[KAU] Kaunas iki 1918 m. (caro laikų ir I pasaulinio karo nuotraukos)

[kostasas]

Tiltas Kaune

Journal of the Franklin Institute v. 86 1868

[jRamke]

Tiltas Kaune
Atvaizdas

Journal of the Franklin Institute v. 86 1868

Ar prieraše "Journal of the Franklin Institute v. 86 1868" yra užfiksuoti 1868 metai?
Jeigu taip, tuomet tai buvo tik projektas, o pats tiltas turėjo būti statomas pontoninio tilto vietoje, ties Vytauto bažnyčia arba ten, kur vėliau (1914), buvo pastatytas medinis tiltas (ties Napoleono namu).

[kostasas]

In building the railway from Warsaw to St.Petersburg, and its branches, very similar circumstances to those which obtain in this country were encountered. These bridges are all for double track, with wrought iron superstructure, and were built by contract by Mr. E. Gouin, of France, from 1859 to 1862.

Each pier of the Kowno bridge consists of four such columns,11 feet 6 inches in diameter, sunk to a depth of 39 feet below low water, through granitic sand. They rest upon a stratum of hard clay, and are embedded on an average about 33 feet in the sand. All parts exposed to shocks are 2 J inches thick. The two up stream columns support an ice breaker of cast iron plates 2J inches thick,
bolted together through internal flanges, and the other two columns support the trusses of the bridge. The abutments consist of two columns of the same size, sunk to the same depth as the piers, the ice breakers being omitted. It is stated that these columns, sunk in 1861, have stood ever since very well. The observed changes of temperature at the bridge site have been 135 degrees, or from—31° to +104° Fahrenheit. The ice, which frequently attains a thickness of two or three feet, and gorges when breaking up, so that sometimes the water rises and falls five and six feet in an hour, has had no effect upon their stability.

[nepolitikas]

Ar prieraše "Journal of the Franklin Institute v. 86 1868" yra užfiksuoti 1868 metai?
Jeigu taip, tuomet tai buvo tik projektas, o pats tiltas turėjo būti statomas pontoninio tilto vietoje, ties Vytauto bažnyčia arba ten, kur vėliau (1914), buvo pastatytas medinis tiltas (ties Napoleono namu).

čia gi geležinkelio tiltas. pirminis jo polių projektas buvo būtent toks
šios temos post'as 83:
http://farm3.static.flickr.com/2516/...5c7c88a466.jpg

[jRamke]

Taip. Suklydau.
Skaičius 1868 ir paskatino tokią mano interpretaciją.

[Ramūnas kns]

Per Pirmąjį pasaulinį karą, užimant Kauno tvirtovę, žuvo apie 5000 vokiečių karių. Dauguma jų palaidoti Kampiškių k., Naugardiškių bendruose kapuose (A.Pociūnas „Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais“). Kiek mažiau žinoma apie 870 vokiečių karius palaidotus buvusiose Karmelitų kapinėse, dabar šalia Vytauto pr. Esantis Ramybės parkas. 1916 m. iš stambių lauko akmenų buvo pastatytas paminklas „Didvyrių kapai“.
Panašu, kad paminklo atminimas išliko šioje nuotraukoje.

[jRamke]

Per Pirmąjį pasaulinį karą, užimant Kauno tvirtovę, žuvo apie 5000 vokiečių karių. Dauguma jų palaidoti Kampiškių k., Naugardiškių bendruose kapuose (A.Pociūnas „Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais“). Kiek mažiau žinoma apie 870 vokiečių karius palaidotus buvusiose Karmelitų kapinėse, dabar šalia Vytauto pr. Esantis Ramybės parkas. 1916 m. iš stambių lauko akmenų buvo pastatytas paminklas „Didvyrių kapai“.
Panašu, kad paminklo atminimas išliko šioje nuotraukoje.

Atvaizdas

Ši nuotrauka jau antrą kartą rodoma forume.
Vaizdelis, esantis už paminklo, nelabai panašus Žaliakalnio šlaitą. Nemanau, kad čia būtų Karmelitų kapinės.

[laimutis]

1916 m. vaizdai




http://sammeln.shop.ebay.de/

[Ramūnas kns]

Keletas užuominų į paminklo lokalizavimą Karmelitų kapinių vietoje: Šešėlis krintantis nuo medžių ganėtinai status – reiškia vidudienis, o tai visai atitiktų fotografo ir tolumoje matomo slėnio vaizdą. Šalia paminklo suformuoti takeliai į kraštus nutiesti įstrižai – tai lyg sutaptų 1930 m. pastatyto naujojo paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ aplinka. Jei jau kapinėse palaidotas toks didelis vokiečių kareivių kiekis, o šalimais rusiška cerkvė – tai miestą valdantys vokiečiai tiesiog turėjo išskirti ir pagerbti tą vietą. Smulkesnių užuominų neminėsiu, jų galima rasti ir N.Tolvaišienės knygoje „Gubernijos laikotarpis Kauno
architektūroje“ Turint laiko reiktų paskaityti KAA, F.214, ap.1, b.8718.

