Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Apklausa. Sovietinis Vilnius. Ką saugoti?

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    istorine verte - irgi verte

    Comment


      #62
      Parašė Vikas Rodyti pranešimą
      istorine verte - irgi verte
      aha.
      Reikia fotografo?

      Comment


        #63
        Butu labai fain, jei pakomentuotumet ir savo pasirinkimus.

        Comment


          #64
          Manau vertėtų įtraukti ir šį pastatą:



          fotografija: Romas
          Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

          Comment


            #65
            taip taip, tai rodos zu ministerijos pastatas

            Comment


              #66
              Iš diskusijos supratau, kad VISI kiti tarybinio periodo pastatai bus nugriauti? Ar bus griaunami tik tie, už kuriuos mes čia nubalsuosim?

              Comment


                #67
                Parašė Sula Rodyti pranešimą
                Iš diskusijos supratau, kad VISI kiti tarybinio periodo pastatai bus nugriauti? Ar bus griaunami tik tie, už kuriuos mes čia nubalsuosim?
                na, viskas ne taip rimtai

                mes tik fiksuojame forumiečių nuomonę, norisi sužinoti kokie šio periodo pastatai mums/jums atrodo saugotini.
                Reikia fotografo?

                Comment


                  #68
                  prie temos:


                  Dėl unikalių visuomeninių pastatų, statytų 1960-1990 m., išsaugojimo

                  Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Vytautas Dičius

                  Nuogąstaujama, kad sparčiai nyksta unikalūs visuomeniniai pastatai, pastatyti Lietuvoje 1960 - 1990m. Jų vietoje intensyviai vystoma komercinė statyba. Kai kam atrodo, kad nereikėtų dėl to per daug jaudintis - juk tai sovietmečio laikotarpio kultūros paveldas. Paradoksalu, kai, pasitraukus iš okupuotos šalies daugumai lietuvių architektų, jų vietą užėmė atvykėliai architektai iš Rusijos (pagrinde iš Leningrado), atsinešdami tuo metu idealogiškai įtvirtintą pompastinį puošybišką architektūros stilių, kuris mums buvo svetimas. Jų suprojektuoti pastatai įtraukiami į saugotinų pastatų sąrašus, jie rekonstruojami ar kitaip išsaugomi. Mes tam pritariame, nes ir šis architektūros paveldas – mūsų istorijos dalis.

                  Šeštojo dešimtmečio viduryje atsisakoma socrealizmo stilistikos, radikaliai keičiasi ir idėjinė architektūros programa. Savo stilistika Lietuvos architektūra pradeda artėti prie pasaulinės estetikos. Jaunieji Lietuvos architektai vieni pirmųjų pradėjo dirbti pagal naują kūrybinį metodą. Pirmuosiuose XX a. septintojo dešimtmečio pastatuose galima pastebėti prievarta nutraukto, virš dvidešimt metų tęsusio sugrįžimo prie tarpukario Kauno racionaliosios architektūros idejų. Ši architektūra, nors ir vėluodama, turėjo nueiti moderniosios architektūros kelią. Šalia masinės socialinės statybos, dažniausiai - neišraiškingos, tipinės, išsiskiria visuomeninės paskirties objektai, reikšmingi savo estetika ir forma.

                  XX a. septintajame – devintajame dešimtmetyje, šalia tarpukario Lietuvos modernizmo idėjų atgimimo, buvo ir tarptautinių to meto architektūros stilių sėkmingų apraiškų, nacionalinio tapatumo paieškų, liaudies meno ženklų architektūroje. Aštuntojo dešimtmečio viduryje ir devintajame dešimtmetyje atėjo antroji lietuvių architektų karta, atnešusi į lietuvių architektūrą iracionalumą, įvairesnę meninę kalbą. Svarbu ir tai, kad visa tai kūrė lietuviai architektai, gimę, augę, baigę mokslus Lietuvoje, o Lietuvos sostinėje Vilniuje pradėjo dirbti vos ne pirmasis lietuvių architektų būrys.

                  Tenka apgailestauti, kad dalis to laikotarpio unikalių visuomeninių pastatų barbariškai nugriauti, kiti dirbtinai niokojami, naikinami jų interjerai. Jų vietoje kyla prekybos centrai, kiti komerciniai objektai. Šiuo metu sunaikinimui ruošiamas "Merkurijus" Kaune, buvęs Ryšių ministerijos, vėliau - Sveikatos ministerijos pastatas Vilniuje, buvusių "Neringos" poilsio namų kultūros namai Palangoje. Visi šie pastatai unikalūs, skirtingi savo stilistika, būdinga to laikotarpio pasaulinei architektūrai.

                  Sudarytas dar tarybiniu laikotarpiu saugomų architektūros pastatų sąrašas vangiai koreguojamas. Pagal esamą tvarką - pastato vertę galima nustatyti tik po 50 metų. Sunku tikėtis, kad, be stambiablokių gyvenamųjų namų rajonų, kas nors išliks iš to laikotarpio visuomeninių, kultūros pastatų.

                  Prašome Jūsų, nelaukiant naujojo paveldo architektūros sunaikinimo, įvertinus 1960 – 1990 m. pastatų kultūrinę, visuomeninę, meninę, stilistinę reikšmes, užtikrinti atitinkamą jų išsaugojimo statusą.

                  Raštas nusiųstas LR Kultūros ministerijai, KM Kultūros paveldo departamentui




                  http://www.architektusajunga.lt/LT.p...fcd05f71199c19
                  Reikia fotografo?

                  Comment


                    #69
                    Parašė Vikas Rodyti pranešimą
                    taip taip, tai rodos zu ministerijos pastatas
                    Čia Lietkoopsąjungos rūmai

                    ŽŪM kitoje Gedo pr. pusėje

                    http://www.zum.lt/img/struktura-vadovybe/015m.JPG
                    Paskutinis taisė Qbazzz; 2009.05.07, 08:24.

                    Comment


                      #70
                      Vilniaus TV bokštas nėra pastatas. Tai - statinys. Toks mažas pastebėjimas, gerbiami specialistai
                      N N N

                      Comment


                        #71
                        Parašė 99 Rodyti pranešimą
                        Manau vertėtų įtraukti ir šį pastatą:

                        Atvaizdas


                        fotografija: Romas
                        Retai naujas, šių laikų pastatas galėtų prilygti šiam J. Šeiboko kūriniui tiek eksterjero išskirtinumu, tiek vidaus erdvių struktūra puikia. Sovietmetis tuo ir žavus, kad architektui buvo nepalyginamai lengviau įgyvendinti savo idėjas, sukurti humaniškas erdves, eksterjerus išskirtinius, didžiausios jėgų dalies neskiriant pastangoms įtikti užsakovo įgeidžiams. Sakykit ką norit, bet taip buvo - tokį vaizdą susidarai tiesiogiai pabendravęs su tuo pačiu J. Šeiboku, A. Nasvyčiu ar Č. Mazūru.
                        Beje, šito pastato fasado elementai gaminti ir siųsti iš tuometinės VDR.
                        N N N

                        Comment


                          #72
                          Parašė LBP Rodyti pranešimą
                          Retai naujas, šių laikų pastatas galėtų prilygti šiam J. Šeiboko kūriniui tiek eksterjero išskirtinumu, tiek vidaus erdvių struktūra puikia. Sovietmetis tuo ir žavus, kad architektui buvo nepalyginamai lengviau įgyvendinti savo idėjas, sukurti humaniškas erdves, eksterjerus išskirtinius, didžiausios jėgų dalies neskiriant pastangoms įtikti užsakovo įgeidžiams. Sakykit ką norit, bet taip buvo - tokį vaizdą susidarai tiesiogiai pabendravęs su tuo pačiu J. Šeiboku, A. Nasvyčiu ar Č. Mazūru.
                          Beje, šito pastato fasado elementai gaminti ir siųsti iš tuometinės VDR.
                          be to kad jis šiaip gražus, man šitas pastatas patinka dėl to, kad nuo Gedo pr. visai nesijaučia jo tūrio, jis neužgoža aplinkinių senų pastatų. Tikrai mažai kas žino ar galėtų pažiūrėjęs pasakyti kad aukščiausia jo dalis yra 9 aukštų... Tokia forma visiškai neįsivaizduojama šiais maximalaus užstatymo laikais...

                          Comment


                            #73
                            Parašė LBP Rodyti pranešimą
                            Vilniaus TV bokštas nėra pastatas. Tai - statinys. Toks mažas pastebėjimas, gerbiami specialistai
                            apie tai jau buvo kalbėta, ir, aišku, juokinga aptarinėt saugot jį ar ne, bet, šiaip, norėjau patikslinti, kad jis turi ir vidaus patalpų (neinžinerinių, o visuomeninių), ir todėl galima priskitri ir prie pastatų
                            Reikia fotografo?

                            Comment


                              #74
                              Į temą straipsnis (sovietinio laikotarpio vertingos architektūros išsaugojimo klausimu):

                              http://www.architektusajunga.lt/LT.p...opinions&Id=39
                              N N N

                              Comment


                                #75
                                Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                Iš diskusijos supratau, kad VISI kiti tarybinio periodo pastatai bus nugriauti? Ar bus griaunami tik tie, už kuriuos mes čia nubalsuosim?
                                patiko tavo komentaras
                                butu labai faiani, jeikas i musu nuomone atsizvelgtu, bet deja, "suns balsas i dangu neeina"...
                                kaip zinia, sovietiniai gyvenamieji namai jau susilauke "demesio" - bus su laiku renovuojami
                                Industrinis paveldas - taipogi
                                O ka daryti su visuomeniais pastatais? Ypac, jei jie yra miesto centre? palikt, nugriaut, ar renorvuot? Man asmeniskai dabar yra gerai taip, kaip yra, nes daznai kai jau padaro, tai ner komentaru. Visgi, sovietiniai pastatai isipaiso geriau, negu kokie klaipedos ar flagmanai....

                                Comment


                                  #76
                                  Imantis tokio užsiėmimo kaip viso laikotarpio architektūros išsaugojimas manau reikėtų žiūrėti į šią užduotį atsakingiau ir sudaryti išsamų sąrašą, o ne organizuoti balsavimą dėl pirmų atėjusių į galvą objektų.

                                  Taigi, tam reikalui pasitelkiau knygą „Vilnius 1900-2005. Naujosios architektūros gidas“. Sąrašas ilgas, balsavimui būtų galima padaryti short-list'ą, bet manau kad reikia matyti ir visą kontekstą kas tuo metu buvo sukurta ir tada spręsti kas verta išsaugojimo.

                                  Prie objektų surašiau adresus - jei nepamenate kaip jie atrodo galite pasitikrinti čia: http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/...p/11/?itemID=3
                                  Taip pat surašiau architektus - tai irgi gan įdomi informacija

                                  Stalinistinė architektūra

                                  1. Mokslininkų namas (J.Tumo-Vaižganto 9/1, 1948-51 m., arch. Džovani Rippa-Andžoleto)
                                  2. Žaliasis tiltas (1948-1952 m., Viktor Anikin)
                                  3. Geležinkelio stotis (Geležinkelio 16, 1950 m., Piotr Ašastin)
                                  4. Žalgirio stadionas (Rinktinės g. 3, 1950 m., Viktor Anikin)
                                  5. Europos reikalų komitetas (buv. Žemės ūkio ministerija, Gedimino pr. 56, 1954, Vladimir Afanasjev)
                                  6. Kino teatras „Pergalė“ (dab. „Pramogų bankas“, Pamėnkalnio g. 7/8, 1952, Džovani Rippa-Andžoleto)
                                  7. Oro uostas (Rodūnios kelias 10a, 1954, Dmitrij Burdin, Genadij Jelkin)
                                  8. Pedagoginis universitetas (Studentų g. 39, 1955, Anatolij Kolosov, Džovani Rippa-Andžoleto, E.German)
                                  9. M.K.Čiurlionio menų gimnazija (Kosciuškos 11, 1960, Lev Kazarinskij)
                                  10. S.Nėries mokykla (Vilniaus 32, 1952, 1961-64, N.Grinsberg, Lev Kazarinskij)
                                  11. Lietuvos medicinos biblioteka (buv. Politinio švietimo namai, Kaštonų g. 6, 1961, Vera Furman)
                                  12. Užsienio reikalų ministerija (buv. Ministrų tarybos rūmai, J.Tumo-Vaižganto 2, 1965, Lev Kazarinskij)
                                  13. Profsąjungų kultūros rūmai (Mykolaičio-Putino 5, 1956, A.Jasinskas)
                                  14. Geležinkelininkų kultūros rūmai (Kauno g. 5, 1957, tipinis projektas)
                                  15. Nacionalnė M.Mažvydo biblioteka (Gedimino 51, 1963, Viktor Anikin)

                                  Pokario modernizmas

                                  16. E. ir J. Burneikų namas su dirbtuve (Mildos 45, 1959, Elena Bergaitė-Burneikienė)
                                  17. Viešbutis ir kavinė „Neringa“ (Gedimino 24, 1959-1960, Algimatas ir Vytautas Nasvyčiai)
                                  18. Kino teatras „Lietuva“ (Pylimo 17, 1959-1965, tipinis projektas)
                                  19. Vingio parko estrada (1960, A.Kotl, H.Sepman)
                                  20. Kompozitorių sąjungos namas (Mickevičiaus 29, 1960-1966, Vytautas Čekanauskas)
                                  21. Miestų statybos ir projektavimo instituto rūmai (Goštauto 8, 1961, Eduardas Chlomauskas)
                                  22. Kino teatras „Vilnius“ (Gedimino 5a, 1963, Ciprijonas Strimaitis)
                                  23. statybininkų kultūros rūmai (dab.“Lietuvos paštas“, Vivulskio 23, 1964, Algimantas Mačiulis)
                                  24. Aukščiausiasis teismas (Gynėjų 6, 1965, Vladimir Oleiničenko)
                                  25. Žirmūnų tiltas (1965)
                                  26. Lietuvos banko priestatas (Totorių 2/8, 1966, Jonas Kriukelis)
                                  27. Žemėtvarkos projektavimo institutas (Lelevelio 6, 1967, Elena Nijolė Bučiūtė)
                                  28. Dailės parodų rūmai (dab. ŠMC, Vokiečių 2, 1965-1967, Vytautas Čekanauskas)
                                  29. Centrinio pašto rekonstrukcija (Gedimino 7, 1969, Algimatas ir Vytautas Nasvyčiai)
                                  30. VGTU (Saulėtekio 11, 1966, Rimantas Dičius, Zigmas Jonas Daunora, Juozas Vaškevičius, Julius Jurgelionis)
                                  31. VU (Saulėtekio 9, 1970, Rimantas Dičius)
                                  32. Ūkio ministerija (buv. Valstybinė plano komisija, Gedinimo 38, 1973, Elena Nijolė Bučiūtė)
                                  33. Lazdynų gyvenamasisi rajonas (1967-1973, Vytautas Čekanauskas, Vytautas Brėdikis, Vytautas Balčiūnas, Gediminas Valiušis ir kt.)
                                  34. Mokykla (Naugarduko 7, 1969, Elena Nijolė Bučiūtė)
                                  35. Lazdynų vid. mokykla (Erfurto 23, 1974, Česlovas Mazūras)
                                  36. Koncertų ir sporto rūmai (Rinktinės 1, 1971, Eduardas Chlomauskas, Jonas Kriukelis, Zigmantas Liandzbergis)
                                  37. Gėlių parduotuvė (Pylimo 21b, 1968, Nijolė Vaičiūnienė)
                                  38. Autobusų stotis (Sodų 22, 1974, Vytautas Brėdikis)
                                  39. Antakalnio ligoninės kompleksas (1966-1984)
                                  40. Santariškių ligoninės kompleksas (1978-1983)
                                  41. Statistikos valdyba (Gedimino 31, 1977, Aleksandras Lukšas)
                                  42. Viešbutis „Draugystė“ (Čiurlionio 84, 1973, Stasys Bareikis)
                                  43. Viešbutis „Gintaras“ (Sodų 14, 1964, Stasys Bareikis)
                                  44. Viešbutis „Lietuva“ (Konstitucijos 20, 1963-1984, Algimatas ir Vytautas Nasvyčiai)
                                  45. VCUP (konstitucijos 16, 1973, Zigmantras Liandzbergis, Vytautas Vielius, Česlovas Gerliakas)
                                  46. Viešbutis „Naujasis Vilnius“ (buv. „Turistas“, Konstitucijos 14, 1974, Justinas Šeibokas)

