Lietuvos miesteliai ir kaimai iki Antrojo Pasaulinio karo

[laimutis]

Pasak pardavėjo, nuotraukose Šventoji APK metu:

Atvaizdas


Atvaizdas

ebay.de

Čia tikrai Šventoji: http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=160

[arecibo]

Pasak pardavėjo, nuotraukose Šventoji APK metu:




ebay.de

[laimutis]

Karių kapai Birštono kurorte. Apie 1915 m.

delcampe

[laimutis]

Sveikinimas iš Vištyčio. Turgaus aikštė. XX a. pradžios atvirukas

ebay.de

[laimutis]

Krinčinas. Pasvalio raj. Aerofoto

delcampe

[laimutis]

Jomarkas prie Švč. Trejybės bažnyčios Baisogaloje. 1930 m. M.Barkausko nuotrauka

delcampe

[laimutis]

E.Volpės arbatinė Rumšiškėse. 1938 m.



http://www.davidkultur.at/ausgabe.ph...89&artikel=234

[laimutis]

Dargaičiai (prie Gruzdžių) apie 1940 m.

ebay.de

[laimutis]

Baisogala Pirmojo pasaulinio karo metais. 1927 m. siųstas atvirukas. Leidėjas gel. Dix & Co., Danzig

ebay.com

[oivej]

Alsėdžiai






zam.mch.mii.lt/

[laimutis]

Laižuva ir jos apylinkės

delcampe

[laimutis]

užrašyta 'Koverskas', bet gal ne

Atvaizdas

Kavarskas, matosi mūrinė raudonų plytų sinagoga.

[oivej]

Skuodas

gaisrinė šventė


potvynis 22/07/1926


potvynis 22/07/1926


žydų pradžios mokykla

[laimutis]

Tilto per Jūrą ties Pajūriu statyba. Apie 1926 m.



Jūros užtvanka ties Pajūrio dvaru. 1931 m.



Pajūrio miestelio vaizdas iš vakarų pusės. 1933 m.



Šaltinis: Vytenis Almonaitis Vėl šniokščia rėvos III dalis 2010

[laimutis]

Utenos raj.

delcampe

[laimutis]

Radau įdomų Zabielskų šeimos albumą - Atvirlaiškiai su miestų vaizdais http://public.fotki.com/zabas/atvirlaiskiai-su-mi/ Daug nematytų atvirukų.

[laimutis]

Į Sūduvos kaimus tikrai nepanašu: namų galinės sienos išeina į gatvę, pintos tvoros (miškų dzūkų pamėgtas tvėrimo būdas) irgi nebūdingos, šuliniai buvo toliau nuo gatvės.
Jei ne tas akmenų grindinys, tai visa kita labai artima Dzūkijai. Ten, smėlynuose, vanduo ilgai netelkšodavo, tai ir grįsti kaimo gatvių neskubėjo. Žinoma, buvo ir drėgnesnių vietovių. Kelios dzūkų šeimynos, sausringuose smėlynuose, išsikasdavo vieną bendrą šulinį ir būtinai arti gatvės. Šiuos mano pamąstymus patvirtina ir leidinys "Dzūkijos tradicinė kaimo architektūra", redaguota L. Klimkos.

Dėkui Beniux už pastebėjimus. Bet kur čia galėtų būti tada, kitoje nuotraukos pusėje parašyta Rast in einem litauischen Dörfchen.

[Beniux]

Į Sūduvos kaimus tikrai nepanašu: namų galinės sienos išeina į gatvę, pintos tvoros (miškų dzūkų pamėgtas tvėrimo būdas) irgi nebūdingos, šuliniai buvo toliau nuo gatvės.
Jei ne tas akmenų grindinys, tai visa kita labai artima Dzūkijai. Ten, smėlynuose, vanduo ilgai netelkšodavo, tai ir grįsti kaimo gatvių neskubėjo. Žinoma, buvo ir drėgnesnių vietovių. Kelios dzūkų šeimynos, sausringuose smėlynuose, išsikasdavo vieną bendrą šulinį ir būtinai arti gatvės. Šiuos mano pamąstymus patvirtina ir leidinys "Dzūkijos tradicinė kaimo architektūra", redaguota L. Klimkos.

[laimutis]

Kaip kaimui - geras kelias.

Ir dabar kai kur galima surasti tokio kelio grindinio likučių. Įdomu koks čia Lietuvos regionas, sodybos tai panašios į Suvalkijos krašto.

[Albinas007]

Kaip kaimui - geras kelias.