[KAU] „Smetoninis“ Kaunas

[zenonas]

Mano gyvenimiška patirtis sako, kad kiekviena gaisrinė turėjo (ar turi) medinį bokštą gesinimo žarnoms džiovinti. Toks bokštas tebėra mano gimtuos Kybartuos.
O aš mažas vis galvojau, kad į tą bokštą lipa gaisrininkai pažiūrėt ar kas aplink nedega :-)

[zenonas]

1936 12 19



1937 09 08 -- stiebo po pertvarkymo jau nesimato

[fui]

Mano gyvenimiška patirtis sako, kad kiekviena gaisrinė turėjo (ar turi) medinį bokštą gesinimo žarnoms džiovinti. Toks bokštas tebėra mano gimtuos Kybartuos.
O aš mažas vis galvojau, kad į tą bokštą lipa gaisrininkai pažiūrėt ar kas aplink nedega :-)

Tai vat greiciausiai slangu dziovinimas yra antrine paskirtis. Nes bokstai buvo naudojami vizualiai lokalizuoti gaisraviete. Tokiu daug ir dabar yra miskuose

[freimq]

Kauno miesto 7 POLICIJOS NUOVADA.

Įdomu kuris gi čia pastatas buvo nuovada. Gal jau nelikę jo?

Pirma foto paimta iš: http://www.kopar.wu.lt/viewtopic.php?p=21506#p21506
Antras screenas iš: http://maps4u.lt/lt/maps.php?img=Kau...&zoom=&cat=101

[zenonas]

Yra versija - į bokštą lengva įlipti - viena kraštinė "kopėčios".
Galima lipt ir kabint viską ko reikia šventei Karo Muziejaus sodelyje.
Garsiakalbiai - prožektoriai - mikrofonai ...
Bet... sunku visa tai daryt ir labai nesaugu.
Tik gal 1921-1935 metais saugumo ir sunkumo supratimas buvo kitos.
Arba kokia "lebiotka" laikina buvo..
vėlgi
Kodėl nėra kol kas nei vienos foto su tais "pakabukais" stiebe ?
(o foto jau koks desėtkas yr)

bet kokiu atveju dabar aš pasilieku prie žaibolaidžio versijos

[Raelis]

Nežinau ar buvo tokios...rodos, kad ne.








http://www.polona.pl/dlibra

[Raelis]

Aaa, turiu vieną klausimą, gal žinot kokių nors lietuviškų ar lenkiškų, o gal net rusišku svetainių, kur būtų galima rasti senų nuotraukų (mane labiausiai domintų nuotraukos iš Kauno nuo 1870 - 1940 m.).

[jRamke]

Kauno miesto 7 POLICIJOS NUOVADA.

Atvaizdas


Atvaizdas

Įdomu kuris gi čia pastatas buvo nuovada. Gal jau nelikę jo?
Atvaizdas

Pirma foto paimta iš: http://www.kopar.wu.lt/viewtopic.php?p=21506#p21506
Antras screenas iš: http://maps4u.lt/lt/maps.php?img=Kau...&zoom=&cat=101

Reiktų pažiūrėti vietoje, nors sulyginus anuometį ir dabartinį žemėlapius, pastato lyg ir nelikę...

[nepolitikas]

Reiktų pažiūrėti vietoje, nors sulyginus anuometį ir dabartinį žemėlapius, pastato lyg ir nelikę...

iš nuotraukos matosi, kad pastatas mūrinis. manau, jeigu išliko medinukai, tai mūrinis tikrai būtų išlikęs. galimas daiktas, kad tas dviaukštis ir galėjo būti nuovada.
rytoj būsiu aleksoto turguje, tai nusileisiu vidukalnio gatve ir pasižiūrėsiu iš arti.

[zenonas]

Aaa, turiu vieną klausimą, gal žinot kokių nors lietuviškų ar lenkiškų, o gal net rusišku svetainių, kur būtų galima rasti senų nuotraukų (mane labiausiai domintų nuotraukos iš Kauno nuo 1870 - 1940 m.).

Daug senų atviručių yra čia - kokią vietoję įrašysit - tokią rodys
http://postcards.delcampe.net

Kaunas (Kowno) - yra daug - (1581)(502) - nemažai vienodų

Bet sakykim apie mano gimtus Kybartus aš rašau visus naudotus kažkada miestelio KYBARTAI vardus - KIBARTY arba Virbalis, Werzbolovo, Verzbolovo ir tada vis kitus matau vaizdus ...
__________________________________________________ ________

[zenonas]

Pirmą kartą perskaičiau šia temą nuo pradžių. Įdomu.

mažos rekomendacijos >>>>>>>>>

Pastebėjau klausimų apie Kauno Karo Muziejaus ir Vienybės aikštės statybos bei istorijos raidą. Apie tai galite išsamiai - nuosekliai - data po datos paskaityti Karo Muziejaus almanachuose. Jų yra penki - visi internete pilnai (PDF)

http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuome...leidiniai.html

daug įdomaus yra knygoj -> KAUNO TVIRTOVĖS GYNYBA 1915
http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/file...inter_2008.pdf


Ačiū gerbiamieji visiems už meilę praeities paveldui. Be praeities - nebus ateities !

[nepolitikas]

iš nuotraukos matosi, kad pastatas mūrinis. manau, jeigu išliko medinukai, tai mūrinis tikrai būtų išlikęs. galimas daiktas, kad tas dviaukštis ir galėjo būti nuovada.
rytoj būsiu aleksoto turguje, tai nusileisiu vidukalnio gatve ir pasižiūrėsiu iš arti.

pastato, kuris bent kiek būtų panašus į matomą nuotraukoje nebėra ir tai tikrai ne vienintelis minkovskių gatvės praradimas. mano pradinės mokyklos (2aukštų mūrinis pastatas su parduotuve pirmąjame), buvusios tame pat kvartale (prie laiptų), taip pat nebeliko

[Ramūnas kns]

Gal čia ištrauka apie jūsų mokyklą.



1949 metai S.Hariso ir Gintariškių gatvelių sankryža, fotografuota nuo Veiverių g. šaligatvio.



Bonus.

[nepolitikas]

Gal čia ištrauka apie jūsų mokyklą.

Atvaizdas

tikrai ačiū. kai aš mokiausi, mokykla jau buvo 17 vidurinės dalis ir joje buvo 4 pradinės klasės.
iš straipsnyje suminėtų mokytojų užtikau tik t.koronkevičių mokė braižybos ir darbų, o laisvalaikiu buvo lakūnas ir senų laikrodžių restauratorius ir matematiką p.garalevičių.
pastarasis turėjo įdomią nuostatą ir ją garsiai išsakydavo: "penketui žino tik ponas dievas, aš žinau ketvertui, o jūs avigalviai geriausiu atveju - trejetui"

[Ramūnas kns]

Tarpukario Kaunas, kaip ir vis šalis, stebino ne tik ekonominiu bet ir kultūriniu šuoliu. Paskelbus nepriklausomybę šalis žengė pirmuosius žingsnius, kiekvienoje srityje reikėjo viską pradėti nuo nulio- nuo pirmo žmogaus, nuo pirmos patalpos, nuo pirmo pinigo…
Turbūt varomoji jėga kuriant, įtvirtinant Lietuvą buvo vidinis ilgai lauktas ir brandintas laisvės džiaugsmas lietuvio širdyje. Kažką panašaus matyt jautėme ir mes atkurdami nepriklausomybę. Skaitant praeities prisiminimus visada žavi tarpukariu gyvenusių žmonių entuziazmas, aukojimasis dėl savo siekių ir tikslų.
Vienas iš tokių šviesuolių konstruktorius ir sklandytojas Bronius Oškinis. Dar vaikystėje su šeima atsikraustęs į Kauną apsigyveno Šančiuose. Dar būdamas berniūkštis nuo Nemuno slėnio šlaitų mėgo žvalgytis į tolius. „Metalinis paukštis“ netikėtai pakilęs į dangų nuo Aleksoto pusės matyt sužavėjo būsimą aviatorių, davė pradžią jo darbams.
1932 m. devyniolikmetis B.Ožkinis padarė savo pirmuosius skrydžius su sklandytuvu. Pirmieji skrydžiai (rugpjūčio 15d.) atlikti Pažaislio smėlynuose savo gamintu sklandytuvu. Petrašiūnuose, galinėje troleibusų apsisukimo aikštelė ir buvo tų „didžiųjų'' sklandymų pradžia. Smėlynų neliko, užaugo pušys uždengdamos pirmąją sklandytojų nuokalnę.
Vėliau ieškant didesnių nuokalnių atkreiptas dėmesys į kaimynus vokiečius, skraidančius nuo Kuršių nerijos Rasytės miestelio (dabar Rybačy) kopų. Nuspręsta Nidoje įkurti lietuvišką sklandymo mokyklą. Stebina jaunųjų sklandytojų entuziazmas ir atsidavimas šiam tikslui. Netikėtai aviatorių puslapiuose radau keletą vaizdų su 1933 m. vasara: sklandytojai susikrovę mantą, statybines medžiagas, sklandytuvus ir gerą nuotaiką į bemotorę baržą pasileido Nemunu žemyn į tolimąją (keliavo savaitę) Nidą.
1933 metų nuotraukose Kauno žiemos uostas, Nemunas prie Aleksoto tilto.







Ištrauka iš J.Dovydaičio "Žmogaus sparnai"

[fui]

Tarpukario Kaunas, kaip ir vis šalis, stebino ne tik ekonominiu bet ir kultūriniu šuoliu. Paskelbus nepriklausomybę šalis žengė pirmuosius žingsnius, kiekvienoje srityje reikėjo viską pradėti nuo nulio- nuo pirmo žmogaus, nuo pirmos patalpos, nuo pirmo pinigo…
Turbūt varomoji jėga kuriant, įtvirtinant Lietuvą buvo vidinis ilgai lauktas ir brandintas laisvės džiaugsmas lietuvio širdyje. Kažką panašaus matyt jautėme ir mes atkurdami nepriklausomybę. Skaitant praeities prisiminimus visada žavi tarpukariu gyvenusių žmonių entuziazmas, aukojimasis dėl savo siekių ir tikslų.
Vienas iš tokių šviesuolių konstruktorius ir sklandytojas Bronius Oškinis. Dar vaikystėje su šeima atsikraustęs į Kauną apsigyveno Šančiuose. Dar būdamas berniūkštis nuo Nemuno slėnio šlaitų mėgo žvalgytis į tolius. „Metalinis paukštis“ netikėtai pakilęs į dangų nuo Aleksoto pusės matyt sužavėjo būsimą aviatorių, davė pradžią jo darbams.
1932 m. devyniolikmetis B.Ožkinis padarė savo pirmuosius skrydžius su sklandytuvu. Pirmieji skrydžiai (rugpjūčio 15d.) atlikti Pažaislio smėlynuose savo gamintu sklandytuvu. Petrašiūnuose, galinėje troleibusų apsisukimo aikštelė ir buvo tų „didžiųjų sklandymų pradžia. Smėlynų neliko, užaugo pušys uždegdamos pirmąją sklandytojų nuokalnę.
Vėliau ieškant didesnių nuokalnių atkreiptas dėmesys į kaimynus vokiečius, skraidančius nuo Kuršių nerijos Rasytės miestelio (dabar Rybačy) kopų. Nuspręsta Nidoje įkurti lietuvišką sklandymo mokyklą. Stebina jaunųjų sklandytojų entuziazmas ir atsidavimas šiam tikslui. Netikėtai aviatorių puslapiuose radau keletą vaizdų su 1933 m. vasara: sklandytojai susikrovę mantą, statybines medžiagas, sklandytuvus ir gerą nuotaiką į bemotorę baržą pasileido Nemunu žemyn į tolimąją (keliavo savaitę) Nidą.
1933 metų nuotraukose Kauno žiemos uostas, Nemunas prie Aleksoto tilto.

Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Ištrauka iš J.Dovydaičio "Žmogaus sparnai"

Taip romantiskai Nemunu zemyn, keliavau tik viena karta, kokiais 1992-ais. Su medine valtimi zemyn link Bruzes kaimo, kur gyveno mediniu valciu meistras

[laimutis]

Šaltinis: www.ebay.com

[Civis]

Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas

Šaltinis: www.ebay.com

Esperantiškas Įdomu!

[laimutis]

ebay.com

[laimutis]

Girstupis


www.delcampe.net