[†] Vilniaus r. bažnyčios

[Zorro]

Bezdonių Švč. Mergelės Marijos, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos, bažnyčia

Bezdonys 1609–1773 m. priklausė Vilniaus jėzuitams. 1937 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1947 m. uždaryta, 1988 m. grąžinta tikintiesiems ir suremontuota. Bažnyčia yra Nemenčinės parapijos filija.
Vikipedija.

[Zorro]

Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

[Zorro]

Parudaminio Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su bokšteliais. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Istorija

Kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis Parudaminyje pastatytai stačiatikių cerkvei davė dirvų ir pievų Terešiškių apylinkėse. Po 1596 m. buvo unitų bažnyčia. 1662 m. ir vėliau Ašmenos pakamaris J. Ziemla iš Parudaminio unitų bažnyčios atėmė turėtas privilegijas, žemes. 1700 m. unitų bažnyčia dar tebebuvo.

Jonas ir Johana Horainai Parudaminio dvarą 1726 m. paskyrė Vilniaus moterų benediktinių vienuolynui. 1744 m. minima koplyčia. Benediktinės 1776 m. pasistatė naują koplyčią. Ją aptarnavo nuolatinis kunigas. Caro valdžia 1866 m. kunigo skirti neleido. 1867 m. koplyčia uždaryta ir nugriauta. Varpai perduoti Inturkės cerkvei.

1906 m. patvirtintas inžinieriaus A. Filipovičiaus-Duboviko mūrinės bažnyčios projektas. 1908 m. pastatyta medinė bažnyčia, 1922 m. – dabartinė mūrinė. 1925 m. įkurta parapija.

Vikipedija

[Zorro]

Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia

Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, bazilikinė, trinavė, su prieangiu, bokšteliu. Šventoriuje stovi medinė varpinė. Jo tvora medinių statinių.

Istorija

Medininkuose 1391 m. įkurta parapija ir pastatyta viena pirmųjų Lietuvos bažnyčių. Kurį laiką (išskyrus 1528–1540 m.) parapiją valdė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. Apie XVII-XVIII a. bažnyčios perstatymus duomenų nėra. 1655 m. bažnyčia nusiaubė rusų armija.

1788 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji 1812 m. apiplėšta, vienuolynas, biblioteka ir archyvas sudegė. 1831 m. bažnyčiai priklausė Slabadkos kaimas. 1832 m. vienuolynas ir bažnyčia uždaryti. Ji 1835 m. pervežta į Salas. Dvarininkė Kaminskienė 1858 m. pastatė koplyčią. Į Medininkus paskirtas kunigas. 1865 m. koplyčia uždaryta, o 1868 m. – nugriauta.

Nuo 1900 m. gyventojai ne kartą prašė valdžios leidimo pasistatyti bažnyčią. Nors 1907 m. patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas, bet iki 1915 m. statyti neleista. Medininkuose 1915 m. Šv. Mišias laikydavo Vokietijos kariuomenės katalikų kapelionas, vėliau – Tabariškių klebonas Mykolas Sopočka. Jis klojime įrengė koplyčią. 1916 m. ji įrengta kitame klojime, pastatyta varpinė. 1918 m. paskirtas klebonas Jonas Semaškevičius. 1922 m. gegužės 29 d. pašventinti dabartinės medinės bažnyčios pamatai. Ji pastatyta tik 1931 m.
Iš Vikipedijos








2010.08.02

[Romas]

Parudaminio bažnyčia
Foto 2010.10






Atminimo lentos Rouck'ų ir Korff'ų giminėms








Kai kurios nuotraukos panašios į Zorro nuotraukas (2010.08)

[Romas]

Parudaminio bažnyčia

Vertikalios nuotraukos. Šventorius erdvus, fotografuoti yra geros sąlygos

[Zorro]

Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

[Zorro]

Šventoriuje.





Klebonija.



Kapinės abipus kelio.

[Civis]

Juodšilių koplyčia

Ši šventovė įsikūrusi Šv. Uršulės gatvėje, Juodšilių ambulatorijos bei Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės komplekse. Pagal Vilniaus arkivyskupijos tinklalapio duomenis, koplyčia priklauso Rudaminos Švč. M. Marijos, Gerosios Patarėjos parapijai, tačiau yra aptarnaujama gretimos Vaidotų parapijos klebono. Pasitikėdamas minėtos arkivyskupijos prižiūrimos interneto svetainės duomenimis, šią šventovę vadinu koplyčia, nors tinklalapyje Vilnijos vartai teigiama, kad Juodšiliuose veikia Vaidotų parapijai priklausanti Šv. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia.

Ten, kur dabar Juodšiliai, Pirmojo pasaulinio karo metais buvo iškirstas miškas, nutiestas geležinkelis ir įrengta stotis, turėjusi Resleravos vardą. Po 1920 m. vietovę imta vadinti Juodšiliais (lenk. Czarny Bór). Juodšilių istorija glaudžiai susijusi su seserų uršuliečių veikla. 1920-1939 m. šioje gyvenvietėje veikė uršuliečių vienuolynas. Šventosios Kenčiančio Jėzaus Širdies uršuliečių kongregacijos, vadovaujamos Uršulės Leduchovskos, vienuolės pasižymėjo švietėjiška veikla, šelpė ir globojo vargingai gyvenančius vaikus, jaunimą.

Uršuliečių dėka Juodšiliuose duris atvėrė mokykla, ligoninė, imtasi statyti ir bažnyčią. Pasak Vilnijos vartų, 1939 m. pradėtas bažnyčios statybas nutraukė karas. Vėliau neužbaigtame pastate įsikūrė ligoninė. 2003 m. pradėti rekonstrukcijos darbai, kurių dėka pastatas vėl atgavo sakralinę paskirtį.

Bažnyčią nesunku rasti ortofoto žemėlapyje: aiškiai išsiskiria statinys, pastatytas pagal lotyniško kryžiaus planą. www.maps.lt


Radę žemėlapyje, galime ir aplankyti

Foto 2011 03

[Zorro]

Mickūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

[Zorro]

Kenos Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia

[Almis]

Karvio Šv. Juozapo bažnyčia

2011 08 05

[Romas]

Sužionių bažnyčia
Foto 2011.11






Koplyčia

[Romas]

Eitminiškės

Vienas iš nedaugelio Vilniaus rajono vietovardžių, kuris visiškai skiriasi nuo lenkiškos pavadinimo versijos (Jęczmieniszki).

Eitminiškės, šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Medinė bažnyčia bent priekiniu fasadu primena Šumsko ar Vilniaus šv.Teresės bažnyčią
Foto 2011.11














Bažnyčios šventoriuje yra kun. Ambraziejaus Jakavonio (1886-1943) paminklas (kenotafas)
Kun. A.Jakavonis pradėjo Švenčionėlių bažnyčių statybą, jo dėka iki šiol išliko lietuviška Gervėčių sala

Apie A.Jakavonį: http://www.respublikosvertybes.lt/lt...es-item/id.249

[vytauc]

Dar pora Paberžės bažnyčios nuotraukų. Vienas iš šaunesnių Pseudogotikos pavyzdžių Lietuvoje.

[Zorro]

Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko bažnyčia.

[Zorro]

Vaidotų (Baltosios Vokės) Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčia.

[laimutis]

Dūkštų Šv.Onos bažnyčia, 1868 m. paversta cerkve. XX a. pradžios Adomo Daukšos nuotrauka



Šaltinis: Tarp Vilniaus ir Kernavės 2008 Leidinys

[Zorro]

Senųjų Trakų bažnyčios Skurbutėnų koplyčia.









Šventoriuje AK karių kapai.

[Zorro]

Juodšilių koplyčia

Juodšilių koplyčia

Ši šventovė įsikūrusi Šv. Uršulės gatvėje, Juodšilių ambulatorijos bei Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės komplekse. Pagal Vilniaus arkivyskupijos tinklalapio duomenis, koplyčia priklauso Rudaminos Švč. M. Marijos, Gerosios Patarėjos parapijai, tačiau yra aptarnaujama gretimos Vaidotų parapijos klebono. Pasitikėdamas minėtos arkivyskupijos prižiūrimos interneto svetainės duomenimis, šią šventovę vadinu koplyčia, nors tinklalapyje Vilnijos vartai teigiama, kad Juodšiliuose veikia Vaidotų parapijai priklausanti Šv. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia.

http://www.miestai.net/forumas/showp...3&postcount=51