[†] Šiaulių miesto bažnyčios

[copper]

Šiauliu miesto savivaldybėje yra 4 katalikų bažnyčios, tačiau greitu laiku turėtų atsirasti ir penktoji Lieporiuose.

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra


Šv. Jurgio bažnyčia


Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (jėzuitų neparapijinė)


Švč. M. Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčia

[copper]

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra - popiežiaus Jono Pauliaus II 1997 m. įsteigtos Šiaulių vyskupijos širdis. Po Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Kryžių Kalne, buvo įsteigta Šiaulių vyskupija ir Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai buvo suteiktas Katedros titulas. Piligrimai aplankę Kryžių Kalną būtinai užsuka pasimelsti ir aplankyti Šiaulių katedrą. Galima sakyti, kad piligrimų skaičius katedroje atitinka apsilankančių Kryžių Kalne piligrimų skaičių. Vasaros metu, piligrimai atvykę į Šiaulių katedrą, nuo čia dažniausiai pėsčiomis keliauja į Kryžių Kalną. Katedra matoma iš tolo, važiuojant visais į Šiaulius vedančiais keliais.

Istorija
Išlikę daug pasakojimų, kodėl būtent šioje vietoje pastatyta Katedra. Legenda sako, kad kartą į Šiaulius atėjo didžiulis jautis ir atsigulęs pailsėti užmigo amžinu miegu. Laikui bėgant, vėjas apnešė jį žemėmis ir taip susidarė aukštumėlė, ant kurios dabar stovi Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra.
Pirmąją medinę bažnyčią Šiauliuose 1445 m. pastatė Žemaičių seniūnas Mykolas Kęsgaila. Ji turėjo nuolatinį kunigą. 1617–1626 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Zigmantas Vaza jos išlaikymui 1617 m. skyrė 72 valakus žemės. 1625 m. ant bažnyčios sienos pritvirtintas saulės laikrodis. 1655 m. bažnyčia apdegė. Klebonui 1676 m. nurodyta ją restauruoti.
Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia XIX a. daugelis Europoje vykusių istorinių procesų į Lietuvą atkeliaudavo pavėlavę dešimtmečiais, dėl to jos istorija nėra mažiau vertinga. Lietuvos architektūros istorijoje gausu įvairių laikotarpių stilių architektūros kūrinių, kurie tiksliai išreiškia savo epochą, tam tikro laikmečio dvasią, architektūros sampratą. Šv. Onos bažnyčia Vilniuje laikoma ryškiausiu gotikos, Pažaislio vienuolynas – baroko, Vilniaus arkikatedra – klasicizmo stilistikos įsikūnijimu, o Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra yra ryškiausias renesanso epochos kūrinys Lietuvos architektūroje.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus „puikiausia ant visų Žemaičių“ vadintai Šiaulių katedrai beveik 400 metų. Pastatas didingas, įspūdingo aukščio, originalių architektūrinių detalių. Bažnyčia tarsi pritaikyta gynybai – jos pagrindinio fasado erkeriai ir šventoriaus vartų bokšteliai su šaudymo angomis sukuria galingos tvirtovės įspūdį. Šventoriaus vartai, esantys priešais pagrindinį fasadą, pabrėžia bažnyčios gynybinį pobūdį ir yra vieninteliai tokie Lietuvoje. Tokį originalų sprendimą nulėmė renesansinio stiliaus tradicijos ir praktinė būtinybė – sakralinių pastatų lobynai viliojo plėšikus, dažnai bažnyčios nukentėdavo ir per protestantų riaušes.
Bažnyčia įžymi ne vien dėl unikalios architektūros ir meninės vertės. Jos pašventinimas 1634 m. tapo svarbiu įvykiu lietuvių raštijos istorijoje. Kunigo Petro Tarvainio sukurta ir išleista eiliuota panegirika vyskupui „Linksmasis pasveikinimas“ yra pirmasis palyginti sklandaus silabinio eiliavimo pavyzdys lietuvių literatūroje. Nors buvo pašventintas, pastatas dar nebuvo baigtas įrengti, jo architektūrinis vaizdas galutinai susiformavo XVII a. viduryje. Tačiau šis pirminis vaizdas šiandien pakitęs. Katedra buvo niokojama karų ir gamtos stichijų. Renesanso epochai būdingą pastato tūrį pakeitė 1924 m. perstatytos šoninės koplytėlės. Per gaisrą 1944 m. sudegė didelė dalis medinės vidaus įrangos: baldai, meno vertybės, vargonai. Ne kartą teko rekonstruoti bažnyčios skliautus, kurie XIX a. vizitatorių buvo vadinami „nepaprastu menu“. Skaudžiausias buvo 1880 m. liepos 8 d. gaisras. Į bokštą trenkęs žaibas sudegino medinę jo viršūnę ir suniokojo jame įrengtą laikrodį. Laikrodis Lietuvos bažnyčiose – retas reiškinys. Jį įsirengti įstengdavo ne kiekvienas miestas ar miestelis, nepigiai kainavo ir jo išlaikymas. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad šiauliečiai su vaitu Andriumi Gradausku kreipėsi į karalių Vladislovą Vazą, prašydami leisti įrengti bažnyčios bokšte laikrodį. 1643 m. toks leidimas buvo duotas, ir netrukus įmontuotas mechaninis laikrodis bei įrenginys valandoms mušti. Beje, iki šiol pietiniame katedros fasade yra išlikęs saulės laikrodis. Tiksliai nežinoma, kada jis įrengtas. Istoriografijoje yra įsivyravusi nuomonė, kad tai vienas seniausių saulės laikrodžių Lietuvoje, datuojamas 1625 m. ar vėlesne data (tai klaidingai nustatyta bažnyčios pastatymo data, vyravusi XIX a. pab.–XX a. pr. publikacijose), tačiau greičiausiai jis įrengtas daug vėliau, netekus mechaninio laikrodžio.
1820 m. bažnyčiai priklausė Lieporių, Meškuičių, Verdulių, Vijolių kaimai. 1841 m. priklausė 80 valakų žemės, Kužių, Meškuičių filijos. Šiauliuose gyveno 5 kunigai. 1880 m. sudegė bažnyčios bokštas; atstatytas kitokios formos, be kupolo. Po 1896 m. sutvirtintos koplyčios sienos, užmūrytos durys, kitos įtaisytos bažnyčios sienoje. 1944 m. puolant rusų kariuomenei bažnyčia apgriauta.
1951–1953 m. restauruoti skliautai, 1956 m. – bokštas (inž. B. Kriščiūnas, architektas Simonas Ramunis). Nuo 1953 m. restauravimu rūpinosi klebonas Liudvikas Mažonavičius (1919–1983, palaidotas šventoriuje).
1997 m. gegužės 28 d. popiežiaus Jono Pauliaus II įkurta Šiaulių vyskupija. Bažnyčia tapo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio rūpesčiu pastatui atliktas kapitalinis remontas, įrengtas naujas, šiuolaikinius kanonus atitinkantis altorius. Katedra ir iš išorės, ir viduje išdažyta dviem baltos spalvos atspalviais. Įrengtas išorės apšvietimas, turintis kelias valdymo programas. Šventinis apšvietimas įjungiamas per visas bažnytines ir Šiaulių miesto šventes.

Architektūra
Bažnyčia renesansinė, lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su šešiasiene apside. Šventoriaus tvora aukštoka, mūrinė, su sargybos bokšteliais kampuose ir šaudymo angomis. Ant pietinės pastato sienos 1625 m. įrengtas saulės laikrodis.
Bažnyčios planas, fasadų kompozicija, siluetas ir interjeras sudėtingesni negu kitų renesansinių bažnyčių. Ji kelis kartus degė. Po paskutinio gaisro per Antrąjį Pasaulinį karą atstatyta tokia, kokia buvo prieš gaisrą. Bažnyčia vienanavė, su transeptu, aštuonkampe presbiterija, fasade - aštuonkampis bokštas su smailėjančia viršūne gerokai aukštesnis negu kitų šios grupės bažnyčių. Iš Eduardo Jono Remerio 1857 m. piešinio matyti, kad anksčiau bokštas buvo tarpsniu žemesnis ir turėjo dviejų pakopų varpo pavidalo šalmą. Bokšto apatinio (keturkampio) tarpsnio kraštuose įkomponuoti bokšteliai - erkeriai, pabrėžiantys portalo kompoziciją. Gausiame pastato dekore vyrauja kolonos, sujungtos arkiniais stogeliais. Bažnyčios sienas iš išorės ir vidaus skaido piliastrai, fasaduose sujungti nedidelėmis sudvejintomis (būdingomis Lietuvos renesansui) arkomis. Tarp piliastrų dvi eilės langų: apačioje - pusapskričių sąramų, o virš jų - apskritų. Transepto galų sienos ir frontonai dekoruoti Šiaurės Europos renesansui būdingais menčių su arkutėmis motyvais.
Bažnyčios nava aukšta, erdvi, bet transeptas į jos erdvę įsijungia nedarniai; transeptą nuo navos skiria lėkštos arkos, todėl susidaro įspūdos, lyg tai būtų du atskiri priestatai. Vargonų choro aukštyje aplink visą bažnyčią eina neplati galerija su medine baliustrada. Galeriją remia platus karnizas. Transepte ji išsiplečia ir sudaro lyg antrąjį aukštą. Bažnyčios cilindriniai skliautai dekoruoti nesudėtingo, kitokio, negu kitų bažnyčių piešinio braukomis. Prieš Antrąjį Pasaulinį karą ant skliautų dar buvo sienų tapybos.
Bažnyčioje virš koplyčios durų angos yra kriauklės motyvo reljefinė puošmena, o virš zakristijos durų angos - apdaila iš tamsaus akmens. Vienų zakristijos durų apdailoje vyrauja orderiniai elementai, kitų apdaila primena medžio drožinius ir metalo kalybą.

Šaltinis: http://wikipedia.org/

1. 2005-06-01


2. 2009-04-05


3. Saulės laikrodis. 2007-04-06


4. Katedros kryžius. 2011-12-26

[copper]

Šv. Jurgio bažnyčia

Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia Šiauliuose, miesto centrinėje dalyje, šalia geležinkelio stoties. Titulus eclesiae yra Šv. Jurgis Kankinys.

Istorija
1909 m. Rusijos imperijos kariuomenės administracija savo lėšomis pastatė didelę mūrinę stačiatikių cerkvę caro kariuomenės Šiaulių įgulai. Ši pastatymo data yra ne tiksli. Literatūroje pateikiamos net trys skirtingos datos. Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios metraštyje rašoma, kad Šiauliuose prie geležinkelio stoties 1907 m. gegužės 27 d. carinė Rusijos administracija pradėjo iškilmingas Įgulos cerkvės statybas. 1908 m. lapkričio 9 d. susirinkus didelei miniai žmonių, cerkvė buvo pašventinta. Metraštyje teigiama, kad cerkvei suteiktas šventojo ir stebukladario Mykolo (Николай Чудотворец) vardas, o kituose šaltiniuose ji vadinama Šv. Georgijaus vardu.
Tokia pat data yra pateikiama ir kitame metraštyje, kuris buvo pradėtas rašytas kun. J. Lapio 1920 m. rašoma: „Šiauliuose prie geležinkelio stoties 1908 m. rusų stačiatikių kariuomenės reikalams buvo pastatyta cerkvė“.
Šią datą pateikia ir A. Jancevičienė. Greičiausiai remdamasi aukščiau minėtais šaltiniais ji rašo, kad „Šiaulių Įgulos cerkvė, 1908 m.: nuo 1919 m. Šv. Jurgio bažnyčia“. Tačiau literatūroje labiau įsigalėjo 1909 m. data. Mons. Antanas Bitvinskas, „Šventasis Jurgis ir rankšluosčiai“ straipsnio autorius, mano manymu, remdamasis B. Kvikliu, pateikia 1909 m. kaip cerkvės pastatymo datą. Ši data dar yra pateikiama ir R. Laukaitytės knygoje „Lietuvos stačiatikių Bažnyčia 1918–1940 m.“, bet autorė taip pat nenurodė, iš kur paėmė tą datą. Literatūroje yra pateikiama dar viena data – tai 1910 m. A. Marcinkevičius, S. Kaubrys, remdamiesi leidiniu „Šiaulių metraštis 1918–1938“, mini būtent 1910 m. Visgi, galima daryti prielaidą, kad cerkvė greičiausiai buvo pastatyta 1908 m., nes ši data yra pateikiama abiejuose pirminiuose šaltiniuose. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir 1915 m. Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos, cerkvė buvo uždaryta. Vėliau vokiečių karinė valdžia ją naudojo kaip sandėlį.
Pradėjus organizuoti Lietuvos kariuomenę Šiauliuose organizuoto Trečiojo pulko kapelionas kunigas Martynas Jonaitis vokiečių valdžios paprašė perduoti cerkvę Lietuvos kariuomenės žinion. 1919 m. liepos 6 d. kunigas Julijonas Jasienskis pašventino Romos katalikų Šv. Jurgio bažnyčią. Tačiau netrukus Lietuvos kariuomenė paliko Šiaulius, kartu išvyko ir kunigas M. Jonaitis, kuris buvo tik pradėjęs statyti didijį altorių, todėl bažnyčioje pamaldų nelaikė.
1919 m. gruodžio 29 d. J. E. Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius paskyrė pirmąjį Šv. Jurgio bažnyčios rektorių Justiną Lapį. Bažnyčioje nebuvo nei indų, nei rūbų, nei altorių. Indai, rūbai ir kiti reikmenys supirkti iš aukų, surinktų iš Šiaulių parapijonių, Amerikos lietuvių katalikų ir iš kitose Lietuvos bažnyčiose surinktų aukų. (Čia ir toliau citatos iš „Žemaičių Vyskupijos Šiaulių Dekanato Šiaulių šv. Jurgio Bažnyčios Inventoriaus“)
1921 m. birželio 12 d. išrinktas Bažnytinis komitetas: Rektorius kunigas Justinas Lapis, Petras Labanauskas, Kazimieras Kanteikis, Ignas Kumpikevičius, Kazimieras Pocius, Dominikas Barakauskas, Benediktas Grušas, Martynas Kušlys ir Peliksas Neviadomskis. 1921 m. birželio 26 d. išrinkta Bažnyčios palaikymo taryba: Justinas Lapis, Petras Labanauskas, Benediktas Grušas ir kandidatas Ignas Kumpikevičius.

Architektūra
Bažnyčia neobizantinio stiliaus, su priestatais ir dviem bokštais. Bažnyčioje yra dailininko J. Janulio darbų, dailininko Petro Kalpoko „Šv. Zitos“ paveikslas, šventųjų statulų iš medžio.

Šaltinis: http://wikipedia.org/

1. 2007-04-06


2. 2011-09-19


3. 2012-02-27

[copper]

Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia

Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia stovi Šiauliuose.

Istorija
Šiauliuose 1930 m. įsikūrė jėzuitų misija. Kunigo Benedikto Andruškos (pirmojo rektoriaus) rūpesčiu 1936 m. pastatyta mūrinė oratorija. Tada čia buvo vienas kunigas ir du broliai jėzuitai. Iki 1944 m. pasikeitė keturi rektoriai. Jie buvo kartu ir jėzuitų misijos vyresnieji. 1948 m. pavasarį kunigas Antanas Šeškevičius ištremtas, bažnyčia uždaryta. Bažnyčią uždarius, joje buvo įrengtas sandėlis, vėliau sporto salė.

Atgimimas
1986 m. prisidengus koncertų salės būtinybe, tuometinės miesto valdžios rūpesčiu gautas finansavimas ir pradėta bažnyčios restauracija. 1989 m. joje įvyko bažnytinės muzikos festivalis. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, gruodžio 23 d. pašventinta. 1995 m. prie bažnyčios buvusiame vaikų darželyje įkurta Benedikto Andruškos pradžios mokykla, veikia bendruomenės namai.

Šaltinis: http://wikipedia.org/

1. 2011-09-19


2. 2011-09-19


3. 2012-02-27


4. 2012-02-27

[copper]

Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Istorija

Pirmoji bažnyčia

Pirmoji bažnyčia - „Nuklono“ kultūros namuose 2003 m. Bažnyčia įkurta 1993 m. spalio mėn. buvusiuose, nebaigtuose statyti „Nuklono“ kultūros namuose. Šiaulių vyskupija šį pastatą, tarpininkaujant Lietuvos kultūros fondui, gavo veltui iš miesto valdžios, bankrutavus „Nuklono“ gamyklai. Miesto valdžia, nežinodama, ką daryti su nebaigtu statyti „Nuklono“ pastatu, nusprendė bent laikinai juos perduoti bažnyčiai. Tas „laikinumas“ užtruko daugiau nei dešimtmetį.
Dabar bažnyčios vietoje PPC Akropolis. Vienuolika metų, 1995–2006 m. Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijos bažnyčios tikintieji Šv. Mišių klausė, tuokėsi ir vaikus krikštijo bendruomenės jėgomis įrengtoje nedidelėje salėje. 2002 m. vyskupijoje apsilankė Vilniaus įmonės „VITI“ atstovai, norėję įsigyti pastatus ir greta esančiame sklype pastatyti prekybos centrą. Vyskupijoje lankėsi ir „VP Market“ atstovai. Tuo metu bažnyčios pastatas su sklypu buvo vertinamas keliais milijonais litų, nes buvo patrauklioje vietoje. 2006 m. rugsėjo 1 d., sklypą su buvusio „Nuklono“ pastatu įsigijo „Vilniaus prekyba“. 2006 m. lapkričio 5 d., sekmadienį, buvo aukojamos paskutinės Šv. Mišios. Paskutiniąsias pamaldas buvusių „Nuklono“ kultūros namų patalpose laikė Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios parapijos klebonas Šiaulių dekanas Vytautas Kadys. Iškilmingos mišios prasidėjo 12 val. 30 min, o po jų tikintieji, su iškilminga procesija patraukė į naujas patalpas Aido g. 16a. Jose pasitikęs Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino naująsias patalpas, pasakė padrąsinantį žodį.


Laikinoji bažnyčia

Laikinoji bažnyčia Dainų vaikų poliklinikoje 2009 m. Tą patį 2006 m. lapkričio 5 d., sekmadienį bažnyčia persikėlė į kitas laikinas patalpas – buvusios Dainų vaikų poliklinikos pirmą aukštą. Naujosiose patalpose įkurta raštinė, įrengta pora kambarėlių, skirtų kunigo ir diakono gyvenimui. Buvusi Dainų vaikų poliklinika buvo tinkamesnė nei kokios nors mokyklos salė. Ritualinių paslaugų firmų į polikliniką nekėlė. Savivaldybei nenusprendus antrasis ir trečiasis aukštai buvo nenaudojami ir tušti. Laikinosios bažnyčios kaimynai tapo greitosios pagalbos tarnyba, įsikūrusi taip pat pirmajame pastato aukšte. Laikinoji bažnyčia turėjo gyvuoti, pakol pastatys naująją.


Naujosios bažnyčios vizija

2009 m.Naujoji Švč. Mergelės Marijos Nekalto bažnyčia, buvo numatyta pastatyti, BMX dviračių trasos vietoje, prie Lyros ir Gegužių gatvių sankirtos. Numatyta statybos pabaiga 2009 m. rugsėjį. Šiaulių vyskupijos rengtą konkursą laimėjo ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią kūrė įmonės „Proporcija“ architektai Darius Jakubauskas ir Andrius Vernys. Projekto autorių sumanymu bažnyčios pastatas primena du maldai suglaustus delnus. Visą bažnyčios ansamblį sudaro: 400 kvadratinių metrų klebonija, 600 kvadratų parapijos namai, erdvus šventkiemis, dvi automobilių aikštelės, vietos dviračiams statyti. Šie du specialistai jau turėjo sakralinės paskirties objektų statybos patirties, nes prieš kelerius metus suprojektavo Palendrių (Kelmės raj.) kaime iškilusį Šv. Benedikto vienuolyną.


Naujoji bažnyčia

Bažnyčios kariljonas 2008 m. rugsėjo 13-osios vidurdienį, Gegužių ir Lyros gatvių sankirtoje pašventintas kertinis būsimosios Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios kertinis akmuo, aukotos šv. Mišios. Iškilmėse dalyvo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“.
Parengta 97 arų teritorija, kurią teko pakelti pusantro metro, kad susilygintų su „Beržynėlio“ parko reljefu. Bažnyčios statybos koordinatoriumi pasirinkta bendrovė „Eriadas“. Tuometinė projekto sąmatinė vertė — 10 milijonų litų. Bažnyčios plotas — 1100 kvadratinių metrų. Čia vienu metu gali melstis per 700 maldininkų. Bažnyčios aukštis — 18,5 metro, o kryžiaus smailė — 30 metrų. Taupumo sumetimais atsisakyta statyti atskirą varpinę, bet įrengtas kariljonas. Bažnyčios ansamblį juosia 0,5 — 2,5 metrų aukščio lenktos tvoros, formuojančios dvi erdves.
Monolitinio gelžbetonio sienos apšiltintos putplasčiu, dengtos šviesaus akmens plokštėmis. Maldos namų viduje įrengta dešimt klijuoto medžio kolonų ir medinis skliautas. Švenčiausiosios Mergelės Marijos skulptūra pastatyta už centrinio altoriaus. Šviesa į bažnyčią sklinda ne tik per šoninius fasado langus, bet ir per lubose įrengtus 12 švieslangių.
Bažnyčia pašventinta 2009 m. gruodžio 6 d.

Šaltinis: http://wikipedia.org/

1. 2012-02-27


2. Varpai. 2012-02-27


3. 2012-02-27

[copper]

Šiauliuose planuojama statyti dar vieną bažnyčią

Negirdėjusiems apie naujos bažnyčios statymą:

Jeigu viskas klostysis sklandžiai, taip kaip planuoja Šiaulių miesto savivaldybė ir Bažnyčia, tai pakankamai greitai Šiauliuose, prie Lieporių gimnazijos, beveik daugiabučių kiemuose stovės nauja bažnyčia.

Šiaulių miesto taryba jau pritarė, kad beveik 78 arų visuomeninės paskirties žemės sklypas tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių atitenka Šiaulių vyskupijos Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai.

Neatlygintinai bažnyčia juo galės naudotis 99 metus. Sklypas skiriamas kulto pastato statybai.

Sklypas skiriamas parapijai, kad ji pasirūpintų naujos bažnyčios su pagalbiniais pastatais statyba. Tarybai pritarus sklypo skyrimui, bus teikiamas prašymas Nacionalinės žemės tarnybai. Jeigu ir ji pritars, kad sklypas būtų skiriamas bažnyčiai, bus pradėta pastato projektavimo ir statybų planavimo rutina.

Šiuos darbus įsipareigojusi finansuoti Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija jau patvirtino, kad, ko gero, konkursą pastato projektui skelbs dar šiemet . Ar jį šiais metais ir išrinks - nežinia. Miesto architektė Rasa Budrytė sako, kad projektas jokiu būdu negalės būti renkamas atsižvelgiant į pigumą.

Nors net sprendimo projekto aiškinamajam rašte nurodyta, kad galimas visuomenės grupių nepritarimas statyboms, Šiaulių miesto architektė sako, vargu, ar bus daug nepatenkintų. Ji mano, kad gimnazija, vaikų darželis ir kelių aplinkinių daugiabučių bendruomenės bus patenkintos nauja kaimynyste.

Šaltinis

[Elas]

Katedros likimo vingiai: prieš 2PK, sugriauta, restauruojama, atstatyta

[laimutis]

Jau dvidešimt metų Šiaulių Katedrą tyrinėjantis VDU Menų instituto direktorius prof. hab. dr. Vytautas Levandauskas teigė, jog Šiaulių Katedrą galima būtų vadinti žymiausiu renesanso objektu Lietuvoje. Pastatyta tarsi tvirtovė, šventovė daro nepaprastos tvirtybės įspūdį. Todėl, profesoriaus teigimu, Šv. apaštalų Petro ir Povilo Katedra, vienintelė Šiauliuose, galėjo išsilaikyti per šimtmečius.
Gaila nebuvo nugriautas XIX a. bokšto viršutinis aukštas ir neatstatytas renesansinis šalmas, tai po karo nebuvo įmanoma padaryti. Dabartinė smailė visiškai neturi nieko bendro su renesansu.

[enigma]

Renesansinio šalmo neuždėjo dėl techninių (?), tuoj po karo, bet dabar juk ikonografijos jo atstatymui užtenka. Prieš kelis metus tvarkė bokšta, bet kodėl renesansinio šalmo neuždėjo? Pražiopsojo paveldosaugininkai, ar dėl lėšų trūkumo ir techninnio sudėtingumo?

[Elas]

Argi tais laikais buvo paveldosaugininkai?

[Marius76]

Atvirukas is mano rinkinuko.

[Marius76]

[Marius76]

[Marius76]

1. Šiaulių katedra, sud. T. Butautis, V. Ulinskytė-Balzienė, Šiauliai, 2009, 246 p., iliustr.



Knygoje pristatoma Lietuvos renesanso paminklo – Šiaulių katedros – istorija ir architektūra, mūrinės bažnyčios statytojo, kunigo Petro Tarvainio veikla bei kūryba. Gausios iliustracijos išsamiai supažindina skaitytoją su išlikusia Šiaulių katedros ikonografine medžiaga: žemėlapiais, planais, dokumentais, piešiniais, atvirukais, fotografijomis.

Knyga skirta istorikams, sakralinės kultūros vertybių tyrinėtojams bei visiems, besidomintiems bažnyčių architektūros istorija.

Kaina – 50 Lt.

[Elas]

Gal galite padeti identifdikuoti kazkokio didelio pastato statyba, tolumoje matosi baznycios bokstai. Taip pat atskira baznycia.

[Depeche]

Panašu į Tauragės bažnyčią