žinomas architektas Algimantas Kančas ir Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) direktorius Gintautas Labanauskas pasakojo, kad patvankos padidintų prie Nemuno ir Neries esančių miesto teritorijų komercinę vertę, o reikšminga vandens arterija taptų svarbiu miesto ūkio plėtros veiksniu.

Stabilizuos vandens lygį

Patvankų ir krantinių projekto vienas iniciatorių Kauno miesto tarybos narys Gediminas Petrauskas sakė, kad projektą rengiantys specialistai dirbo ir naktimis. Labai skubėta, kad iki gruodžio 15 dienos jį pavyktų įteikti finansuoti pasirengusiems banko atstovams.

Svarbiausi projekto objektai – dvi Kauno teritorijoje planuojamos patvankos. Tai kelių metrų aukščio betoniniai įrenginiai upės dugne. Patvankose veiks vandens srovę reguliuojančios pralaidos.

Viena patvanka planuojama netoli Nemuno ir Neries santakos, kita – tarp Panemunės ir pėsčiųjų tiltų per Nemuną.

„Kaunas nuo Nemuno atsitvėręs gatvėmis ir gamyklų korpusais, o krantai, prie kurių miesto teritorijoje dar galima prieiti, – bjaurūs, nes dėl vandens lygio svyravimo apnešti dumblu. Tokių krantų neįmanoma įsisavinti. Patvankos dviem metrais pakeltų vandens lygį ir jį nuolat palaikytų vienodą. Šalia kranto bus galima statyti namus, pramogoms ir poilsiui skirtas krantines, kaip daroma visuose išsivysčiusiuose Europos miestuose“, – „Laikinajai sostinei“ sakė G.Petrauskas.

Projekte apskaičiuota, kad vienos patvankos įrengimas kainuotų apie 23 – 25 milijonus litų. Kitos planuojamos gauti lėšos turėtų būtį skirtos krantinėms įrengti.

Panašūs projektai įgyvendinti

„Kaunas turi didžiulį turtą – apie 10 kilometrų prie upių prieinančių teritorijų. Kai vandens lygis bus stabilizuotas, tos teritorijos atvers puikias miesto plėtros perspektyvas“, – tikino G.Petrauskas.

Manoma, kad Žemųjų Šančių teritorijoje šalia Nemuno būtų galima statyti namus. Panašūs projektai brandinami ir ties Freda. „Žmonės iš savo kiemo upės vandenyje galės mirkyti kojas“, – kalbėjo G.Petrauskas.

„Panašūs projektai, kurių esmė – priartinti miestus prie upės, Europoje dabar labai populiarūs.

Juos, kaip labai perspektyvius, vertina ir galimi finansuotojai.

Pavyzdžiui, Vienoje dabar formuojamas naujasis miesto centras specialiai orientuojamas prie upės“, – sakė architektas A.Kančas. Šis specialistas nuolat domisi Austrijos ir kitų Europos šalių miestų patirtimi integruojant upes į šiuolaikinę urbanistinę sistemą.

„Per Kauno miesto teritoriją tekantis Nemunas tapo tiesiog paprastu kanalu.

Jei, pavyzdžiui, ties Karaliaus Mindaugo prospektu žmogus įkristų į upę, jam nebūtų kur išlipti, nes kelis kilometrus palei upę tęsiasi betoninė siena“, – pastebėjo Aleksandras Vaškelis.

Gilins upės vagą

„Parengtas projektas miestui galėtų būti naudingas ir ūkine bei komercine prasme. Įrengus patvankas ir stabilizavus vandens lygį, būtų sudarytos puikios sąlygos komercinei ir pramoginei laivininkystei“, – sakė VVKD vadovas G.Labanauskas.

Jis pasakojo, kad VVKD netrukus turės parengti Nemuno vagos nuo Kauno iki Jurbarko gilinimo galimybių studiją. Šiai studijai skirta 300 tūkst. litų.

„Patvankų statybų ir upės gilinimo darbai turėtų vykti koordinuotai. Taip bus pasiektas maksimalus efektas“, – teigė VVKD vadovas.

G.Petrausko tvirtinimu, su pagrindine projekto dalimi susipažinę Vokietijos bankai pasirengę finansuoti pažangių urbanistinių idėjų įgyvendinimo darbus.

„Patvankoms ir krantinėms finansuoti skirtų pinigų iš ES fondų dabar būtų galima tikėtis ne anksčiau kaip 2007 metais, kai bus planuojamas naujasis finansavimo periodas. „Deutsche bank“ pinigus gali skirti anksčiau, o juos grąžinti bus galima gavus lėšų iš ES fondų“, – tikino G.Petrauskas.

Sumanymas įrengti patvankas ir sutvarkyti krantines kilo rengiant Kauno multimodalinio terminalo projektą. „Kauno terminalas gali turėti keturis modalus – kelių, oro, geležinkelių ir vandens transporto. Kad galėtų funkcionuoti vandens transporto arterija, miesto teritorijoje buvo būtina pakelti ir stabilizuoti vandens lygį. Atlikus šią užduotį, atsirado naujos miesto plėtros perspektyvos“, – sakė G.Petrauskas.

[Doncikas]

Hmm užtvankos gėris
Kaip tik būtų apsaugoti Sporto rūmų ir Akropolio lankytojus, nuo pabaisų kurie ketina susprogdinti mūsų mieląjį HES`ą


Ir dar rekonstruojamos baidyklės
DAUGIABUČIŲ SAVANORIŲ PR. KAUNE REKONSTRUKCIJA

[liutass]

cia jau buvau idejes, kaip atrodo darbai

o visas postas yra cia http://tinkle.miestai.net/viewtopic....=asc&start=100

Dabar vienas jau nudazytas.

[Doncikas]

Šalia autostrados statoma "Norfa". Už jos taip pat statoma "MEGA", o atsitikus į kitą pusę matosi Maxima. Nebloga konkurencija bus

Čia kaip atrodo statybos šiandien:


Ir dar vienas labai įdomus dalykus, degalinė Norfos aikštelėj

[zygazas]

Turiu klausimą. Gal kas žinot ar Kauno filharmonija normaliai rekonstruoja, ar tik išorę, nes vaizdas jau dabar įspūdingas, tik galėtų ir tas kolonas sutvarkyti.
Šiaipm įdomu būtų sužinoti ir muzikinio teatro rekonstrukcijos detales, išorę taip pat mačiau rekonstruota nuostabiai. Kiek suprantu ten tikri paveldo specai dirba?
Taip pat būtų įdomu sužinoti apie Kauno dramos teatro kapitalinę rekonstrukciją prasidedančią kitų metų pavasarį.
Mitsubishi motors Kaune autoservisas (nežinau ar įdomu, bet nemačiau kaip atrodo projektas).
Stiklinis daugiaaukštis Sukilėlių prospekte?
Ar tiesa, kad kitamet Kaune žadama pastatyti iki 700, o dar kitais iki 1500 butų? Nes dabar tai tik Fredos miestelis ir dar apie keletas projektų.
Kitamet pavasarį žadama pagaliau pabaigti vieną iš monolitų prie Danielos?
Nesenai buvo Ūkio ministerijoje posėdis dėl Kauno LEZ, ką nutarė? Kiek suprantu, jei nutrauks, gresia dideli tesimai valstybei, jei ne - didelės investicijos. Neblogas pasirinkimas
Jau tuoj turi pradėti rekonstruoti Girstučio rūmūs su vandens pramogų parkų ir 50 m baseinu, kie tai realu? (Bent savivaldybės atstovas taip per žinias sakė). Tipo ir investuotojas surastas.
Reiktų idėti Kauno automobilių turgaus naujo pastato nuotrauką, kaip turgui gan neblogai atrodo
Kas žino ką nors apie kitąmet prasidėsianti Aukštuosiuose šančiuose gyvenamųjų namų projektą, kuriame didžiausia bus ~20 a.
Gal kas ką daugiau žinot apie Mikrovisatos 11 a. administracinio pastato su įkomponuota į kelius aukštus stovėjimo aikštele projektą prieš žaliakalnio verslo centrą?
Gal kas ką daugiau žinot apie A. Lančo studijos parengtą projektą Nemuno slėnis? Ir ar šalia Fredos miestelio bus panašus projektas vietoje "apželdinimo", kuris jau nupirktas
Tai tiek pradžiai. Labiausiai man rūpintys klausimai
Ačiū už atsakymus.

[Doncikas]

Kauno filharmonijos laukia kapitalinis vidaus remontas. Tam iš valstybės lėšų bus skiriama 3,9mln Lt. Plačiau apie tai Statybų Pilote yra.

Čia straipnis apie Muzikinį teatrą: http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=21376

O toliau reik laukt liūto

[liutass]

..belieka laukt musu devyndarbio liuto.. ar skeiterio B-)

nesu profesionalas sioje srityje, tai viskas ka zinau yra arba is spaudos/TV, arba is Jusu, gerbiami kolegos Bet kazka pabandysiu kometuoti

Turiu klausimą. Gal kas žinot ar Kauno filharmonija normaliai rekonstruoja, ar tik išorę?

Rekonstruos visa

Šiaim įdomu būtų sužinoti ir muzikinio teatro rekonstrukcijos detales, išorę taip pat mačiau rekonstruota nuostabiai.

tau belieka tik nueiti i muzikinio teatro spektakli

Taip pat būtų įdomu sužinoti apie Kauno dramos teatro kapitalinę rekonstrukciją prasidedančią kitų metų pavasarį.

Bus kapitalinis remontas tiek isores, tiek vidaus. Viduje pakeis kedes, iranga, siaip interjera pertvarkys. Aisku, kadangi remontas kapitalinis, tai sutvarkys viska. Seno neliks nieko. Labai jaukus elementas - teatro kavine.

Mitsubishi motors Kaune autoservisas (nežinau ar įdomu, bet nemačiau kaip atrodo projektas).

Projekta maciau. Atrodo kaip ir visi siuolaikiski autosalonai. Grazios neonines sviesos

Stiklinis daugiaaukštis Sukilėlių prospekte?

Prades statyti pavasari. Tai bus isskirtinio dizaino visose baltijos salyse. Uzparasiau renderingu, tai jei gausiu, butinai pasidalinsiu.

Ar tiesa, kad kitamet Kaune žadama pastatyti iki 700, o dar kitais iki 1500 butų? Nes dabar tai tik Fredos miestelis ir dar apie keletas projektų.

Gali ir daugiau pastatyti. Viska diktuoja pasiula/paklausa. Kol kas butu paklausa Kaune labai stipriai virsyja pasiula.

Kitamet pavasarį žadama pagaliau pabaigti vieną iš monolitų prie Danielos?

Neaisku. Zadama daug, bet dazniausiai tai lieka tik pazadai. Pagyvensim, pamatysim. Tikslios info neturiu.

Nesenai buvo Ūkio ministerijoje posėdis dėl Kauno LEZ, ką nutarė? Kiek suprantu, jei nutrauks, gresia dideli tesimai valstybei, jei ne - didelės investicijos. Neblogas pasirinkimas

Sia savaite turetu paaisketi. Informacija dar nepaplatinta. As asmeniskai labaiua noreciau, kad KLEZ butu, bet jei "uztrauktu" Vyriausybe per teismus, irgi neblogai

Jau tuoj turi pradėti rekonstruoti Girstučio rūmūs su vandens pramogų parkų ir 50 m baseinu, kie tai realu? (Bent savivaldybės atstovas taip per žinias sakė). Tipo ir investuotojas surastas.

Labai realu. Svarbiausia ten bus 50 m. (pagrindinis) ir 25 m. (apsilimo) baseinai, o tai vienintelis variantas Lietuvoje. Del vandens ir pramogu parko dar reikia atsargiai ziureti. Pamatysime ar tai realu jau pavasari.

Reiktų idėti Kauno automobilių turgaus naujo pastato nuotrauką, kaip turgui gan neblogai atrodo

dar pilnai nebaigtas. Pavasari padarysiu foto.

Kas žino ką nors apie kitąmet prasidėsianti Aukštuosiuose šančiuose gyvenamųjų namų projektą, kuriame didžiausia bus ~20 a.

Man tai naujiena

Gal kas ką daugiau žinot apie Mikrovisatos 11 a. administracinio pastato su įkomponuota į kelius aukštus stovėjimo aikštele projektą prieš žaliakalnio verslo centrą?

Zinau tik tiek, kad tikrai bus.

Gal kas ką daugiau žinot apie A. Lančo studijos parengtą projektą Nemuno slėnis?

dar tik idejos lygyje. Bet jei pavyktu gauti reikiama finansavima, tikrai butu idomus projektas. Beje, ar cia apie projekta "Veidu i Nemuna"? Si menesi lygtai turetu paaisketi finansavimo galimybes.

Tikiuosi sekanciu metu eigoje mes suzinosime zymiai daugiau apie siuos ir kitus projektus Kaune.

[Doncikas]

Kaune daugėja užsienio investicijų


Lietuvos statistikos departamento prie LR Vyriausybės pateiktais duomenimis tiesioginės užsienio investicijos Kaune 2004 liepos 1 d. siekė 1700,3 mln. litų, o vienam miesto gyventojui tiesioginių užsienio investicijų teko 4637,5 Lt.

Kaip sakė Kauno miesto savivaldybės Plėtros programų valdymo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis, šie duomenys rodo tiesioginių užsienio investicijų augimą. "Jei lygintume paskutiniųjų metų laikotarpį, šis augimas itin ryškus, nes 2001 m. tiesioginės užsienio investicijos siekė 1006,5 mln. litų, o 2003 m. - 1320 mln. litų. Šalys investuotojos tradiciškai pirmaujančiomis išliko JAV ir Suomija, kurių investicijos atitinkamai: 356,6 mln. litų ir 313,5 mln. litų. 2004 m. sausio 1 d. duomenimis Rusija pralenkė Vokietiją, per pastaruosius metus buvusią trečioje vietoje. Rusijos investicijos siekė 198,1 mln. litų, o Vokietijos - 184,1 mln. litų", - sakė pašnekovas.

Peržvelgus tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymą 2004 metų pradžioje pagal ekonomines veiklas, galima teigti, kad situacija panaši į praėjusių metų. Pirmojoje vietoje apdirbamoji gamyba (38,5 proc.), antroje - prekybos sektorius (34,1 proc.), trečioje - elektros, dujų ir vandens tiekimas (13,7 proc.). Svarbu, kad būtų daugiau investuojama į gamybą, nes tai sukuria ir produktą ir naujas darbo vietas. Apdirbamojoje gamyboje 42,2 proc. tiesioginių užsienio investicijų teko maisto produktų ir gėrimų gamybai, 31,7 proc. tekstilės gaminių gamybai, 6 proc. drabužių siuvimui, odos ir odos dirbinių gamybai.

"Savivaldybė suinteresuota investicijomis į radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamybą bei medicinos, tiksliųjų ir optinių prietaisų gamybą, kuriose investuota vos 3,4 proc. bendros investicijų apimties, nes tai yra sritys, kuriose būtų galima sukurti didesnę bendrąją pridėtinę vertę panaudojant Kauno miesto mokslinį techninį potencialą", - sakė miesto meras Arvydas Garbaravičius.

Ženkliai išaugo per 2003 metus investicijos į didmeninę ir mažmeninę prekybą: nuo 450,9 mln. Lt iki 542,3 mln. litų. Tam turėjo įtakos ir didžiųjų prekybos centrų atsidarymas mieste. Didėja tiesioginės užsienio investicijos ir nekilnojamo turto, nuomos bei kito verslo veikloje. Per pastaruosius trejus metus investicijos į šią veiklą išaugo 2,7 karto. Nedžiugina užsienio investicijos į viešbučių ir restoranų veiklą, nes jos kasmet mažėja.

"Savivaldybė rūpinasi, kad investuotojus dominanti informacija būtų nuolat atnaujinama. Tam pasitarnaus ir PHARE 2002 finansuojamas projektas „Verslo geografinė informacinė sistema“, kurį kartu su viešąja įstaiga “Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas” per 2005 metus įgyvendins Savivaldybė. Bus sukurtas patogus instrumentas ir duomenų bazė apie Kauno miesto nekilnojamo turto rinką, ekonominę miesto teritorijų vertę, investavimo galimybes, bendrojo plano zonavimą ir reikalavimus, ekologinius klausimus ir taisykles, demografinę statistiką, transportą, logistiką ir kt. Didejančios statybų apimtys taip pat liudija apie investicijų augimą, nors Kaune išlieka problema - didelių, laisvų ir investuotojams patrauklių žemės sklypų pasiūla", - sakė Plėtros programų valdymo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis.

Plėtros programų valdymo skyriui talkina ir Kauno regiono plėtros agentūra, kuri įgyvendindama programą INVEST vykdo investicijų pritraukimo į Kauno regioną veiklą. Siekiant sudominti užsienio investuotojus teikiama informacija apie Kauno miesto būsimus svarbiausius objektus. Šį rudenį mieste viešėjo Pietų Korėjos elektronikos bendrovių atstovų delegacija, kuri buvo supažindinta su Sporto rūmų Nemuno saloje statybos, mokslų ir technologijos parko „Technopolis“ projektais, pateikta informacija apie investavimo sąlygas Kauno LEZ'e.

www.kaunas.lt

[99]

čia to mikrovisatos pastato renderis, šiaip, perversk visą temos Projektai Kaune
puslapius, ir rasi dauguma atsakymų į savo klausimus

[liutass]

UAB „Aurika“ naujojo pastato statyba. Kaunas, Taikos prospektas 129A.
Sklypas virs 60 aru.
Bus gamybines + administracines patalpos.

[zygazas]

Siek tiek info is www.asa.lt kai kuriu mano teiginiu pagrindimui:

Kauno mieste ir apskrityje statistikos ir statybų bendrovių rodikliai ypač skiriasi. Remiantis Statistikos departamento duomenimis šių metų I pusmetį Kauno mieste buvo pastatyta 119 individualių (1-2 butų) namų, o valstybinei komisijai šioje Lietuvos dalyje nebuvo priduota nei vieno daugiabučio. Palyginimui: per 2003 m. atitinkamą laikotarpį Kaune iškilo 90 individualių namų ir vienas 9 butų daugiabutis.

"Hansabanko" duomenimis, kur kas spartesnį Kauno naujų statybų būsto rinkos įsisiūbavimą prognozuoja pačių statybininkų jau pradėti ir planuojami projektai. Statybos, pradėtos praėjusiais metais, sėkmingai tęsiamos, o didžioji dalis projektų planuojama pradėti šių metų II pusmetį arba 2005 metais. Todėl čia analizuojami projektai, kurie rinkai buvo pristatyti 2004 metų I-III ketvirčiais, kartu su projektais, kurie bus pradėti dar šiais arba tik kitais metais.

Sėkmingai vyksta dar praėjusių metų spalio mėnesį pradėtos statybos Fredos miestelyje. Šių metų pavasarį prasidėjo II statybų etapas, per kurį bus pasiūlyta apie 90 butų daugiabučiuose ir sublokuotuose namuose. Šie namai turėtų būti baigti rudenį. Dar 70 panašių butų ir 36 sublokuoti dviejų aukštų namai pradėti statyti vasaros pabaigoje. Šioje miesto dalyje naujų butų su daline apdaila kainos siekia 1900-2300 Lt/kv.m. Tai yra iki 200-300 Lt/kv.m daugiau nei metų pradžioje.

Žaliakalnyje, Archyvo gatvėje, pavasarį pradėta dviejų daugiabučių statyba, kurią planuojama baigti dar šiais metais. Statomuose namuose bus 77 butai, kurie parduodami po 2200-2800 Lt/kv.m. Tame pačiame rajone vietoje buvusios "Kargės" baldų gamyklos, Lietuvių ir Aušros gatvių sankirtoje planuojama pastatyti kelis daugiabučius namus, iš viso apie 120 butų.

Šilainių miegamajame rajone, netoli "Maximos" prekybos centro, maždaug 2 ha sklype 2005 m. II pusmetį tikimasi pradėti statyti 3-4 aukštų daugiabučių namų kvartalą - apie 300 ekonominės klasės butų. Šių metų kovo mėnesį butai pradėti rezervuoti daugiabučiame name, statomame Radvilėnų ir A.Baranausko gatvių sankryžoje. Tai bus 54 butų (su visa apdaila) namas. Baigti namą planuojama kitais metais.

Aukštuosiuose Šančiuose 2005 metais gali būti pradėta statyti 12-14 daugiabučių namų, iš kurių aukščiausias gali būti 20 aukštų. Vasaros pabaigoje pradėtas statyti 40 butų gyvenamasis namas Lampėdžiuose, Gintaro gatvėje. Fredoje, Botanikos sodo kaimynystėje, rengiamasi statyti 15 sublokuotų namų. Panemunėje, buvusioje pionierių stovykloje, planuojama statyti 3 aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą. Kauno pakraštyje esančiame Romainių priemiestyje, 8-12 arų sklypuose, planuojama statyti karkasinius namus.

Kaip pradziai gal ir nieko

[alonso]

"Acme kompiuterių komponentai" Kaune persikelia į vieną aptarnavimo ir logistikos centrą
---
ELTA
2004 gruodžio mėn. 8 d.
Viena didžiausių didmeninės prekybos kompiuterių įranga ir periferijos įrenginiais bendrovė "Acme kompiuterių komponentai" Kaune atidaro 4 tūkst. kvadratinių metrų aptarnavimo ir logistikos centrą.

Pasak bendrovės atstovų, kol kas neatskleidžiančių išsamesnės informacijos apie centrą, tai ženklas, kad "Acme kompiuterių komponentai" žengia į naują plėtros etapą.

Anksčiau išsibarstę per tris Kauno vietas bendrovės padaliniai perkeliami į vieną vietą, ir tai bus patogiau klientams ir pačiai įmonei.

"Acme" įmonių grupės apyvarta pernai siekė 120 mln. litų.
ELTA


gal kas galit tikslesnes to statinio kordinates ikelt? ar bent jau fotos? aciu

[liutass]

"Acme kompiuterių komponentai" Kaune persikelia į vieną aptarnavimo ir logistikos centrą
---
ELTA
2004 gruodžio mėn. 8 d.
Viena didžiausių didmeninės prekybos kompiuterių įranga ir periferijos įrenginiais bendrovė "Acme kompiuterių komponentai" Kaune atidaro 4 tūkst. kvadratinių metrų aptarnavimo ir logistikos centrą.

Pasak bendrovės atstovų, kol kas neatskleidžiančių išsamesnės informacijos apie centrą, tai ženklas, kad "Acme kompiuterių komponentai" žengia į naują plėtros etapą.

Anksčiau išsibarstę per tris Kauno vietas bendrovės padaliniai perkeliami į vieną vietą, ir tai bus patogiau klientams ir pačiai įmonei.

"Acme" įmonių grupės apyvarta pernai siekė 120 mln. litų.
ELTA


gal kas galit tikslesnes to statinio kordinates ikelt? ar bent jau fotos? aciu

sitame forume as jau buvau idejes (http://tinkle.miestai.net/viewtopic....r=asc&start=80) statybu eigos nuotraukas. Randasi Jonavos prospekte. labai daug kokybisko stiklo. papuos Jonavos pr. Beje, salia to pastato ir toliau statomi kiti modernus pastatai.

[Doncikas]

Naktiniame Kaune sušvis daugiau architektūros paminklų

Kauno miesto savivaldybės 2005 metų biudžeto projekte paminklinių-architektūrinių pastatų išorinio apšvietimo įrengimui numatyta daugiau kaip 0,5 mln. litų.

Kitais metais numatoma už 108 tūkst. litų apšviesti Kauno pilies, už 102 tūkst. litų - Vytauto bažnyčios ir už 63 tūkst. litų - Šv. Kazimiero bažnyčios išorę.

Dar 215 tūkst. litų numatyta skirti apšviesti Įgulos bažnyčios fasado apatinę dalį. Viršutinis šios šventovės, tradiciškai vadinamos soboru, kupolas yra apšviestas, apatinės dalies apšvietimo darbus numatoma pradėti tik tada, kaip bus suremontuotas fasadas.

Šviesos efektais taip pat ketinama labiau išryškinti miesto rotušės pastatą. Šiems darbams numatyta 42 tūkst. litų.

Užbaigus remontuoti paminklinės Prisikėlimo bažnyčios fasadą, bus apšviesta likusi neapšviesta šiaurinė bei apatinė šventovės išorės dalis. Šio projekto įgyvendinimui reikės maždaug 170 tūkst. litų.

Ateityje numatyta nepagailėti šviesos ir kitiems pastatams, ypač bažnyčioms, taip pat paminklams. Pasak specialistų, nebūtina apšviesti visą objektą, pakanka išryškinti tam tikras estetiškas detales, galbūt paįvairinti vaizdą spalvomis.

Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas penktadienį surengtame pasitarime informavo, jog pastatų apšvietimui bus naudojama ekonomiška įranga, kad miesto kišenei naktinis pastatų grožis atsieitų kuo pigiau.

Savivaldybė žada paraginti estetiškų pastatų šeimininkus ir patiems pasirūpinti savo pastatų išorės estetika tamsiu paros metu.

[zygazas]

Gal kas ką daugiau žinot apie A. Lančo studijos parengtą projektą Nemuno slėnis?

dar tik idejos lygyje. Bet jei pavyktu gauti reikiama finansavima, tikrai butu idomus projektas. Beje, ar cia apie projekta "Veidu i Nemuna"? Si menesi lygtai turetu paaisketi finansavimo galimybes.

Tikiuosi sekanciu metu eigoje mes suzinosime zymiai daugiau apie siuos ir kitus projektus Kaune.[/quote]

Ačiū, Liūtai už info.
Beje, Nemuno slėnis - tai sekantis BRA (Žilevičiaus) etapas. Netoli nuo Fredos miestelio jie jau nusipirko "apželdinimą" ir manau ten kažkas į fredos miestelį panašaus atsiras:
www.freda.lt
Be to A. Kančo studiją, jų užsakymu sukūrė naują projekta pavadintą "Nemuno slėnis" - tai kairiame Nemuno krante būsiančių daugiaaukščių ofisų ir gyvenamųjų kvartalas su laivų prieplauka, tiltu į Nemuno salą ir t.t. Tik šis projektas turėtų pradėti judėti kelerių metų bėgyje, jei viskas bus gerai.
Tiesa, kažkada girdėjau, kad Karalius įnirtingai projektuoja kažkokį daugiaaukštį ofisą prie urmo bazės. Apie jį nebuvo čia rašyta?
Šiaip tai "Urmas " kaip turgus tai galingai atrodo
Kiek mačiau paskutinį kartą jau pradėjo rekonstruoti šiaurinę urmo pusę.

[stereo]

Troleibusai artėja prie Šilainių

Vilijampolės gyventojai be persėdimų galės pasiekti Petrašiūnų ir Pramonės mikrorajonus

Kitą trečiadienį Varnių gatvėje bus atidaryta nauja troleibusų linija į Šilainius. Kol kas ji pasieks tik Vilijampolę, bet jau kitais metais troleibusai turėtų kursuoti ir Šilainiuose.

Atliko per pusantro mėnesio

Nauja linija kainavo 2,5 mln. litų, kuriuos skyrė Kauno savivaldybė. Rugpjūtį konkursą darbams atlikti laimėjo troleibusais mieste keleivius vežiojantis “Autrolis”. Ši bendrovė dabar baigia montuoti kontaktinius tinklus.

“Nauja atkarpa sumontuota per pusantro mėnesio. Mes buvome generaliniai rangovai, bet samdėme ir kitas bendroves, nes patys visko padaryti negalėjome”, - sakė “Autrolio” energetinio ūkio viršininkas Eugenijus Šmitas.

Anot jo, iš viso pastatytas 141 naujas stulpas, per Varnių tiltą nutiesta 2,2 kilometro ilgio kabeliai kontaktiniam tinklui. “Naujos atkarpos ilgis - 11 kilometrų. Jai įrengti sunaudojome 22 km laidų, apie 180 atramos skersinių, 6 kilometrus nuolatinės srovės kabelio”, - pasakojo E.Šmitas.

Priėmė daugiau vairuotojų

Bendrovės “Autrolis” troleibusų ūkio viršininkas Algirdas Širvinskas sakė, kad nuo gruodžio 15 dienos prie 131 į gatves kasdien išvažiuojančių troleibusų prisidės dar aštuoni.

“8 maršruto troleibusas važiuos Draugystės gatve, Pramonės pr., V.Krėvės pr., Birželio 11-osios, Taikos pr., Utenos, Varnių gatvėmis ir atgal tuo pačiu keliu. 5 maršrutas nuo “Lituanikos” bus pratęstas per Senamiesčio tiltą į Neries krantinę, Varnių gatvę, ten apsisuks ir grįš atgal tomis pačiomis gatvėmis. Dėl ilgesnių maršrutų priėmėme papildomai 10 vairuotojų. Troleibusai kursuos kas 5-10 minučių”, - sakė A.Širvinskas.

Naktimis siautėjo chuliganai

Kontaktinių tinklų viršininkas Rimas Kmieliauskas sakė, kad teko dirbti ir naktimis. “Kai kur turėjome atjungti elektros įtampą, kad galėtume dirbti. Tokiuose ruožuose dirbome nuo vidurnakčio iki 4 valandos ryto”, - pasakojo jis.

Darbininkams buvo iškilę netikėtų problemų dėl kitų vairuotojų ir chuliganų. “Apie tai galėtume anekdotus pasakoti. Mus išvadino durniais, norėjo muštis, spardė aptvarus ir t.t. Vairuotojai naktimis laksto kaip išprotėję. Varnių gatve naktimis važiuoja daug automobilių. Kartą žiūrime ir netikime: matome kokiu 120 km/val. greičiu lekiančią “furą”. Vos spėjome pasitraukti. Galėjo viskas blogai baigtis”, - pasakojo R.Kmieliauskas.

Darbus tęs kitąmet

Šilainių mikrorajoną troleibusai pasieks ne anksčiau kaip 2005 m. Gavus 15 mln. litų paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, bus pradėti antrojo ir trečiojo etapų darbai. Numatoma nutiesti troleibusų liniją Baltų pr. ir Baltijos Josvainių, Jotvingių, Kuršių gatvėmis.

Kaune šiuo metu yra 16 troleibusų maršrutų, jungiančių įvairius miesto rajonus. Bendras maršrutų ilgis siekia 298,6 km. Paskutinį kartą troleibusų tinklo atkarpa buvo tiesiama 2001 m. Eivenių gatve.

Kasdien į Kauno gatves vasarą išvažiuoja 116 troleibusų, o rudenį - 132. Jų paslaugomis kasmet pasinaudoja apie 33 mln. keleivių. Pernai “Autrolis” pasiekė 29 mln. litų apyvartą.
---
http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=24262

[liutass]

Kranas senamiestyje prie Vytauto baznycios. Kiek zinau, ten tvarkomas visas kvartalas. Bus statomas 5 zvaigzduciu viesbutis (Perkuno namai)







O cia prie Sporto hales statomi prabangus apartamentai.