                                  Vėlyvasis modernizmas

                                  47. Operos ir baleto teatras (Vienuolio 1, 1974, Elena Nijolė Bučiūtė)
                                  48. santuokų rūmai (Kalinausko 21, 1974, Gediminas Baravykas)
                                  49. Kino teatras „Maskva“ (Didžioji 28, 1975, Gediminas Baravykas)
                                  50. Sveikatos apsaugos ministerija (Vilniaus 33, 1979, Justinas Šeibokas)
                                  51. Ritualinių paslaugų rūmai (Olandų 22, 1975, 1987, Česlovas Mazūras)
                                  52. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (Konstitucijos 25, 1985-87, Česlovas Mazūras)
                                  53. Seimo rūmų kompleksas (Gedimino 53, 1978, 1979, 1982)
                                  54. ŽŪ ekonomikos institutas (Kudirkos 18, 1979, Vytautas Čekanauskas)
                                  55. „Litexpo“ (Laisvės 5, 1980, Edmundas Stasiulis)
                                  56. Nacionalinė galerija (buv. Revoliucijos muziejus, Konstitucijos 22, 1980, Gediminas Baravykas, Vytautas Vielius)
                                  57. Vilniaus dailės akademija (Malūnų 5, 1981, Vytautas Brėdikis, Vladislovas Mikučianis, Vytautas Nasvytis)
                                  58. Nacionalis dramos teatras (Gedimino 4, 1981, Algimatas ir Vytautas Nasvyčiai)
                                  59. LR Vyriausybės rūmai (buv. LKP CK rūmai, Gedimino 11, 1982, Vytautas Čekanauskas)
                                  60. VRM kultūros ir sporto rūmai (Žirmūnų 1e, 1982,m Algimantas Mačiulis)
                                  61. Valstybinė automobilių inspekcija (Giraitės 3, 1982, Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis)
                                  62. „Lėlės“ ir Jaunimo teatrai (Karmelitų 1/5, 1983, Vitalija Stepulienė, Birutė Čibiraitė-Briekšienė, Antanas Kunigėlis)
                                  63. Kongresų rūmai (Vilniaus 6/14, 1984-2002, Edmundas Stasiulis)
                                  64. „Lietkoopsąjungos“ rūmai (Gedimino 28/2, 1985, Justinas Šeibokas)
                                  65. Šeškinės prekybos centras (Šeškinės 32, 1985, Gediminas Baravykas, Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis)
                                  66. Seimo viešbutis (Gedimino 60, 1988-1996)
                                  Paskutinis taisė Qbazzz; 2009.05.11, 09:06.

                                  Comment


                                    #77
                                    MONOLITINIŲ PASTATŲ RENOVACIJOS VILNIUJE SPECIFIKA

                                    Architektas Danas Ruseckas (LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS VICEPREZIDENTAS)

                                    „Architektūra yra erdvės, žmogaus gyvenamosios aplinkos organizavimo mokslas ir menas. Betarpiškiausiai susijusi su žmonių ekonominėmis galimybėmis ir socialiniais poreikiais, architektūra akivaizdžiai parodo visuomenės materialinį pajėgumą ir kūrybinę orientaciją“(J.Minkevičius, iš „Naujoji Lietuvos architektūra“, Vilnius: 1982, p.14).

                                    Šiuo metu aktualus daugiabučių renovacijos ir kvartalų modernizavimo klausimas verčia giliau panagrinėti šių procesų galimybes ir problematiką. Pradėta ruošti tipinių blokinių gyvenamųjų pastatų renovacijų projektų metodika tikrai negali būti taip pat taikoma monolitinių gyvenamųjų pastatų modernizavimui- tiek dėl pačios statinių tipologijos, tiek dėl jų architektūrinės, urbanistinės reikšmės mieste, tiek dėl gyventojų dalyvavimo atnaujinime problematikos. Pranešime pabandysime apžvelgti, kokia yra gyvenamųjų monolitinių pastatų Vilniuje architektūrinė-urbanistinė reikšmė ir savitumai, panagrinėsime jų modernizavimo galimybes (technologiniu aspektu) bei pastatų gyventojų ir valstybės įtaką atnaujinant monolitinius pastatus.
                                    Nuo 7-ojo dešimtečio tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje prasidėjusi industrinės statybos banga išryškino dvi architektūrinių- urbanistinių sprendimų problemas: (1) kaip rajonams suteikti savitumą naudojant tipinę blokinių pastatų architektūrinę išraišką ir (2) kaip tuos savitumus dar labiau pabrėžti projektuojant rajono urbanistinius akcentus- daugiaaukščius monolitinius pastatus.
                                    Aštuntajame dešimtmetyje Lietuvos architektai ir miestų planuotojai siekė išvengti monotonijos, būdingos industrinei statybai ir dėjo daug kūrybinių pastangų, kad kiekvienas naujai statomas rajonas būtų originalus, turėtų savitą urbanistinį išplanavimą, išplėtotą socialinės infrastruktūros bei želdynų tinklą. Lietuvos architektai siekė išvengti tipinių blokinių pastatų kvartalų beveidiškumo, suteikdami jiems savitą urbanistinį išplanavimą, būdingą tik vienam rajonui, neatsikartojančiam kituose, prisitaikant prie specifinių gamtinių sąlygų, jautriai reaguojant į mastelį, rajono vietą mieste (taip kuriant kontekstualius vizualinius ryšius tiek su nauja miesto dalimi, tiek su senąja), bandant diferencijuoti viešąsias erdves laisvojo planavimo sąlygomis. Netgi tipiniame 5-9a. projekte buvo numatomos tam tikrų spalvų apdailos gamos: pvz. Žirmūnai- jautrių pastelinių atspalvių kontrastavo su ryškiais Karoliniškių tonais. Daugiabučiams pastatams buvo projektuojami individualaus piešinio balkonai, gerbūvio elementai.
                                    Lietuvos architektų savitumo paieškos jau nuo 1968 m. vainikuotos sėkme- architektų komanda apdovanota TSRS valstybine premija už pasiekimus planuojant Žirmūnų rajonus. 8-ojo dešimtmečio pradžioje Vilnius tapo savotišku eksperimentinių daugiaaukščių monolitinių pastatų projektavimo ir realizavimo tašku. Pirmieji monolitiniai namai pastatomi Lazdynų rajone. Originali Lazdynų išplanavimo kompozicija, tūriniai erdviniai sprendiniai ir įtaigus architektūrinių- urbanistinių akcentų (būtent naujųjų monolitinių pastatų) išdėstymas apdovanojama Lenino premija 1974 metais.
                                    Nuo 1978m. Vilnius tapo eksperimentiniu poligonu monolitinės statybos namams, kurie tapo stambiaplokščių rajonų architektūriniais akcentais. Šis statybos metodas buvo žymiai lankstesnis- netgi pirmosios kartos namai Saulėtekyje ir Lazdynuose tapo šių rajonų silueto akcentais, atliko svarbią MIESTO VARTŲ misiją- gerai matomi nuo Valakupių ir Kauno kryptimi. Monolitiniai daugiaaukščiai Lazdynuose tampa savotiškais „naujojo“ miesto vartais- jie puikiai matomi tiek nuo Vilniaus -Kauno magistralės, tiek nuo bendramiestinių apžvalgos taškų, tiek lokaliai. Lazdynų rajonas suplanuotas ir realizuotas keliais etapais- pirmiausia statyti blokiniai gyvenamieji, paliekant numatytas konkrečias vietas daugiaaukščiams(1968-1971 metai) ir tik paskui statyti monolitiniai (1981-1985 metai).
                                    Po Lazdynų rajono realizacijų sėkmės monolitinių daugiaaukščių projektavimas ir statyba įsibėgėja. Prie naujosios to meto miesto arterijos- Laisvės prospekto- paeiliui statomi nauji gyvenamieji rajonai- Karoliniškės, Justiniškės, Viršuliškės,Šeškinė, Pašilaičiai. Kitoje miesto dalyje atsiranda Saulėtekis, Fabijoniškės, Baltupiai. Kiekvienas rajonas turi savitą ir tik jam būdingą erdvinį išplanavimą, kurio vertikalūs akcentai- monolitiniai daugiaaukščiai- taip pat projektuojami tik konkrečiam rajonui, kap pvz., saulėtekio bendrabučiai, Šeškinės 13 ir 16 aukštų pastati, Justiniškių terasuoti 13 aukščiai ir t.t. Architektų įgyvendinto pastangos sukurti savitus rajonus su savitais akcentais neturėtų būti niveliuojamos ir šiame miesto atsinaujinimo etape. Vėliau buvo parengti individualūs projektai- aukštybinių ( 13a.) monolitinių namų grupėms Šeškinėje, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Šnipiškėse. Be aukštybinių namų dar buvo pastatytas monolitinis bendrabutis prie Lazdynų tilto ir Pašilaičių IV mikrorajonas- mažesnio aukštingumo namai (nuo 3a.), kurie sudarė jaukius namų grupių kiemelius.
                                    Visuose statiniuose buvo naudojamos pažangiausios to meto technologijos, butai pasižymėjo ypatingai geru išplanavimu. Net ir šiandien naujai pastatyti būstai su tamsiomis virtuvėmis negali prilygti Lazdynų ar Fabijoniškių šešiolikaukščių butams gerai apšviestiems, su puikiomis panoramomis.
                                    To meto architektai ir miesto planuotojai sukūrė individualius, savitos architektūros Vilniaus rajonus su kokybiška gyvenamąja aplinka, kuriai valstybė, savivaldybė skyrė daug dėmesio, o jų išlaikymui negailėdavo lėšų. Rezultatai buvo labai palankiai įvertinti- Valstybines premijas gavo Lazdynai, o Pašilaičių IV mikrorajono apdovanojimas nutrūko dėl 1990m. Lietuvos atsiskyrimo nuo TSSR. Netgi šiandien, atvykstantys svečiai žavisi ne tik Vilniaus senamiesčiu, bet ir nustemba pamatę savitus, originalius industrinę statybą atspindinčius rajonus.
                                    Dabar Vilniuje buvę rajonų architektūriniai akcentai- dėl valdžios bejėgiškumo- tapo architektūriniais vaiduokliais. Gyventojai, kažkada griovę senamiesčio gynybinę sieną ir naudoję kaip žaliavą savo namams, dabar XXI amžiuje niekieno nebaudžiami darko namų fasadus įvairiomis priemonėmis, nes Lietuvoje niekas negina MODERNIOS ARCHITEKTŪROS.
                                    Geriausias pavyzdys- architekto E. Stasiulio suprojektuotas 16a. monolitinis pastatas Konstitucijos prospekte, tapęs gyventojų savivalės reiškiniu. Čia balkonai stiklinami atliekomis iš sodo šiltnamių ar baldų likučiais.
                                    Pradedant rengti monolitinių pastatų renovacijos projektus, svarbu įvertinti klaidas padarytas rengiant ir įgyvendinant stambiaplokščių namų renovaciją. Pirmiausiai reiktų, kad kvalifikuoti mokslininkai ir specialistai įvertintų visų monolitinių namų fizinį stovį bei architektūrinę- urbanistinę, paminklosauginę vertę.

