[†] Trakų r. ir Elektrėnų sav. bažnyčios

[Neju]

Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia stovi Naujųjų Kietaviškių kaime, Spenglos upės dešiniajame krante, 4 km į pietvakarius nuo Elektrėnų.
Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, su apside, 2 bokštais. Vidus 3 navų. Šventorių juosia plytų mūro tvora su arkiniais vartais.

[Zorro]

Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia
1898–1899 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.
Bažnyčia turi neogotikos bruožų, stačiakampio plano, su 4 bokštais. Vidus 3 navų, skliautuotas. Yra 3 koplyčios, 9 altoriai. Šventoriaus tvora mūrinė. Bažnyčia paskelbta architektūros paminklu.

Pirmąją bažnyčią 1405 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir pilyje įsteigė benediktinų vienuolyną. Apie 1410 m. įkurta parapija. Iki 1577 m. atnaujinta bažnyčia, 1577 m. pastatytas vienuolynas. 1597 m. bažnyčia rekonstruota. 1639 m. vienuolynui dovanotas Pivašiūnų palivarkas su Jurkonių kaimu. Iš ankstesnių fundacijų 1799 m. priklausė Senųjų Trakų palivarkas su Vištelionių kaimu ir Kauno Vokės palivarkas su Volų kaimu. XVIII a. antrojoje pusėje pradėtas mūryti vienuolynas. 1799 m. pastatytas tik šiaurinis korpusas ir dalis vakarinio. Nebaigtas statyti vienuolynas 1845 m. uždarytas.

1799 m. vienuolyno bibliotekoje buvo 769 knygos. Bažnyčia 1757 m. sudegė. Kapinėse 1780 m. pastatyta laikina medinė. Ji 1838 m. gerokai remontuota. 1777–1845 m. veikė parapinė mokykla. Uždarytas vienuolynas atiteko klebonijai. Technikas A. Mikulskis parengė vienuolyno perstatymo į bažnyčią projektą.
Vikipedija






























2008-09-30

[Vytautas_LT]

Senųjų Trakų bažnyčia vėl. Labai nesikartosiu, tad nuotraukomis neperkraunu.

Daugiau foto iš kelionės temose Kelionė traukiniu ir Lietuvos etnografiniai kaimai

[Neju]

Parodoje išskirtinė Trakų parapinės bažnyčios istorija

2008 m. gruodžio 18d. 16val. Lietuvos Nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g.1 atidaroma paroda, skirta Trakų parapinės bažnyčios 600 metų jubiliejui.

Spaudos konferencija 15 val., dalyvauja Lietuvos Nacionalinio muziejaus diektorė Birutė Kulnytė, Trakų bažnyčios klebonas Valdas Girdžiušas, dailės istorikė Giedrė Mickūnaitė, menotyrininkė Sigita Maslauskaitė ir kiti.

Trakų pusiasalio parapinės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios istorija išskirtinė – ji niekada nebuvo uždaryta, naudota ne pagal paskirtį, todėl šiandien – tai unikalaus tikėjimo ir Lietuvos kultūros istorijos paminklas, saugantis daugiasluoksnį šešių šimtmečių paveldą.

Parodoje pristatomas Trakų bažnyčios paveldas – tai bažnyčios dokumentai, apeiginiai reikmenys ir dailės kūriniai , kurie buvo išsaugoti istorinių kataklizmų metu.

Trakų parapinę bažnyčią 1409 m. gegužės 24 d. fundacine privilegija įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Fundatoriaus atminimą bažnyčioje reprezentuoja didžiojo kunigaikščio portretas. Nėra žinoma, kada statybos buvo užbaigtos, o bažnyčia pašventinta. Spėjama, kad bažnyčios statybos buvo baigtos XV a. trečiojo dešimtmečio pradžioje.

