[MRJ] Senoji Marijampolė

[Nao]

Sveiki. Galbūt svetainės nariai žino, kur buvo Marijampolės karo komendantūra 1927 - 1940m? Domiuosi moksliniais tikslais ir tikrai būčiau labai dėkinga, jei kas nors pasidalintų žiniomis ar bent spėjimais.

[laimutis]

Nežinau koks tai pastatas, radau ebay.de, ar išliko?

[Beniux]

Šie pastatai stovėjo Vytauto gatvėje ir turėjo Nr.23,25 bei 27. Sunaikinti pirmąją karo dieną.

Beje, forume yra nuotraukų, kuriuose užfiksuoti šie statiniai, bet ši nuotrauka man - nematyta. I PK metais mūriniame pastate veikė Marijampolės apskrities (kreis) valdyba; jos viršininkas turėjo egzotišką pavardę - F. von Miunchauzenas.

Pridedu vieną tos vietos nuotrauką:

[suduvietis]

sitas pastatas stovejo vietoj šio balto namo


o jo vieta žemėlapyje buvo pažymeta raudonai

[laimutis]

Dėkui Beniux ir suduviečiui už informaciją. Gražus buvo pastatas.

[laimutis]

delcampe

[Beniux]

Marijampolės miesto sodo paviljonas Pirmojo pasaulinio karo metais.




Marijampoles miesto centras, žiūrint iš vakarų pusės. Apie 1930 metai.
Fotografas J. Fridbergas.

[laimutis]

Kauno gatvė



Kauno gatvės vaizdas iš lėktuvo



Vaizdas iš bažnyčios bokšto



delcampe

[laimutis]

„Zingerio“ siuvimo mašinų kompanija Marijampolėje. 1913 m. Fotografas M. Buchalteris
Nuotrauka iš Stanislovo Sajausko rinkinio



http://www.grazitumano.lt/wiki/index...fijos_istorija

[marius8585]

Marijampoles pasto istorija

Laba diena. Susidomejau Marijampoles pasto istorija. Gal ir jusu tarpe yra besidominciu?

[arecibo]

Mokytojų seminarijos mažieji rūmai. Čia pedagogai buvo ruošiami iki 1925 m.




1926 m. seminarija įsikūrė naujajame pastate:

iš knygos "Aštuoni pedagogų rengimo dešimtmečiai Marijampolėje"(1999)

[Beniux]

Kultūros namų statyba kurios užsitęsė daugiau nei 15 metų
Atvaizdas


foto iš delcampe.net

Na, "ne daugiau nei 15 metų", o tik šešerius, t.y. 1936 - 1942 m. Nuotrauka daryta 1938 m. pavasarį.

Pateiksiu išsamesnį mano aprašymą: "Toje vietoje, kur dabar yra Marijampolės dramos teatro rūmai, kadaise stovėjo didžiulis gremėzdiškas medinis „Blaivybės“ namas. Jo viename gale tįsojo didžiulė aprūkusi salė, kurioje vykdavo įvairūs susirinkimai. 1936 m. šį pastatą nugriovė ir jo vietoje numatė statyti parapijos salę. Apie tai buvo rašoma: „Ligi 1936 m. 15000 gyventojų mieste nebuvo nė vienos salės, kur galėtu tilpti bent 300 žmonių. Dėl to marijampoliečiai negalėjo nei įsteigi pastovesnio teatro, nei pasikviesti įžymesnių gastrolierių (156). Žiūrovams skirtų vietų skaičius nurodomas labai skirtingas. Apie statybos eigą geriausiai pasako to meto spauda: „Apsilankius į statybos vietą matai iškastą didžiulį žemės plotą, ištisą mišką žemiau susmaigytų karčių. Čia auga ir plečiasi betoniniai pagrindai. Salės pryšakys atkreiptas į Petro Armino gatvę. Nuo šaligatvio jis bus 10 m atstumu, kad nekliudytų judėjimo. Visas fasadas turi 25 m pločio. Ilgis eina gilyn į sklypą ir turi 43 m. Pati didžioji salė bus apie 9 m aukščio su 14x21 m grindų plotu. Visą kitą erdvę užima vestibiulis (rūbinė, kasa, prieangis, laiptai), iš šonų dvi foje ir didžiulė scena. Salėje bus 840 sėdimų vietų (iš jų 200 galerijoje). Grindys eis nuolaidžiai – palinkimas apie 2 metru. Todėl susidarys dvi geros patalpos po sale. Požemiuose bus įrengta skaitykla – salė mažesniems susirinkimams (apie 250 sėdimų vietų) ... (157). Kadangi nemažai statybinių medžiagų keliavo per Klaipėdos uostą, tai darbai labai užsitęsė (prisidėjo ir Klaipėdos krašto netektis). 1938 m. visiškai įrengė tik mažąją salę. Skaitome to meto laikraščius: „Apskrities viršininkui p. Kalendrai įsakius, Miesto burmistras p. Maurukas ir apskr. inž. p. Bielskus apžiūrėjo naująją požemiuose parapijos salę ir leido ją naudoti vaidinimams ir susirinkimams“ (158). Visi statybos darbai buvo baigti tik 1942 m., o dabartinę išvaizdą rūmai įgavo pokario metais (pvz. pastatyti fasadiniai laiptai). Projekto autorius - R. Steikūnas".

papildau - R. Steikūnas, tai ne garsusis architektas Rytis Steikūnas, o Romanas Steikūnas.

