matosi mano minėtas ąžuolashttp://www.panoramio.com/photo_explorer#view=photo&position=73&with_photo_i d=43672200&order=date_desc&user=4264784Atvaizdas
Ko per karą nesunaikino, tai tą nugriovė po karo, daug tada Šiauliai prarado. Ir pristatė naujų "gražių pastatų".
Po karo buvo saugomi Aušros muziejaus eksponatai . Septintame dešimtmetyje statant universaline parduotuvę nugriauta , išliko tik ąžuolas bulvare . Rajonas aplink buvo vadinamas užkirkiu .
1792 m. karalius Augustas Poniatovskis padovanojo liuteronų bendruomenei 4 margus žemės. Zubovų dvarų valdytojas majoras Paul Saimanovas apie 1800 m. paskyrė parapijai mažus mūrinius namus. 1851-1854 m. pastatyta nauja mūrinė liuteronų bažnyčia. Per I-ąjį pasaulinį karą bažnyčia išliko sveika. Ar tebėra išlikusi ir dabar?
Šitą bažnyčią tai pat pirmą kart matau, apie ją informacijos dar reik paieškoti knygoje
Šaltinis: Mūsų Lietuva / paruošė Bronius Kviklys. - 1964-1968. www.epaveldas.lt
Tik Šaulių bokšto šalmas renesansinis XVII a. I pusės. Manau Nesvyžiaus pilies bokštas vėlesnis XVIII a. atstačius pilį po XVII-XVIII a. gaisrų. Reiktų sugražįnti Šiauliams renesansinį bokšto vaizdą.
Dabar Šiauliai dėžučių miestas - paskutinis "šedevras" pupso prie pat katedros.
Bažnyčios užstatyti dėžėmis neišdrįso net stalininiai architektai, bet vyskupams tai nhė motais.
Medziai, kurie buvo Varpo gatveje caro laikais (nuotrauka 1), antrojoje nuotraukoje jau dingo.
Nuotraukos 3 ir 4 iš čia:ausros_muzejus
3. Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių namai 1930 m.
4. Pirmasis Ausros muziejaus pastatas Maišo gatvėje, 1923
Komentuoti: