[VLN] Vilnius paveiksluose

[Romas]

Edward Dwurnik (1943-2018)
Wilno 1997

http://www.artnet.com/artists/edward...XPcUaHbSdq9yg2

Wilno 2013

http://www.artnet.com/artists/edward...ZrQrm4W4M7otQ2

[Romas]

Dar vienas Edwardo Dwurniko 1979 metų darbas.
Įdomu, kad Katedra su pavaizduota su skulptūromis ir yra Trijų kryžių paminjals, nors sovietiniais laikais jie buvo nugriauti.

Edward Dwurnik (1943-2018)
Wilno 1979. Z cyklu "Podróże autostopem" / Vilnius 1979. Iš ciklo "Kelionės autostopu"

https://mnwr.pl/podroze-autostopem-edwarda-dwurnika/

[Romas]

Juozas Kamarauskas (1874 - 1946)
Senasis Vilnius, 1892

https://sztuka.agraart.pl/licytacja/213/13337

[Romas]

Ignacy Pinkas (1888-1935)
Ostra brama w Wilnie / Vilniaus Aušros vartai. Apie 1929-1935 m.

https://onebid.lt/lt/pozostale-ignac...-wilnie/172612

[laimutis]

Adomas Honoris Kirkoras (1818–1886) knygoje „Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes“ (1856) aprašo Vokiečių gatvę ir pamini keletą įdomių, su gatvės namais susijusių istorijų. Pasirodo, netoli Rotušės stovėjęs kažkada Grigaliui Astikui priklausęs namas (senasis adresas Vokiečių g. 37). Jo savininkas už slaptus ryšius su Rusijos caru Ivanu Rūsčiuoju ir pinigų padirbinėjimą 1580 m. birželio 18 d. Stepono Batoro įsakymu buvo nukirsdintas priešais savo namus. Kirkoras prisimena: „Namo frontone ligi šiol matyti lietuviškas Vytis, o po juo nišoje – gipsinė statula, vaizduojanti žmogų su ilga tunika, užrištomis akimis, viena ranka laikantį apnuogintą kardą, o kita – teisingumo simbolį – svarstykles“. Buvo aiškinama, kad skulptūra, pastatyta po Astiko nukirsdinimo, ir yra įspėjimas, jog aklas teisingumas baudžia visus, nuo turtingiausių iki vargetų.
Kadangi vėliau tame name buvo įsikūręs Vyriausiasis Lietuvos tribunolas, skulptūra simbolizavo teisingumą, „rusifikuotas“ Vytis nuo 1845 m. buvo miesto herbas, todėl senasis herbas išliko ant namo fasado iki pat XIX a. pabaigos, kada namas neatpažįstamai rekonstruotas, nepalikus jokių senoviškumo žymių. Namas sudegintas sovietų armijos 1944 m. liepos mėnesį, pokaryje nugriautas. Dabar čia stovi Šiuolaikinio meno centras, Vokiečių g. 2. Stanislovas Žvirgždas. Vokiečių gatvė | „Vilniaus galerija“



Vaizdas iš knygos: Facebook

Rūmų vaizdas iš Tygodnik Ilustrowany. Nr. 175, 1863 m.



1861–1866 m. Alberto Swieykowskio fotografijoje dešinėje pusėje matosi pastato kampas. Gal yra ir daugiau rūmų ikonografijos, jei žinote pasidalinkite.

[laimutis]

Vilniaus apylinkės. Jėzuitų rūmų griuvėsiai Vingyje. 1847 m. Dail. Albertas Žametas



Facebook

[laimutis]

Vilniaus Aukštutinės pilies kalno su griuvėsiais vaizdas iš pietryčių pusės, nuo Vilnios upės kranto. XIX a. pradžia. Nežinomas dailininkas. Lietuvos nacionalinis muziejus



Čia rašo, kad XIX a. II p. (?) Gedimino kalnas nuo Vilnelės | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Vilnius. Šv. Teresės basųjų karmelitų bažnyčia Žvejų priemiestyje ant dešiniojo Neries kranto. Dešinėje Sluškų rūmai ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. 1800 m. Dailininkas Józef Peszka.



Maria Kałamajska-Saeed. Rosyjskie plany klasztorów skasowanych w roku 1832. (II tom), 2021.

[laimutis]

Vilniaus Šv. Mikalojaus Stebukladario palaikų perkėlimo cerkvės planai, fasado projektai, sudaryti po pastato perėmimo iš unitų 1845 m. ir prieš 1865 metų rekonstrukciją. 1845 m.
Tišeckis, Tomas, architektas, 1824–1861.



Svetainės paieška | Skaitmeninės kolekcijos (vu.lt)

[Romas]

Leon Kosmulski (1904 - 1952)
Krajobraz z postaciami (praca dyplomowa) / Peizažas su figūromis

http://www.ndg.lt/parodos/parodos/vi...1918-1948.aspx
https://mnk.pl/exhibitions/wilno-vilnius-vilne

[laimutis]

Vilniaus katedros plano ir priekinio fasado projekto kopijos, atliktos architekto Karolio Šilthauzo (Schylthaus, mirė 1808 m.).





Architektas Eduardas Budreika rašo: Kaip žinoma, Laurynas Gucevičius mirė nesuspėjęs užbaigti šio žymaus kūrinio. Aptikti du dokumentai - 1795 m. balandžio 21 d. L. Gucevičiaus sudaryta sąmata katedros darbams užbaigti ir 1797 m. gegužės 15-22 d. autoriaus parašu vizuota sąmata katedros varpinės bokštui ir Šv. Kazimiero koplyčios kupolui iliuminuoti caro Pavlo I atvykimo proga, patvirtina, kad L. Gucevičius ne tik projektavo, bet ir vadovavo katedros rekonstrukcijos darbams. Katedros baigiamieji darbai buvo patikėti architektui Mykolui Angelui Šulcui (1769–1812). Jis tiksliai laikėsi L. Gucevičiaus brėžinių ir nurodymų, bet padarė vieną esminį pakeitimą: vargonus jis pastatė ant dvylikos vietoj autoriaus suprojektuotų šešiolikos dorėninių kolonų. Sankt Peterburgo centriniame valstybiniame istorijos archyve rastos Vilniaus gubernijos architekto Karolio Šilthauzo atliktos Vilniaus katedros projekto kopijos akivaizdžiai įtikina, kad jos yra iš Lauryno Gucevičiaus projekto originalo, nes čia vargonai suprojektuoti kaip tik ant šešiolikos kolonų. O prie plano yra ir pagrindinio fasado kopija, kur ant katedros frontono suprojektuotos trys skulptūros, nekeliančios jokios abejonės dėl savo mastelio. Tačiau padarytos jos buvo neproporcingai didesnės. Vadinasi, L. Gucevičius pats buvo suprojektavęs du katedros variantus - vieną be skulptūrų ant frontono, antrą su skulptūromis. Informacija iš knygos: "Vilniaus architektūros mokykla XVIII-XX a.". E. Budreika - Architektūros meno ir mokslo studijos Vilniuje, 1993, 270 p.

[laimutis]

Pilies ir žemės teismo archyvo pastatas stovėjo Vilniaus Žemutinės pilies tarnybinio kiemo kampe, visai šalia Pilies vartų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo rūmų. Pastatas užbaigtas statyti tik po 1812 m. karo, jo priekinis fasadas buvo atsuktas į vakarus. Pastate įsikūrė Vilniaus gubernijos Vyriausiojo teismo antrasis departamentas. Pastatas nugriautas 1837 m. caro nurodymu pilies teritorijoje įrengiant II kategorijos tvirtovę. Vladas Drėma manė, kad pastatą 1786 m. suprojektavo architektas Laurynas Gucevičius. Iš tiesų čia jau buvusį mūrinį stovėjusį pastatą prieš 1794 m. pradėjo perstatyti architektas Martynas Knakfusas. Brėžinys 1802 m. Saugoma Sankt Peterburge CVIA, f. 1488, ap. 1, b. 263. Vladas Drėma. Dingęs Vilnius, 1991.





EAIS (archyvai.lt)

[laimutis]

Pilies vartų ir Vyriausiojo teismo rūmų Vilniuje priestato brėžiniai (buvę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo rūmai). XVIII a. pab. Sankt Peterburgo CVIA rinkiniai.
Pilies vartai buvo perstatyti po 1610 m. gaisro ir 1611 m. seimo nutarimu atiduoti Vilniaus pavieto bajorams, kurie pastatą pradėjo naudoti Vilniaus pavieto žemės ir pilies teismams. XVII a. pradžioje šalia Pilies vartų jau stovėjo Lietuvos vyriausiasis Tribunolas. Pagal 1622 m. inventorių, vienoje pastato salėje buvo vaivadijų teismai, o kitoje vykdavo paprastieji teismai. Pirmame aukšte saugotos teismų knygos, po pastatu buvo rūsiai. 1792 m. architektas Laurynas Gucevičius (1753-1798) rengė teismo rūmų rekonstrukcijos projektą - jie turėjo iškilti vietoje seno ir ankšto Vyriausiojo Tribunolo pastato greta Pilies vartų. XVIII a. pabaigoje pagal Lauryno Gucevičiaus arba Karolio Šilthauzo projektą prie teismo rūmų šiaurinio fasado (nuo Katedros aikštės) iškilo priestatas su šešių stulpų portiku ir arkada. Lietuvos gubernijos architekto Karolio Šilthauzo (Schylthaus, mirė 1808 m.) brėžinyje ir Juozapo Peškos 1808 m. akvarelėje priestatas dengtas lenktų formų ir lūžių šlaituose stogeliu, tačiau vėlesniuose atvaizduose priestato viršuje jau klasicistinių formų trikampis frontonas. XIX a. pradžioje Katedros aikštėje buvo net keletas pastatų klasicistiniais fasadais. Informacija iš N. Kitkausko knygos Vilniaus pilys, 1989 m.





EAIS (archyvai.lt)

[laimutis]

Lietuvos gubernijos architekto Karolio Šilthauzo projekte ir Juozapo Peškos 1808 m. akvarelėje Pilies vartų ir Vyriausiojo teismo rūmų priestatas dengtas lenktų formų ir lūžių šlaituose stogeliu, tačiau vėlesniuose atvaizduose priestato viršuje jau klasicistinių formų trikampis frontonas.



Widók Katedry Wileńskiey z tylu | Skaitmeninės kolekcijos (vu.lt)

Pilies vartai ir šalia jų esantys pastatai. 1835 m. Dail. Juozapas Ozemblovskis



Józef Oziębłowski – Wikipedia, wolna encyklopedia

[laimutis]

K. Abramavičiaus (Oskierkų rūmai) namas Vilniaus ir Klaipėdos gatvių sankryžoje po 1822 m. rekonstrukcijos. Karolio Gregotavičiaus 1832 m. brėžinys



EAIS (archyvai.lt)

[laimutis]

Viešbutis „Guvernant". Vilniaus architekto Žozefo Pusjė (Joseph Poussier, mirė 1821 m.) XIX a. pradžioje parengtas rekonstrukcijos projektas. Sudarė archit. Valantinovičius.







Vilniaus gubernijos valstybinių įstaigų rūmai. Vilniaus architekto Žozefo Pusjė (Joseph Poussier, mirė 1821 m.) XIX a. pradžioje parengtas rekonstrukcijos projektas. Karolio Gregotavičiaus 1832 m. brėžinys



EAIS (archyvai.lt)

Knygoje Lietuvos architektūros istorija II tomas (1994) rašoma: Ž. Pusjė parengė Vilniaus gubernijos valstybinių įstaigų rūmų, buvusių kvartale tarp dabartinių Klaipėdos, Vilniaus ir Trakų gatvių, rekonstrukcijos projektą. Beveik nekeisdamas plano, jis perdirbo fasadą, supaprastino buvusias barokines formas. Iki šių dienų rūmai neišliko. Kuris čia pastatas galėtų būti 1808 m. plane?

[laimutis]

Vilniaus arsenalo dirbtuvių fasadas ir planai su Aukštutinės pilies vaizdu. Matininkas Grigorijus Velikorodovas. 1824 m.



EAIS (archyvai.lt)

Nuo XVIII a. pabaigos iki 1835 m. - dirbęs Vilniuje, G. Velikorodovas dalyvavo svarstant, planuojant ir vykdant daugelį svarbiausių architektūrinių ir inžinierinių projektų, užsiėmė senovinių Lietuvos pilių tyrimais, dirbo architektu ir ištikimai tarnavo vien imperijos administracijai. 1824 m. jis greičiausiai padarė visų artilerijos arsenalo pastatų piešinius ir brėžinius. Viename iš jų buvusį pilininko namą, paversto arsenalo dirbtuvėmis, Velikorodovas pavaizdavo įsirėžusį į šlaitą, kalno fone, parodė dar gerai išlikusius Aukštutinės pilies pastatus (nežinia, kiek kopijuotojas buvo tikslus originalo atžvilgiu). Laimono Umbraso informacija, iš knygos Vilniaus miesto planai, sudarytoja Birutė Rūta Vitkauskienė, 2016 m.

[Romas]

Jerzy Jodkowski (1862-1929)
Kalbainiai išvertė žmogaus pavardę į "Jurgis Jodkovskis"
Užrašas "Cerkiew Marijinska i Misyonarski kosciol w Wilnie. 2.VIII .1879 r. rys. J.Jodkowski" / Marijos cerkvė ir misionierių bažnyčia Vilniuje pieš. J. Jodkowsk

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, inv. Nr. LNDM T 603
https://www.limis.lt/valuables/e/805180/20000001628632

[laimutis]

Dailininkas Valentinas Vankavičius. Vilniaus vaizdas. Apie 1820 m. Paveikslą turėjo Adomas Mickevičius savo bute Paryžiuje. Dabar saugomas Varšuvos Adomo Mickevičiaus vardo literatūros muziejuje



Valentinas Vankavičius – Vikipedija (wikipedia.org)