Senieji Šiauliai...

Architektas Karolis Reisonas

K. Reisono gyvenimo pradžia Šiauliuose buvo gana sunki. Miestas per Pirmąjį pasaulinį karą buvo nuniokotas gaisro, jame buvo sugriauta apie 65 proc. visų pastatų. K. Reisono darbo Šiauliuose laikotarpis sutapo su svarbiausiais miesto atstatymo darbais (Šiauliai buvo atstatomi laikantis anksčiau susiformavusio gatvių tinklo). 1925 m. prie miesto buvo prijungtos ir suplanuotos išparceliuoto Gubernijos dvaro žemės. Tuo laiku miesto inžinieriui teko ne tik skubiai projektuoti naujai statomus pastatus, bet ir nuolat užsiimti įvairiu organizaciniu bei techniniu darbu. Jis suorganizavo statybos dešimtininkų kursus, įsteigė Šiaulių braižyklą, kur žiemos metu dirbdavo apie 50 matininkų.

To meto Lietuvoje labai trūko specialistų, todėl 1926 m. K. Reisonas ėmėsi iniciatyvos Šiauliuose įsteigti vidurinę amatų mokyklą, kuriai vėliau porą metų pats vadovavo. Dirbdamas Šiaulių miesto inžinieriumi, K. Reisonas dar buvo ir Žemės ūkio ministerijos statybos reikalų konsultantas. Vykstant Žemės reformai, labai trūko universalių projektų kaimui. Siekdamas užpildyti šią spragą, 1926 m. jis parengė vadovėlį „Žemės ūkio statyba“, o po dviejų metų – „Molio statyba“. Knygelės buvo skirtos kaimiečiams, gavusiems žemės. Jose buvo pateikiami įvairaus dydžio sodybų suplanavimo, pastatų projektai, brėžiniai. Tekstuose randame patarimų, kaip atpiginti statybą naudojant vietines medžiagas, kaip susitvarkyti sodybos aplinką, kaip patogiau suskirstyti sodybą į ūkinę ir gyvenamąją zonas. Pirmojoje knygelėje net pateikiami pastatų puošybos pavyzdžiai, kuriuos sukūrė dailininkas Paulius Galaunė ir architektas Vladimiras Dubeneckis.

Šiauliai per Antrąjį pasaulinį karą buvo stipriai sugriauti. Dalis per karą išlikusių vertingų pastatų mūsų dienų nesulaukė. Dėl šių priežasčių šiandien sunku objektyviai įvertinti, koks buvo K. Reisono kūrybinis palikimas šiame mieste. Kai kurie jo projektai išliko archyvuose, atvirukuose. Dirbdamas Šiauliuose, K. Reisonas savo pastatams suteikdavo XIX–XX a. sandūrai būdingas istorizmo formas, naudojo orderinius elementus, frontonus, dekoruotas tarpaukštines juostas.

Vienas pirmųjų jo įgyvendintų projektų buvo 1922 m. suprojektuotas Ch. Frenkelio namas su kino teatru „Spindulys“, eklektiškų formų pastatas gausiai dekoruotais fasadais (neišlikęs). 1923 m. K. Reisonas suprojektavo „Vilties“ draugijos moksleivių bendrabutį dabartinėje Kražių gatvėje. Dviejų aukštų su mansarda bendrabutis buvo statomas už Amerikoje surinktas lėšas, projektas išleistas atviruko pavidalu. Pastato fasadas yra būdingų istorizmo laikotarpiui architektūrinių formų: su puscilindrio frontonėliu viršuje, segmentiniais sandrikais virš suporintų antrojo aukšto langų. Iš K. Reisono projektuotų gyvenamųjų namų išliko 1926 m. pastatytas advokato Kazio Venclauskio namas Vytauto gatvėje. Tai trijų aukštų namas, kurio stogą supa baliustrada, virš įėjimo kyla bokštelis, kai kurias patalpas apšviečia arkiniai langai. Fasadus skaido iškyšos, nišos, įvairaus dydžio langai. Istorizmo architektūros formų yra Vilniaus ir Vasario gatvių kampe stovinčio Pociaus namo (Nr. 16) fasade.

Jau K. Reisonui dirbant Kaune pagal jo projektą Šiaulių Aušros alėjoje buvo pradėtas statyti dviejų aukštų su pusrūsiu bibliotekos-muziejaus pastatas, tačiau jis neužbaigtas. 1931 m. Statybos inspekcija patvirtino K. Reisono paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę Šiauliuose projektą. Aukšta stela, kurioje įtaisyta urna kauleliams sudėti, viršuje baigėsi skydu su Gedimino stulpais ir langeliu. Jo viduje įtaisyta elektros lemputė (amžinoji ugnis).

... Architektas nevengė ir pramoninių projektų. Šiauliuose jis suprojektavo „Birutės“ saldainių fabriką ...

Skelbimas

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti:

Komentuoti: