15min.lt 2021.11.20 Romano vertas fotografo J.Daubaro gyvenimas ir jo Vabalninko metraščiai
Vieno ryškiausių tarpukario Lietuvos miestelių fotografo vabalninkiečio Juozo Daubaro (1895–1982) gyvenimas – lyg aštraus siužeto romanas, kupinas įspūdingų kelionių, nepamirštamų įvykių bei netikėtų pasirinkimų. Fotografas ir kirpėjas, ūkininkas ir raštininkas, muzikantas ir laikrodininkas – visos šios veiklos puikiai derėjo viename asmenyje, o jo vardas tapo neatsiejama Vabalninko miestelio istorijos dalimi.
Prie J.Daubaro fotoatelje ir kirpyklos
Zimagorai
Valstybinė degtinės parduotuvė (monopolis) Vabalninke apie 1935 m.
Pietūs po šaulių manevrų
Automobilis su parduotuvės reklama Vabalninko aikštėje
https://www.15min.lt/media-pasakojim...etrasciai-1448 Juozo Daubaro fotografijos iš Biržų krašto „Sėlos“ muziejaus bei Julijaus Vaicekausko asmeninės kolekcijos
2022 metų sausio 18 dieną sukanka 125 metai, kai Sidarių kaime, Šiaulėnų valsčiuje, gimė Balys Buračas – daugiašakė asmenybė – pedagogas, tautodailininkas, etnografas, kraštotyrininkas, publicistas, muziejininkas ir fotografas.
Multimedija parengta 15min bendradarbiaujant su Fotografijos muziejumi – Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniu – įgyvendinant projektą „Fotografų Lietuva: pasakojimai vaizdais“.
Józef Perkowski (1896-1940)
Šis fotografas, gyvenęs Žemaitijoje ir ten daug fotografavęs, yra mažai žinomas Lietuvoje, nera ir straipsnio lietuviių klaba Vikipedijoje.
Jo nuotraukos i ir negatyvai saugomi Žemaičių "Alkos" muziejuje Telšiuose. Gerai, kad 15min lt pasirodė straipsnis apie šį tragiško likimo dailiniką ir fotografą; tik gaila, kad jo tikra pavardė Perkowski nėra paminėta net laužtiniuose skilausteliuose. Vis dar kariaujama su lenkais - net ir mirusiais.
J.Perkovskis [Józef Perkowski] gimė ir augo Varšuvoje, garsaus gydytojo Severino Fabjono Perkovskio [Seweryn Fabian Perkowski] ir iš Žemaitijoje kilusios Vandos Gurskytės [Wanda Teresa Gorska] šeimoje. Meilė šiam kraštui užgimė dar ankstyvoje vaikystėje – su seserimi Jadvyga [Jadwiga] ir broliu Tadeušu [Tadeusz] visas vasaras jie leido Džiuginėnų dvarelyje pas savo senelę Mariją Gorskienę [Maria Gorska Mineykówna].
Būtent ji savo vaikaičius ėmėsi globoti ir po ankstyvos jų tėvų mirties: 1915–1922 metų laikotarpį J.Perkovskis praleido Žemaitijoje pas savo senelę. Vėliau, galbūt laimingos vaikystės vasarų patirtys bei namų ilgesys nulėmė ir tai, kad po šešerių studijų metų Varšuvoje jis vėl sugrįžo į Džiuginėnus, kur praleido ir paskutinius dvylika savo gyvenimo metų. (...)
1928 metais jis visam laikui sugrįžo į Džiuginėnų dvarą. Čia jau kurį laiką buvo įsikūrusi jo sesuo Jadvyga, su kuria po tėvų mirties jiedu tapo labai artimi. Ištisas dienas J.Perkovskis praleisdavo vaikštinėdamas po krašto apylinkes su blonknotu ar fotoaparatu rankose. Jam mažai rūpėjo kasdieniai dvaro reikalai, todėl vietiniai žmonės jį dažniau matydavo miške ar paežerėje besigrožintį peizažais, fotografuojantį ar piešiantį.
Procesininkės prie Telšių katedros zakristijos durų
Kaltinėnų klebonija. Vasarą Jonas Mačiulis-Maironis dažnai viešėdavo pas svetingą bičiulį kunigą Juozą Gudzinską ( 1853-1932), kuris susikviesdavo daug kunigų. 1925 m.
Comment