                                    IŠVADOS
                                    1. Monolitinių pastatų architektūrinė urbanistinė vertė moksliškai netyrinėta ir nenustatyta, nors kai kurie jų galėtų būti „įpaminklinti“. Ar pokarinio paveldo urbanistikos paminklų teritorijose- UV 63 Lazdynų gyvenamajame rajone ir UV 68 Žirmūnų gyvenamajame rajone- pavieniai architektūriniai akcentai traktuojami kaip paveldo objektas?
                                    2. Šie pastatai statyti pagal individualius projektus pasitelkus to meto moderniausius eksperimentinius architektūrinius ir inžinerinius sprendimus, todėl tyrimus turėtų atlikti ne atskiros bendrijos. Turėtų būti parengta visų rajonų kompleksinė rimta mokslinė analizė, nustatytas tikslus inžinerinis, konstruktyvinis stovis bei parengta bendra tvarkymo programa.
                                    3. Aukštybiniai monolitiniai akcentai turi būti renovuojami naudojant aukštos kokybės apdailos medžiagas ir technologijas. Brangūs renovacijų projektai nėra aktualūs gyventojams, todėl didesnė atnaujinimo darbų dalis turėtų būti finansuojama Vyriausybės arba Savivaldybės.
                                    4. Be fasadų šiltinimo būtina kokybiškai renovuoti kvartalinius tinklus, pastatų vidaus inžinerinę įrangą, liftus, taip siekiant išgauti realesnį efektą.
                                    5. Būtinas gerbūvio tvarkymas atsižvelgiant į nūdienos poreikius. Prioritetas teiktinas žalioms viešosios erdvėms ir vaikų žaidimų aikštelėms, tuo pačiu nepamirštant papildomų automobilių stovėjimo aikštelių- tam būtina spręsti žemės priskyrimo konkrečiam pastatui, bendrijai ar jų grupei klausimą.
                                    6. Būtina mokslinius tyrimus ir projektavimą paversti skaidresniais, efektyviau išnaudojant universitetus, inžinierius bei pačių projektų autorių- architektų šiandienius kolektyvus.
                                    http://architektu55.blogspot.com/200...ckas-raso.html
                                    http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                                    Comment


                                      #78
                                      Mano supratimu, ilguoju laikotarpiu yra griautini tie sovietiniai pastatai, kurių stilius visiškai neatitinka kur kas senesnės aplinkos stiliaus, keičia urbanistinę struktūrą. Tai - sovietiniai inkliuzai senamiestyje, naujamiestyje. Šios vietos, lygiai kaip ir sovietų suformuoti urbanistiniai intarpai - skverai - turėtų būti atstatomos pagal senuosius projektus.

                                      Tai, mano supratimu, galėtų būti daroma tokia schema, kai sovietinis pastatas (jei jis valdomas valstybės ar biudžetinių įstaigų) atiduodamas vystytojui, kuris už tai įsipareigoja A)Pastatyti naują pastatą įstaigai, kuri buvo įsikūrusi tame pastate, jei tai įmanoma ne centre B)Pastatyti naują pastatą senojo vietoje atitinkantį seniau čia buvusio pastato architektūrą. Šis pastatas liktų vystytojo nuosavybė ir galėtų būti nuomojamas/parduodamas kaip ofisai, butai ir t.t.

                                      Saugotinas manau galėtų būti stalininės architektūros blokas su mokslininkų namais ir aplinkui (palei Nerį). Blokinės/monolitinės funkcionalistinės architektūros manau šiuo metu saugoti nereikia, nes ji labai masinė. Jeigu kada nors ateityej taip atsitiktų, kad dauguma šių rajonų ir paskirų pastatų iš esmės pasikeistų, galbūt mažiausiai pasikeitusį rajoną būtų galima saugoti kaip laikmečio paveldą, bet dabar dar ne laikas.
                                      Mano kelionių aprašymai/vadovai:
                                      Armėnija | Australija | Gambija | Gruzija | Iranas | JAE | JAV | Kosovas | Kinija | Kipras | Kuba | Kroatija | Makedonija | Malta | Marokas | Namibija | Omanas |
                                      Padniestrė | Pietų Korėja | Slovėnija | Svalbardas | Ukraina

                                      Comment


                                        #79
                                        Dramos teatro fasadą su auksinėmis mūzomis. Tikra turistų atrakcija. Tik einu pro šalį, visi fotografuojasi.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X