Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Mažoji architektūra Panevėžyje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Panevėžyje vėl gaivinama „Laisvė“

    Ne viena visuomenininkų grupė vėl brandina idėją Panevėžyje pastatyti iš šio krašto kilusio garsiojo skulptoriaus Juozo Zikaro tarpukariu kurtą Nepriklausomybės paminklą, dabar dažniau vadinamą „Laisve“. Šios idėjos autoriai tikina, jog dabar tam puiki proga – artėja 140-osios skulptoriaus gimimo metinės, o pats miestas iš esmės atsinaujina. Vis dėlto specialistai įspėja, jog gražus užmojis gali baigtis negražiai, mat vien pagal eskizą statant skulptūrą gali kilti bėdų dėl autoriaus teisių.

    Click image for larger version

Name:	aleksandraviciaus-paroda-viesbutis01.jpg
Views:	2
Size:	129,8 kB
ID:	1763985

    Panevėžio krašto klubo „Tėviškė“ pirmininkės pavaduotoja, iniciatyvinės grupės dėl J. Zikaro paminklo pastatymo sekretorė Liudvika Knizikevičienė sako, kad ne tik Panevėžyje, bet ir kaimyninio Pasvalio rajone esančiuose Pumpėnuose, su kuriais taip pat buvo susijęs žymusis skulptorius, atsiradusios bent kelios grupės, keliančios idėją mieste statyti J. Zikaro kūrinį. Jau yra ir siūlančiųjų pinigų jo statybai.

    „Laisvė“ likusi kaip skola. J. Zikaras sukūrė skulptūros modelį, žmonės tarpukariu rinko pinigus, bet taip ir liko darbas iki galo neįgyvendintas“, – sako L. Knizikevičienė.

    Pasak kraštotyrininkės, nors ši tarpukario idėja gaivinama jau bene tris dešimtmečius, vis nepavykdavo jos įgyvendinti. Anot L. Knizikevičienės, tik buvusi Panevėžio vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė pirmą kartą aiškiai ją palaikė, ko anksčiau Savivaldybėje visuomenininkai pasigesdavo. Panevėžietės teigimu, visuomenininkai siūlo Laisvės aikštėje pastatyti modernų paminklą – grūdinto stiklo „Laisvę“. Dėl jo gamybos aktyvistai tariasi su stiklo menininku panevėžiečiu Remigijumi Kriuku.

    L. Knizikevičienės sako, jog kiti, nežinodami tokios idėjos, kalba apie galimą liejinį iš metalo.

    Click image for larger version

Name:	zikaro-laisve-Nuotraukos-iš-privačios-kolekcijos-e1574248566566.jpg
Views:	2
Size:	35,7 kB
ID:	1763986

    Ekspertai neįtikino

    Panevėžio savivaldybės paveldosaugos ir architektūros specialistai ne kartą yra išsakę nuomonę, kad pastatyti paminklą iš J. Zikaro palikto „Laisvės“ eskizo neįmanoma – kiltų techninių problemų, o kuriant nebeliktų ir paties skulptoriaus autorystės, kas reikštų nepagarbą menininkui. Ar verta ir eskizo statyti skulptūrą, konsultuotasi ir su Lietuvos dailininkų sąjungos atstovais.

    L. Knizikevičienė sako ir pati dalyvavusi tuose posėdžiuose. Ji mano, jog prieštaravimų esmė buvo ne autoriaus teisės, o paminklo tiesiog nereikėjo ir norėta „atsimušti“. Kraštotyrininkės teigimu, šalyje yra pavyzdžių, kai atkuriami paminklai jų autorių jau nesant tarp gyvųjų. Pasak L. Knizikevičienės, daugiau nei prieš dešimtmetį atliktoje panevėžiečių apklausoje beveik 1000 pasisakė už paminklo reikalingumą ir tik 14 buvo prieš.

    „Tai rodo, kad visuomenė irgi mano, kad turime atiduoti skolą tokiam žymiam mūsų kraštiečiui“, – sako aktyvi panevėžietė.

    Jos nuomone, dabar būtų pats laikas pastatyti tiek diskusijų jau ne vieną dešimtmetį keliantį paminklą, mat 2021 metais sukaks 140 metų nuo J. Zikaro gimimo.

    Nukentėtų autorystė

    Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialisto Arvydo Narkevičiaus teigimu, mintis apie J. Zikaro „Laisvę“ išlenda ne pirmą kartą, bet atsakyti, ar mieste atsirastų vietos šiam paminklui, vienareikšmiškai negalima.

    „Pradėkime nuo to, kad tai yra eskizinis J. Zikaro variantas, iš kurio išsirutuliojo „Laisvės“ skulptūra Kaune Karo muziejaus sodelyje“, – sako A. Narkevičius.

    Anot jo, neaišku, pagal kokį variantą reikėtų daryti paminklą, ir veikiausiai nė vienas autorius nenorėtų, kad nebaigtas jo darbas būtų paverstas galutiniu produktu. A. Narkevičiaus manymu, greičiausiai kiltų ir autorystės problema: kitas asmuo neturi teisės keisti autoriaus darbo be jo sutikimo. O gaminant skulptūrą pagal eskizą vien dėl parametrų didinimo pokyčiai neišvengiami.

    „Vietą paminklui visada galima surasti, bet ar mums to tikrai reikia? Didžiausia problema ne tai, kur pastatyti, o ką“, – pabrėžė A. Narkevičius.

    Specialisto nuomone, įamžinti J. Zikaro atminimą būtų galima ir kitaip, tik reikėtų paieškoti idėjų, kaip tą padaryti.

    Idėją finansavo gyventojai

    Siekiant įamžinti Nepriklausomybės kovas, tarpukariu visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų tokias idėjas bandė įgyvendinti kauniečiai ir pasirinko skulptorių Juozą Zikarą. 1921 metais Kaunui jis sukūrė „Laisvę“, tačiau paminklas buvo pastatytas tik po septynerių metų. Ant paminklo buvo išgraviruotos didžiausių karinių laimėjimų datos. Tarp jų ir 1919 metų Panevėžio išvadavimo operacija.

    „Tokio Nepriklausomybės kovoms atminti skirto paminklo idėja buvo gyva ir panevėžiečių galvose“, – pasakoja Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkas Donatas Pilkauskas.

    Pirmą kartą komitetas Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti įsteigtas 1924 metais. Statybai buvo renkamos aukos. Pasak istoriko, ypač tuo rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. Idėja pastatyti tokį paminklą Panevėžyje patikėta taip pat J. Zikarui. „1925 metais Nepriklausomybės paminklo modelis jau buvo paruoštas ir perduotas įvertinti komisijai. Iki rudens skulptorius padarė ir jo gipsinį modelį“, – pasakoja D. Pilkauskas.

