Dėkui už Akmens bažnyčios nuotraukas. Žavi šventovė, dzūkiškai kukli ir jauki. Ypač patiko stulpinė varpinė. Medinių varpinių temoje būtent šitos, atrodo, dar nėra...
Pastebėjau, kad kol kas nėra Akmens Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios nuotraukų. Šiek tiek apie pačią bažnyčią: 1759 m. pastatyta koplyčia. 1861 m. suremontuota. Per Pirmąjį pasaulinį karą sudegus Varėnos bažnyčiai, jos klebonas persikėlė į Akmenį (kaimas, kur stovi bažnyčia, šalia kelio Vilnius - Varėna), pastatė kleboniją, padidino koplyčią.
Bažnyčia medinė, su trisiene apside, kurios šonuose yra zakristija ir prieangis. Prieš bažnyčią stovi stulpinė varpinė. Šventorius aptvertas, vartai su arka. (Šaltinis http://lt.wikipedia.org/wiki/Akmenio...5%BEny%C4%8Dia)
Bažnyčia:
Varpinė:
Gaila, labai skubėjau, nepadariau nuotraukos su bendra bažnyčios ir varpinės kompzicija
Paskutinis taisė digital; 2021.05.11, 20:48.
Priežastis: atkurtos nuotraukos
1804 m. vizitacijos metu vienuolyne tebuvo 6 vienuoliai, 6 studentai, 4 tarnai ir 8 elgetos. Vienuoliai turėjo dvi smukles. Veikė mokykla, ją 1803-1805m. lankė 6 vaikai.
Numalšinus sukilimą, 1831 m.rugsėjo 1d. įsaku kurį pasirašė caras, vienuolynas uždarytas, vienuoliai išsiųsti į Kauną, bažnytiniai daiktai pernešti į dar nebaigtą statyti Valkininkų parapinę bažnyčią, buvo uždaryta pranciškonų mokykla.
Iki 1843 m.vienuolyno pastatus prižiūrėjo dvarininkas Kvinta. Tuo metu ruoštasi pastatuose įkurdinti kariuomenės dalinį, todėl 1835 ir 1839 metais sudaryti inventorizavimo planai.
1835 m. bendras vienuolyno planas
Apie 1839 m. vienuolyno centrinės dalies tikrosios būklės planas
Iki 1867-1868 m.buvo baigta įrengti kareivines perstatyto vienuolyno korpusuose.
Iki 1883 m.tai pat pagal A.Polozovo projektą baigta perstatyti į cerkvę vienuolyno bažnyčia "nugriovus abu bokštus,pertvarkyti halinės dalies fasadai..." pastatas įgavo "rusų bizantinio" tūrio struktūrą. Ansamblis prarado ankstesnę subalansuotą tūrių kompoziciją, dekoratyvus naujasis statinys ėmė disonuoti su lakoniškais vienuolyno korpusais ir rekonstruotais Loreto koplyčios fasadais.
Valkininkų Švč. Marijos Aplankymo bažnyčia ir buvęs pranciškonų vienuolynas, perstatyti į stačiatikių cerkvę ir kareivines, 1904-1905 m. A. Daukšos nuotrauka
Po pirmojo pasaulinio karo buvo planų įkurdinti pranciškonų vienuolyną. To neįvyko. 1924 m. Lenkijos kariuomenės užsakymu J.Klosas parengė "remonto planą", pagal kurį buvo numatyta įkurdinti karinį dalinį. Ta proga padarytos viso pastato nuotraukos ir brėžiniai, kuriuose užfiksuoti jo plyšiai ir kiti defektai.
Cerkvė. Vaizdas iš pietų.1924 m.
Bendras kareivinių ir cerkvės vaizdas iš vakarų pusės, 1924 m.
Kareivinių (vienuolyno) vaizdas iš šiaurės pusės, 1924 m.
