Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

S. Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Žinoma, kad vien meno centrų neužtenka, bet taip pat netiesa, kad jų visai nereikia. Dėl architektūros galima diskutuoti ir ji gali būti visokia, bet svarbu netapti tokiais, kuriems kultūros išvis nereikia, o svarbiausiai yra gatvės ir dideli parkingai. Į ką atrodė panašu iš kelių paskutinių hobo žinučių.

    O norint išlaikyti ir pritraukti žmones tą ir reikia daryti - tapti normaliu miestu su miestui būtinomis institucijomis, kad žmonėms norint gauti kažką nereiktų važiuoti į kitus miestus. Miestui nepakanka daugiabučių su geromis gatvėmis tarp jų ir prekybos centrais šalia. Reikia mokslo institucijų (reiktų stengtis plėsti KTU padalinį, rūpintis kolegijomis etc.), koncertų salių (kad žmogui, norinčiam nueiti į koncertą nereiktų važiuoti į Vilnių ar Kauną), teatrų (šitas Panevėžyje yra gerai :)), muziejų etc. Ir tai nėra pinigų švaistymas, o būtina miesto išgyvenimo sąlyga.

    Ir aš pats esu iš šiaurės Lietuvos ir Panevėžys man patinka, todėl labai nesinorėtų kad jis suprovincialėtų, kai viskam gaila pinigų ir norisi pasitenkinti tik minimalių poreikių patenkinimu. Nesenai tas dar vyko ir su Kaunu, bet jis sugebėjo persilaužti, todėl tikėčiausi kad ir Šiauliams su Panevėžiu pavyks, o naujas meno centras yra geras žingsnis link to (o architektūra jau gali būti visokia).
    Paskutinis taisė index; 2019.04.06, 11:36.
    Post in English - fight censorship!

    Comment


      #62
      Gal žinote ar tame pastate atsiras vietos Makdolnadui? Lankytojų netrūktų.
      Pagal projektą kavinei numatyta ~100 kv.m.
      Paskutinis taisė Panevezietis; 2019.04.06, 12:09.

      Comment


        #63
        Parašė Audrys Rodyti pranešimą
        Dėl manes ,jei sugebėsi pasiimpti, tai imk. Bet jums Vilniečiams visko maža....ir taip pas jus chaosas tenai....Valdžia tik temato viskas Vilniuj arba niekam....Kiti miestai baigia išmirti..Viskas kuriama tik Vilniuj... Matyt norima padaryti Lietuva yra tik Vilnius ir daugiau niekas. Jau dabar masiškai palieka mažus miestelius gyventojai ir keliasi i sostinę arba išvis iš Lietuvos...Klausimas kas po 50 metu? Vilniuj bus daugiausia Lietuviu, kituose mažesniuose miestuose mirgės jau nebe Lietuviu, o migrantu iš įvairiu trečiųjų šalių. Vilniu norima padaryti kaip koki Londona, jiems svarbiausia reitingai, jau nebe miesto, o europos ar pasaulio sostinės diduma ir lankomuma....Vilniaus aš nepeikiu, bet turi galvoti ne tik apie save ir apie visa Lietuva, kad nevirstu kiti miestai kaimais. Vilnius pats turėtu siulyti idėjas kitiems miestams... Didžiausia pagarba yra Anykščiams, tas mietelis darosi jau kurortinis. Kitiems dar reikia daug kur pasistengti, bet va visi geri specialistai jau išvyke į Vilnių. Tikrai nesinori, kad viskas būtų kuriama tik sostinėj. o mes su pensininkais gyventumėm ir kitu šalių emigrantais.
        Tai kiek tamstos nuomone dar reikėtų iš Vilniaus GPM atimti? Nes dabar Vilnius vienam gyventojui gauna GPM mažiau nei Ryga, Talinas, Varšuva ir net Minskas, bet dar atsiranda ufonautų, kuriems atrodo, kad viskas tik Vilniui...

        Comment


          #64
          Parašė index Rodyti pranešimą
          Tai gal tiesiog nevarkit ir atiduokit kolekciją Vilniui.
          Tai gal ir butu geriausia.

          Nes tas nuotykis su paveikslu dovanojimu labai jau primena Rytu legenda apie baltaji drambli:
          "Jei karalius kazka norejo nubausti, bet nenorejo tai daryti ziauriu budu, tai jis dovanodavo tam zmogui baltaji drambli. Zmogus, gaves tokia dovana, visuomenes akyse atrode turintis karalius malone. Bet is tikruju sia dovana zmogui tapdavo prakeiksmu, nes baltojo dramblio jam nebuvo galima atsikratyti, parduoti, atiduoti kitam ar naudoti ukyje darbams. O uz dramblio islaikyma reikėjo pastoviai moketi didziules sumas – kas su laiku atvestadavo zmogu i bankrota".

          Neverta tiketis, kad va, pastatys monstra ir žmones miniomis ten plus prisiliesti prie meno. Jei abejojate – paklaukyte esamoje Dailes Galerijoje kiek ten pas juos buna lankytoju paprastom dienom – greičiausiai atsakys, kad per diena pas juos užeina trys su puse žmogaus, ir is ju vienas tik tam, kad paklausti „ar negalima butu vaikui nemokomai pasinaudoti tualetu?“

          Siaip, Eidrigeviciui galima paploti uz siaunia ideja. Paprastai tokie muziejai kuriami tik meninkui (rašytojui, dailininkui ir t.t.) mirus. Ir tik tada atsiranda burys zmoniu, kurie pradeda gyventi is to žmogaus mirties – raso disertacijas ir knygas, kuria biografijas, „tyria“ menininko gyvenimo smulkmenas.

          Zodziu, atsiranda zmoniu-erkiu, kurie gyvena is to, kad „siurbia“ mirusi zmogu. Ir geriausia jiems sekasi, kai jie tai daro uz valdiškus atlyginimus. Nes jei bandytu tai daryti uz savus pinigus, tai vietoj pelno, išeitu i bankruota labai greitai.

          Jei labai jau norisi butent Panevezi tureti sia gauta dykai turta, tai optimaliausias variantas butu atiduoti ta turta i saugykla i Panevezio Dailes Galerija. Ir po to karta nuo karta daryti is siu Eidrigeviciaus darbu parodas sios galerijos salese ir kart nuo karto vezioti i parodas i kitas galerijas po Lietuva. Tada ir miestui nereikes leisti kasmet po/virs 200 000 euru ant burio nauju valdininku islaikymo, ir kažkiek tai meninis gyvenimas pacioje Dailes Galerijoje pajudes.

          Comment


            #65
            Vadinkit mane naiviu, bet aš manau, kad šis projektas yra didelis žingsnis į priekį link Panevėžio veido keitimo. Miestas nei sovietiniais laikais nei dabar neturėjo ir neturi savo identiteto. Sovietiniais laikais jis buvo vystomas, kaip gamyklų centras ir nieko daugiau. Dabar yra nemažai galimybių tą pakeisti, todėl aš už kiekvieną drąsų bandymą. SEMC ir yra tas drąsus pirmasis bandymas išjudinti miestą ir jo gyventojus, suteikiant jam šiokį tokį identitetą.
            Paskutinis taisė PNVŽ; 2019.04.06, 13:47.

            Comment


              #66
              hobo, pirmiausia šis centras turėtų siekti pritraukti ir sudominti pačius miesto gyventojus, o vėliau automatiškai ims atvykti ir žmonės iš kitur.