    Paminklo maketas tais metais eksponuotas Panevėžio kraštotyros muziejuje. Pasak istoriko, paminklui pastatyti reikalingos lėšos buvo renkamos daug metų, o iki 1934 metų surinkta 15 tūkst. litų. 1929 metais mirus J. Karbauskui, įvyko įvairių pokyčių. Pasak istoriko, galiausiai sumanymo statyti paminklą atsisakyta ir už surinktas lėšas nuspręsta Panevėžyje statyti muziejų.

    „1934 metų rugsėjį Lietuvos spauda rašė, kad paminklo statybai surinkta 15 tūkst. litų, bet vietoje paminklo bus statomas muziejus. Graži paminklo statymo idėja taip ir liko neįgyvendinta“, – sako D. Pilkauskas.

    J. Zikaro meno kūriniai Panevėžyje

    Panevėžiečiai skulptoriaus J. Zikaro kūrybą mato kiekvieną kartą užsukę į banką Respublikos gatvėje. Kadaise, kai čia buvo tuomečio Lietuvos valstybinio banko Panevėžio skyriaus rūmai, jie buvo papuošti skulptoriaus J. Zikaro darbais. Šiame banke yra net trys 1931 metais J. Zikaro sukurti kūriniai – pagrindinėje salėje dvylika dekoratyvinių skulptūrų „Atlantai“, lyg dangaus skliautą laikantys stiklinį kupolą. Taip pat jo sukurta ir rozetė, iš kurios leidžiasi nuostabus šviestuvas, o eksterjere, virš pagrindinio įėjimo, pastato sieną puošia J. Zikaro sukurtas Vytis su ornamentiniu pagražinimu.

    Panevėžyje menininko darbų yra Kristaus Karalius katedroje – 1926 pastatyta Kristaus Karaliaus skulptūra. Taip pat šv. Aloyzo skulptūra Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Nemažai J. Zikaro darbų saugoma Panevėžio kraštotyros muziejuje. Panevėžyje gimė ir J. Zikaro garsiausios kompozicijos „Bedarbis“, „Jūratė ir Kastytis“, „Lietuvaitė“ bei kitos.

    Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...vinama-laisve/

    Comment


      #62
      Neįprasta skulptūra – bendruomenės prisistatymas miestui

      Išpuoselėtais gėlynais prie daugiabučių garsėjančiame Pilėnų mikrorajone prieš keletą dienų išdygo praeivių akis traukiantis neįprastos formos statinys.

      Click image for larger version

Name:	Nendres-Dainavos-bendruomene-zenklas-3-1980x1485.jpg
Views:	2
Size:	439,3 kB
ID:	1764599

      Trisienė nerūdijančio metalo skulptūra su lazeriu išpjaustytu tekstu yra originaliai panevėžiečiams pasiųsta žinia apie Dainavos ir Nendrės gatves vienijančią bendruomenę. Iš vidaus šviečiančią skulptūrą bendruomenė pastatė savo jėgomis, padedama bičiulių.

      „Dėl vietos ir kai kurių sprendimų mus konsultavo Savivaldybės dizaineriai. O lėšos – iš bendruomenės kišenės. Nusprendėme, kad mums nereikia spausdintuvo, juk dirbame ne popieriuje. Verčiau Savivaldybės skirtus pinigus panaudosime visiems matomai ir naudingai veiklai“, – pasakojo originalios skulptūros sumanytojas, įdomių idėjų autorius panevėžietis Virginijus Benašas.

      Skulptūra yra ne tik mikrorajone veikiančios bendruomenės žymuo. Praeivius intriguoja joje lazeriu išpjaustyti skaičiai – bendruomenės vietos koordinatės. Praėjusią savaitę atidengta skulptūra nušvito iš vidaus. Tam, pasak V. Benašo, specialiai šventei buvo prijungta elektra.

      Click image for larger version

Name:	DSC_913214-Medium.jpg
Views:	2
Size:	298,4 kB
ID:	1764600

      Click image for larger version

Name:	14-Medium.jpg
Views:	2
Size:	195,8 kB
ID:	1764601

      Click image for larger version

Name:	DSC_9131459-Medium.jpg
Views:	2
Size:	297,8 kB
ID:	1764602

      Click image for larger version

Name:	DSC_917120-Medium.jpg
Views:	2
Size:	147,1 kB
ID:	1764603

      Visgi aktyvi bendruomenė nusiteikusi padaryti taip, kad skulptūra nuolatos šviestų iš vidaus, o tokiam darbui panaudoti saulės ir vėjo energiją. Vien tik gyventojų iniciatyva pastatyta ir savotišku mikrorajono skiriamuoju ženklu jau tapusi skulptūra – Nendrės-Dainavos bendruomenės simbolių tęsinys.

      Dainavos gatvėje stiebiasi bendruomenės jėgos ir vienybės simbolis ąžuolas, o neseniai jos teritorijoje, ties riba su dabar jau privačiu nebaigtos statyti Pilėnų mokyklos sklypu atsirado akmuo, kaip juokauja V. Benašas, ketvirtos eilės pusakmenis nuo Puntuko. Sakoma, kas per jį perlipa, tas tampa labai drąsus. Bendruomenė jau ne tik Panevėžyje, bet ir Lietuvoje garsėja įspūdingais prie daugiabučių tvarkomais gėlynais. Ir šiais metais puoselėjamas grožis sulaukė įvertinimo miesto Savivaldybės skelbtame gražiausiai tvarkomos aplinkos konkurse.

      Click image for larger version

Name:	Nendres-Dainavos-bendruomene-zenklas-1-e1572438768933.jpg
Views:	2
Size:	201,1 kB
ID:	1764604

      Click image for larger version

Name:	Nendres-Dainavos-bendruomene-zenklas-2-e1572438778549.jpg
Views:	2
Size:	178,3 kB
ID:	1764605

      Click image for larger version

Name:	Nendres-Dainavos-bendruomene-zenklas-4-e1572438792563.jpg
Views:	2
Size:	197,3 kB
ID:	1764606

      Click image for larger version

Name:	Nendres-Dainavos-bendruomene-zenklas-5-e1572438800119.jpg
Views:	2
Size:	376,7 kB
ID:	1764607

      Click image for larger version

Name:	Nendres-Dainavos-bendruomene-zenklas-6-e1572438807318.jpg
Views:	2
Size:	179,7 kB
ID:	1764608

      Click image for larger version

Name:	Nendres-Dainavos-bendruomene-zenklas-7-e1572438815374.jpg
Views:	2
Size:	370,9 kB
ID:	1764609

      Click image for larger version

Name:	Nendres-Dainavos-bendruomene-zenklas-8-e1572438822408.jpg
Views:	2
Size:	367,6 kB
ID:	1764610

      Jų gėlynai net ir vardus turi: esantis V. Benašo žinioje – Septynių vėjų slėnis, prižiūrimas bendruomenės pirmininkės Rimos Kaminskienės – Saulės sodas, o prie Gintauto Šimkaus daugiabučio klesti Debesų sodas.

