[†] Kretingos r. ir Palangos bažnyčios

[Almis]

Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
2013 05 12

Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia stovi Darbėnų miestelyje, prie Darbos upės. Romantizmo laikotarpio architektūrai būdingų formų.

Apie 1620 m. Darbėnuose pastatyta koplyčia, XVII a. kunigo neturėjo. Koplyčiai skirti žemės sklypai 1665 ir 1735 m. atimti. 1737 m. vėl duota žemės, paskirtas kunigas. Po 1740 m. įkurta parapija.

1782 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, 1831 m. per sukilėlių kovas sudegė. Pamaldos laikytos Darbėnų dvaro klėtyje. Pagal Fridricho Gasbeno projektą 1838–1842 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Darbėnų klebonas Jurgis Valašinskis po 1863 m. sukilimo ištremtas į Sibirą (mirė 1893 m. Omske). 1886 m. bažnyčia iš dalies perstatyta, pristatytas medinis bokštas, 1911 m. perstatytas. 1908–1911 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

1935 m. spalio 24 d. bokšte kilo gaisras, bažnyčia sudegė. Pamaldos perkeltos į parapijos salę. 1936 m. bažnyčia atstatyta. 1997 m. šalia bažnyčios šventoriaus pastatyta skulptūra vienuolio saleziečio Petro Perkumo atminimui.

Bažnyčia romantizmo laikotarpio architektūrai būdingų formų, stačiakampio plano, su bokštu ir bokšteliu. Joje 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi medinė varpinė (XIX a.).

(Vikipedija)

[Almis]

Petras Perkumas (1916 m. balandžio 28 d. Kadugynų kaime, Darbėnų valsčiuje, Kretingos apskrityje – 1937 m. sausio 12 d. Italijoje) – vienuolis salezietis.

Jauniausias sūnus Antano ir Barboros Perkumų šeimoje. Tėvas buvo prasilavinęs ūkininkas.

1928–1932 m. mokėsi Darbėnų pradžios mokykloje. 1932 susižavėjo saleziečių gyvenimu ir išvyko į Italiją.

1932–1933 m. mokėsi lietuvių saleziečių įstaigoje „Perosa Argentina“. 1933 m. pradėjo mokytis teologiją, užsienio kalbas ir siuvėjo amatą Torino misijų aspirantams skirtoje mokykloje „Conti Rebaudengo“. Mokydamasis buvo „Švenčiausiojo sakramento“ saleziečių draugijos narys, draugijos patarėjas, sekcijos vedėjas. Ketvirtaisiais mokslo metais įstojo į „Nekaltai pradėtosios“ draugiją.

Dėl pablogėjusios sveikatos mokslus nutraukė. Iki pat mirties Petras Perkumas nuoširdžiai meldėsi ir to mokė savo draugus.

1997 m. buvusioje Perkumų gimtinės sodybvietėje pastatytas ir pašventintas kryžius su užrašu „1910 ir 1917 m. čia gimė vienuoliai saleziečiai Antanas ir Petras Perkumai“.

1997 m. šalia Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios Petro Perkumo atminimui vienuoliai saleziečiai pastatė jo skulptūrą. Skulptūros autorius Antanas Ambrulevičius. Paminklą pašventino jo Ekscelencija Telšių vyskupas Antanas Vaičius.

1938 m. kunigas, buvęs Petro Perkumo mokytojas Igino Muraro italų kalba parašė knygą „Pietro Perkumas“. 1979 m. knyga buvo išleista lietuviškai.

1982 m. dr. Vytautas Dambrava parašė knygą „Širdies giesmė Petriukui“, vėliau išverstą į anglų, ispanų, portugalų kalbas.

(vikipedija)

[Almis]

Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia
2013 05 12

Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia yra Laukžemėje (Kretingos rajono savivaldybė), 1 km į pietryčius nuo Latvijos sienos, Kulšės (Šventosios kairiojo intako) kairiajame krante.

Pirmąkart Laukžemės bažnyčia paminėta 1583 m. Manoma, kad protestantiškosios reformacijos metais ji priklausė protestantams, vėliau – sunyko.

1636 m. Laukžemėje minima koplyčia, priklausanti Palangos parapijai. Jos vietoje dvarininkas Andriejus Radziminskis 1642 m. pastatė Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčią, kuri minima 1715 m. vizitacijos aktuose. Bažnyčią puošė 1729 m. tapytas Marijos Škaplierinės paveikslas, kuriam buvo priskiriama stebuklinga galia. 1752 m. dvaro valdytojas Konradas von de Korfas bažnyčią rekonstravo ir praplėtė. 1793 m. Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius įkūrė Laukžemės parapiją.

Apie 1850 m. kunigo Srėbalavičiaus pastangomis pastatyta dabartinė bažnyčia. Ją 1852 m. liepos 24 d. konsekravo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. 1853 m. prie jos veikė parapinė mokykla. 1864 m. greta bažnyčios pastatyta (XX a. perstatyta) varpinė, į kurią buvo perkeltas 1740 m. J. Litvinavičiaus atlietas senasis varinis varpas.

XIX a. pabaigoje kunigo Felikso Sereikos rūpesčiu bažnyčioje pradėta giedoti suplikacijas lietuvių kalba. Už lietuvybės propagavimą, uždraustos lietuviškos spaudos platinimą ir atsisakymą atiduoti rusams katalikų koplytėlę, kunigas F. Sereika valdžios nurodymu buvo uždarytas atgailai į Kretingos bernardinų vienuolyną.

XX a. pradžioje apsidės sienas papuošė iš Lenkijos karalystės parvežti spalvoti religiniai vitražai „Bėgimas iš Egipto“ ir „Šv. Jonas Evangelistas“, pagaminti 1904 m. Varšuvoje.

1919 m. pradžioje klebonas Pranciškus Čepulis surinko Laukžemėje pirmuosius Kretingos apskrityje karius savanorius. Po bažnyčioje atlaikytų Šv. Mišių savanoriai, lydimi orkestro, klebono ir parapijiečių, išvyko ginti Lietuvos nepriklausomybės.

Tarpukariu prie bažnyčios veikė pavasarininkai, katalikų vyrų ir katalikių moterų draugijos, bažnyčios komitetas, tretininkų kongregacija. Kongregacijai, kuri 1934 m. turėjo 65 narius, vadovavo Emilija Viršilaitė (1908–1936), Ona Karpaitė.

1997 m. bažnyčios kompleksas įrašytas į kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą, 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.

Bažnyčios kompleksą sudaro Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia ir varpinė. Centrinę šventoriaus dalį užima bažnyčia. Ji medinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su apside, priekiniu fasadu atsukta į šiaurės vakarus. Viduje yra 3 altoriai.

Šventoriaus vakariniame kampe stovi varpinė. Ji medinė, dviejų tarpsnių, stačiakampė stačiasienė, su keturšlaičiu stogu, virš kurio kyla bokštelis su ornamentuotu kaltiniu kryžiumi. Varpinėje kabo pora varpų.

Šventorių juosia akmenų mūro tvora, kurioje priešais bažnyčią įrengti ažūriniai vartai ir šoniniai varteliai.

(Vikipedija)

[Almis]

Vidus paparaciškai



Varpinė





Apie...



Paminklas netoli šventoriaus (deja, nieko apie jį neradau)

[Almis]

Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko bažnyčia
2013 05 12

Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko bažnyčia Grūšlaukės miestelyje, 12 km į vakarus nuo Salantų.

Ignas Oginskis ir Elena Oginskienė 1765 m. skyrė lėšų bažnyčiai. Jai 1771 m. dovanoti 3 margai žemės. Bažnyčia buvo pastatyta 1778 m., buvo Salantų parapijos filija, o 1923 m. jai suteiktos parapijos teisės. 1923 m. įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia sudegė. 1947 m. pastatyta nauja medinė.

1990 m. netoli senosios buvo pradėta statyti nauja bažnyčia, kurią projektavo architektas S. Stipinis ir inžinierius V. Žemaitis. Statybos pabaiga – 2000 m. Senoji Šv. Jono Nepomuko bažnyčia nustojo veikti 1995 m. Naujoji bažnyčia perėmė senosios pavadinimą.


Iki Antrojo pasaulinio karo stovėjusi bažnyčia buvo kryžiaus formos. Iki 1995 m. naudota Šv. Jono Nepomuko bažnyčia yra stačiakampio plano, bebokštė. Savo forma primena tradicinį medinį gyvenamąjį namą. Dabartinė Šv. Jono Nepomuko bažnyčia pastatyta iš marmūro.

(Vikipedija)

[Almis]

[Almis]

Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
2013 05 12

Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Salantuose, Salanto (Minijos dešiniojo intako) kairiajame krante.

Skilandžiuose (taip XVII a. pirmojoje pusėje buvo vadinami Salantai) 1630 m. Zigmanto Vazos arklininkas Mikalojus Pasamovskis pastatė bažnyčią. Jai dovanoti Ablingos, Laigių, Ližių kaimai. Vyskupas Merkelis Giedraitis įkūrė parapiją. 1667 m. paskirtas sklypas mokyklai.

1724 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (veikė iki XIX a. pabaigos). Ji buvo su gotiškų proporcijų penkiasiene apside ir bokšteliu. 1902 m. patvirtintas architekto Karlo Eduardo Strandmano mūrinės bažnyčios projektas. Ji pastatyta 1906–1911 m. Statyba rūpinosi draudžiamos lietuviškos spaudos bendradarbis, klebonas Pranciškus Urbonavičius (1868–1941, palaidotas šventoriuje). Darbus prižiūrėjo architektas Nikolajus Andrejevas.

1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybes draugijos skyrius. Salantų klebonas Pranciškus Šatkus (1901–1986, palaidotas šventoriuje), 1945–1954 m. Sibiro tremtinys, aštuntajame dešimtmetyje bažnyčią išdažė.

Bažnyčia neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, su trisiene apside, dvibokštė. Navų ir transepto sandūroje kyšo bokštelis. Vidus 3 navų, dengtų kryžminiais skliautais. Yra 5 mediniai altoriai.

(Vikipedija)

[Almis]

[Almis]

[Almis]

Salantų kapinių koplyčia
2013 05 12

















Deja, iki Gaidžio kalno koplyčios kola kas nepavyko nuvykt...

[Almis]

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Iš kitos pusės...
2013 05 10



2013 05 11

[Romas]

Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (1838-1842) ir varpinė

[Eimantas]

Kūlupėnai

2013 10

[laimutis]

Darbėnų 1902-1903 m. bažnyčios rekonstrukcijos projektas



1902-1903 m. parengtas Darbėnų bažnyčios rekonstrukcijos projektas, pagal kurį buvo numatyta pertvarkyti priekinę pastato dalį - paaukštinti bokštą, užbaigti jį neobarokinės formos stogu, o pagrindinės dalies architektūrą padaryti gerokai puošnesnę. Projekto autorius nežinoma. Leidimas duotas 1903 m. gruodžio 7 d., tačiau statyba nebuvo pradėta. Neaišku, ar sutrukdė 1905 m. revoliuciniai įvykiai, ar kitos priežastys.
A.Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga 2004

[micek]

Atvirukas "Palanga.Katalikų bažnyčia" tarpukariu. J.Stropaus spaudas.



Iš mano albumo.

[oivej]

Kretingos pranciškonų vienuolynas 1970 m.

Pastatas smarkiai nukentėjo per 1941-06-26 gaisrą, pokariu jo liekanas ketinta nugriauti. 1971–1977 m. vienuolyno pastatas restauruotas, jame veikė Kretingos kraštotyros muziejus. 1991 m. grąžintas vienuoliams pranciškonams.

pietinio korpuso vaizdas iš pietvakarių pusės prieš pradedant restauravimo darbus.



rytinio korpuso vaizdas iš pietryčių pusės prieš pradedant restauravimo darbus.


© Kretingos muziejus

[Romas]

Buvusi senoji Grūšlaukės bažnyčia, kuri apie 1995 m. perkelta į naujai pastatytąją

[Romas]

Grūšlaukė

Naujoji Grūšlaukės bažnyčia
Statyba pradėta 1990m., mišios pradėtos laikyti apie 1995 m., statyba baigta 2000 m.

Foto 2014.02


Žemaičių vyskupas A. Vaičius pašventino šv. Jono Nepomuko bažnyčios pamatus 1990.09.23

[Romas]

Grūšlaukė

Vertikalios Grūšlaukės bažnyčios nuotraukos

[micek]

Palangos bažnyčia. Iš „Lietuva senose fotografijose“.


Šv. Mišios Palangos bažnyčioje. Iš S. Žulkaus kolekcijos.

Pilnas dydis: http://www.palangostiltas.lt/uploads...e09e2b5914.jpg

http://www.palangostiltas.lt/palango...,7,2,3855.html