              Comment


                #67
                Parašė PNVŽ Rodyti pranešimą
                hobo, pirmiausia šis centras turėtų siekti pritraukti ir sudominti pačius miesto gyventojus, o vėliau automatiškai ims atvykti ir žmonės iš kitur.
                Kazkas panasaus jau buvo aprasyta pries kazkiek tai metu vienoje knygoje. Kad sestadieni negaisti laiko ant jos skaitymo, cia yra video (Attention! This video contains soviet propaganda!):

                Ivertinkyte, ar yra kiek panasumo su planais apie busimojo Menu Centro veiklos rezultatus.

                Comment


                  #68
                  Parašė Panevezietis Rodyti pranešimą
                  Gal žinote ar tame pastate atsiras vietos Makdolnadui? Lankytojų netrūktų.
                  Pagal projektą kavinei numatyta ~100 kv.m.
                  Taigi sakei jis bus tau, prie Autobusų stoties apleisto namuko. Vieno neaužtenka? Yra dar trys hesburgeriai, bus statomas ir ketvirtas centre.

                  Comment


                    #69
                    Parašė PNVŽ Rodyti pranešimą
                    hobo, pirmiausia šis centras turėtų siekti pritraukti ir sudominti pačius miesto gyventojus, o vėliau automatiškai ims atvykti ir žmonės iš kitur.
                    Klausimas ar labai atvyksta žiurėti spektakliu į Miltinį iš kitų miestų???

                    Comment


                      #70
                      Nors piketas jau buvo, nežinau kuo baigėsi, bet idedu straipsni kuris bus kažkada mums idomus

                      Prieš amžiaus projektą Panevėžyje kovos piketu

                      Seniausias Lietuvoje, pernai devyniasdešimtmetį atšventęs Panevėžio kino centras „Garsas“ šį pavasarį išgyvena tikrą renesansą. Aukštaitijos sostinėje užsidarius komercinį kiną rodžiusiam „Forum Cinemas“, išnykusi konkurencija atnešė populiarumą Savivaldybei pavaldžiam kino centrui. Vis dėlto toks pakylėjimas – laikinas. Per trejetą metų „Garsas“ virs menų centru. Grandiozinį virsmą sustabdyti dar tikisi piketą rengiantys panevėžiečiai.

                      Click image for larger version

Name:	kino-teatras-garsas-80842817.jpg
Views:	2
Size:	123,3 kB
ID:	1722897

                      Nors iki šiol „Garso“ vizitinė kortelė buvo nekomercinis kinas, tačiau pastaruoju metu miestui likus be populiarių filmų rodytųjų, šis sugrįžo prie komercijos ir triuškina lankytojų rekordus. Vien šiuo metu lietuvių žiūrimiausią nuotykių kino juostą „Keršytojai“ per savaitę „Garse“ žiūrėjo 1300 kino gerbėjų ir tai įstaigai uždirbo 4500 eurų. Kino centro repertuare yra ir dar keli pasaulyje populiarūs filmai.

                      Į vienintelį šiuo metu mieste kino rodytoją „Garsą“ panevėžiečius traukia ir kone per pusę pigesni nei kituose kino teatruose, rodančiuose komercinį filmą, bilietai, kainuojantys tik 4 eurus. Visgi „Garso“ direktorė Genė Pučinskienė neskuba žavėtis tokiu renesansu. Ji sutinka, kad toks populiarumas laikinas, kol „Forum cinemas“ prekybos centre pakeis naujas konkurentas.

                      Į jo vietą „Babilone“ ateina restoranų ir kavinių, knygynų, kino teatrų tinklą valdanti Estijos bendrovė „Apollo Cinemas“. Į pirmuosius filmo seansus ši kompanija Panevėžį planuoja pakviesti jau vasarą. Naujakuriai žada visiškai atnaujintas kino sales, sofas primenančias reguliuojamas kėdes, modernią įrangą, platesnes laukimo erdves ir geras, galbūt net palankesnes paslaugų kainas.

                      Didžiojoje salėje – 29 žiūrovai Anot G. Pučinskienės, „Garso“ misija visada liks tik nekomercinis kinas ir greičiausiai jau po kelių mėnesių populiarių komercinių filmų čia nebebus rodoma. O nekomercinio kino populiarumas dešimteriopai mažesnis. Antai į neseniai pasirodžiusio lietuvių dokumentinio filmo apie Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę „Valstybės paslaptis“ 17-iolika seansų atėjo 1068 žiūrovai (vidutiniškai 63 viename seanse), kas atnešė „Garsui“ 3611,50 Eur pajamų.

                      Ne ką geriau žiūrovai įvertino ir balandžio 19 dieną startavusį islandų filmą apie paauglių futbolo komandą „Falkonai“. Jis „Garse“ buvo rodomas 11 kartų ir iš viso šį filmą pažiūrėjo 653 žmonės – po 59 per seansą. Per 2018 metus „Garso“ didžiojoje salėje įvyko 1 375 kino seansai, mažojoje – 1 145. Didžiojoje salėje apsilankė 39 873 žiūrovai, mažojoje – 13 286 žiūrovai. Didžiojoje salėje, kurioje telpa 666 žiūrovai, viename seanse apsilanko vidutiniškai vos 29, o tai reiškia, kad jos užimtumas siekia vos 4 proc. per seansą. Mažojoje 78 vietų salėje filmą vidutiniškai žiūri 11,60 žiūrovo, tai yra užimta 14,87 proc. joje esančių vietų.

                      Click image for larger version

Name:	babilonas-l-varanausko-nuotr-79085933.jpg
Views:	2
Size:	375,4 kB
ID:	1722898

                      G. Pučinskienė dėl tokių skaičių nenusimena. Jai metinė lankytojų statistika suteikia vilties, kad Panevėžyje nekomercinis kinas populiarėja. Mat direktorė pamena laikus, kai žiūrovų ateidavo dar mažiau. 2017 metais europinius filmus „Garse“ žiūrėjo 17 tūkst. žmonių, o lietuviškus 21 tūkst. Daug dėmesio direktorė dabar tikisi iš mokinių, kuriems kino centras yra parengęs dvi Kultūros ministerijos akredituotas programas. Vasarą centras žada rodyti lauko kiną.

                      Amžiaus projektas

                      Pastarosiomis savaitėmis Panevėžyje be konkurento likusiame „Garse“ ūgtelėjęs žiūrovų srautas – tarsi paskutinis kino centro pasispardymas prieš didįjį perversmą. Panevėžio savivaldybė jau sulaukė patvirtinimo dėl Europos Sąjungos skiriamos per 3 mln. Eurų paramos „Garso“ pastato rekonstrukcijai į iš Panevėžio krašto kilusio, jau daug metų Varšuvoje gyvenančio dailininko Stasio Eidrigevičiaus vardu pavadintą menų centrą (SEMC). Savivaldybė jau yra pateikusi ir dar vieną paraišką dėl šiam projektui reikalingų lėšų ir iš Valstybės kapitalo investicijų programos. Kiek ir kada šių pinigų gali tikėtis būsimasis S. Eidrigevičiaus centras, Panevėžio miesto savivaldybės Investicijų projektų poskyrio vedėja Lina Bareikienė pasakyti negalėjo. Kol kas, anot jos,

                      Kiek ir kada šių pinigų gali tikėtis būsimasis S. Eidrigevičiaus centras, Panevėžio miesto savivaldybės Investicijų projektų poskyrio vedėja Lina Bareikienė pasakyti negalėjo. Kol kas, anot jos, projektas taip ir sustojo ties finansavimo rūpesčiais. Kad menų centras 2022 m. pradžioje atvertų duris, jam įrengti reikia beveik 9 mln. eurų. Tiek reikėtų šiai ambicingai idėjai išpildyti – nuo „Garso“ kino centro rekonstrukcijos iki naujojo pastato interjero, baldų ir įrangos.

                      Teigiama, kad rekonstravus dabartinį „Garso“ pastatą, čia bus įrengtas daugiafunkcis profesionalaus šiuolaikinio meno sklaidos ir edukacijos centras. Jame būtų pristatoma Lietuvos bei užsienio menininkų kūryba, veiktų ir kaip interaktyvi bendravimo daugiafunkcė erdvė, kur žiūrovai galėtų susipažinti su S. Eidrigevičiaus darbų ekspozicija, netradicinio pateikimo parodomis, dalyvauti seminaruose, paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, meistriškumo pamokose, meninėse akcijose. Savivaldybė tvirtina, kad būsimajame Menų centre bus išsaugota ir nekomercinio kino funkcija: numatyta įrengti 80 vietų universalią, filmams rodyti tinkamą salę.

                      Projektuotojai planuoja, kad per dieną į SEMC užsuktų bent 427 lankytojai. Skaičiuojama, kad modernaus, maždaug 3000 kv. m pastato, iškilsiančio vietoje dabar apie 2000 kv. m užimančio „Garso“, šildymas per metus atsieis beveik 12 tūkst. eurų mažiau, nei dabar šildyti kino centrą.

                      Kovos, kad išsaugotų

                      Savivaldybei dėliojant grandiozinį amžiaus planą dėl SEMC ir jau turint pradinį kapitalą, sujudo šiam projektui prieštaraujančių panevėžiečių grupė. Kad Panevėžyje išliktų esamas „Garsas“, jo gynėjai rengiasi piketui.

                      „1969 metais pastatytas „Garsas“ buvo pagrindinis nepriklausomo ir laisvo žodžio bei gyvenimo būdo skleidėjas. Jame buvo parodyti tokie kultiniai filmai kaip „Smėlio karjerų generolai“, „ O laimės kūdiki“. Visas tuometis pasaulio pažinimas buvo susijęs su kinu. Televizija buvo menka ir grynai propagandinė, kaip ir spauda. Dramos teatras buvo garsus visoje Sovietų Sąjungoje, todėl vietiniams gyventojams sunkiai prieinamas. Dabartinis kino teatras „Garsas“ pastatytas kito kino teatro, kuris veikė jau nuo 1928 metų, vietoje.

                      Jis skleidė laisvą žodį jau nuo tarpukario laikų. Jausdama jo įtaką išaugo ne viena panevėžiečių karta. Todėl „Garsas“ negali būti nugriautas ar paverstas meno galerija“, – socialiniuose tinkluose į panevėžiečius kreipėsi piketo sumanytojas, projektuotojas-konstruktorius Raimundas Pilkauskas.

                      Kino centro pastatą visuomenininkas siūlo paskelbti paveldo objektu, suremontuoti ir naudoti kaip kino ir koncertų salę. „Vilnius savo legendinį kino teatrą jau nugriovė. Jo vietą užėmė klaikus savo išvaizda prekybos centras“, – pabrėžė R. Pilkauskas.

                      Ruošia plakatus

                      R. Pilkauskas vaikystę praleido šalia „Garso“, augo jo kaimynystėje buvusiame kooperatininkų name. Buvo pats pirmasis žiūrovas, kai kino centras 1969 m. atvėrė duris naujame, dabartiniame, pastate. „Mačiau paties pirmojo spektaklio „Gulbių ežeras“ premjerą“, – prisimena R. Pilkauskas.

                      Mintis pasipriešinti Savivaldybės planams dėl kino centro pastato pokyčių, pasak piketo iniciatoriaus, kirbėjo jau seniai. Dėl to esą piktinasi daug jo draugų ir pažįstamų, bet nė vienas jų nesiėmė panašios iniciatyvos. „Jau ruošiame plakatus ir kitą piketui reikalingą atributiką“, – kalbėjo R. Pilkauskas. Paklaustas, ar ne per vėlu mojuoti kumščiais, kai SEMC projektas įsibėgėjęs ir jam net skirta europinė parama, panevėžietis teigė, kad jei nieko nedarys, taip liks, kaip suplanuota.

                      R. Pilkauskas jau kreipėsi ir į paveldosaugininkus, ketindamas sužinoti, ko reikia, kad sovietmečio vidury statytas „Garso“ pastatas būtų pripažintas istoriniu paveldu. Vis dėlto kino centro pastatą skelbti paveldu Panevėžio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nematė reikalo. Jos ekspertai įvertino, kad šis septinto dešimtmečio pabaigoje iškilęs statinys nėra jokia saugotina vertybė, nėra vertingas nei architektūriniu, nei urbanistiniu aspektu, o nostalgija nėra argumentas suteikti pastatui teisinę apsaugą.

                      Kad išsaugoti atsiminimą apie esamą pastatą, projektuotojai siūlo hole, pakeliui į žiūrovinę salę, eksponuoti išsaugotas dabartines ant pastato fasado esančias pavadinimo raides „Garsas“.

                      Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez...?id=81071249#/

                      Comment


                        #71
                        Panevėžiečiai 3 valandas piketavo prieš kino centro „Garsas“ griovimą

                        Vakar, ketvirtadienio popietę, Laisvės aikštėje piketavo saujelė panevėžiečių, kurie priešinosi, jog ant kino centro „Garsas“ pamatų būtų statomas modernus Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC). Piketuotojus palaikė ir Panevėžio miesto tarybos opozicijoje dirbančios konservatorės Indiana Grigienė bei Jurga Girdzijauskienė.

                        Click image for larger version

Name:	piketas-pries-garso-griovima-81135379.jpg
Views:	2
Size:	157,9 kB
ID:	1722904

                        Piketuotojai surašė peticiją ir reikalauja, kad būtų skirtos lėšos kapitaliniam kino centras „Garsas“ remontui ir modernizavimui, išlaikant pagrindinę jo kaip kino centro paskirtį bei suteikti „Garsui“ kultūros paminklo statusą.

                        Teko aiškinti

                        Piketuotojai, apsiginklavę plakatais, kviečiančiais išlaikyti kino centrą „Garsą“ ir jam suteikti kultūros paveldo statusą, piketavo tris valandas. Tiek pat laiko laikinam SEMC vadovui Egidijui Žukauskui teko aiškinti, kaip bus statomas modernus menų centras ir, ar panevėžiečiai turės, kur žiūrėti nekomercinius kino filmus, ar šalia, iki 2022 metų iškilsiančio SEMC‘o pastato, bus žalioji poilsio zona.

                        Kino teatras – brangenybė

                        Vienas iš piketo organizatorių bendrovės „Statinių projektavimo biuras“ vadovas Raimundas Pilkauskas naujienų portalui JP aiškino, kodėl surengtas piketas, ir kodėl būtina išsaugoti „Garsą“. „Tai yra pagrindinis traukos centras daugelį metų. 2018 metais jis atšventė 90 metų, kaip šioje vietoje buvo ir yra kino teatras. Šis kino teatras brangus kiekvienam panevėžiečiui. Juolab kad į kino teatrą filmų žiūrėti eina kone visi“, – įtikinamai kalbėjo R. Pilkauskas.

                        Bendruomenė sprendžia

                        R. Pilkauskas aiškina, jog „Garso“ kino teatro pastatas – gražus. „Klausiau kolegų architektų, jie teigė, kad pastatas geras ir jį reikia išlaikyti. Tik jis yra apleistas ir neremontuotas 50 metų. Tačiau jei „Garsą“ už 3 mln. eurų suremontuosime, turėsime puikų kino teatrą ir salę su gera akustika“, – sakė piketo organizatorius ir paaiškino, kodėl sovietmečiu statytą kino teatrą būtina paskelbti kultūros paveldo objektu: „Bendruomenė turi nuspręsti, ar galima „Garsą“ skelbti kultūros paveldo objektu. Tai gali būti bendruomenės saugomas objektas. Toks statusas yra. Galime saugoti, kaip atmintį, galima saugoti kaip pastatą.“

                        Click image for larger version

Name:	piketas-pries-garso-griovima-81135373.jpg
Views:	2
Size:	89,5 kB
ID:	1722905

                        Kvietimo nepriėmė

                        Piketuotojai planavo, kad su jais susitiks Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas. Tačiau meras pasiūlė piketo organizatoriams su juo susitikti Savivaldybėje. Miesto mero R. Račkausko kvietimo piketuotojai nepriėmė.

                        Pokalbiui atviri

                        Mero patarėja Gintarė Maskoliūnienė naujienų portalui JP teigė, kad SEMC projektas buvo ne kartą išsamiai viešintas, viešinamas ir toliau:
                        „Taigi visi, kurie nori išgirsti ir įsigilinti gali tai padaryti. Kita vertus, konstruktyvių pokalbių niekada nėra per daug ir Savivaldybė visada jiems atvira. Todėl piketo dalyviams buvo siūloma susitikti su meru ir su projektu dirbančiais specialistais – dar kartą jį aptarti, išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus. Deja, panašu, kad konstruktyvus pokalbis šios akcijos sumanytojams nėra įdomus. Pradžioje sutikę susitikti su meru ir Savivaldybės atstovais, sutartu laiku akcijos dalyviai nepasirodė. Mums buvo perduota, kad jie persigalvojo.

                        Todėl kyla klausimas – koks yra tikrasis šio renginio tikslas? Noras tipinį sovietinį pastatą paskelbti paveldo objektu paveldosaugos ekspertų teigimu grįstas tik emocijomis. Visi suprantame, kad nostalgija nėra argumentas tokiam statusui įteisinti. Dar daugiau, nuolat bandoma eskaluoti kino prieinamumo klausimą mieste, negirdint, kad nekomercinio kino rodymas bus užtikrintas, kad bus įrengta žiūrovinė salė. Todėl susidaro įspūdis, kad ne atsakymų ieškojimas, ne problemos sprendimas, o jos eskalavimas yra esminis tikslas“, – kalbėjo G. Maskoliūnienė.

                        Saugoti neverta

                        Kultūros paveldo departamentui jau pernai rudenį buvo įteiktas Panevėžio miesto bendruomenės prašymas, jog sovietmečiu statytam kino centrui „Garsas“ reikia suteikti kultūros paveldo objekto statusą. Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius vyriausiasis specialistas Benjaminas Pučkis naujienų portalui JP pacitavo, koks Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (NKPVT) atsakymas buvo išsiųstas bendruomenei:
                        „Panevėžio kino teatras „Garsas“ neatitinka Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų, šį mėnesį (2018 metų lapkričio mėnesį) sueinantis 50 metų laikotarpis nuo pastato pastatymo, atitinkantis amžiaus cenzą, nustatytą vertintiniems architektūrinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams nėra pagrindas suteikti pastatui teisinę apsaugą.
                        Konstatuota, kad Panevėžio kino teatras „Garsas“ yra pastatytas pagal kartotinį to laikmečio projektą, statybos kokybė ir medžiagos yra neatitinkančios pastatui keliamus reikalavimus, pastatas savo tūriu nedera Panevėžio miesto istorinės dalies urbanistinėje aplinkoje, dėl šio objekto įrašymo nėra gautas organizacijos, atstovaujančios vietos bendruomenei, prašymus, todėl nuspręsta pastato į Kultūros vertybių registrą neįrašyti ir teisinės apsaugos jam nesuteikti.“

                        Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez...?id=81135179#/

                        Comment


                          #72
                          Internete vyksta aršios diskusijos dėl kino teatro "Garso" ir pačio pastato išlikimo, labai didelė dauguma nori palikti, taip kaip yra, nenori matyti toj vietoj Menų centro. Manau, nei kas labai beeina į tą Garsą, nei ką, manau nelabai kas ir eis į tą Menų centrą, todėl gal geriau palikt ir atgaivint reiktu pati pastatą renovuoti, pagražinti ir kino salę šiek tiek patobulinti, nes ir dabar galima rengti kokius tai nedidelius koncertus, konferencijas ar dar kažka, nes dabar Garsas šiek tiek miręs....buvo pasiulymų menų centrą iškelti į kitas vietas: Koncervų fabriką, nebenaudojamą centre viešbutije "Nevėžis", Autobusu stotį arba buvusiam SEB banko pastate.

                          Sakyčiau kai kurie pasiulymai tikrai geri,kad ir SEB nereikės švaistyti tu milijonu

                          https://m.skelbiu.lt/skelbimai/pardu...U5y47dJqBDWWBM

                          Click image for larger version

Name:	panevezys-centras-ukmerges-g.jpg
Views:	2
Size:	114,8 kB
ID:	1728408

                          Click image for larger version

Name:	panevezys-centras-ukmerges-g (1).jpg
Views:	2
Size:	107,5 kB
ID:	1728409

                          Click image for larger version

Name:	panevezys-centras-ukmerges-g (2).jpg
Views:	2
Size:	107,0 kB
ID:	1728410

                          Click image for larger version

Name:	panevezys-centras-ukmerges-g (3).jpg
Views:	2
Size:	100,3 kB
ID:	1728411

                          Click image for larger version

Name:	panevezys-centras-ukmerges-g (4).jpg
Views:	2
Size:	79,5 kB
ID:	1728412

                          Click image for larger version

Name:	panevezys-centras-ukmerges-g (5).jpg
Views:	2
Size:	84,0 kB
ID:	1728413

                          Click image for larger version

Name:	panevezys-centras-ukmerges-g (6).jpg
Views:	2
Size:	113,8 kB
ID:	1728414

                          Comment


                            #73
                            Gal nereikia taip. Pastato architektūra skurdi, nėra nei vizijos jo nei kažkokių įdomesnių architektūros detalių. Tipinis verslo centriukas ir dar ta baisi siena ties IKI... Atsiprašau, bet mano nuomone dabartinis SEMC projektas yra milijonus kartų geresnis ir traukiantis akį. Gerai, nu tarkim nusprendžiama šitą pastatą pirkti ir menų centrą kurti čia... ir kas iš to? Jau skirti 3 mln. grįžta atgal į ES, reikia ruošti naujus investicinius, techninius projektus, o kur dar architektūrinis konkursas, kuris tokiem centram būtinas. Žinot kiek laiko visas šitas užims? Daug, o Garsas liks koks likęs.

                            Comment


                              #74
                              Nežinau ar tiktu, ar netiktu, bet butu gerai,kad pastatas neliktu tuščias. Dauguma Panevėžiečiu nori palikti Garsa, nenori Menu centro toj vietoj......o aš sakau, kad buvo geresniu projektu, nei šis laimėtojas, toks vaizdas, kad jau be konkurso išrinko ji nugalėtoju....Menu centro reikia, bet ne tokiu baisiu pastatu dėžutės tipo....
                              Paskutinis taisė Audrys; 2019.06.14, 17:48.

                              Comment


                                #75
                                O negalima kino sales irengt menu centre?

                                Comment


                                  #76
                                  Tai ir įdomiausia, kad edrvė kinui (virš 80 vietų) yra numatyta atskiro pastato rūsyje. Dauguma panevėžiečių net nėra susipažinę su projektu. Jiems užtenka pamatyti kainą bei, kad nebeliks jų „mylimo“, bet niekada neaplankomo Garso ir viskas - eina prieš projektą. Tipiška lietuviška reakcija, kuri yra puikiai išnaudojama opozicijos. Kai nueita tiek daug nebegalima tiesiog imt ir mest projektą šalin. Ypač tokiam miestui, kaip Panevėžys.
                                  Paskutinis taisė PNVŽ; 2019.06.14, 19:04.

                                  Comment


                                    #77
                                    Kol nėra Apollo kino, nelabai kas ir eina į filmus, vasara juk. O apskritai, jei nenugriovus Garso ir ji paliekant, bei atrestauruojant, ar tikrai bus tas vajus, kad eitu? Didžiausi Garso išlikimo kovotojai yra beveik pencijinio amžiaus, kurie išvis nelabai eina į kiną. Beto dauguma jaunų žmonių dar vis renkasi interneto svetaines kur piratiškai siunčiasi filmus ir žiuri namuose ant savo sofu, žinoma patogu, niekas nečiapsi, nešnekučiuojasi aplinkui,kai nori pamyšti ar pašykti paspaudi pauze, tiesiog visas patogumas, o ir alu gali gerti....niekas tau nieko nesakys. O pas mus daugiau eina jauni žmonės, tai moksleiviai, kurie nori pabuti su draugais kažkur....Nelabai, kas eis ir i tuos Menu centrus. Iš kitu miestu eskurcijos .....taip sutinku.....

                                    Laikinas finansinis pagerėjimas kino centrui „Garsas“ – trumpalaikis


                                    Kol Panevėžyje veikia vienintelis kino teatras „Garsas“, žiūrovai lyg ir turėtų plūsti į jį, bet taip nėra. Šiek tiek žiūrovų skaičius padidėjo, bet ne taip, kaip buvo tikėtasi. Įstaigos direktorė Genė Pučinskienė tvirtino, kad gausesnio būrio panevėžiečių sulaukė, kai buvo rodoma kino juosta „Keršytojas“. Esą tuomet salė lūžo nuo žiūrovų.

                                    Click image for larger version

Name:	IMG_9140.jpg
Views:	2
Size:	378,4 kB
ID:	1731248

                                    Seniausias kino teatras Panevėžyje dar laiko turi iki vasaros pabaigos padidinti kino filmų lankomumą, kol prekybos ir pramogų centre „Babilonas“ duris atvers kino teatras „Apollo Cinemas“.

                                    Trigubai daugiau

                                    Kino centro „Garsas“ vadovė G. Pučinskienė naujienų portalui JP pateikė duomenis, kiek per porą mėnesių uždirbo įstaigą, kai balandžio 14 dieną buvo uždarytas „Babilone“ veikęs kino teatras „Forum Cinemas“.

                                    „Pernai, nuo balandžio 14-osios iki birželio 14 dienos, uždirbome 11 851 eurų, o per tą patį laikotarpį šiais metais – 38 275 eurus. Todėl prašysime Panevėžio miesto Tarybos padidinti biudžete surenkamų lėšų dydį 30 tūkst. eurų. Per šiuos metus planuojame uždirbti 157 tūkst. eurų. Planuota buvo uždirbti 127 tūkst. eurų“, – pristatė uždirbtas sumas G. Pučinskienė.

                                    Žiūrovų nepadaugėjo

                                    Tačiau pasiteiravus apie žiūrovų lankomumą, G. Pučinskienė negalėjo pasigirti skaičiais.

                                    „Vidutiniškai vieną kino seansą aplanko 22 žiūrovai. Nors kai kurių kino filmų seansus aplanko ir daugiau žiūrovų – salė kartais būna pilna. Bet būna, kad kino filmą rodome 2-5 žiūrovams. Viskas priklauso nuo kino filmo populiarumo. Pats populiariausias per šį laikotarpį buvo filmas „Keršytojas“. Kadangi kino centras „Garsas“ orientuotas į nekomercinius kino filmus ir edukacinės programos, stengiamės rodyti kuo daugiau ir įvairesnių tos srities filmų“, – aiškino kultūros įstaigos direktorė.

                                    Internetu neperka

                                    Kino centro vadovė tvirtino, kad bilietus į kino seansus galima pirkti internetu. Tačiau, pasidomėjus, kaip perkami internetu bilietai į šiuo metu pasaulyje vieną iš populiariausių filmų „Rocketman“, apie pasaulinio lygio žvaigždę Eltoną Džoną, pasirodo, kad į antradienio, birželio 25 dienos kino seansą, internetu nebuvo parduotas nė vienas bilietas.

                                    Birželio 25 d. vidurdienį į kino filmą „Vyrai juodais drabužiais: pasaulinė grėsmė“, kuris rodomas 19 buvo 19 val., internetu taip pat nebuvo nupirktas nė vienas bilietas.

                                    Didžiojoje kino centro „Garsas“ salėje sėdimų vietų, kartu su skirtomis neįgaliesiems, – 671, o mažojoje – 78 (viena vieta neįgaliesiems).

                                    Direktorei reklamos pakanka

                                    Gerus tris mėnesius Panevėžyje likęs vieninteliu kino teatru, „Garsas“ neišnaudojo savo reklamos galimybių, nepriviliojo į kino sales daugiau panevėžiečių. Nors, kai prekybos ir pramogų centre „Babilonas“ veikė kino teatras „Forum Cinemas“, salės tikrai nebuvo pustuštės.

                                    Išgirdusi klausimą, kaip kino centras „Garsas“ reklamuojasi ir ką daro, kad kuo daugiau panevėžiečių lankytųsi kino teatre, G. Pučinskienė pareiškė, kad reklamos pakanka.

                                    „Reklama yra pačiame kino centre. Be to, yra internetinė svetainė. Mus reklamuoja Panevėžio miesto savivaldybė, laikraščiai ir reklamą talpiname informaciniuose portaluose“, – teigė kino teatro direktorė.

                                    Laikinas pagerėjimas

                                    Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė patvirtino, kad kino teatras „Garsas“ keliems mėnesiams yra vienintelė įstaiga, rodanti kino filmus panevėžiečiams.

                                    „Rugpjūčio mėnesį turėtų atsidaryti naujasis kino centras. Tuomet Panevėžyje bus du kino teatrai. Per tą laikotarpį, kai kino teatras „Garsas“ buvo vienintelis, jį aplankė daugiau žiūrovų. Taip pat gauta kur kas daugiau pajamų už parodytus kino filmus. Tačiau, žiūrint į perspektyvą, į kitus metus, tokios palankios situacijos, kokia yra dabar – nebebus. Dabartinė situacija – trumpalaikė ir susiklostė tik todėl, kad prekybos centre „Babilonas“ užsidarė „Forum Cinemas“. Atsidarius naujam kino teatrui, „Garso“ rodikliai grįš į tą patį lygį, koks buvo visuomet“, – apibūdino, kol kas vienintelio kino teatro mieste, situaciją A. Čeponienė ir teigė, kad finansinis pagerėjimas – trumpalaikis.