Prieškaryje bažnyčioje buvo vaidinama ir šokama. Loreto koplyčioje įkurdintas viešas klubas-kariai saugojo sieną, vietinius lietuvius, vaidino, žaidė, valgė, puotavo ir šoko...
1940 m.birželio mėnesį kareivinėse įsikūrė Raudonosios armijos dalinys. 1941 m.vasara miestelį užėmė vokiečių kariuomenė, visoje teritorijoje aplink buvusį vienuolyną įkurdama koncentracijos stovyklą.
Artėjant frontui, vokiečiai pasitraukdami susprogdino buvusio vienuolyno pastatą ir cerkvę. Pokario metais griuvėsius ardė netik 1953 m. vienuolyno teritorijoje pradėtas statyti kolūkio gamybinis korpusas, bet ir vietos gyventojai griuvėsius išnešiojo po plytą.
Medžiaga paimta iš A.Miškinio knygos RYTŲ LIETUVOS MIESTAI IR MIESTELIAI I knyga 2002
Valkininkų Švč.Marijos Aplankymo bažnyčia ir pranciškonu vienuolynas
Dar prieš antrąjį pasaulinį karą Valkininkų miestelyje Gelužos upelio pakrantėje stovėjo perstatyti pranciškonuų vienuolyno ansamblio pastatai. Dabar gal nedaugelis iš vietinių atsimena čia buvusias kareivines, o karo metu įkurtos belaisvių stovyklos, vokiečiai žiauriai elgėsi ne tik su belaisviais bet ir su vietiniais gyventojais. Šioje teritorijoje įkurtoje stovykloje nuo bado kasdien mirdavo apie 10 žmonių, jų lavonai buvo užkasami stovyklos teritorijoje. 1943 metais stovykla likviduota.
Dabar buvusio sakralinio objekto vieta atrodo nykiai, teliko pamatu likučiai, kolūkio pastatų sienos. Kompleksas stovėjo Vilniaus ir Miškininkų gatvių susikirtime.
1633 m. birželio 23d. Valkininkų dvare buvo apsistojęs Vladislovas Vaza, jis pritarė "seniūno Kristupo Chaleckio sumanymui įsteigti pranciškonų vienuolyną". Valdovas skyrė Barceliškiu dvarą, Chaleckis su žmona 1635 m. dovanojo vienuoliams mūro namus ir kitus savo sodybos trobesius Valkininkų miestelyje.
1650 m. dar ne visai užbaigtą bažnyčia pašventino Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius. Miestelio pakraštyje, nors ir už jo ribų iškilęs kompleksas, kuriame vyravo bažnyčia, pakeitė Valkininkų architektūrą, sustiprino jų poveikį aplinkai.
1839 m. pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios fasadas ir planas
Per Šiaurės karą vienuolynas turbūt neišvengė nuostolių. Čia buvo atneštas, Valkininkuose nužudytas Mykolas Sapiega bei keli jo šalininkai, kūnai nelaidoti vienuolyne išbuvo 3 paras, galbūt tai rodo, jog vienuoliai buvo pasitraukę.
XVIII a. antroje pusėje kompleksas rekonstruotas ir užbaigtas. Nauji vienuolyno korpusai išmūryti iki 1776 metų.
Kaip atrodė iki 1786 metų baigtas vienuolynas, galima spręsti iš ankstyviausio žinomo 1797 m. plano.
Pagrindinį korpusą sudarė nepakankamai taisyklingo kryžiaus formos plano bažnyčia, sujungta su U raidės formos vienuolių pastatu į beveik simetrišką kompoziciją. Bažnyčia gana puošni, o dviaukštis vienuolynas lakoniškas. Pastatų formose susipynė renesansinės ir barokinės formos.
Rūsio plane matyti vientisi bažnyčios ir Loreto koplyčios pamatai, tad veikiausiai visa bažnyčia statyta kartu, iki 1650 m.halė, o XVIII a. antroje puseje - Loreto koplyčia. Bažnyčios bokštai ir pagrindinis fasadas yra XVIII a. antros pusės rekonstrukcija.
Tik su ta vieta pagal reljefą tai... Dabartinis tiltas pastatytas tik po II pasaulinio karo praėjus gal 20 metų, buvusioje piliavietėje, nes prieš tai tiltas buvo tloiau į žemupį , tiesa nežinau kurioj vietoje tiksliai jis buvo tarpukariu, reiks senelio paklaust nes jis būtent juo ir perėjo kažkada. Beto kiek žinau bažnyčia irgi stovėjo ne ten kur dabar stovi, o daug labiau į dešinę jeigu žiųrėti stovint ant šiandieninio tilto.
Nebent prieš karą Varėnoje I buvo medinė dvibokštė bažnyčia.
Taip Senojoje Varėnoje buvo tokia bažnyčia. Esu matęs seną nuotrauką, deja, čia negaliu pateikti.
K. Misius ir R.Šinkūnas "Lietuvos katalikų bažnyčiose" rašo, kad 1921 m. pastatyta bažnyčia žemais fasado bokštais, sudegusi 1944 m.
1938 m., atkūrus diplomatinius santykius buvo 4 sienos perėjimo punktai:
Švenčionėliuose, ties Širvintomis (Vilniaus - Ukmergės plente), ties Vieviu (Vilniaus - Kauno kelyje) ir Varėnoje I.
Nė viena iš šių vietų netinka.
Nebent prieš karą Varėnoje I buvo medinė dvibokštė bažnyčia.
Paskutinis taisė Romas; 2010.02.05, 22:20.
Priežastis: Kopija iš temos "Buvusi Lietuvos - Lenkijos demarkacinė linija"
Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
Papildau čia jau esančias nuotraukas, lankiausi 2008 m. rugsėjo mėn.
1. Perlojos bažnyčia su šventoriuje esančiomis kapinėmis
2.
3.
Ir pafotografavimai bažnyčios viduje, Jurgio Hopeno ir jo mokinių Antrojo pasaulinio karo mietais dekoruotas bažnyčios vidus. Dalios Vasiliūnienės straipsnis apie Perlojos bažnyčios sienų tapybą, nuoroda jau buvo duota, bet pakartoju http://images.katalogas.lt/maleidykla/men43/M-41.pdf
4. Kunigas, aprodęs bažnyčia, papasakojo, kad bažnyčios langų stiklai greitu metu turėtų būti pakeisti vitražais
5. Altoriaus viršutinė dalis iš arčiau
6. Navos skliauto tapyba, Vytis ir kompozicija "Nukryžiuotasis", 1943 m.
Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
Istorija
1503 m. Perlojos bažnyčios apdovanojimo dokumente nurodyta, kad ji statyta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, yra Daugų filija. Apie 1777 m. pastatyta maumedžio rąstų bažnyčia, įkurta parapija. 1866 m. caro valdžiai uždarius bažnyčią, tikintieji 1875, 1882 ir 1892 m. prašė ją grąžinti, bet valdžia nesutiko.
1903 m. patvirtintas naujos bažnyčios projektas. Valdžia statyti neleido, tik 1906 m. grąžino uždarytąją; atkurta parapija. 1909 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas (aut. M. Bergas), leidimas statyti gautas tik 1914 m. Klebonas Pr. Cibulskis su parapijiečiais (už 140 000 litų) 1928–1930 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią (inž. Vaclovo Michnevičiaus projektas). Ją 1930 m. konsekravo vyskupas Juozapas Kukta. Vokietijos okupacijos metais bažnyčią dekoravo Varšuvos meno akademijos profesorius J. Hopenas (vokiečių belaisvis).
1944 m. per Perlojos gaisrą sudegė klebonija.
Architektūra
Bažnyčia neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, su žemesne trisiene apside, aukštu bokštu bei arkos formos portalu. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Iš Vikipedijos
Komentuoti: