Senieji Šiauliai...

[ievutu]

O kaip Tau gerai.
Baltai pavydžiu!

[vytauc]

Tai vat brangučiai išleido "Aušros" muziejus knygą "Senieji Šiualiai atvirukuose 1904-1945"...
Šiandien varčiau šitą brangenybę... Nuostabu Tik viena problema yra, jos nebus knygynuose, nes kaip supratau nelabai bus kur ir nusipirkti, na bet matysime...
[Mano didžiausia gimtadienio dovana bus šis perlas]

Turiu tą knygą - "pa blatu" gavau. Išties labai įdomus ir naudingas leidinys.

[ievutu]

Tai vat brangučiai išleido "Aušros" muziejus knygą "Senieji Šiualiai atvirukuose 1904-1945"...
Šiandien varčiau šitą brangenybę... Nuostabu Tik viena problema yra, jos nebus knygynuose, nes kaip supratau nelabai bus kur ir nusipirkti, na bet matysime...
[Mano didžiausia gimtadienio dovana bus šis perlas]

[kaunaz]

Labai idomi tema. Gal kas nors turi ziniu ir nuotrauku sukurti tokia pat tema apie Panevezi?

[vytauc]

O tokius Šiaulius ar pamenate?

Pamenu. Žinau, kad tiek paminklo postamentą, tiek "politkės" pastatą už jo statė vokiečiai belaisviai. Pats kareivis šiuo metu Grūte prie pat kavinės:

[toro]

O tokius Šiaulius ar pamenate?

[ievutu]

DDR nemaciau tu fotkiu, aciu...
Ziurejau ir kazkas sordyje kirbejo.. Dabar Siauliai labai grazus, bet jei dabar turetumem senamiesti! Beje is foto galiu daryti preteksta, kad nuo Povilo baznycios iki Katedros, sitas ruozas, tai seniausioji Siauliu dalis?

[PhantomLord]

Aušros alėjos ir Varpo gatvės sankryža nepasikeitė:

Idomiai tas Lietuvos modernizmas ziurisi su arkliu traukiamais vezimais

[index]

O gal vertėtų priskirti juos tokiam stiliui kaip "lietuviškasis renesansas", paplitusio LDK teritorijoje, kurio tipiški pavyzdžiai būtų Valdovų rūmai, Šiaulių katedra, šios Baltarusijos bažnyčios. Jie mano akimis (nesu profesionalas) skiriasi nuo kitose šalyse esančių renesansinių pastatų. Juk yra toks stilius kaip "Vilniaus barokas", kuris paplitęs visoje LDK teritorijoje iki pat Polocko ir Vitebsko (, )

[žvirblis]

O gal veikiau tas pats renesansas? Be to originali Šaulių katedros varpinės "kepurė" buvo kitokia, tad panašumo kiek dar mažiau. Iš kitos pusės statybos laikotarpis su Ružonių ir Smurgainių bažnyčiomis sutampa, tai paties teorija turi pagrindą būti.

ą žinojau. Bet gal būt ir kitų pateiktų bažnyčių smailės buvo kitokios. Mane stebina bendras panašumas, tas pats braižas bent man regis, ir visų statybos laikos sutampa arba kodėl Šiaulių ir Ružanų šventoriaus vartai kiek įstrižai pastatyti. Savaime suprantame čia reikia rimtų mokslinių tyrimų, bet kažkaip Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės architektūriniu paveldu plačiai, bent Lietuvoje per daug nesidomima, o apsiribojama tik dabartines Lietuvos teritorija - sakyčiau labai siauras vaizdas gaunasi.

[vytauc]

O gal veikiau tas pats renesansas? Be to originali Šaulių katedros varpinės "kepurė" buvo kitokia, tad panašumo kiek dar mažiau.


http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0i...uliaus_katedra

Iš kitos pusės statybos laikotarpis su Ružonių ir Smurgainių bažnyčiomis sutampa, tai paties teorija turi pagrindą būti.

[žvirblis]

Šiaulių katedra

Senųjų Šiaulių žymiausias pastatas - Šv. Petro ir Povilo katedra. Kiek teko skaityti, tai architektas yra nežinomas. Bet naršydamas po internetą užklydau į baltarusių puslapius ir radau kai ką labai įdomaus - kelias bažnyčias labai panašias iš Šiaulių. Ar nebus čia to paties architekto darbas? Juk čia ta pati Lietuvos didžioji kunigaikštystė, spręskite patys:


Slanimo bernardinų bažnyčia.

Smurgainių Šv. Mykolo bažnyčia.

Ružanų bažnyčia.

Šiaulių katedra.
Smurgainių bokštas buvo dviem tarpsniais aukštesnis. Mano nuomone tai akivaizdus panašumas. Aišku, gali būti tiesiog tas pats renesanso stilius. Slanimo ir Šiaulių bažnyčios turi panašų portalą. Visų bažnyčių bokštai aštuonkampiai. Smurgainių ir Šiaulių bažnyčiose panašios arkutės:




Nuotraukos iš
http://globus.tut.by/slonim/bernardincy_gallery.htm
http://globus.tut.by/smorgon/kostel_gallery.htm
http://globus.tut.by/ruzhany/kostel_gallery.htm

[Irma]

gaila, kad senieji graziau atrodo, nes dabartiniuose dinge kai kurie pastatu elementai

Tikrai, man labai bokštelių gaila, kurių ant dabartinių pastatų nebėra (berods, kai kur net aukštas pristatytas), o taip trūksta, ypač kai matai kaip atrodė ankščiau...

[orangen]

tikrai puikiai surinkata medziaga graziai rakusai tokie patys parinki - galima palyginti dabartini ir buvusi vaizda. gaila, kad senieji graziau atrodo, nes dabartiniuose dinge kai kurie pastatu elementai

[Irma]

Labai įdomu. Ačiū

[Andrr]

Saunus reportazas!

[vytauc]

Puikus papildymas, Žvirbli. Ačiū.

[žvirblis]

Smetoniški Šiauliai dabar

Kalbant kodėl Šiauliuose nėra senamiesčio, tai reiktų pradėti dar nuo Tyzenhauzo laikų. Tuomet perplanuojant Šiaulius buvo nugriauta daugiau namų, nei buvo pastatyta: 1765 m. buvo 208, o 1783-1789 -188 ar 189 namai....
Šiauliai per pirmą pasaulinį karą sudegė ar buvo sugriauta 65 %, o per antrąjį 85 % pastatų. Pokary dar pasidarbavo architektai sunaikindami smulkias Šiaulių centro gatveles... Taigi savaime suprantama, mažai kas išliko, bet vis dėl "smetoniškų" pastatų yra ir ne taip jau ir mažai. Dar vienas pastebėjimas: po pirmo pasaulinio Šiauliai neblogai atsistatė - pasinaudojus sugriovimais buvo praplatintos gatvės ir pastatyta grakščių ir stilingų pastatų, tai po antro karo laisvuose vietose dažnai pristatyta stalininių daugiabučių arba dar blogiau - kur nors centre įpaišytas silikatinis daugiabutis... Nors per pirmą pasaulinį Šiauliai ir mažiau nukentėjo, bet šaligatvių išplatinimas paaiškina kodėl, iš esmės, nebėra caro laikų ir ankstesnių laikų pastatų Šiaulių centre.

Štai Valerijono vaistinės senasis pastatas, matyti koks buvo šaligatvis. Vėliau senasis namelis buvo nugriautas. Toje vietoje iki šiol matyti kad stogas yra žemesnis:



Šis pastatas tebestovi, prieš 15 metų jį atgavo prieškario savininko dukra, dabar pardavė:



Vilniaus ir Vasario 16-osios gatvių sankryža mažai tepasikeitė, tik dešinjė esantis gražus Vaitkaus namas sudegė jau tarybiniais metais.



Tilžės gatvė 152. Tarpukariu buvo Komercijos bankas, dabar darbo birža:

Tiek tarybiniai, tiek dabarties architektai "restaruodami" bokštelių nemėgsta.

Aušros alėjos ir Varpo gatvės sankryža nepasikeitė:



Vytauto ir Vasario 16 gatvių kampe buvęs "Kęstučio" viešbutis buvo paverstas gyvenamuoju namu.



Gretimoje gijoje vyksta pokalbis apie "smetonišką" Kauną. To smetoniškumo Šiauliuose kaip minėjau tikrai yra. Pastatas Vilniaus ir Varpo gatvių kampe:

O čia tai tikras "Kowno":

[anaiptol]

knygų recenzijų tinklapyje skaityta.lt įdėta apžvalga apie albumą "SENIEJI ŠIAULIAI ATVIRUKUOSE"

[AIRzol]

Butuose gyventa „susikimšus“


2006 m. Liepos 7 d.
Svajūnas SABALIAUSKAS

„Saulės miestas“ tęsia publikacijų ciklą apie tarpukario ir nūdienos Šiaulius. Ar žinote: kiek butų Šiauliuose buvo prieš 76-erius metus?

1930 metų rugsėjo pabaigoje suskaičiuota, kiek Šiaulių mieste yra butų. Tuomet laikraštyje „Mūsų momentas“ padarytos išvados: butuose gyvena susispaudus, beveik nėra išviečių ir vonių.

1929 metų gruodžio mėnesio butų savininkų duomenis susumavus paaiškėjo, jog tuomet Šiauliuose buvo 2386 namai. Iš jų: mūrinių — 341, medinių — 2045.

Beveik visi namai — vieno aukšto. Tai sudarė 86 procentus. Trijų aukštų namų tebuvo 16, o trijų aukštų su salka — 5.

1546 namai buvo dengti malksnomis, toliu — 122, čerpėmis — 21, skarda — 491, o šiaudais, daugiausia priemiesčiuose) — 206 namai.

1930 metais Šiauliuose buvo 5797 butai, iš jų tuščių — 155.

Vieno kambario butų buvo 3912, Dviejų kambarių — 934, trijų — 611, keturių — 228, penkių — 74, šešių — 24, septynių — 7, aštuonių — 3, devynių — 3 ir dešimties — 1.

Prieš 76-erius metus vonia ir tualetas buvo tik 157 butuose, tai sudarė 2,7 procentus nuo visų mieste esančių butų.

„Mažuose butuose gyvenama labai susikimšus. Pavyzdžiui, esama vieno kambario butų, kuriuose gyvena 7, 8, 9 ir 10 asmenų. Vidutiniškai vieno kambario butuose gyvena 3, 4 asmenys. Pavyzdžiui, 3 kambarių butuose vidutiniškai kambariui išeina tik 1,4 asmens“, — rašė Šiaulių savaitraštis.

Butų nuoma metams buvo gana nevienoda, priklausomai nuo vietos jį buvo galima išsinuomoti nuo 1201 iki 2400 litų ir daugiau.

Šiaulių teritorinės statistikos valdybos Statistikos skyriaus vedėja Vida Rupšienė informavo, jog dabar Šiauliuose gyvena 129036 žmonės. Mieste yra 47139 butai. Vidutiniškai 100 butų gyvena 363 žmonės.

Vieno kambarių butų Šiauliuose yra 10008, dviejų — 20455, trijų — 10243, keturių — 3510, penkių ir daugiau — 2924. Iš viso Šiaulių mieste yra 200298 kambariai.

Karštą vandenį turi 89,3 procentas butų, vonią — 93,1,kanalizaciją — 93,7, centrinį šildymą 95,2.



Tarpukariu Šiauliuose daugiausia buvo vieno dviejų aukšto namų.


1930 metais Šiauliuose buvo 5797 butai


Po Pirmojo pasaulinio karo sugriauti Šiauliai kėlėsi iš griuvėsių.

skrastas.lt