                                    Reikėjo išnaudoti

                                    Pasak A. Čeponienės, esmė ne „Garso“ planuose, kad kino teatras uždirba nedaug ir lankomumas nėra toks, kokio norėtųsi.

                                    „Dabar yra gerai, nes žmonės neturi kito pasirinkimo ir, jei nori pažiūrėti kino filmą, eina į „Garsą“. Planus gali sudarinėti, bet suplanuoti kito kino teatro uždarymo negali. Čia tiesiog – atsitiktinumas, kurį reikėjo išnaudoti. Kai „Garsas“ planuos 2020 metų biudžetą, nemanau, kad galės vertinti 2019 metų situaciją, kai buvo vienintelis kino teatras Panevėžyje ir galėjo uždirbti daugiau“, – aiškino Kultūros ir meno skyriaus vedėja ir pripažino, kad rodant nekomercinį kiną uždirbti sudėtinga.

                                    Reikia naujovių

                                    Tačiau skyriaus vedėja pripažino, kad galima ieškoti naujovių, kitokių reklamos formų, norint išsilaikyti kino filmų rinkoje.

                                    „Naujai atsidarysiantis kino centras „Apollo Cinemas“ daug dėmesio skiria aptarnavimo ir teikiamų paslaugų kokybei. Jie pritraukia žmones premjeromis ir kitais dalykais. Kino centras „Garsas“ – daugiau orientuotas į nekomercinį kiną. Toks nustatytas prioritetas. Todėl lankomumas ir yra toks, koks yra. Tačiau kino teatro „Garsas“ darbuotojai, mano galva, turėtų mąstyti apie kitokias reklamos formas, kurios pritrauktų daugiau žiūrovų, o tuo pačių ir uždirbtų daugiau. Galimybių keistis visada yra, tik reikia apie tai galvoti ir tobulėti“, – sakė A. Čeponienė ir pripažino, kad kino centro didžiojoje salėje rodyti kino filmą 2-5 žiūrovams – nusikaltimas:

                                    „Kino teatro „Garsas“ didžioji salė bene pati didžiausia Lietuvoje, todėl rodyti kino filmus net ir 22 žiūrovams nėra gerai. Situacija, kuri susiklostė šiais metais, kai „Garsas“ liko vieninteliu kino teatru Panevėžyje, kitais metais nepasikartos, todėl biudžetinė įstaiga privalo ieškoti kitokių formų, kad pritrauktų kuo daugiau žiūrovų. Stovėti vietoje ir tikėtis, kad kažkas kitas pagalvos už juos – negalima. Galbūt vertėtų pačių panevėžiečių paklausti, koks turėtų būti kino centras „Garsas“, kad jo garsas skambėtų kitaip.“

                                    Kritikuoti nesiryžo

                                    Į Panevėžį žengiančio naujojo kino teatro „Apollo Group“ generalinis direktorius Latvijoje ir Lietuvoje Tadas Račkauskas, naujienų portalui JP aiškino, kad negali įvertinti biudžetinės įstaigos kino teatro „Garsas“ darbą.

                                    „Trūksta informacijos. Žinoma, galima rodyti kino filmą ir vienam žiūrovui. Prognozuoti negali. Viskas priklauso nuo rodomo kino filmo, nuo pasirinkto laiko, kada vyksta kino seansas. Jei kino seansas pirmadienį ir 11 val., žiūrovų daug tikėtis neverta. Bet pajamos tikrai turėtų būti didesnės – ne 127 tūkst. eurų per metus. Kita vertus, negalima lyginti „Garso“ su „Apollo Cinemas“. Vienas turi dvi sales, o kitas turės tris. Dar yra kiti dalykai, kurie turi įtakos. Tai kino filmų sezoniškumas. Balandžio mėnesį per mažai buvo filmų bestselerių. Galima įvardinti tik vieną – „Keršytojas“. Stiprių filmų nebuvo. Kitas akcentas – geras oras. Pastarasis akcentas kino teatrams nėra pats geriausias. Į kiną tuomet žmonės neina“, – konkretus ir nekritiškas buvo T. Račkauskas.

                                    Beje, naujasis kino teatras „Apollo Cinemas“ prekybos ir pramogų centre „Babilonas“ duris atverti turėtų dar šią vasarą. Neoficialiomis JP žiniomis, rugpjūčio pradžioje.

                                    https://jp.lt/laikinas-finansinis-pa...-trumpalaikis/

                                    Comment


                                      #78
                                      Panevėžyje nerimsta kova: vieni – už naujoves, kiti – už sovietinį palikimą

                                      Panevėžyje veikianti pilietinė iniciatyvinė grupė „Išsaugoti Garsą“ įvairiomis priemonėmis išreiškia susirūpinimą ir nepritarimą kino teatro „Garsas“ griovimui.

                                      Netyli ir Panevėžio miesto meno, verslo, bendruomenės atstovai. Jie kreipėsi į laikinąjį premjerą Saulių Skvernelį, Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, laikinąjį kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir ministerijos kanclerį Laimoną Ubavičių, išreikšdami pritarimą Panevėžyje suplanuoto Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) projektui.

                                      Surašė peticiją


                                      Dar gegužės mėnesį buvo pradėti rinkti parašai po peticiją „Ne – kino centrui „Garsas“ Panevėžyje sunaikinimui“. Peticija adresuota Lietuvos ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui. Iš viso buvo surinkta 2 686 parašai, nors neseniai visuomenininkų išplatintame rašte nurodyta, kad parašų surinkta apie 4 tūkst.

                                      Peticija reikalaujama skirti lėšų kapitaliniam kino centro „Garsas“ remontui ir modernizavimui, išlaikant pagrindinę jo, kaip kino centro paskirtį bei suteikti „Garsui“ kultūros paminklo statusą.



                                      Du kartus posėdžiavo

                                      Birželio pabaigoje antrą kartą, pilietinės iniciatyvinės grupės prašymu, Panevėžio miesto savivaldybėje surengtas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas kino centro „Garsas“ kultūrinės vertės nustatymo ir teisinės apsaugos suteikimo klausimas.

                                      Pirmasis minėtos tarybos posėdis, kuriame svarstytas tas pats klausimas, vyko pernai lapkričio 21 dieną. Taryba tuomet nusprendė „Garso“ pastato į Kultūros vertybių registrą neįrašyti ir nesuteikti teisinės apsaugos. Kino teatras „Garsas“.
                                      Du požiūriai

                                      2018 metų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolą pasirašęs Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Ivaškevičius, tuomet teigė, kad „Garso“ pastatas „urbanistiniu, architektūriniu ir istoriniu požiūriu nėra vertingas“.

                                      Jam pasiteiravus dėl kino teatro funkcijų išsaugojimo, atsakyta, kad būsimajame S. Eidrigevičiaus menų centre numatoma nekomercinio kino funkcija. Tad E. Ivaškevičius nesiūlo „Garso“ pastato į Kultūros vertybių registrą įrašyti.

                                      Tačiau birželio 13 dienos tarybos posėdyje E. Ivaškevičius mintis dėstė šiek tiek kitaip. Paaiškino, kad aptariamas pastatas ilgą laiką buvo ir yra svarbus miesto visuomenei, kinematografinio kultūrinimosi, panevėžiečių bendravimo, moksleivių pedagoginio švietimo centras.

                                      Anot jo, pastato adekvačiam vertinimui neprisidėjo S. Eidrigevičiaus menų centro vizijos aptarinėjimai. Jo nuomonė kino teatras „Garsas“ turi vietinio lygmens reikšmingumo istorinę svarbą. Be to, nagrinėjant šį objektą pirmajame posėdyje, nebuvo visuomenės nuomonės ir prašymo išsaugoti kino teatro „Garsas“ pastatą.



                                      Lauks ekspertų

                                      Antrą kartą posėdžiavusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nutarė rekomenduoti Panevėžio miesto savivaldybei kreiptis į sovietinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertus, tokius kaip Marija Drėmaitė ir Vaidas Petrulis, ir, gavus jų įvertinimą, vėl organizuoti posėdį.

                                      Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Paškevičienė naujienų portalu JP patvirtino, kad toks sprendimas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje birželio 13 dieną buvo priimtas bei teigė, jog kitas posėdis, kai „Garso“ pastatą įvertins sovietinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertai, įvyks rugpjūčio mėnesį.



                                      Susirūpino kino centru

                                      Kino centre „Garsas“ praėjusią savaitę lankėsi kino istorikė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Ji atsakė į naujienų portalo JP klausimus.

                                      – Kokios naudos davė susitikimas ir ar buvo priimtas sprendimas dėl kino centro „Garsas“?

                                      – Susitikimas parodė, kad kino teatras svarbus miesto bendruomenei ir, kad ji aiškiai supranta, kas vyksta ir ką siekiama apsaugoti. Be to, svarbu parodyti, kad ir kino bendruomenei rūpi, jog kino teatras nėra paliktas likimo valiai. Kino teatras, kaip ir kitos kultūros įstaigos – svarbi kultūros politikos dalis, gaila, kad anksčiau Savivaldybei darant sprendimus apie tai nebuvo pagalvota.

                                      – Yra galimybių sustabdyti S. Eidrigevičiaus menų centro statybas vietoje kino centro „Garsas“?

                                      – Manau yra, viskas priklauso nuo bendruomenės iniciatyvumo. Vienas iš būdų – įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Taip būtų tikslinga, nes tai – vienintelis tokio architektūrinio, inžinerinio tipo veikiantis kino teatras Lietuvoje. Dažnai pamirštama, jog kinas buvo svarbus miestų modernizacijos procesų dalis, be to aktyvi bendruomenės susitelkimo vieta. L. Kaminskaitė-Jančorienė.
                                      – Ar verta saugoti „Garso“ pastatą, kuriame kinas kartais rodomas 5-6 žiūrovams, o vidutiniškai per mėnesį 18-20 žiūrovų? Gal geriau turėti 100 žiūrovų dydžio salę pritaikyta nekomerciniam kinui ir edukaciniams projektams?

                                      – Na, šie skaičiai sumažinti. Kaip rodo kino teatro lankymo statistika, jie yra didesni. Praėjusiais metais kino teatre apsilankė 53 tūkst. žiūrovų, tad padalinus šiuos skaičius gauname tikrai daugiau nei 18-20 žiūrovų.

                                      Sutinku, kad dabartinė kino teatro salė yra labai didelė, ir kad tam tikriems kūriniams surinkti pilną salę žiūrovų yra sunku. Bet tai nėra priežastis pastatą nugriauti, juk galima kino filmų rodymus derinti su kitomis veiklomis.

                                      Aišku, kad kino teatrui reikia papildomo dėmesio, jį suteikus, „Garsas“ taptų dar labiau patrauklesnis ir atviresnis. Bet išliktų, o ne būtų sunaikintas. Piketas prieš „Garso“ griovimą.
                                      Kreipėsi į šalies Vyriausybę

                                      Panevėžio miesto meno, verslo, bendruomenės atstovai kreipėsi į laikinąjį ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, laikinąjį kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir ministerijos kanclerį Laimoną Ubavičių, išreikšdami pritarimą Panevėžyje suplanuoto SEMC projektui.

                                      Kreipimesi rašoma: „Brandžiai visuomenei būdingas santūrumas ir apmąstyta reakcija į vykstančius procesus. Be abejo, demokratinėje visuomenėje neišvengiama nuomonių įvairovė ir tai yra labai gerai. Tačiau tai, kas šiandien plinta viešojoje erdvėje, pasiekia svarbiausias Lietuvos Respublikos institucijas, peržengia bet kokios demokratiškos diskusijos ribas ir ne tik neramina, bet gali turėti įtakos viso Panevėžio regiono vystymosi perspektyvai.



                                      Piketas prieš „Garso“ griovimą.Klaidina žmones

                                      2019 m. gegužės 7 d. internetinėje platformoje Peticijos.lt pradėti rinkti parašai dėl peticijos „Ne – kino centro „Garsas“ Panevėžyje sunaikinimui“. Šios peticijos tekstas sąmoningai klaidinantis žmones, teiginiai tekste neturi nieko bendro su tikrove ir manome, jog tai yra manipuliavimas sentimentais, iškreipiant faktus. Mūsų nuomone, tik dėl klaidinančio peticijos teksto jos autoriams ir pavyko surinkti tinkamai į situaciją neįsigilinusių žmonių parašus“, – aiškinama rašte šalies Vyriausybei.

                                      Kreipimosi autoriai nesutinka su peticijoje išreikštu teiginiu, kad kino centras „Garsas“ bus sunaikintas ir jo vietoje bus pastatytas naujas SEMC pastatas.

                                      „Esamas pastatas bus rekonstruojamas ir pritaikomas daug platesnėms kultūrinėms ir kūrybinėms funkcijoms, yra numatytos net dvi daugiafunkcinės salės, kurios bus naudojamos, be abejonės, ir nekomerciniam kinui. Tačiau šio argumento, kad kino funkcija ne tik išlieka, bet kinas bus rodomas moderniose, naujose salėse, erdvėse, peticijos šalininkai nenori girdėti.

                                      Taip pat peticijoje keliamas reikalavimas „suteikti kino centrui „Garsas“ kultūros paminklo statusą“ nėra pagrįstas. Melagingas teiginys ir tai, kad tai seniausias kino teatras Lietuvoje. Kino centro pastatas, skaičiuojantis 50-uosius metus, tėra vienas iš 6 tipinių projektų, dar sovietiniu laikotarpiu parengtų Maskvoje ir pritaikytų net 3 Lietuvos miestuose. Kino centras – gigantiškas, energetiškai neefektyvus pastatas, su, mūsų žiniomis, didžiausia Lietuvoje 666 vietų kino sale. „Garso“ kino seansuose vidutiniškai apsilanko vos iki 20 žmonių – veikti nepajėgus. Kino centras liktų ir toliau didžiulius miesto biudžeto pinigus neefektyviai naudojančia įstaiga arba būtų tiesiog privatizuotas (kaip atsitiko kituose miestuose)“, – teigia kreipimosi autoriai. Stasio Eidrigevičiaus menų centro projektas.
                                      Už naujoves

                                      Panevėžio meno, verslo, kultūros ir kitų sričių atstovų tvirtinimu, SEMC – naujos kartos muziejus, kurio koncepcija orientuota į kuo didesnį žmonių įgalinimą kurti kultūrinį gyvenimą mieste, galinti vystyti naują kultūrinį pagreitį regione ir daryti įtaką esamų kultūros įstaigų augimui:

                                      „SEMC pradedamos vystyti veiklos atlieps vietos ir pasaulio modernaus, šiuolaikinio meno raidos tendencijas ir kryptis, savitumą bei kultūrinę vertę. Menų centras taps svarbia ir šiuolaikiška miesto ir regiono kultūrinių edukacinių patirčių vieta, kurioje numatyta ypač daug vietos jaunimo meniniam ugdymui, taip pat įvairių socialinių sluoksnių gyventojų edukacinėms veikloms, kūrybinių industrijų skatinimui, nekomercinio kino plėtrai. Suplanuoto menų centro įkūrimas šiuolaikine architektūra pagyvins miestą, darys teigiamą įtaką turizmo ir paslaugų sektoriaus plėtrai“.

                                      Taip pat pabrėžiama: SEMC idėja plėtojama ir visuomenei buvo ne kartą pristatyta nuo pat 2016 metų. 2017-aisiais architektūrinėse kūrybinėse dirbtuvėse miesto ir šalies architektai išanalizavo bei pagrindė SEMC vietą. Nuspręsta, kad SEMC logiškiausia kurti iš esmės rekonstruojant nusidėvėjusį kino centro „Garsas“ pastatą. Tarptautinis architektūrinis SEMC konkursas buvo įvertintas kaip profesionalus, atviras, novatoriškas, sulaukė aukščiausio architektų profesinės bendruomenės įvertinimo. Dar daugiau, architektūros kritikai šį projektą pavadino 2018 metų įvykiu Lietuvoje.

                                      Kreipimosi autoriai ragina aukščiausius šalies vadovus atkreipti dėmesį į klaidinančius peticijos teiginius, įdirbį įgyvendinant SEMC projektą, ilgą ir visapusį viešinimą, SEMC įtaką miesto, regiono raidai, todėl skirti valstybės palaikymą ir finansinę paramą įgyvendinant šį „ambicingą tarptautinės reikšmės projektą“. Panevėžio meno, verslo, kultūros ir kitų sričių atstovai pasirašė peticiją ir teigia, jog SEMC – naujos kartos muziejus, kurio koncepcija orientuota į kuo didesnį žmonių įgalinimą kurti kultūrinį gyvenimą mieste, galinti vystyti naują kultūrinį pagreitį regione ir daryti įtaką esamų kultūros įstaigų augimui.
                                      Pasirašė žinomi panevėžiečiai

                                      Peticiją pasirašė Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas, Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas, Dailės mokyklos direktorius Vytautas Tallat-Kelpša, „A Galerijos“ direktorius Albinas Vološkevičius, Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Arvydas Narkevičius, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius, Panevėžio krašto pramonininkų direktorius Rimantas Serva, ir „Panevėžio Alumni“ asociacijos pirmininkė Rūta Jančytė, Panevėžio „Rotary“ prezidentas Rimantas Trota ir „Lions“ klubo prezidentas Žydrūnas Raščius. Stasio Eidrigevičiaus menų centro projektas.
                                      Kino bendruomenė netyli

                                      Lietuvos kino ir kultūros bendruomenės taip pat nusprendė netylėti ir surašė atvirą kreipimąsi dėl Panevėžio miesto kino teatro „Garsas“. Jame reiškiamas susirūpinimas ir nepritarimas kino teatro „Garsas“ griovimo procesui.

                                      Kreipimasis adresuotas Kultūros ministerijai, Seimo Kultūros komitetui, Lietuvos kino centrui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Tarybos nariams bei Panevėžio miesto Nekilnojamo paveldo vertinimo tarybai.

                                      Šiuo raštu reiškiamas nepritarimas Panevėžio miesto savivaldybės siekiams nugriauti kino teatrą „Garsas“. Kreipimosi autoriai mano, kad „kino teatrai yra svarbi ir neatskiriama kino kultūros dalis, užtikrinanti kino kūrinių platinimą, sklaidą ir rodymą“.

                                      Pasak jų, kino teatras „Garsas“ yra unikalus kino ir kultūros objektas bei autentiška laikmečio vertybė, liudijanti miestų modernizacijos ir laisvalaikio, kultūros, kino istorijos procesus.

                                      Be to, kino teatras „Garsas“ yra išlikęs vienintelis veikiantis tokio architektūrinio, technologinio tipo kino teatras Lietuvoje ir „tapo ypatinga Panevėžio miesto bendruomenei, skirtingų kartų kultūrinį tapatumą ir atmintį jungianti vieta. Miesto bendruomenės nepasitenkinimas kino teatro nugriovimu bei rūpestis išreikštas viešoje peticijoje, kurią pasirašė beveik 4000 asmenų“

                                      https://jp.lt/panevezyje-nerimsta-ko...tini-palikima/

                                      Comment


                                        #79
                                        Kinematografininkų sąjunga: SEMC – pozityvus žingsnis regioninėje kultūroje

                                        Lietuvos kinematografininkų sąjunga (LKS), atsižvelgdama į prašymus pateikti nuomonę apie S. Eidrigevičiaus menų centro projektą, Kultūros ministeriją informavo: šio multikultūrinio menų centro atsiradimas yra pozityvus žingsnis regioninėje kultūros sklaidoje.

                                        Click image for larger version

Name:	aa.jpg
Views:	2
Size:	98,8 kB
ID:	1736012

                                        „Šis centras sudarytų naują ir stiprų kultūros lauką ne tik Panevėžio, bet ir kitų šalies miestų meno mylėtojams. Jau įprasta, kad tokie multifunkciniai pastatai praturtina kiekvieną reprezentuojamą meno sritį. Atsiradusi sinergija tarp įvairių meno rūšių padeda skirtingų sričių mėgėjams ar mylėtojams atrasti kitas, dar nepažintas meno sritis ir bendrai generuoti didesnį lankytojų srautą.

                                        Taip pat menų centro patalpose matosi galimybė integruoti ir kino rodymą. Dabartinės kino centro „Garsas“ techninės sąlygos, neadekvatus rinkai turimų vietų skaičius, prasta patalpų būklė neatitinka nei lankytojų lūkesčių, nei dabartinių sąlygų ir nepagrįstai reikalauja daug investicijų į šildymą, infrastruktūros palaikymą, o ne pagrindinę kino centro veiklą – kino sklaidą. Tikėtina, kad naujų (ar naujos) kino salių atsiradimas, jei jose būtų vykdoma kino sklaida, leistų resursus nukreipti tikslingiau“, – rašoma LKS pirmininko, režisieriaus Arūno Matelio pasirašytame dokumente.

                                        Panevėžio miesto savivaldybė primena: rekonstruojant kino centrą „Garsas“ kuriamame SEMC numatytos 2 daugiafunkcės (80 ir 200 vietų) salės. Jose bus demonstruojama ir kinas.

                                        https://jp.lt/kinematografininku-saj...eje-kulturoje/

                                        Comment


                                          #80
                                          Svarbu sabotuoti :) ir bliauti. Tai jau darosi tam tikras bruožas - būti viskuo nepatenkintais. Panaši istorija kaip su Policijos komisariatu Vilniuje. Ačiū sveikam protui, kad jį nuvertė. Tikiuosi nugrius ir šitas sovietinis baibokas.
                                          Neišmeskite spalvų

                                          Comment

                                          Working...
                                          X