Apie XV a. bažnyčios vidaus puošybą galima spręsti iš neseniai atidengtų viduramžių tapybos fragmentų ir bendrųjų bizantinės sienų tapybos principų. Bandant nuspėti, ką vaizdavo viduramžių tapyba, tikslingiausia jos turinį sieti su fundatoriaus Vytauto interesais ir bažnyčios titulu. Krikščioniškoji tradicija Švč. Mergelės Marijos Apsilankymą suvokia kaip senojo ir naujojo tikėjimo susidūrimą ir naujojo tikėjimo – krikščionybės – viršenybės pripažinimą. Su Vytauto vardu glaudžiai siejamas ir bažnyčią nuo seno garsinantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.

Dar XVI a. stebuklais ir malonėmis ėmęs garsėti Trakų Dievo Motinos paveikslas atskleidžia ir bažnyčios istoriją.

Šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/228454...rodos,muziejai


Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia nuo Geležinio (Karaimų) tilto. Foto 2008 05

[Zorro]

Dar kartą Vievio bažnyčia. Vakar buvo oras labai geras.

[Neju]

Knygynuose pasirodė knyga "Elektrėnų dekanato sakralinis paveldas" aut. Juozas Bardauskas, Svetlana Poligienė. Puikus leidinys. Visiems rekomenduoju bent jau pavartyti.

Daugiau info: http://www.savastis.kpc.lt/index.php...4&ItemId=29928

[enigma]

Dėkui už informaciją. Būtinai reiks jei ne nusipirkti, tai bent jau pavartyti.

[Aukselis]

Tik labai įdomu kokia kaina, nes nerandu.

[Zorro]

Elektrėnų Švč. M. Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčia.

[Neju]

Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia

Bažnyčia stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, stačiakampe apside. Šalia šventoriaus stovi varpinė. Šventoriuje kabo trys vėliavos: Semeliškių, Lietuvos ir Vatikano.

Foto 2009 04

[Neju]

Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Bažnyčia stačiakampio plano, su nedideliu bokštu ir bokšteliu, iškilusiu virš stogo. Pastatyta 1926 m.

Foto 2009 04

[Zorro]

Vytautavos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Būsimai bažnyčiai 1930 m. Donatas Malinauskas dovanojo Paulinavos ūkio žemę ir kitur esančius ūkinius pastatus. Vytauto Didžiojo metų proga būsimą parapiją nutarta pavadinti Vytautava. Kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino rūpesčiu 1939 m. iš atvežto kluono ir kitų ūkinių pastatų surenčiama bažnyčia, įkuriama parapija. 1940 m. nupirktas gyvenamasis namas ir pastatoma klebonija.
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora medinių statinių.
Iš Vikipedijos

[Hortis]

Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia

Truputį papildau info. Bažnyčia pastatyta 1905 – 1915 metais, statyta naudojant vietinės plytinės plytas, pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą. Ji yra eklektinės architektūros. Fasadas karnizų juostomis padalytas į tris tarpsnius. Du aštuoniasieniai bokštai laibi, patraukti į priekį, iš kitos pusės – du mažesni. Jų šalmai barokiški, trijų pakopų. Pinijonas taip pat baroko stiliaus, iškeltas virš aukštojo stogo, uždengtas cinkuota skarda. Šoninių navų stogai pridengti iš priekinio fasado išlenktais parapetais, lyg būtų pinijono tąsa. Langų arkos dvejopos: pusapvalės ir segmentinės. Bažnyčia sumūryta iš plytų, apačioje – tašytų akmenų. Interjero apipavidalinimas barokiškas. Plati antablemento juosta jungia centrinę navą su presbiterija ir absida. Pilioriai sujungti pusapvalėmis arkomis. Skliautai, sienos ir poarkiai dekoruoti dažytais gėlių ornamentais ir lietuviškų juostų raštais. Altoriai turtingai išpuošti, daug lipdinių ir statulų. Jie derinasi su barokišku interjeru. Tik vargonai išsiskiria savo šablonišku gotišku dekoru. Didelė šventoriaus vartų arka sumūryta iš plytų ir suderinta su bažnyčios portalu. Aplink šventorių aptverta tokių pačių plytų stulpelių ir medinių lentų tvora (informacija iš www.travel.lt ir www.jonava.org).

Kelios nuotraukos, 2007 m. rugsėjis.







