Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Vilnius paveiksluose

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Drawing of the Tuskulėnai Manor in 1848.



    https://en.wikipedia.org/wiki/Tuskul%C4%97nai_Manor

    Comment


      This lithograph fom "Album de Wilno" is the only old image of Tusculanun i've found. It is made fom different side and looks rather different. We can hardly compare them. Anyway the Tusculanum theory seems the best I have.

      Comment


        Vaizdas į Pilies kalną 1804 m. Tyzenhauz, Konstanty (1786-1853)



        http://polona.pl/item/11591579/0/

        Comment


          Parašė laimutis Rodyti pranešimą
          Vaizdas į Pilies kalną 1804 m. Tyzenhauz, Konstanty (1786-1853)

          Atvaizdas


          http://polona.pl/item/11591579/0/
          Labai gerai matosi arsenalo pastatas. Jau tuo metu buvo griūvantis, bet išlaikęs tinkuota apdailą.
          Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.

          Comment


            Kairėje Bekešo kalnas su bokštų, tik nupieštas kitoje Neries pusėje?
            Post in English - fight censorship!

            Comment


              Parašė index Rodyti pranešimą
              Kairėje Bekešo kalnas su bokštų, tik nupieštas kitoje Neries pusėje?
              Čia gal Jėzaus Kristaus koplytėlė prie Šv.Rapolo jėzuitų bažnyčios kitoje Neries pusėje prie Žaliojo tilto.

              Comment


                Vilniaus Šv. Mikolajaus stačiatikių cerkvė prieš 1865 m. rekonstrukciją, nugriovus namus prie gatvės. KPCA, s.v. 3592



                http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1357

                Comment






                  Mūrinius rūmus šioje vietoje XVI a. I pusėje pastatė Albertas Goštautas. 1542 m. gruodžio 18 d. mirė paskutinis giminės atstovas Stanislovas Goštautas. Tada Vilniaus vyskupai perkėlė savo rezidenciją iš Vilniaus Žemutinės pilies į dabartinę Prezidentūros vietą. Rūmai vyskupų rezidencija tampa XVI a. viduryje, juose apsigyvenus vyskupui Pauliui Algimantui Alšėniškiui (~1490–1555). XVI a. aplink rūmus plytėjo didžiulis sodas, visa teritorija buvo aptverta aukšta tvora. ATR-Maskvos karo (1654–1667) metu vyskupų rūmai nukentėjo, kaip ir daugelis Vilniaus pastatų. 1664 m. rūmus pradėjo atstatinėti magistras mūrininkas Georgas Ertlis. XVIII a. I p. Vilnių siaubę gaisrai neaplenkė vyskupų rezidencijos.
                  http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-...29FA86706/true

                  Comment


                    Italų kilmės architekto Pietro de Rossi (1760-1814) piešinyje – nematytas XVIII a. pabaigos Vilniaus katedros interjero vaizdas.



                    Istorinė sensacija: išaiškėjo, kaip XVIII amžiuje atrodė Vilniaus katedros interjeras

                    Skaitykite daugiau: http://kultura.lrytas.lt/istorija/is...tm_medium=Copy
                    Paskutinis taisė laimutis; 2021.04.23, 21:08.

                    Comment


                      Antano Gudaičio "Vilniaus miesto panorama"

                      Sveiki. Nesu vilnietis, tad prašau pagalbos atpažinti vietą, iš kurios buvo nupieštas Antano Gudaičio paveikslas "Vilniaus miesto panorama (senasis Vilnius)". 1940. Drb., al. 73x92. Reikalingas adresas arba vietos koordinatės (bent apytikslės).
                      Rimvydas
                      Attached Files

                      Comment


                        Maždaug nuo Trijų Kryžių kalno šlaito, nes matyti tiesioginė perspektyva per šv.Onos bažnyčios bokštus į Š. Mergelės Marijos bokštą, o t.p. šv. Kazimiero bažnyčios kupolą.
                        Paskutinis taisė Sula; 2016.11.08, 09:22.

                        Comment


                          Gerd Paul.
                          Piešinys vokiečių 10-os armijos laikraščiui, skirtas Vilniaus okupacijos vienerių metų sukakčiai pažymėti.

                          Spaudinys. LVIA, f. 1135, ap. 13, b. 190, l. 14.
                          http://www.archyvai.lt/lt/lvia_virtu...-m.-karas.html

                          Comment


                            Vlado Drėmos knyga Dingęs Vilnius. Šereikiškėse. 1797 m. J.Peškos sepija. VUB, inv. G-0014717



                            A.R.Čaplinsko knygoje Vilniaus Istorija legendos ir tikrovė (2010) šis paveikslas įvardytas: Botanikos sodas, K.Račinskis, litografija, 1835 m.

                            Comment


                              Vilniaus Švč. Trejybės cerkvės gotikinė apsidė. XVI a. pradžia



                              https://www.abebooks.de/servlet/Book...&afn_sr=impact

                              Comment


                                Vilnius. Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia kartu su ligonine stovėjusi netoli Arkikatedros, caro valdžios buvo nugriauta 1818 m. Kairėje su bokšteliais Vyskupų rūmai. Dailininko J.Peškos akvarelės fragmentas, 1808 m.



                                Comment


                                  Vilnius. Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia kartu su ligonine stovėjusi netoli Arkikatedros, caro valdžios buvo nugriauta 1818 m. Kairėje su bokšteliais Vyskupų rūmai. Dailininko J.Peškos akvarelės fragmentas, 1808 m.
                                  Man tai atradimas! Kurioje tiksliau vietoje ji stovėjo ir ar yra daugiau jos ikonografijos?

                                  Comment


                                    Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
                                    Vilnius. Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia kartu su ligonine stovėjusi netoli Arkikatedros, caro valdžios buvo nugriauta 1818 m. Kairėje su bokšteliais Vyskupų rūmai. Dailininko J.Peškos akvarelės fragmentas, 1808 m.
                                    Man tai atradimas! Kurioje tiksliau vietoje ji stovėjo ir ar yra daugiau jos ikonografijos?
                                    Bažnyčia 1737 m. Fiurstenhofo plane parodyta 23 nr. Bet dabar pažiūrėjus nesusieina bažnyčios orientacija plane ir piešinyje



                                    K.Grunerto 1808 m. plane toje vietoje aplamai nėra bažnyčios



                                    Kažkokia mistika, gal esu neteisus, kad čia Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia, dailininkas nupiešė visai kitą bažnyčia

                                    Comment


                                      Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                      K.Grunerto 1808 m. plane toje vietoje aplamai nėra bažnyčios
                                      Kaip tai nėra - bažnyčia yra pastatas 447 posesijoje. Iš paveikslo atskaitos taško (kažkur senosiose Radvilų valdose, prie 1808 m. plane esančių tvenkinių) ji matytųsi daugmaž tokiu kampu - galinis (šiaurinis) ir šoninis (rytinis) fasadai. Dailininkas turbūt patogumo dėlei kažkiek pakoregavo perspektyvą, bet iš esmės nesumelavo. Dar toliau į dešinę paveiksle nevisai sutilpusi bažnyčia turėtų būtų Šv. Kryžiaus (Bonifratrų).

                                      Comment


                                        Parašė bucaneer Rodyti pranešimą

                                        Kaip tai nėra - bažnyčia yra pastatas 447 posesijoje. Iš paveikslo atskaitos taško (kažkur senosiose Radvilų valdose, prie 1808 m. plane esančių tvenkinių) ji matytųsi daugmaž tokiu kampu - galinis (šiaurinis) ir šoninis (rytinis) fasadai. Dailininkas turbūt patogumo dėlei kažkiek pakoregavo perspektyvą, bet iš esmės nesumelavo. Dar toliau į dešinę paveiksle nevisai sutilpusi bažnyčia turėtų būtų Šv. Kryžiaus (Bonifratrų).
                                        Bet į dešinę paveiksle nevisai sutilpusi bažnyčia turėtų būti Šv. Jono bažnyčia. Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios nesimato arba ji nepakliuvo į Pranciškaus Smuglevičiaus akvareles. https://www.facebook.com/pg/VilniusV...32168183472551

                                        Comment


                                          Parašė laimutis Rodyti pranešimą

                                          Bet į dešinę paveiksle nevisai sutilpusi bažnyčia turėtų būti Šv. Jono bažnyčia. Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios nesimato arba ji nepakliuvo į Pranciškaus Smuglevičiaus akvareles. https://www.facebook.com/pg/VilniusV...32168183472551
                                          Hm, bandom gilintis. Šį paveikslą V. Drėma aprašo taip ("Dingęs Vilnius", p. 72):
                                          Fragmentišką Vilniaus panoramą 1808 m. akvarele nutapė J. Peška. Panoramoje nuo Šv. Jurgio bažnyčios varpinės pavaizduota pietrytinė miesto dalis. Vaizdas pradedamas Pilies kalnu kairėje ir užbaigiamas Šv. Jono bažnyčia dešinėje. Pilies kalnas visai plikas, pilies griuvėsiai tiksliai nupiešti, nors kiek padidinti. Kalno papėdėje - buvę pilies prižiūrėtojo rūmai, paversti caro Aleksandro I kareivinėmis. Dešiniau gilumoje Bekešo kalnas. Jį beveik visai užstoja kapitulos namai. Panoramos viduryje - Katedra, parodyta iš šiaurės vakarų kampo. Priešais jos fasadą - Tilto gatvė. Jos kairėje keturi mūriniai Korsakų namai (pos. 650 ir 667), dešinėje - ilgas Šadurskių namas (pos. 649). Katedros varpinė kiek paaukštinta, jau su užbaigtu viršutiniu aukštu ir kupolu, 1801 m. pastatytu pagal M. Šulco projektą. Gilumoje tarp Katedros ir varpinės matyti LDK vyriausiojo tribunolo rūmai, o į dešinę nuo varpinės - Žemaitijos vyskupo (pos. 169). Varpinę ir Katedrą iš priekio užstoja du labai ilgi Šadurskių namai (pos. 648). Giliau ir į dešinę nuo Žemaitijos vyskupo rūmų matyti Bernardinų bažnyčios fasadas be kampinių bokštų, kurie 1794 m. buvo nugriauti ir dar neatstatyti. Dešiniajame panoramos krašte pavaizduota tik dalis Šv. Jono bažnyčios, o prieš ją - Marijos Magdalietės bažnyčios špitolės nameliai. Priekiniame panoramos plane nutapyti Karmelitų vienuolyno sodai.
                                          Atskaitos taškas atrodo nurodytas teisingai - iš pradžių apie tai nepagalvojau, bet paveikslas aiškiai tapytas iš aukštai, tad ant kalvos esanti Šv. Jurgio bažnyčios varpinė tinka. Galima įžvelgti pavaizduotos bažnyčios panašumą į Bernardinų, o padidintame fragmente matosi ir lyg apgriuvę bokšteliai fasado šonuose, bet tuomet jos vieta panoramoje - visiškai išgalvota. Žiūrint nuo Šv. Jurgio bažnyčios, Bernardinų bažnyčios matytųsi nebent tik fasado dalis, ir ta - tarp Katedros ir varpinės, nes didžiąją dalį užstotų Katedra.

                                          Teoriškai Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios galinis fasadas turėtų matytis pačiame paveikslo dešiniajame krašte, priešais Šv. Jono bažnyčios šoną, bet galbūt jį pridengė artimesni pastatai, ar jis šiaip buvo nepakankamai įdomus atvaizduoti.

                                          Click image for larger version

Name:	peszka.jpg
Views:	738
Size:	499,8 kB
ID:	1746552

                                          Comment

                                          Working...
                                          X