[†] Zapyškio senoji bažnyčia, Kauno r.

[Romas]

lrytas.lt 2020.07.06
Valstybės dieną pristatytos atnaujintos Zapyškio bažnyčios erdvės

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Kauno rajono gyventojai ir svečiai rinkosi į Zapyškį, prie atnaujintos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
Nors Zapyškio bažnyčios aplinkos tvarkymo projektas yra sulaukęs aštrios kritikos dėl betonu išklotos aikštės, kontrastuojančios su gotikine bažnyčia ir panemunės kraštovaizdžiu, tačiau pabaigus darbus ši vieta pristatyta visuomenei ir joje pirmadienį surengta šventė.
(...)
Lauko erdvėse prie bažnyčios šventės dalyvius pasitiko paroda – Zapyškio ateities pokyčių vizualizacijų projektai, o šventovės viduje buvo eksponuojami Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istoriniai kadrai.














https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/...dves-15522415/

[Romas]

Reportažas su daugybe plačiakampiu objektyvu darytų nuotraukų - kur bažnyčia komponuojama ne kadro viduryje, o didžiulio betoninio ploto pakraštyje.

Delfi.lt 2020.07.08
Baigti istorinės Zapyškio bažnyčios tvarkymo darbai.

Vienos seniausių Lietuvoje, gotikinės Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinkos tvarkymo darbai visuomenėje sukėlė daug emocijų. Piktintasi, jog šio paminklo pašonėje išliejant milžinišką betono platformą negrįžtamai subjaurota aplinka. Projekto autorius, garsus architektas Gintaras Prikockis minėjo, kad pradžioje būta kitų sumanymų (...)


Bažnyčioje atrastos kriptos su relikvijomis
Komentuodama visų šių darbų eigą Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Černiauskienė sakė, jog sunkiausia buvo prognozuoti archeologinių tyrimų eigą. Kasinėjant šventorių aptikta įvairių radinių, įkapių, žmonių palaikų, kuriuos dar teks perlaidoti. „Archeologų komanda, vadovaujama Justino Račo, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios viduje ir šventoriuje darbavosi metus, rado daugybę bažnyčios ir miestelio istoriją papildančių radinių, Šventovės prieigose aptiktos dvi archeologiniu požiūriu vertingos III-IV a. apyrankės. Didžiausia staigmena – pabaigus archeologinius kasinėjimus bažnyčios viduje aptiktos kriptos, apie kurias iki šiol nieko nežinota. Archeologai jų tikėjęsi, kaip ir kitose bažnyčiose, po žeme, o rado šonuose virš grindų. Jas irgi teko sutvarkyti. Kriptose archeologai aptiko liturginių radinių: kryželių, medalikėlių, rožinių liekanų, žvakidžių“, – teigia Kauno rajono savivaldybės atstovė.







https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=84691773

[R.D.]

Geras projektas, daug dėmesio elementams viduje; kaulinyčia patvarkyta, visas šventorius turi LED apšvietimą, įmituojant buvusią tvorą.

[taspac]

Teko sekmadienį pabuvoti prie Zapyškio bažnyčios, tai visiškai nesupratau to šaršalo, kuris buvo kilęs dėl aplinkos tvarkymo projekto. Viskas ten puikiai padaryta ir dabar yra nuostabi erdvė lankymui, turistams bei renginiams. Keletas foto.

[Austras]

Naujesnė nuotrauka iš viršutinės miestelio dalies.

[ultra laverdi]

Zapyškio bažnyčia (1973–1975)

[laimutis]

Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Vaizdas į sugriautą presbiteriją ir zakristiją, kurią 1946 m. potvynio metu nunešė ledonešis. XX a. 5 deš. II p. – XX a. 6 deš. I p.



Negatyvas. Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia | Eksponatai ir vertybės | Limis



Negatyvas. Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia | Eksponatai ir vertybės | Limis

[digital]

2023 gegužė:

[laimutis]

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. 1930 -1940 m. Fot. Fot. Lietuvos karininkas Medardas Vasiliauskas



https://www.epaveldas.lt/preview?id=KPDPBF41Ap6Nr1610

Zapyškio bažnyčią pastatė Sapiegiškių įkūrėjas Jonas Sapiega XVI a. pirmojoje pusėje. 1502 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras savo sekretoriui Jonui Sapiegai dovanojo Kauno ir Vilkijos valsčiuose, prie Dievogalos upelio esančią žemę ir valstiečius. Seniausias bažnyčios įvardijimas yra 1562 m. bajorės Agnieškos, Ručkevičiaus Martyno dukters, Paštuvos dvaro valdytojos testamente - bajorė pageidavo Zapyškio bažnyčioje būti palaidota. 1566 m. dvarą paveldėjo Povilas Sapiega. 1578 m. jis apdovanojo bažnyčią suteikdamas 6 valakus žemės.
1677 m. vizitacijoje rašoma, apie bažnyčios priekyje esantį prieangį - varpinę. 1744 ir 1763 m. pakeistos kai kurios gotikinės formos : laiptuoto kontūro frontonai paversti trikampiais, smailėjančios langų sąramos - segmentinėmis, nuardyti navos šonines sienas rėmę apgriuvę kontraforsai. 1812 m. pastatyta nauja medinė varpinė, kuri nugriauta po 1912 metų. Po 1923 m. ir 1955 m. bažnyčios restauracijų iš dalies gražinti gotikiniai fasadai. Informacija iš knygos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika : sakralinė architektūra ir dailė. 2002 m. Sudarė ir redagavo Algė Jankevičienė. 263 pus.