Paminklai Nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams.



S. Stanišausko paminklas „Žuvome dėl Tėvynės"



Nuotraukos iš K.M.M.

[laimutis]

Keletas užuominų į paminklo lokalizavimą Karmelitų kapinių vietoje: Šešėlis krintantis nuo medžių ganėtinai status – reiškia vidudienis, o tai visai atitiktų fotografo ir tolumoje matomo slėnio vaizdą. Šalia paminklo suformuoti takeliai į kraštus nutiesti įstrižai – tai lyg sutaptų 1930 m. pastatyto naujojo paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ aplinka. Jei jau kapinėse palaidotas toks didelis vokiečių kareivių kiekis, o šalimais rusiška cerkvė – tai miestą valdantys vokiečiai tiesiog turėjo išskirti ir pagerbti tą vietą. Smulkesnių užuominų neminėsiu, jų galima rasti ir N.Tolvaišienės knygoje „Gubernijos laikotarpis Kauno
architektūroje“ Turint laiko reiktų paskaityti KAA, F.214, ap.1, b.8718.

Paminklai Nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams.

Atvaizdas


S. Stanišausko paminklas „Žuvome dėl Tėvynės"

Atvaizdas


Nuotraukos iš K.M.M.

Įdomios nuotraukos, ar vis dar tebestovi paminklai ?

[nepolitikas]

Paminklai Nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams.
Atvaizdas

tokius specifinius paminklus (lakūno kapą vietoj kryžiaus žymi 4 menčių propeleris) esu matęs seniavos kapinėse. reikės su šia foto specialiai ten apsilankyti...

[Simex]

Veiverių kapinėse irgi yra toks "propelerinis" paminklas aviatoriui Gudynui.

[qwerty_]

tokius specifinius paminklus (lakūno kapą vietoj kryžiaus žymi 4 menčių propeleris) esu matęs seniavos kapinėse. reikės su šia foto specialiai ten apsilankyti...

Radau nufilmuotus šiuos paminklus:

[Tomas]

Panemunės kapinėse taip pat yra. Jei neklystu ten ir J.Dobkevičius palaidotas.

[nepolitikas]

Radau nufilmuotus šiuos paminklus:

Youtube video

na va, atėmei malonumą nueiti į kapines

[laimutis]

Kauno tvirtovės komendanto rūmai apie 1915 - 1917 m.

http://www.ebay.de/

[jRamke]

Keletas užuominų į paminklo lokalizavimą Karmelitų kapinių vietoje: Šešėlis krintantis nuo medžių ganėtinai status – reiškia vidudienis, o tai visai atitiktų fotografo ir tolumoje matomo slėnio vaizdą. Šalia paminklo suformuoti takeliai į kraštus nutiesti įstrižai – tai lyg sutaptų 1930 m. pastatyto naujojo paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ aplinka. Jei jau kapinėse palaidotas toks didelis vokiečių kareivių kiekis, o šalimais rusiška cerkvė – tai miestą valdantys vokiečiai tiesiog turėjo išskirti ir pagerbti tą vietą. Smulkesnių užuominų neminėsiu, jų galima rasti ir N.Tolvaišienės knygoje „Gubernijos laikotarpis Kauno
architektūroje“ Turint laiko reiktų paskaityti KAA, F.214, ap.1, b.8718.

Paminklai Nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams.

Atvaizdas


S. Stanišausko paminklas „Žuvome dėl Tėvynės"

Atvaizdas


Nuotraukos iš K.M.M.

Na, man čia net diskutuot nesinori. Bet, kad patraukei už liežuvio, tai pasakysiu:
Pirma: nueik į vietą ir palygink atstumus iki slėnio bei jo aukštį;
Antra: man kilo didelis klausimas, ar lietuviai paminklą saviems "Žuvome dėl Tėvynės" galėjo pastatyti vokiečių karių palaidojimo vietoje...

[Ramūnas kns]

Šio paminklo galimą buvimo vietą Kaunakiemio kapinėse nurodė KVB kaunistikos skyriaus darbuotojos. Į A.Panemunę man vaizdas niekaip neįsikomponuoja, o kitos vietos mieste lyg ir nėra. Tai gal 1916 m.fotografija daryta iš čia:



Smagu kokį žodelį išgirsti iš A.Pociūno ar V.Orlovo juk čia lyg ir jų darbų „spragelės“

[laimutis]

Policijos gatvė apie 1915 m. Kokia tai gatvė dabar?

[Tomas]

I.Kanto?