Kelios bažnyčios interjero nuotraukos:

Altorius



Centrinės navos dalis





Kilnojamasis altorius

[Hortis]

Vievio Šv. Onos bažnyčia

Bažnyčia pradėta statyti 1907 m. 1908–1914 m. bažnyčia išmūryta iki langų. Po karo statyba tęsta 1925–1931 m. (iš naujo projektavo architektas Vaclovas Michnevičius), ja rūpinosi klebonas Juozapas Mincevičius su parapijiečiais. Bažnyčia neobarokinė, turi klasicizmo elementų, balsvų plytų, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, su 2 aukštais fasado bokštais. Vidus 3 navų, dengtas kryžminiais skliautais. Šventorių juosia mūrinė tvora su meniškais metaliniais vartais. (pagal www.wikipedia.org)

Fotografuota 2008 m. rugsėjo mėnesį

1.



2.



3.



Vievio Šv. Onos bažnyčios interjeras. Kadangi lankymosi metu vyko mišios, nebuvo galimybės padaryti daug nuotraukų

4.



5.



Vievio Šv. Onos bažnyčios šventoriuje, palaidojimai.

6.



7.



8. Česlovo Kavaliausko (1923-1997) - kunigo, teologo, Biblijos vertėjo kapas.

[Zorro]

Dusmenų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia

Bažnyčia liaudiško stiliaus, turi klasicizmo bruožų, su 4 kolonų portiku, trapecijos formos frontonu ir bokšteliu. Prieš bažnyčią stovi medinė varpinė, prie jos – medinis kryžius.

1522 m. minima parapinė bažnyčia. Manoma, kad ji sunyko per reformaciją, kadangi XVII a. jau neminima. Dusmenų dvaras 1667–1831 m. priklausė Pažaislio vienuoliams kamalduliams. Jie pastatė koplyčią (minima 1744 m.), joje 1797 m. laikydavo pamaldas. Vienuoliai 1818 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1825 m. įkurta parapija.

1863 m. liepos 21 d. areštuotas klebonas Steponas Gailevičius. Jis po mėnesio kalėjime mirė. Dusmenų bažnyčioje vargonininkavo Miko ir Kipro Petrauskų tėvas. Iki 1915 m. rengtasi statyti mūrinę bažnyčią, buvo vežami akmenys, bet sutrukdė karas. Klebono Juozapo Čapliko rūpesčiu bažnyčia 1920 m. apdengta skarda, klebono St. Smolinsko ir parapijiečių – suremontuota bažnyčia ir altoriai.1965–1967 m. bažnyčia atnaujinta.
Vikipedija

[Zorro]

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Šiuo metu bažnyčia dar restauruojama.



Interjeras













Bizantinio stiliaus freskų fragmentai.

[Romas]

Trakai, 2009.08

[Zorro]

Dusmenų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia

[Romas]

Dusmenų bažnyčia vasarą
Foto 2009.08

[Romas]

Lentvario bažnyčia

Viena iš nedaugelio Lietuvoje esančių neoromaninių bažnyčių
Parapija įkurta 1906 m.
Laikina bažnyčia atrodė taip:

www.lentvarioparapija.lt

Bažnyčios fundatoriai buvo grafas Tiškevičius - Władysław Tyszkiewicz (1865-1936) ir jo žmona Maria Krystyna Lubomirska-Tyszkiewicz (1871-1968).
1906 m. pas Milano architektą Orsino Bongi užsakytas projektas.
Projektas buvo neoromaninis, šiek tiek primenantis Lombardijos bažnyčias. Lentvario bažnyčia kiek primena Milano Santa Maria delle Grazie bažnyčią

http://schoolnet.gov.mt/davinci_lastsupper/story.htm

Bažnyčia pastatyta 1910 - 1926 m. su pertrauka dėl I pasaulinio karo.
1942 m. klebono Kazimiero Kulako (Kazimierz Kułak) iniciatyva išpuoštas lentvario bažnyčios vidus przystąpiono. Rangovas buvo bendrovė "Statyba", o projektą parengė Jerzy Hoppen (Jurgis Hopenas). Jis, beje, karo metais išpuošė ir Perlojos bažnyčią.