Buvę Balcevičių dvaro rūmai, nuo 1918 m. įsikūrė "Saulės" progimnazija. 1927 m.
Rekonstruotas gimnazijos pastatas, apie 1928 m.
1927 m. progimnaziją pertvarkius į gimnaziją, buvę dvaro rūmai iš dalies rekonstruoti vieną korpusą pakėlus iki dviaukščio tūrio ir pašalinus stogo lygmenyje buvusius dekoro elementus. 1931 m. gimnazija dar kartą rekonstruota visas pastatas padarytas dviaukščiu, nugriautos kolonos su balkonu, o vietoj jų sumūrytas primityvus prieangis, savita statinio architektūra buvo sunaikinta.
Utenos pradžios mokykla. Sėdi iš kairės mokyklos vedėjas Kazickas, mokytoja Kaušylienė, kunigas V.Beinoris, mokytoja Grinevičiūtė - Kazickienė. 1923 m.
Mūriniai žydų maldos namai pastatyti už aukas (Pese Yudes kloyz).
Sinagogos projektas Utenoje. 1933 m. Inžinierius Antanas Matulis
1933 m. parengtas ir patvirtintas mūrinės vienaaukštės sinagogos projektas. Nebūdingas judėjų kulto objektas proporcijomis ir architektūra pastatas turėjo iškilti Kauno gatvėje 17. Jokių įrodymų kad pastatas buvo pastatytas nėra išlikę. Viršutinėje nuotraukoje žydų maldos namai matyt stovėjo Kauno gatvėje, už jų ant kalno matosi Šaulių namai Maironio gatvėje.
Synagogues in Lithuania. A Catalogue N - Ž 2012 m., Vilnius
Rinkos aikštė. Didžioji sinagoga 1935 m.
Didžioji sinagoga, vaizdas iš Ežero gatvės 1935 m.
Iš viso Utenoje buvo penkios sinagogos, išsidėsčiusios netoli viena kitos Rinkos aikštėje, miesto centre. Deja, bet trys sinagogos visai neišliko.
Utenos žydų bendruomenė sutinka Lietuvos Respublikos Prezidentą Antaną Smetoną. Garbės vartai pastatyti priešais miesto sinagogą. 1927 metų rugpjūčio 16 d.
1941 m. birželio 22 d. Uteną bombardavo vokiečių aviacija: "į žydų rajoną numesta apie10 bombų, kurios sugriovė nemažai namų, nukentėjo daug žydų. Po to prasidėjo kautynės tarp rusų ir vokiečių dėl Utenos. Vokiečiai užėmė miestą birželio 26 d.
1944 m. liepos 10 d. miestą paėmė sovietų armija, per puolimą sugriauta 50 % pastatų. Labiausiai nukentėjo centrinė miesto dalis su Utenio aikšte. 1946 m. miesto tikrosios būklės plane daugelis pastatų buvo apgriauti ar sudegę, po karo nesistengta juos atstatyti, daugelis nugriauti.
Čia 1946 m. planas
Pirmojo pasaulinio karo metu prie Utenos vyko smarkūs rusų–vokiečių mūšiai. Jiems pasibaigus, vokiečiai surinko žuvusiusius rusus ir vokiečius. Prie tvoros buvo cementiniai sudai ir kirchė. Jie papalentėje įruošė dailias karių kapines, aptvėrė mūro tvora, apsodino eglėmis. Visiems žuvusiems kariams buvo pastatyti dailūs paminklėliai ir kapinės būdavo gerai prižiūrimos. Prie kapinių buvo medinė. Ši vieta – vienas gražiausių Utenos kampelių. Buvo palaidota 975 žmonės. 1944 m. rusų kareiviai nuplėšė visus antkapinius kryžius, paminklėlius išvežė. Antrasis kapinių naikinimas įvykdytas apie 1967 m. jau vietinių. Obeliskas ir didieji antkapiniai paminklai buvo skaldomi vietoje, o skeveldros sumestos į gilias duobes kapinių teritorijoje. Rūpestingai susodintos eglaitės buvo palaipsniui išpjautos. 1972–1973 m. buvusios kapinės aptvertos betonine tvora, teritorija išlyginta, apsėta žole, įrengtas skveras, nutiesti pėsčiųjų takai. http://www.utena-on.lt/Utenos_encikl...20kapin%C4%97s
Manau čia ta upės atkarpa kuri išteka iš Vyžuonaičio ežero (Birutės ir Kauno g.) ir įteka prie "Senukų" į platesnę upės vagą. Pats upės pavadinimas parodo kad jos ištakos Vyžuonaičio ežere. Dalis šios upės vagos statant naują autobusų stoti buvo sukišta į vamzdžius ir paslėpta po žeme.
Manau čia ta upės atkarpa kuri išteka iš Vyžuonaičio ežero (Birutės ir Kauno g.) ir įteka prie "Senukų" į platesnę upės vagą. Pats upės pavadinimas parodo kad jos ištakos Vyžuonaičio ežere. Dalis šios upės vagos statant naują autobusų stoti buvo sukišta į vamzdžius ir paslėpta po žeme.
Taip, labai panašu, kad dešinėje apačioje tarybinės stoties aikštelės šlaitas. Nuotraukos viršuje turėtų būti A. Baranausko gatvė. Prisimenu, kad šioje vietoje, kai dar buvo sena stotis, buvo keletas labai panašių medinių namukų. Nuotraukos viršuje kairėje pusėje turėjo būti mūrinis raudonų plytų namukas (nugriovė statant "Senukus"). Tokios mano vizijos, žiūrint šią nuotrauką.
O kas rašoma knygoje „Utena - mūsų miestas" po šia nuotrauka? Labai norėjau įsigyti šią knygą, bet ji pasirodo neparduodama. Varvindamas seilę per Utenos gimtadienį pavarčiau per Expo parodą sporto centre.
O kas rašoma knygoje „Utena - mūsų miestas" po šia nuotrauka? Labai norėjau įsigyti šią knygą, bet ji pasirodo neparduodama. Varvindamas seilę per Utenos gimtadienį pavarčiau per Expo parodą sporto centre.
Knygoje taip ir parašyta - "Darbininkai tiesina Vyžuonos upės vagą". Taip šios knygos nenusipirksi, bet girdėjau kalbant jei gaus lėšų bus išleistas antras papildytas leidimas kuris bus pardavinėjamas. O knygą galima namo pasiimti iš bilbliotekos yra du egzemplioriai.
Comment