      O dar daugiabutyje įkurta biblioteka – knygų mainininkas, kur vietos gyventojai mielai dalijasi perskaitytomis knygomis, dar daugiabučio rūsyje įrengta galerija. V. Benašas juokiasi, jog kitiems metams bendruomenė sugalvojusi visišką beprotybę – pastatyti aukso gabalą. Tiesa, iš tiesų tai bus akmuo, nupurkštas aukso spalvos dažais, ir dargi su debesies formos stogu.

      „Kiekvienas turės galimybę pasėdėti ant to aukso gabalo ir pamąstyti, kas geriau: ar turėti aukso po užpakaliu ir vaidinti, kad esi kietas, ar geriau turtu dalintis“, – šypsosi V. Benašas. Dar tik trečius metus gyvuojanti Nendrės-Dainavos vietos bendruomenė šiuo metu vienija apie 50 narių.
      \
      Iniciatyvūs žmonės tvirtina neturintys tikslo surinkti kuo didesnį būrį, mat bendruomenės tikroji prasmė – ne jos narių skaičius. „Kiekvienas turi ateiti į bendruomenę su idėja ir veiklomis. Mūsų tikslas ne vežti už dyką gyventojus į keliones iš bendruomeninių lėšų, o siekti, kad pats žmogus susikurtų gyvenimo kokybę ir aplinką“, – pabrėžė V. Benašas.

      Idėjų generatorius svarsto, kad turbūt ne šiaip sau senjoras iš Tailso miesto (Latvija), su ekskursija atvykęs pažiūrėti, kaip gyvena kūrybinga bendruomenė, tarsi juokais, o gal ir rimtai tarstelėjo: ant tokių kuoktelėjusių ir laikosi pasaulis. „Gal mes ir kuoktelėję, bet pats žmogus savo miestui, savo aplinkai gali padaryti labai daug gero“, – sako Nendrės-Dainavos vietos bendruomenės atstovas.

      Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...tymas-miestui/

      Attached Files

      Comment


        #63
        Kažkada buvusi "Nevėžio" vidurinė, ilgai tuščia nebuvo. Kuriamas „Nevėžio“ sporto kompleksas (Taikos al. 11). Šiuo metu yra įrengta nauja moderni bokso salė, ateityje norima padaryti dar keletą kitų sporto šakų salių, bei padaryti atvykstantiems sportininkams gyvenamus kambarius.

        Panevėžyje atidaryta nauja bokso salė

        Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=82498771


        Vietoj apleisto stadiono, planuojama papludimio tinklinio ir teniso aikšteles.

        Click image for larger version

Name:	75481893_2534291433353132_4361319378172510208_n.jpg
Views:	1
Size:	109,9 kB
ID:	1765743

        Click image for larger version

Name:	76963265_2534291526686456_4921443668314816512_n.jpg
Views:	1
Size:	98,1 kB
ID:	1765744

        Comment


          #64
          Papildomai pripirkta ir įrengta naujų autobusu stotelėse žmonių laukimo paviljonu. Yra du variantai.

          Atviras:

          Click image for larger version

Name:	_DSC0431.JPG
Views:	2
Size:	821,6 kB
ID:	1766259

          Click image for larger version

Name:	_DSC1020.JPG
Views:	2
Size:	592,9 kB
ID:	1766260

          Uždaras, bet be reklamų.

          Click image for larger version

Name:	IMG_8846.JPG
Views:	2
Size:	244,7 kB
ID:	1766261

          Click image for larger version

Name:	IMG_8847.JPG
Views:	2
Size:	236,7 kB
ID:	1766262

          Click image for larger version

Name:	IMG_8850.JPG
Views:	2
Size:	303,1 kB
ID:	1766263

          Comment


            #65
            Parašė Audrys Rodyti pranešimą
            Papildomai pripirkta ir įrengta naujų autobusu stotelėse žmonių laukimo paviljonu. Yra du variantai.

            Atviras:

            Click image for larger version  Name:	_DSC0431.JPG Views:	2 Size:	821,6 kB ID:	1766259
            Wtf čia padaryta? Kodėl tiesiai ant šaligatvio pastatė kažkokį meralinį kioską? Nebuvo galima bent ant vejos patraukti? Galų gale jei ir negalima, tai tuomet galima panaikinti kišenę - autobusui būtų dar patogiau sustoti arčiau bordiūro, kad nereiktų per balas įlipinėti, o ir eismo ten kažinkiek nesustabdytų - matosi pagal vėžes nenaudojamas asfaltas. Dar toli Panevėžiui iki teisingų prioritetų.

            Comment


              #66
              Mieste daugėja želdinių

              Click image for larger version

Name:	download (3).jpg
Views:	2
Size:	198,7 kB
ID:	1767265

              Panevėžio mieste daugėja naujų želdinių. Vieni sodinami siekiant puošti viešąsias erdves, kiti – įgyvendinant investicinius infrastruktūros projektus.

              Panevėžio miesto savivaldybė želdiniams atnaujinti skyrė beveik 58 tūkst. Eur. Už šias lėšas 32 berželiai pasodinti Beržų gatvėje, 64 klevai ir 8 kadagiai – Kniaudiškių. J. Basanavičiaus gatvę papuošė 14 klevų, Ramygalos – 36 lanksvos. Per 49 tūkst. juodalksnių sodinukų atsirado Molainių filtracijos laukuose.

              Atnaujinant Pušaloto gatvę čia, atkarpoje nuo Stoties gatvės iki žiedo, pasodinti 76 klevai ir liepos, 76 metrų buksmedžio gyvatvorė, skiriamojoje gatvės juostoje įrengti gėlynai. Rekonstruojant Statybininkų gatvę pasodintos 87 liepos, J. Janonio gatvės prieigose – 48 klevai ir liepos, per 700 sodinukų gyvatvorės, Molainių gatvėje – 57 klevai, liepos ir šermukšniai, 28 japoninės lanksvos, įrengti žolinių kompozicijų plotai.

              Šalia mozaikos raštu iškloto Taikos alėjos šaligatvio atsirado skirtingų formų gėlynai – pasodinta daugiau nei 230 kininių miskantų, „Ekrano“ marių teritorijos pakrantėje ir J. Biliūno gatvėje – 25 šermukšniai, bukai bei uosiai.

              Atnaujintą Kultūros ir poilsio parką papildė net 358 medžiai: klevai, liepos, beržai, vyšnios, pušys, ieva. Pasodinti 123 krūmai (sedulos, forzitijos), įrengti įvairių formų gėlynai.

              https://panevezys.lt/lt/naujienos/mu...-zeldiniu.html

              Comment


                #67
                Panevėžyje mažės prekyviečių

                Click image for larger version

Name:	thumbnail14.jpg
Views:	2
Size:	104,7 kB
ID:	1768943

                AB „Panevėžio butų ūkis“ (PBU) gyventojams ir prekybininkams praneša: nuo sausio 1 dienos stabdoma prekyviečių šalia prekybos centrų „IKI Stumbras“ (prie Aukštaičių g. 4) ir „Bičiulis“ (prie Marijonų g. 27, 29, Nevėžio g. 16, 20) veikla.

                Priežastis – mieste daugėjant prekybos centrų ir vietų, smarkiai krito pirkėjų srautai PBU administruojamose laikinose prekyvietėse. Šiose dviejose dirba vidutiniškai 3-5 prekiautojai, todėl administravimo mokesčiai nekompensuoja išlaikymo kaštų.

                Panevėžio miesto savivaldybė, esant gyventojų ir prekybininkų (ypač ūkininkų) poreikiui, papildytų laikinų prekybos vietų prekiauti savo žemėje išaugintais žemės ūkio ir maisto produktais sąrašą.

                https://panevezys.lt/lt/naujienos/p2...ekyvieciu.html

                Comment


                  #68
                  Ta atvira stotelė yra nesąmonė, nes visai neapsaugo nuo vėjo. O konkrečiai toje vietoje nužudo šaligatvį ir ten nereikia kišenės.
                  Jie tikriausiai mano, kad stotelėje ir ant šaligatvio beveik nebus žmonių, todėl galima bus vaikščiot kiaurai.

                  Comment


                    #69
                    Parašė manometras Rodyti pranešimą
                    Ta atvira stotelė yra nesąmonė, nes visai neapsaugo nuo vėjo. O konkrečiai toje vietoje nužudo šaligatvį ir ten nereikia kišenės.
                    Jie tikriausiai mano, kad stotelėje ir ant šaligatvio beveik nebus žmonių, todėl galima bus vaikščiot kiaurai.
                    Ten išvis nereikėjo statyti to stotelės laukimo paviljono, nes ten tikrai nelabai būna žmoniu, va kitoje pusėje sutinku, tikrai reikia, bet ne čia.

                    Comment


                      #70
                      Stiprus vėjas vos nenudraskė virš J. Miltinio dramos teatro plevėsuojančios trispalvės

                      Panevėžiui su viena didžiausių trispalvių Lietuvoje, virš Juozo Miltinio dramos teatro, nesiseka. Šiandien ji nuo ankstyvo ryto plevėsuoja pusiau pririšta – stiprus vėjas nutraukė virvę, laikančią vėliavą. Ir tai jau ne pirmas kartas, kada reikia gelbėti vėliavą ir ją keisti.

                      Click image for larger version

Name:	DSC_7788-1 (1).jpg
Views:	2
Size:	123,2 kB
ID:	1768995

                      Panevėžio miesto Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Arvydas Narkevičius nenustebo išgirdęs, kad virš teatro plevėsuoja vos besilaikanti trispalvė.

                      „Jau esu ant teatro stogo ir tvarkome vėliavą. Panevėžiečiai pranešė, kad virš teatro vėjas gali nuplėšti trispalvę. Todėl dabar tvarkome ją. Stiprus vėjas nutrynė virvę, kuri laiko vėliavą. Tvarkome virves, prilaikančias ją, o kadangi užlipome ant stogo, pakeisime ir pačią vėliavą“, – aiškino A. Narkevičius.

                      Click image for larger version

Name:	DSC_7796.jpg
Views:	2
Size:	34,4 kB
ID:	1768996

                      Šiais metais tai jau ne pirmas kartas, kai tenka gelbėti, keisti trispalvę. Liepos 6 dieną virš teatro buvo pakabinta istorinė Lietuvos vėliavą su Vyčiu. Pasibaigus šventei virš teatro suplevėsavo įplyšusi trispalvė. Ją teko keisti.

                      Trispalvę virš dramos teatro teko gelbėti ir pavasarį – Lietuvos trispalvę vos nenudraskė Panevėžyje siautėjantis stiprus vėjas.

                      Pirmą kartą virš teatro trispalvė iškilo dar 1988 metais, o minint šios gražios progos 30-metį, 2018 metų rudenį, 4×6,8 metro dydžio ir net 4 kilogramų vėliava buvo iškelta ant teatro stogo.

                      Click image for larger version

Name:	DSC_7793.jpg
Views:	2
Size:	72,4 kB
ID:	1768997

                      Trispalvę sudėtingomis konstrukcijomis ant J. Miltinio teatro stogo pritvirtino konkursą laimėjusi įmonė „Bėruva“. Jie esą ir atsakingi už Lietuvos vėliavos keitimo darbus.

                      Vėliavos konstrukcijos ir pats iškėlimas Panevėžio miesto savivaldybei kainavo 25 tūkst. eurų.

                      Pati vėliava kainavo nedaug – apie 400 eurų, stiebo kaina taip pat nedidelė.

                      https://jp.lt/stiprus-vejas-vos-nenu...os-trispalves/

                      Comment


                        #71
                        Tokios vėliavos ten nereikėjo. Eilinė gigantomaninė idėja fix, dėl kurios išmetė pinigus ir dar nusipirko papildomų problemų. Galėjo pasistatyti prie teatro įprastą stiebą arba pasikabinti įprastinę vėliavą, pririšamą prie solidesnio strypo (fasadinio flagštoko), kokie įprasti Švedijoje, Suomijoje, Estijoje ir pan.:

                        https://www.google.com/search?q=fasa...w=1280&bih=584

                        Comment


                          #72
                          Parašė manometras Rodyti pranešimą
                          Tokios vėliavos ten nereikėjo. Eilinė gigantomaninė idėja fix, dėl kurios išmetė pinigus ir dar nusipirko papildomų problemų. Galėjo pasistatyti prie teatro įprastą stiebą arba pasikabinti įprastinę vėliavą, pririšamą prie solidesnio strypo (fasadinio flagštoko), kokie įprasti Švedijoje, Suomijoje, Estijoje ir pan.:

                          https://www.google.com/search?q=fasa...w=1280&bih=584
                          Nu tokia išvis nereikėtu dėti ant teatro, nebent savo teatro herbo vėliava, jei tokia turi. Šiaip su vėliava viskas gerai, tik stiebas per prastas, gal geriau su metaliniu trosu, nei virve. Pats vėliavos stiebas turi buti taip pat tvirtas.

                          Comment


                            #73
                            Medžiuose palieka velnio ratus

                            Panevėžio savivaldybės samdyti genėtojai mieste formuoja nebe puošnias medžių lajas, o velnio ratus. Taip tvirtina augalų priežiūros ekspertai arboristai, pamatę neseniai gyventojų prašymu visiškai nustuobrintą uosialapį klevą Elektros gatvėje. Panašus neišmanymas bei Europoje seniai nebenaudojami metodai jau baigia nudžiovinti ne vieną medį ne tik Aukštaitijos sostinėje, bet ir kituose miestuose.

                            Click image for larger version

Name:	download.jpg
Views:	2
Size:	12,5 kB
ID:	1769176

                            Medis lietuviui nuo seno brangus, todėl nenuostabu, kad už jį tautiečiai kovoja net ir streikais. Karštos diskusijos šią savaitę viešojoje erdvėje užvirė ir dėl Panevėžyje nugenėtų medžių, ant jų kamienų nepaliekant šakų. Daug metų kelių daugiabučių namų kieme Elektros gatvėje augantis uosialapis klevas žiemą pasitiko visiškai išrengtas.

                            Vieną dieną žmonės išvydo tik aukštą kamieną ir keletą trumpų šakų pačioje viršūnėje, medis buvo panašesnis į skulptūrą nei gyvą augalą. „Palinkėsiu tiems genėtojams būti taip apkarpytiems ir po to sužaliuoti. Na taip, galima plaukus plikai nusikirpti. Gal gražesni ataugs?“ – taip socialiniame tinkle komentarais įvertintos nugenėto medžio nuotraukos.

                            Kita gretimo namo gyventoja, pro buto langus kasdien matydavusi vešlų uosialapį, teigė negalinti atsistebėti panevėžiečių nesusivokimu. „Gyvename pačiame miesto centre, pro mūsų namus pravažiuoja dideli automobilių srautai. Kiekvienas medžio lapas mums yra išsigelbėjimas. O kiek tame medyje paukščių gyveno, karštą vasarą močiutės, atsinešusios kėdes, susėsdavo. Man gaila ne mūsų, o tų, neišmanančiųjų, vaikų ir anūkų. Tai jiems reiks kvėpuoti užterštu oru“, – kalbėjo Elektros g. gyvenanti panevėžietė.

                            Plikai nugenėtas medis gyventojus padalijo į skirtingas stovyklas. Kol vieni keikė genėtojus, kiti jiems dėkojo. „Nebijokit, tuoj atžels kaip nebuvę. Bet taip ir parašykite: Saladūnas vieną naktį paims ir iškas tą medį“, – pareiškė Elektros gatvėje gyvenantis fotomenininkas Saulius Saladūnas.

                            Jis pasakoja puikiai menantis, kaip šis kiemo augalas augo, žėlė, išsilapojo. Pradžioje uosialapių klevų esą buvo du, abu jie į dangų stiebėsi suglaudę kamienus: vienas linko į kiemą, kitas į namą.

                            Medžiai plėtėsi, šakos nuo vėjo lūždavo ant automobilių. Kartą vienas žaliųjų „brolių“ nulūžo, liko tik į namą palinkęs ir nuolat keliantis grėsmę taip pat nugriūti. „Tai invazinis augalas Lietuvoje, kaip ir Sosnovskio barštis, tikras gamtos parazitas. Vaikystėje gyvenau gatvėje, kur buvo daug uosialapių klevų.

                            Mes jų šakas pjaustydavome žirniams darže paremti. Tokį medį reikia nuolat genėti, o kai tai daroma kas kelerius metus, visada baisu, kad ims ir nugrius vieną dieną. Geriau jau rauti lauk tą likusį kamieną ir vietoj jo vertingą ąžuoliuką ar liepą pasodinti“, – kalbėjo fotomenininkas.

                            Jo teigimu, apgenėjus nevertingą augalą kaimynai galėtų pamąstyti dėl svarbesnių kiemo bėdų: per siauro įvažiavimo, ankšto kiemo. Į diskusiją dėl Elektros gatvės medžio internete įsivėlę komentatoriai pastebėjo, kad panašiai nugenimi ir Kranto, Ukmergės gatvės želdynai.

                            Tačiau žmonės pastebėjo, jog dažnai po tokio atsinaujinimo medis sulapoja dar labiau. Šią savaitę taip pat plikai nugenėti ir medžiai viename Marijonų gatvės daugiabučių kieme.

                            Invazinis augalas

                            Medžių ir krūmų genėjimo darbus organizuojanti Panevėžio savivaldybės Infrastruktūros skyriaus specialistė Irena Krivickienė patikino, kad dėl medžių genėjimo gyventojų nuomonės ir vertinimai visada itin išsiskiria: vieni verkia ir dėl nukirstos šakos, kiti pasiruošę patys nuversti visą medį. O dėl tuopų, klevų, uosialapių klevų, pasak specialistės, pernelyg jaudintis neverta. Šie medžiai labai gajūs ir jau artimiausią pavasarį apsipila naujomis šakelėmis.

                            Panevėžio medžiams genėti Savivaldybė šįmet nusamdė konkursą laimėjusią įmonę „Panevėžio gatvės“. Tokie darbai vyksta visus metus. Per 2019-uosius iki gruodžio išduota 200 leidimų aptvarkyti miesto medžius. Dar dvigubai tiek apipjaustoma be leidimo, kai jo pagal galiojančią tvarką nereikia.

                            „Svarbu, kad medis būtų apgenėtas simetriškai, kuo apvaliau suformuojant lają“, – teigė I. Krivickienė. Elektros gatvėje augantis invazinis uosialapis klevas, įmonės „Panevėžio gatvės“ direktoriaus pavaduotojo Rimanto Šaučiuvėno teigimu, buvo pažeistas puvinio ir kėlė pavojų.

                            Medį nugenėti prašė patys gyventojai. Pasak R. Šaučiuvėno, genint išpjautos puvinio pažeistos šakos, kurios galėjo nulūžti. „Paliktos šakos yra gyvybingos ir pavasarį atžels bei sulapos“, – ramino „Panevėžio gatvės“ atstovas.

                            Pavasarį atžels

                            Kad plikai nugenimi uosialapiai klevai iš tiesų atželia dar smarkiau, patvirtino ir Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas. Anot jo, tokio didelio streso paveiktas augalas bandys iš paskutinių gelbėtis, kad nežūtų. Tačiau ilgai nepratemps. „Tikra ramunė suformuota.

                            Mes tokius genėjimus vadiname velniškuoju ratu: praradęs šakas medis negauna šaltinio, kuriuo vegetacijos metu maitinasi, iš jo atimamos gyvybiškai svarbios funkcijos, tad gelbėdamasis jis visą energiją ima semtis iš šaknų, šios pradeda silpti, o augalas skursti, kol galiausiai neretai ir miršta“, – panevėžiečių genėtojų darbą įvertino arboristas.

                            Ekspertas spėja, kad ir medį Elektros gatvėje šaknys gelbės vos metus – kitus. Ant aukšto kamieno suformuotas atžėlęs gumbas pakeis medžio svorio centrą ir vieną dieną po stipresnio vėjo ar lietaus jis tiesiog išgrius su visomis nusilpusiomis šaknimis.

                            Pavėluotas būdas

                            R. Žilinsko teigimu, medžiui nekenkia toks genėjimas, kai nupjaunama iki 30 proc. jo lajos. Tikrieji specialistai – arboristai – rekomenduoja genint nupjauti net mažiau, tik iki 15 – 20 proc. „Medžių genėjimo atžvilgiu Lietuva dar labai atsilieka nuo prancūzų, vokiečių, kitų išsivysčiusių Europos valstybių, kur labai globojamas bet koks augalas.

                            Ten tokių dalykų, kaip medis su keliomis šakomis viršūnėje, niekur nepamatysite“, – tvirtina Lietuvos arboristų asociacijos direktorius. Eksperto nuomone, Panevėžio genėtojai naudoja poliardiravimo metodą, tačiau visiškai nemokšiškai.

                            „Poliardinavimas – tai kai medžio vainikas reguliariai formuojamas nuo pat jo pasodinimo, kasmet toje pačioje vietoje nupjaunama šaka, kuri per laiką virsta gumbu ir kamienas tampa nelygus, grublėtas, sustabarėjęs. Bet taip genėti suaugusį medį jau per vėlu, jam bus tik pakenkta“, – pabrėžė arboristas.

                            Anot jo, Lietuvos miestai turi per mažai žinių apie medžių priežiūrą ir ją atlieka tiesiog inertiškai. Taip, pasak R. Žilinsko, ir dingsta rekonstruojamose aikštėse medžiai. Pradžioje jie gerokai nualinami genint, o pradedant statybas paaiškėja, kad medžiai pažeisti ir reikia juo naikinti.

                            Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...-velnio-ratus/

                            Comment


                              #74
                              Parašė Audrys Rodyti pranešimą

                              Nu tokia išvis nereikėtu dėti ant teatro, nebent savo teatro herbo vėliava, jei tokia turi. Šiaip su vėliava viskas gerai, tik stiebas per prastas, gal geriau su metaliniu trosu, nei virve. Pats vėliavos stiebas turi buti taip pat tvirtas.
                              Man nepatiko pati idėja: iškelsim didžiulę vėliavą ir tai bus įvykis. "Iškepsim didžiulį cepeliną ir tai bus įvykis."
                              Be to, didelė vėliava yra sunki, jos stiebas irgi gali būti sunkus. Gal net per sunkus stogui.

                              Comment


                                #75
                                Parašė manometras Rodyti pranešimą

                                Man nepatiko pati idėja: iškelsim didžiulę vėliavą ir tai bus įvykis. "Iškepsim didžiulį cepeliną ir tai bus įvykis."
                                Be to, didelė vėliava yra sunki, jos stiebas irgi gali būti sunkus. Gal net per sunkus stogui.
                                O man išvis nepatinka tos miestų lenktynės, kas didesnė vėliava pastatys, kas gražesnę eglę pastatys, taip pat idėjos su apžvalgos bokštais, pasaulis su vis didesniais dangoraižiais, žodžiu visur lenktynės kas greičiau, kas didesnę.

                                Comment


                                  #76
                                  Panevėžyje atsiras daugiau modernių požeminių šiukšlių konteinerių

                                  Įgyvendinant komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtros projektą, Panevėžyje jau įrengta 20 požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių.

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8952.jpg
Views:	2
Size:	168,1 kB
ID:	1769485

                                  Panevėžiečiai jau daugiau kaip tris mėnesius naudojasi požeminių komunalinių atliekų surinkimo aikštelėmis ir tobulina antrinių žaliavų rūšiavimo sistemą. Be to, įrengus požeminius atliekų rūšiavimo konteinerius, tobulinami ir antžeminiai – jiems įrengiami aptvėrimai, aikštelės klojamos trinkelėmis.

                                  Statys stendus savišvietai

                                  Projekto vadovė, Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros vyriausioji specialistė Violeta Lauraitienė, naujienų portalui JP aiškino, kad be 20 požeminių atliekų surinkimo aikštelių Panevėžyje yra 143 antžeminės komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo surinkimo aikštelių.

                                  „Mieste įrengtos ne tik požeminės atliekų rūšiavimo aikštelės, bet ir pagerintos antžeminės atliekų surinkimo aikštelės. Jos aptvertos, kur galima, tvorelėmis. Prie jų atsiras 143 informaciniai stendai, bus vykdomos kitos visuomenės švietimo priemonės, kuriose bus aiškinama atliekų rūšiavimo nauda“, – teigė V. Lauraitienė ir pridūrė:

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8929.jpg
Views:	2
Size:	164,7 kB
ID:	1769486

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8931.jpg
Views:	2
Size:	101,7 kB
ID:	1769487

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8954.jpg
Views:	2
Size:	160,0 kB
ID:	1769488

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8964.jpg
Views:	2
Size:	179,5 kB
ID:	1769489

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8967.jpg
Views:	2
Size:	172,8 kB
ID:	1769490

                                  „Požeminėse komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelėse stovi po keturis konteinerius. Jie skirti buitinėms atliekoms, popieriui, stiklui ir plastmasei. Konteinerių dangčiai atsidaro paprastai – paspaudus pedalą. Jį galima spausti ranka, arba, kam patogiau, koja.“

                                  Pavyko sutaupyti

                                  Pasak V. Lauraitienės, šio projekto svarbiausias tikslas – didinti miesto bendruomenės ekologinį švietimą, atsakomybę, skatinti labiau rūšiuoti atliekas.

                                  „Mums pavyko sutaupyti lėšų ir iš jų, suderinus su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), Panevėžyje įrengsime dar 15 požeminių atliekų rūšiavimo aikštelių. Tik šiandien dar negaliu pasakyti, ar jų dizainas bus toks, kokios yra dabartinės požeminės aikštelės. Viskas priklauso nuo viešųjų pirkimų“, – aiškino Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė.

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8976.jpg
Views:	2
Size:	383,0 kB
ID:	1769491

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8977.jpg
Views:	2
Size:	184,2 kB
ID:	1769492

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8981.jpg
Views:	2
Size:	191,2 kB
ID:	1769493

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8982 (1).jpg
Views:	3
Size:	188,5 kB
ID:	1769494

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8990.jpg
Views:	2
Size:	149,7 kB
ID:	1769495

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_9000.jpg
Views:	2
Size:	196,5 kB
ID:	1769496

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_9003.jpg
Views:	2
Size:	380,8 kB
ID:	1769497

                                  Ne viskas pavyko

                                  Pasak jos, antžeminės atliekų rūšiavimo aikštelės turėjo būti aptvertos tvorelėmis, kuriose įrengti užrakinami varteliai.

                                  „Tačiau ne viskas pavyko, kaip buvo sumanyta. Ne visose tvorelėse buvo galima įrengti užrakinamus vartelius. Todėl dalis antžeminių atliekų rūšiavimo aikštelių aptverti dalinai. Beje, visiškai aptvertas aikšteles daugiabučių namų gyventojai gali užrakinti, kad privačių namų savininkai negalėtų į konteinerius pilti atliekų“, – pasakojo V. Lauraitienė ir pasidžiaugė, kad kai kurių daugiabučių namų bendrijos požemines atliekų rūšiavimo aikšteles apsodino medeliais.

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8918.jpg
Views:	2
Size:	167,7 kB
ID:	1769498

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8920.jpg
Views:	2
Size:	176,8 kB
ID:	1769499

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8921.jpg
Views:	2
Size:	140,3 kB
ID:	1769500

                                  Click image for larger version

Name:	DSC_8927.jpg
Views:	2
Size:	150,1 kB
ID:	1769501

                                  Papildomai lėšų nereikės

                                  Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė V. Lauraitienė suskaičiavo ir naujienų portalui JP pateikė projekto kainas:

                                  „Bendra projekto vertė nekito – 2 mln. 241 939 eurų. Iš jų 1 mln. 949 512 eurų – Europos Sąjungos investicijos ir 292 426 eurai – Panevėžio miesto savivaldybės indėlis. Visiems papildomiems darbams nereikėjo ieškoti pinigų – lėšos buvo sutaupytos, todėl už jas bus galima įrengti papildomai požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių.“

                                  https://jp.lt/panevezyje-atsiras-dau...u-konteineriu/

                                  Comment


                                    #77
                                    Surinkti dokumentai, kodėl Panevėžyje nebuvo pastatyta Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūra

                                    Click image for larger version

Name:	B_Buco_Nevezis1-780x405.jpg
Views:	2
Size:	64,6 kB
ID:	1770160
                                    „Nevėžio“ skulptūra, pastatyta Papušių kaime prie Panevėžio miesto nuotekų valyklos administracinio pastato. Leono Kaziukonio nuotrauka.

                                    Šiemet minint 50 metų sukaktį, kai skulptorius Bernardas Bučas specialiai Panevėžiui sukūrė „Nevėžio“ skulptūrą, pamėginta įminti nemažesnio senumo mįslę, kodėl miesto valdžia jos atsisakė. Deja, archyvuose atlikus visą įmanomą dokumentų paiešką, dokumento, kuriame būtų nurodytos šio atsisakymo priežastys, nepavyko rasti. Ko gero, jis toks ir nebuvo surašytas.

                                    Surinkti dokumentai jau yra aptarti. Straipsnis „Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūros mįslė” skelbiamas naujausiame Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalo „Senvagė“ numeryje (2019, Nr. 2). Parengta ir dokumentų paroda. Ji veikia Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale (M. Valančiaus g. 3). Parodą galima aplankyti archyvo darbo valandomis.

                                    Užsitęsė pernelyg ilgai

                                    Atskirai ir plačiau panagrinėkime, kas tokio atsitiko, kad Panevėžio miesto vykdomasis komitetas, turėjęs rimtus planus skvere prie Draugystės alėjos (dabar A. Jakšto g.) pastatyti Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūrą, staiga persigalvojo ir čia pastatė kito skulptoriaus propagandinį kūrinį, pavadintą „Žemė-Motina-Taika“.

                                    Kaip liudija dokumentai, leidimą čia pastatyti „Nevėžio“ skulptūrą iš Valstybinio statybos reikalų komiteto miesto valdžia gavo 1969 m. kovo 10 d. Tais metais Bernardo Bučo parengtas „Nevėžio“ skulptūros maketas respublikinėje Meno taryboje buvo palankiai įvertintas ir suderintas. Tačiau skulptūros pastatymo projektavimas pernelyg ilgai užsitęsė.

                                    Kai nuolatiniai raginimai paskubėti nepadėjo, 1972 m. sausio 7 d. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas V. Stalnionis raštu kreipėsi į Kauno „Dailės“ kombinato direktorių S. Gudanavičių skirti kitą architektą „Nevėžio“ skulptūros pastatymo ir aplinkos sutvarkymo projektui parengti.

                                    „Dailės“ kombinato atsakymo Panevėžio archyve nėra, bet iš kitų dokumentų matyti, kad „Nevėžio“ skulptūros su nekantrumu vis dar buvo laukiama. Atsisakyta jos po 1972 metais rudeniop Panevėžyje vykusios skulptorių kūrybinės stovyklos. Miesto valdžia vietoj Bernardo Bučo „Nevėžio“ pasirinko Kazimiero Kisielio sukurtą skulptūrą „Motinystė“.

                                    Vėliau šią skulptūrą statant, jos pavadinimas buvo pakeistas į „Kūdikis-Motina-Taika“. Dėl leidimo ją pastatyti Panevėžio miesto vykdomasis komitetas į Valstybinį statybos reikalų komitetą kreipėsi 1973 m. liepos 26 d. Skulptūra buvo atidengta 1974 metais ir skirta Panevėžio išvadavimo iš hitlerinių okupantų 30-mečiui. Skulptūrą pastačius, jos pavadinimas buvo patikslintas į „Žemė-Motina-Taika“.

                                    Įvykių kontekstas ir priežastys

                                    Atsekus įvykių eigą, galima atsekti ir įvykių kontekstą bei nustatyti priežastis, kodėl bene keturis metus statyta „Nevėžio“ skulptūra buvo iškeista ir jai miestą papuošti nebuvo lemta. Priežastis prielaidų pavidalu galima nustatyti dvi.

                                    Pirma priežastis. Visuose išlikusiuose Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūros eskizuose ir modeliuose Nevėžis vaizduojamas susimąstęs, parimęs ant rankos, senas ir su ilga barzda taip, kaip eilėraštyje „Lietuva brangi“ apdainavo Maironis: Ten susimąstęs tamsus Nevėžis/Kaip juosta juosia žaliąsias pievas/Banguoja, vagą giliai išrėžęs/Jo gilią mintį težino Dievas. B. Bučas rašė, kad „Nevėžį“ jam konstruoti labai džiugu, nes jį sukurti siekia kuo savitesnį originalesnį – „bučiškesnį“ – kaip 1930 metais sukurto „Vytauto“ tęsinį. Ar ano meto sovietinei miesto valdžiai tokia tautiškumą žadinanti skulptūra buvo reikalinga? Žinoma, kad ne.

                                    Antra priežastis. „Nevėžio“ skulptūros pastatymas nusitęsė iki 1972 metų. Kaip tik tų metų gegužės 14 d. Kaune, protestuodamas prieš sovietinį režimą, susidegino Romas Kalanta. Atsiliepdami į tai, Panevėžio jaunimas, paslapčia keliose vietose iškėlė trispalvę, namų sienas išpaišė antisovietiniais šūkiais ir ano meto valdžią kaip reikiant išgąsdino. Tokiu laiku statyti „Nevėžio“ skulptūrą miesto valdžiai buvo neparanku ir ją, atsiradus progai, iškeitė į kitą skulptūrą, skirtą taikai ir motinystei.

                                    Apie nuošaliai Panevėžio pastatytą „Nevėžio“ skulptūrą
                                    • Panevėžio teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos viršininko Algimanto Naruševičiaus iniciatyva ir rūpesčiu prie Papušių kaime statomo Panevėžio miesto nuotekų valymo įrenginių administracinio pastato suprojektuotas dekoratyvinis baseinas ir numatyta pastatyti Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūrą.
                                    • Valstybinis statybos reikalų komitetas šiai skulptūrai suprojektuoti ir pastatyti leidimą išdavė 1978 m. balandžio 7 d.
                                    • Numatytą pastatyti „Nevėžio“ skulptūrą Bernardas Bučas patobulino. Atsižvelgdamas į miesto valdžios reikalavimus, jos nuogumui pridengti ant klubų uždėjo skraistę.
                                    • Skulptūrą užbaigė jau pasiligojęs. 1979 metais ją pastačius, gruodžio 21 d. mirė. Tai paskutinis ir panevėžiečiams reikšmingiausias Bernardo Bučo darbas. Tik gaila, kad dėl ano meto miesto valdžios riboto požiūrio ir baimės, įspūdingai „Nevėžio“ skulptūrai mieste vietos neatsirado.
                                    Click image for larger version

Name:	B_Buco_Nevezis.jpg
Views:	2
Size:	40,3 kB
ID:	1770161
                                    „Nevėžio“ skulptūros gipsinis modelis, saugomas Panevėžio rajono Smilgių gimnazijos muziejuje.

                                    https://aina.lt/surinkti-dokumentai-...zio-skulptura/

                                    Comment


                                      #78
                                      Finišo tiesioji: Savivaldybė pirks dabartinio „Ekrano“ paplūdimio sklypą

                                      Click image for larger version

Name:	thumbnail146.jpg
Views:	1
Size:	58,4 kB
ID:	1771561

                                      Panevėžio miesto savivaldybė pirks žemės sklypą šiaurinėje „Ekrano“ marių pusėje bendruomenės reikmėms. Politikai pritarė, kad už daugiau kaip 2,2 ha privačios nuosavybės teise valdomą Elektronikos g. 2 teritoriją miestas sumokėtų 68 200 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartį įgaliotas pasirašytas administracijos direktorius Tomas Jukna ar jo įgaliotas asmuo.

                                      Šis privačiam asmeniui priklausantis žemės sklypas yra pamėgta panevėžiečių maudynių vieta. Savivaldybė kasmet sutvarko teritoriją paplūdimio ir poilsio reikmėms.

                                      Šiuo metu darbai vyksta kitoje „Ekrano“ marių pusėje – ji pritaikoma miesto bendruomenės laisvalaikio reikmėms. Įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsio, iškylų, sporto, vaikų žaidimų, automobilių, šunų dresavimo ir treniruočių aikštelės, apšvietimas, mažoji architektūra, tvarkomi želdiniai. Čia atsiras įvairių tiltų, apžvalgos zonų, valčių/mažų laivelių nuleidimo į vandenį vieta, prieplauka ir kt. Darbus planuojama baigti 2020 m. rudenį.

                                      Tad Savivaldybei įgyvendinus šį projektą ir įsigijus Elektronikos g. 2 žemės sklypą bus sukurtas vientisas rekreacinis objektas visapusiam gyventojų poilsio, sporto, laisvalaikio poreikiams.

                                      https://panevezys.lt/lt/naujienos/fi...dybe-ad15.html

                                      Comment


                                        #79
                                        Panevėžio savivaldybė įsigijo „Ekrano“ paplūdimį

                                        Panevėžio savivaldybė iš privačių asmenų įsigijo paplūdimį prie buvusios „Ekrano“ gamyklos tvenkinio. Miesto valdžia žada ateityje sklypą sutvarkyti ir visiškai pritaikyti miestiečiams.

                                        Click image for larger version

Name:	DSC_1841.jpg
Views:	2
Size:	120,1 kB
ID:	1771575

                                        Savivaldybė informavo, kad 2,2 hektarų sklypą Elektronikos gatvėje, tarybai pritarus, nusipirko už 68,2 tūkst. eurų.

                                        „Sandoris įvyko, visas paplūdimys teisiškai jau priklauso savivaldybei. Ilgą laiką bandėme, kad pavyktų dar vykdant URBAN projektus sutvarkyti tą pakrantę, kuri nuo seno yra miesto paplūdimys ir žmonės nuo seno leidžia laisvalaikį, dar dėsime pastangas, kad tą teritoriją būtų galima paversti tikru miesto paplūdimiu“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

                                        Anot jo, finansavimą paplūdimio sutvarkymui tikimasi rasti iki 2022-ųjų.

                                        Registrų centro duomenimis, sklypą savivaldybė įsigijo iš privačių savininkų Martyno Mackevičiaus ir Monikos Mackevičiūtės.

                                        Ši vieta ilgus metus buvo neoficialus miesto paplūdimys ir maudynių vieta, o miesto savivaldybė jį tvarkydavo ir iki šiol.

                                        Kitoje „Ekrano“ marių pusėje krantinėje šiuo metu įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsio, iškylų, sporto, vaikų žaidimų, automobilių, šunų dresavimo ir treniruočių aikštelės, apšvietimas, mažoji architektūra, tvarkomi medžiai ir krūmai.

                                        Savivaldybė numačiusi, kad čia atsiras įvairių tiltų, apžvalgos zonų, valčių ir mažų laivelių nuleidimo į vandenį vieta, prieplauka. Darbus planuojama baigti kitų metų rudenį.

                                        Verslininkai šalia tvenkinio šiemet jau įrengė vandenlenčių parką o kitąmet žadama įrengti ir vandens batutų parką.

                                        T. Jukna sako, kad įsigijus minėtą sklypą savivaldybė tikisi sukurti vientisą rekreacinę miesto erdvę.

                                        https://jp.lt/panevezio-savivaldybe-...ano-papludimi/

                                        Comment

                                        Working...
                                        X