[†] Pakruojo r. bažnyčios

[laimutis]

Lygumų Švč. Trejybės bažnyčia. 1925 m.

delcampe.net

[laimutis]

Stačiūnų Šv. Lauryno bažnyčia. Apie 1890 m.



Ši nuotrauka patalpinta Algimanto Miškinio knygoje Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II knyga 2005. Priskirta Užpaliams Utenos raj. nors kitame puslapyje įdėtas medinės Užpalių bažnyčios planas akivaizdžiai skiriasi nuo pastato nuotraukoje. Tokių klaidų matyt dar ne vieną atrasti galima.

Stačiūnų Šv. Lauryno bažnyčia. Apie 1915-1918 m.

delcampe.net

[Romas]

Lygumų bažnyčia matosi iš visų miestelio taškų

[laimutis]

Lygumų Švč. Trejybės bažnyčia. 1925 m.


ebay.de

[Romas]

Pakruojo bažnyčia naktį
Fotografuota be štatyvo
Foto 2021.09

[Romas]

Pakruojo bažnyčia
Vertikalios nuotraukos
Foto 2021.09

[Romas]

Bernardinai.lt 2022.09.22
Prieš 30 metų pavogta Rozalimo Dievo Motinos skulptūra grįžo namo

1993 m., Lietuvoje siaučiant vagysčių iš bažnyčių vajui, iš Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios lauko koplytėlės dingo skulptoriaus, dievdirbio J. Danausko sukurtos skulptūrinės kompozicijos viena skulptūra, vaizduojanti Dievo Motiną.


Neilgai trukus po vagystės, kaip pasakojo zakristijonas K. Raila, kad nežiojėtų skylė, vietoj pavogtosios skulptūros pastatyta jos kopija, sukurta vietinio mokytojo, skrabalų meistro, dievdirbio, muzikanto Egidijaus Impolio. Ir dabar ji čia tebestovi, kol Rozalimo Marijos originalu žmonės džiaugiasi bažnyčios viduje. (...)
Pasak Rozalimo parapijos klebono R. Katiliaus, dingus skulptūrai visi manė, kad ji išvežta į užsienį, kaip tuo metu paprastai nutikdavo. Tačiau laimė, kad Zarasų krašte dirbantis iš Rozalimo kilęs kunigas Albertas Kasperavičius sykį šią skulptūrą (kartu su panašaus likimo šv. Petro skulptūra iš Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos) pamatė Zarasų krašto muziejaus leidinyje „Zarasų krašto muziejaus rinkiniai: Rytų Aukštaitijos sakralinė skulptūra“. Kadangi iš tarnystės Rozalimo parapijoje laikotarpio puikiai prisiminė visas aplinkos detales, kunigui toptelėjo, kad greičiausiai čia būsianti dingusioji rozalimiškė Marija.
Pasirodo, Lietuvos valstybė šią skulptūrą, paženklintą J. Danausko inicialais nugarinėje pusėje, praėjus keletui metų po vagystės įsigijo Vilniuje iš vieno kolekcininko kartu su kitomis skulptūromis. Netrukus sakralinio meno dirbinys perduotas saugoti Zarasų krašto muziejui. Ir išleidus jo vertybių rinkinius pristatančią knygą, būtent čia skulptūra ir buvo atpažinta kunigo – kaip nežinomo dievdirbio darbas, nes inicialų J. D. prasmė nebuvo tąsyk išaiškinta.


„Nupirktos Marijos skulptūros valstybė mums nenorėjo atiduoti, – pasakojo zakristijonas K. Raila. – Bet klebonas atkakliai organizavo jos grąžinimą. Mūsų klausė, iš kur žinome, kad čia mūsų skulptūra. Bet kai pasakėme visus faktus, ypatybes, tai patikėjo.“
Rozalimo parapijos klebonas R. Katilius minėjo, kad net specialiai buvo surastas fotografas, kuris dar prieš vagystę buvo nufotografavęs šią skulptūrą ir išsaugojęs fotojuostelę.
„Fotografas padarė nuotraukas, ir tai buvo tikras įrodymas, kad tai yra būtent ši Marija, – kalbėjo R. Katilius. – Atrodytų, turėtų būti paprasta savo skulptūrą susigrąžinti. Tačiau ir nepaprasta. Teko nemažai minti slenksčių, nemažai dokumentų surinkti ir įrodyti, kad ši skulptūra tikrai yra Rozalimo parapijos nuosavybė. Nes jeigu neturi nuosavybės įrodymo dokumento – vadinasi, ne tavo daiktas.“

https://www.bernardinai.lt/pries-30-...ra-grizo-namo/

[laimutis]

Senoji medinė Lygumų bažnyčia statyta dar 1790 m., bet nebesutalpinus tikinčiųjų XIX a. pabaigoje buvo nuspręsta statyti naują. Klebono J. Korsako rūpesčiu architektas N. Andrejevas 1902 m. suprojektavo mūrinę bažnyčią. XIX a. pabaigos nuotrauka Iš Petro Kaminsko kolekcijos



Lygumų bendruomenės centras | Facebook

[Romas]

Dabartinė Lygumų bažnyčia iš įvairių miestelio taškų
Foto 2021.09








Iš labai arti nesimato jos didumo

[laimutis]

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios ir uždaryto karmelitų vienuolyno planas. 1833 m. Matavo ir braižė artilerijos brigados leitenantas Markovičius. РГИА, 821-150-547, k.2



Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir karmelitų vienuolynas, ūkiniai pastatai. 1833 m. Matavo ir braižė artilerijos brigados leitenantas Markovičius. РГИА, 821-150-547, k.2



Maria Kałamajska-Saeed. Rosyjskie plany klasztorów skasowanych w roku 1832. (I tom), 2021.

1833 m. brėžinyje bažnyčios frontonas kitoks, kas tai braižytojo fantazija, gal vėliau frontono architektūra buvo pakeista, informacijos niekur nerandu?