[LT] Lietuvos kapinės

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[algirdas a. bireta]

Akmenės rajonas
Istoriko Simono Daukanto (1793-1864) kapas Papilės kapinėse, foto-2009

Simonui Daukantui pirmieji du antkapiniai paminklai - paprastos akmeninės plokštės su įrašais - buvo pagaminti ir pastatyti kun. Ignoto Vaišvilos rūpesčiu. Pirmasis S. Daukanto paminklas esą buvęs paties I. Vaišvilos nukaltas. Jis ilgą laiką išgulėjo šalia kitos, 1884 m. Rygoje pagamintos didelės antkapio plokštės, esančios iki šiol ant S. Daukanto kapo. Laikui bėgant, Simono Daukanto kapas buvo apleistas. 1923 m. gruodį Papilės Simono Daukanto knygyno - skaityklos valdybos nariai (pirmininkas J. Šiuša, sekretorius P. Šliauteris, nariai J. Šliauteris ir L. Mockaitė) „Lietuvoje" paskelbė kreipimąsi į visuomenę, kuriame teigė, jog „lietuvių tauta privalo pastatyti Simonui Daukantui monumentalį paminklą, kuris būtų simboliu tautos vienybės..." Pažymėdami, jog retai kas lanko S. Daukanto apleistą kapą, valdybos nariai pranešė, kad Šiaulių apskrities valdyba pirmoji supratusi ir dar 1924 metų biudžeto sąmaton įtraukusi 7 tūkst. litų S. Daukanto kapui atnaujinti, akmeniui restauruoti bei paminklui pastatyti". Diskutuojant dėl paminklo projektų, 1925 m. liepos 14 d. šiaulietis Antanas Raudonis pasiūlė Šiaulių savivaldybei savo sukurtą paminklą pastatyti ant S. Daukanto kapo. Jis buvo iškaltas iš akmens, simbolizavo tuo metu paplitusį nulaužto ąžuolo kamieną. A. Raudonis paminklą dovanojo (aukojo), tačiau norėjo, jog jis apskrities valdybos lėšomis būtų nugabentas į Papilę, sutvarkytas kapas, padaryti akmens stulpai, grandinės. Šiaulių savivaldybei sutikus A. Raudonio paminklas buvo nuvežtas į Papilę ir ant S. Daukanto kapo pastatytas dar 1925 m. Darbus prižiūrėjo Šiaulių miesto inžinierius architektas Karolis Reisonas. Statant paminklą, pirmoji (1864 m.) akmens plokštė buvo nugabenta į Kauno karo muziejų ir padėta prie S. Daukanto paminklinio biusto.
A. Raudonio sukurtame paminkle, ąžuolo kamiene, yra įrašas: „Simanui Daukantui. Iki visuomenė pastatys paminklą, atitinkamą nuveiktiems Tavimi darbams, Tavo atminčiai skiriu šį savo rankų darbo paminklą A. Raudonis" (iš "Papilės krašto")

[algirdas a. bireta]

Alytaus Angelų Sargų kapinės, foto-2008




Įžymaus skulptoriaus (Gedimino paminklo Vilniuje autoriaus) Vytauto Kašubos (1915-1997) sukurtas Teofilės Rėklaitienės antkapinis paminklas

[algirdas a. bireta]

Kavarsko kapinėse, Anykščių r.








Buvusios kapinių koplyčios vieta

[algirdas a. bireta]

Svėdasų kapinėse, Anykščių r.


Rašytojo svėdasiškio Juozo Tumo-Vaižganto tėvų kapas

[algirdas a. bireta]

Biržų rajonas, Deikiškių kapinės




Rašytojo, poeto Vinco Mykolaičio-Putino žmonos Emilijos Kvedaraitės kapas. 1935 m., dar būdamas kunigu poetas slaptai vedė (Latvijoje) ir po to, kilus skandalui, atsisakė kunigystės.

[algirdas a. bireta]

Kauno rajonas
Vandžiogalos kapinėse, foto-2009






Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo senelio kapas

[algirdas a. bireta]

Šėtos kapinėse, Kėdainių r.

[algirdas a. bireta]

Kėdainių rajonas
Paminklas Povilui Lukšiui Taučiūnų laukuose, 1929 m., architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis






Tėvo Stanislovo kapas Paberžės bažnyčios šventoriuje


Šventybrastis
Šioje bažnyčioje buvo pakrikštytas Česlovas Milošas


Česlovo Milošo protėvių iš motinos pusės Siručių giminės kapas

[algirdas a. bireta]

Kiaunorių kapinėse, Kelmės r.

[algirdas a. bireta]

Kelmės rajonas
Pašiaušės kapinaitėse. Kadaise (XVII a.) Pašiaušė garsėjo Jėzuitų kolegija ir puošnia mūrine bažnyčia. XIX a. kolegijos pastatas ir bažnyčia buvo išardyti, o plytos panaudotos Šiaulių gimnazijos statybai. Iš praeities didybės nebeliko jokių pėdsakų...




Šilo Pavėžupio kapinaitėse.
Čia buvo laidojami Šilo Pavėžupio dvarininkai, Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Putvio giminės

[algirdas a. bireta]

Gargždų kapinės, Klaipėdos r.

[algirdas a. bireta]

Kupiškio rajonas
Suomijos šaulių (220 žm.), tarnavusių Rusijos armijoje ir 1855 m. išmirusių nuo šiltinės,
kapavietė Švedukalnyje (netoli Skapiškio)


Kupiškio kapinės

[algirdas a. bireta]

Mažeikių rajonas
Dvarininko, medicinos daktaro, laisvamanio Boleslovo Kauno-Kauneckio (1864-1936) mauzoliejus netoli Bugenių (laukuose)






Pikelių kapinės

[algirdas a. bireta]

Grūstės kapinės




Meistro Stepono Gailiaus-Gailevičiaus (1815-1885) gamybos antkapinis kryžius, 1882 m.

[algirdas a. bireta]

Ukrinų kapinės
Dar keli meistro Stepo Gailiaus-Gailevičiaus darbai

[algirdas a. bireta]

Neringa. Senosios Nidos kapinės

[algirdas a. bireta]

Naujosios Nidos kapinės