[arecibo]

Šaulių renginys aikštėje:

"Trimitas", 1938 m.

[laimutis]

Marijampolės kareivinės iš dabartinės Vytauto gatvės pusės



Šaltinis: http://www.suduvosgidas.lt/index.php?cid=7983

[laimutis]

Bažnyčios gatvė apie 1928 m. Vytauto Ciplijausko fotogr.

ebay.de

[rimsenas]

1935 m. VDU choras Marijampolėje ant tilto per Šešupę, kelias link Kalvarijos (jeigu ne, prašome mane pataisyti)


Šaltinis: http://galerija.ktu.lt/index.php/Kita/Muziejus/Parodos/

[Beniux]

Tamstos surastoje nuotraukoje aptikau "naujieną" - betoninį užrašą "1926". Visiškai negirdėtas dalykas, nes mano turimose penkiose tilto nuotraukose tokios datos įžiūrėti negalima. Naudodamasis proga, pridedu nedidelį tilto istorijos aprašymą.


1829 m. per Marijampolę nutiesus Peterburgo-Varšuvos traktą, buvo suremontuotas ir tiltas, jungęs Kvietiškio dvarą bei Kumelionių kaimą. Deja, tiltai labai nukentėjo per 1830 ir 1863 m. sukilimus – netoliese virė aršūs mūšiai. 1866 m. naujesnį tiltą surentė Jozėla Urvičius (tikriausiai, ne architektas, o darbų vykdytojas). Už šį darbą jis gavo 78 sidabrinius rublius. Beveik po kiekvieno pavasarinio potvynio tiltą reikėjo remontuoti. XIX a. pabaigoje, šalia iškilus kareivinėms, pastatė naują medinį tiltą, kurio du taurai stovėjo upėje, o du – abiejuose krantuose. Tiltui labai kenkė ir ant jo nuolat bėgantis šaltinių vanduo. Kai 1923 m. pavasarį komisija konstatavo, jog remonto darbai kainuos tiek, kiek ir naujojo tilto statyba, projektavimo darbų ėmėsi inžinierius Pranas Markūnas. To meto laikraštis skelbė: „Kumelionių tiltas, 48 m, statybą pabaigus atrodys atrodys kaip ažūrinis ir toksai betoninis „ažūras“ susidės iš dviejų, stačiais ramsčiais-ramsteliais papuoštų arkų. Abu tiltu stato Lietuvos Pramonės bei Prekybos akcinė bendrovė, gyvuojanti Kaune nuo 1922 m.“ Kadangi labai trūko specialistų, tai vadovaujančius postus užėmė vokiečiai, dailidėmis dirbo rusai, betonavo danai, talkino estai ir ... vienas lietuvis, tvarkantis darbo apskaitą, taip vadinamus „tabelius“. Pačius pavojingiausius darbus patikėjo kaliniams ir kareiviams. Tiltą pastatė ir eksploatuoti pradėjo 1925 metais.

P.S. matyt, kitais metais baigė apdailos darbus ir tiltą pašventino. Niekur neradau užuominų, kad 1926 - aisiais metais vyktų kažkokie darbai prie ar ant tilto.

[suduvietis]

buvusi Marijonų spaustuvė 1930m. ir 2011m.



Atrestauruojama buvusi Marijampolės Marijonų spaustuvė. Šaunu, kad nors ir nedaug bet išlikęs Lietuvos archtikturinis paveldas kažkam rūpi. Bus atstatyta pastato mansarda, kuri tikriausiai buvo nugriauta sovietmečiu.

Projekto „Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos ir Marijonų vienuolyno pritaikymo turizmo reikmėms, II etapas (Marijonų spaustuvės pritaikymas bibliotekai-knygynui, bei apgyvendinimo-maitinimo paslaugoms)“ tvarkomųjų statybos darbų pirkimas

Pirkimo apibūdinimas: Projekto „Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos ir Marijonų vienuolyno pritaikymo turizmo reikmėms, II etapas (Marijonų spaustuvės pritaikymas bibliotekai-knygynui, bei apgyvendinimo-maitinimo paslaugoms)“ tvarkomųjų statybos darbų pirkimas.
Darbų atlikimo vieta: Bendoriaus g. 5, Marijampolė.
Apimtys: Pagrindinių darbų apimtys: a) Bibliotekos – knygyno įrengimas Marijonų spaustuvės I-me ir II –me aukštuose; b) rūsio pritaikymas piligrimų maitinimosi reikmėms; c) III-čiojo aukšto atkūrimas ir pritaikymas piligrimų apgyvendinimo veiklai (sukuriant 45-50 nakvynės vietų). Nustačius, kad minėtam vietų skaičiui III aukšto plotas yra per mažas, dalis nakvynės vietų gali būti įrengiamos ir antrame aukšte; d)gerbūvio sutvarkymas priešais spaustuvės pastatą (400 kv.m. aikštelės asfaltbetonio pakeitimas želdynais). Automobilių parkavimo aikštelės reikalingos prie pastato įrengimas.
Sutarties trukmė: laikotarpis mėnesiais 24 ir/arba dienomis po sutarties sudarymo.

[laimutis]

Atviruką išleido Fritz Krauskopf, Königsberg

ebay.de

[vyte12]

Paziurejus jusu nuotraukas,tiek namo pradeda traukti i Lietuva,Marijampole