Geras straipsnis. Dalį medinės architektūros aišku būtina išsaugoti. Manau, kad mėginti konservuoti-restauruoti visame mieste nėra nei įmanoma, nei reikalinga - kaip ir minėjo straipsnyje tai kainuoja didelius pinigus, sunku juos integruoti į natūraliai modernėjantį miestą. Man natūraliai norėtųsi medinės architektūros rezervatais daryti minėtą Smetonos alėją ir kažkokią dalį Žaliakalnio. Kitur būtų protingiau juos keisti naujos architektūros statiniais. Tas aišku netūrėtų būti taikoma išskirtiniams, istorinę vertę turintiems pastatams.
O šiaip, medinis Kaunas man labai žavus.
Medinė architektūra nelygi medinei architektūrai. Viena yra medinės vilos (kaip Vydūno alėjoje), o visai kas kita tarpukario fabrikų darbininkų bakūžės (https://www.google.com/maps?ll=54.90...284.66,,0,0.17) ar ankstyvojo sovietmečio mediniai namai (https://www.google.com/maps?ll=54.90...39.87,,0,-5.88). Vieni iš kurių yra tiesiog baisūs kaip karas, o kiti tiesiog nelabai tinka miestui ir jei žmonės nori juos pakeisti į ką geriau, tai kodėl tai drausti?
Medinė architektūra nelygi medinei architektūrai. Viena yra medinės vilos (kaip Vydūno alėjoje), o visai kas kita tarpukario fabrikų darbininkų bakūžės (https://www.google.com/maps?ll=54.90...284.66,,0,0.17) ar ankstyvojo sovietmečio mediniai namai (https://www.google.com/maps?ll=54.90...39.87,,0,-5.88). Vieni iš kurių yra tiesiog baisūs kaip karas, o kiti tiesiog nelabai tinka miestui ir jei žmonės nori juos pakeisti į ką geriau, tai kodėl tai drausti?
Suprantu tai kaip pritarimą viskam, ką aš ką tik pasakiau...
Tuomet iškilo klausimas: mediniai namai Lietuvos kultūrinis paveldas ar miestovaizdį darkantys praeities artefaktai?
Labai maža dalis tų Kauno medinukų verti saugoti. Ypač tie, kurie įsispraudę tarp moderniosios tarpukario architektūros pastatų. Daugelis tų medinukų neturi jokios architektūrinės vertės, yra eilinės lūšnos pastatytos prieš 100 metų iš biednumo. Tiesiog eilinės medinės dėžės be jokio savito stiliaus. Gal verta saugoti kur nors Panemunėje ar Kulautuvoje likusias nuo tarpukario vilas, bet miesto centre nemanau kad jiems vieta. Paskutiniu metu Kaune pastatyta tikrai gražių pastatų, taigi jei įsiterpusius medinius namukus be elementarių patogumų pakeistų modernūs pastatai nematau nieko blogo. Štai tokios nesaugotinos architektūros pavyzdys gražioje Putvinskio gatvėje:
Keletas tarpukario miesto bei interjerų vaizdelių. Iš Mykolo Cechanavičiaus fotoarchyvo. Nuotraukose jis bei jo žmona Jadvyga. Gal kas galetumėte pasakyti, kas per automobilis vestuvinėjė nuotraukoje( veiksmas vyksta Raseinių gatvėje)?
keletas tarpukario miesto bei interjerų vaizdelių. Iš mykolo cechanavičiaus fotoarchyvo. Nuotraukose jis bei jo žmona jadvyga. Gal kas galetumėte pasakyti, kas per automobilis vestuvinėjė nuotraukoje( veiksmas vyksta raseinių gatvėje)?
Laura Rimkutė. Medinis paveldas: deginti ar išsaugoti (Bernardinai.lt)
Neseniai teko dalyvauti VDU studentų organizuotoje diskusijoje-paskaitoje „Kaunas – mano tapatybė“. Vieną iš pranešimų skaitė „Archimedės“ (medinės architektūros duomenų bazė) darbuotojai. Po pranešimo auditorijoje buvo iškeltas diskusinis klausimas: o kam saugoti medinius namus, kitaip sakant, lūšnas? Juk jie vis tiek pasmerkti greitam savaiminiam susinaikinimui. Pasigirdo kraštutinių siūlymų be reikalo neinvestuoti lėšų į jų remontą, o verčiau deginti ir statyti naujus. Tuomet iškilo klausimas: mediniai namai Lietuvos kultūrinis paveldas ar miestovaizdį darkantys praeities artefaktai?
Geras straipsnis. Dalį medinės architektūros aišku būtina išsaugoti. Manau, kad mėginti konservuoti-restauruoti visame mieste nėra nei įmanoma, nei reikalinga - kaip ir minėjo straipsnyje tai kainuoja didelius pinigus, sunku juos integruoti į natūraliai modernėjantį miestą. Man natūraliai norėtųsi medinės architektūros rezervatais daryti minėtą Smetonos alėją ir kažkokią dalį Žaliakalnio. Kitur būtų protingiau juos keisti naujos architektūros statiniais. Tas aišku netūrėtų būti taikoma išskirtiniams, istorinę vertę turintiems pastatams.
O šiaip, medinis Kaunas man labai žavus.
Joks rezervatas jau neįmanomas. Kuo toliau, tuo labiau medinė prieškario architektūra nyksta,išlieka tik atskiri pastatai - vieni jau restauruoti (jei tai padaryta puikiai - tada fantastika), kiti dar nepriliesti "nagingų rankų" - tai irgi dar gerai, na, o dar kiti - nykstantys, griūvantys... Net jei pastarieji ir gali būti saugotini, niekas nesiruošia priimti sprendimų tai padaryti. Didžioji dalis Kauno medinukų tapę perstatyti, įkišti į plastiko rūbą,kai kurie ir neblogom medinėm dailylentėm apkalti, bet jau praradę savo veidą.
Tad rezervatas galimas tik toks - dar išlikusius, turinčius vertę medinukus surinkti į vieną vietą, aptverti ir niekam neleisti juose keisti. Bet tai neįmanoma.
Joks rezervatas jau neįmanomas. Kuo toliau, tuo labiau medinė prieškario architektūra nyksta,išlieka tik atskiri pastatai - vieni jau restauruoti (jei tai padaryta puikiai - tada fantastika), kiti dar nepriliesti "nagingų rankų" - tai irgi dar gerai, na, o dar kiti - nykstantys, griūvantys... Net jei pastarieji ir gali būti saugotini, niekas nesiruošia priimti sprendimų tai padaryti. Didžioji dalis Kauno medinukų tapę perstatyti, įkišti į plastiko rūbą,kai kurie ir neblogom medinėm dailylentėm apkalti, bet jau praradę savo veidą.
Tad rezervatas galimas tik toks - dar išlikusius, turinčius vertę medinukus surinkti į vieną vietą, aptverti ir niekam neleisti juose keisti. Bet tai neįmanoma.
Aš tiesa sakant niekada nemaniau, kad reikia kažkur išlaikyti Rumšiškių analogą Kaune, kur visas rajonas būtų vien medinės Smetoninės vilos. Tiesiog jei mes nuo einamo momento duodam kažkokias normas griežtam tokių namų saugojimui, tai jas reikėtų taikyti tik keliuose rajonuose, bet ne visam miestui (su individualiom išlygom).
Iš esmės sutinku, kad kažkokiąm platesniam saugojimui laikas gerokai pražiopsotas, bet turi daryt geriausia ką gali su tuo ką turi...
"Knygoje remiantis gausia šaltinių ir teorinių tyrimų medžiaga aptariamas Lietuvos tarpukario (1918–1940) architektūrinis palikimas. Praeities ženklų persmelktas įvairialypis, spalvingas reikšmių ir su jomis susijusių kultūrinių bei erdvinių artefaktų žemėlapis leidinyje virsta penkių autorių kuriamu pasakojimu, praturtintu unikaliomis iliustracijomis."
Pristatymas vasario 19 d. 17 val. Vilniaus knygų mugėje, konf. salė 5.2. http://www.knygos.ktu.lt/main.php?ID...D=R&KatID=7717
Šiandien, gal kas sudalyvausite.
"Kviečiame visus norinčius kovo 13 d. 14 val. į V. Petrulio, K. Rudoko, A. Pakštalio, R. Bertašiūtės, V. Karvelytės Balbierienės knygos “Lietuvos tarpukario architektūrinis palikimas: materialumo ir nematerialumo dermė” pristatymą. Renginio vieta - Statybos ir architektūros fakulteto biblioteka, Studentų g. 48, 130 kab. http://ktu.edu/lt/biblioteka/naujien...os-pristatymas
Comment