Miestų architektūros raidos palyginimas (Vilnius, Kaunas, Ryga, ...)

[dangoraižistas]

[R.D.]

dangoraižistas, pritariu viskam, išskyrus aukštingumą ir turbūt ne tiek jį, kiek stogą, kuris iškritęs iš konteksto.

[Antaninis]

Vilnius ateityje bus milijoninis ir tikrai atrodys juokingai su tais dviaukščiais ir triaukščiais nykštukais.

Kam rūpi kiek tų gyventojų bus ateityje Vilniuje, kai kalbama apie senamiestį, naujamiestį ar kitus senuosius kvartalus? Juk iš jų nebandysime išspausti NMC, bent jau tikiuosi kad ne. Tie milijonai sulys į kokius naujus Perkūnkiemius. Keistas mąstymas, kad šie kvartalai kažkaip turėtų prisitaikyti prie tokių norų, tarsi miesto istorija netenkina ir neatitinka dabarties ir tai kas buvo kažkaip pakeičiama. Realiai visas senas Vilnius yra dviejų, trijų aukštų nykštukai. Nebuvo Vilnius Europinio vardo didmiestis 19a, 20a pirmoje pusėje, tai yra kaip yra.

Aišku dabar naujos statybos lubos žemesnės, 2-3 aukštai naujamiestyje nelogiška, bet ar reikia 7 ar 6, ar 5 aukštų yra prasmės diskutuoti.

ten tęsėsi visa jugendo stilistikos gražių namų gatvė iki sankryžos ties santuokų rūmais kur buvo pats įmantriausias iš visos namų eilės

Ar tikrai? Dar puikiai pamenu kaip Šnipiškių stiliaus medinis vieno aukšto namelis stovėjo M. K. Čiurlionio g. 3, o M. K. Čiurlionio g. 8 bei 10 išvis sodo nameliai su vaismedžiais, greičiausiai iš tarpukario.

[TrippleA]

Kam rūpi kiek tų gyventojų bus ateityje Vilniuje, kai kalbama apie senamiestį, naujamiestį ar kitus senuosius kvartalus? Juk iš jų nebandysime išspausti NMC, bent jau tikiuosi kad ne. Tie milijonai sulys į kokius naujus Perkūnkiemius. Keistas mąstymas, kad šie kvartalai kažkaip turėtų prisitaikyti prie tokių norų, tarsi miesto istorija netenkina ir neatitinka dabarties. Realiai visas senas Vilnius yra dviejų, trijų aukštų nykštukai. Nebuvo Vilnius Europinio vardo didmiestis 19a, 20a pirmoje pusėje, tai yra kaip yra.

Aišku dabar naujos statybos lubos žemesnės, 2-3 aukštai naujamiestyje nelogiška, bet ar reikia 7 ar 6, ar 5 aukštų yra prasmės diskutuoti.

Taip reikia. Vilnius 19a. pradzioj buvo Europinis didmiestis, taciau del sukilimu ir pasauliniu karu buvo pristabdytas jo augimas. Nors pries tiek pries 1pk ir 2pk skaitesi didmiesciu, tik mazesnio statuso. Siaip tokiu bleniu apie Vilniu jau senokai neteko skaityt.

[Antaninis]

Taip reikia. Vilnius 19a. pradzioj buvo Europinis didmiestis, taciau del sukilimu ir pasauliniu karu buvo pristabdytas jo augimas. Nors pries tiek pries 1pk ir 2pk skaitesi didmiesciu, tik mazesnio statuso. Siaip tokiu bleniu apie Vilniu jau senokai neteko skaityt.

Tiesiog prisiderinau prie "Dangoraižisto" energijos, mat jam 3 aukštų Vilniaus statyba asocijuojasi daugiausiai su Šilale.

Kai minėjau 19a. kalba ir krypo daugiau apie amžiaus vidurį bei antrą pusę, būtent apie naujamiesčio vystymą, laikotarpį po sukilimų. Per tuos kelis dešimtmečius tokie miestai, kaip Paryžius, Viena ar Budapeštas patyrė milžiniškus pokyčius, daug ką išgriovė, o mes, palyginus, stovėjome vietoje. Pas mus iš to laikotarpio gal tik koks Gedimino pr., Žvėrynas labiau įsimintini. Taigi su lėtesniu augimu ir turime 2,3,4 aukštų senamiestį bei naujamiestį, daug tokios praeities nepakeisi, bent tai nėra labai priimtina Europoje. Tai nebent į esančius tarpelius galima kažką pastatyti.

[TrippleA]

Tiesiog prisiderinau prie "Dangoraižisto" energijos, mat jam 3 aukštų Vilniaus statyba asocijuojasi daugiausiai su Šilale.

Kai minėjau 19a. kalba ir krypo daugiau apie amžiaus vidurį bei antrą pusę, būtent apie naujamiesčio vystymą, laikotarpį po sukilimų. Per tuos kelis dešimtmečius tokie miestai, kaip Paryžius, Viena ar Budapeštas patyrė milžiniškus pokyčius, daug ką išgriovė, o mes, palyginus, stovėjome vietoje. Pas mus iš to laikotarpio gal tik koks Gedimino pr., Žvėrynas labiau įsimintini. Taigi su lėtesniu augimu ir turime 2,3,4 aukštų senamiestį bei naujamiestį, daug tokios praeities nepakeisi, bent tai nėra labai priimtina Europoje. Tai nebent į esančius tarpelius galima kažką pastatyti.

Pirma, Naujamiestis yra 3-5 aukstai. Jei imam pagrindines Naujamiescio gatves- J.Basanviciaus g ir V. Sopeno g., kurios yra tikrai labai isimintinos 4-5 a., kai kurie pastatai, kaip Gelzinkeliu bustine ir 5-6, kaip ir pridera 19 a. didmiescio high-streetui. Mes vietoj nestovejom, Vilnius per 2pk patyre nemaza nusotoliu ne tik Senamiesty, bet ir Naujamiesty (Stoties prieeigos, teritorija palei A.Vivulskio g.). Antra, cia mes ne apie praeities keitima kalbam, o ne apie miesto urbanistikos tasa. Jei Naujamiescio standartas yra 4-5a., o kampiniu pastatu 6 ar net 7a., tai yra tesiamas tas uzstatymas ir toliau formuojamas naujamiestis. Miesto formavimas niekad nesustoja ir net senamiesciai yra toliau statomi/atstatomi, o visiokios buvusios pramonines dykros, kaip Paupys ar Markuciai ir lusnynai, kaip Snipiskes yra vystomos.

Galu gale, 3 a. uztsaymas Vilniuj, ypac naujamiesty, yra Kalabybiskio kaimo lygio ismislas. Cia ne Senamiestis, Uzupis ar Zverynas, kur jau turim senai susigulejusia zemamaukste statyba ir nenoredami daryt architechturinio bezpridielo yra pakankamai grieztai ribojamas pastatu aukstis. Tokius blenius, kad Vilniuj turi but 2-3a. uzstatymas gali rasyt tik absoliuciai Vilniaus nekeciantis asmuo.

[MedinisStrazdas]

Kam rūpi kiek tų gyventojų bus ateityje Vilniuje, kai kalbama apie senamiestį, naujamiestį ar kitus senuosius kvartalus? Juk iš jų nebandysime išspausti NMC, bent jau tikiuosi kad ne. Tie milijonai sulys į kokius naujus Perkūnkiemius. Keistas mąstymas, kad šie kvartalai kažkaip turėtų prisitaikyti prie tokių norų, tarsi miesto istorija netenkina ir neatitinka dabarties ir tai kas buvo kažkaip pakeičiama. Realiai visas senas Vilnius yra dviejų, trijų aukštų nykštukai. Nebuvo Vilnius Europinio vardo didmiestis 19a, 20a pirmoje pusėje, tai yra kaip yra.

Tai yra, kaip yra, ir geriau ne tik kad nesistengsime, bet dar ir kitiems neleisime?

[MedinisStrazdas]

Čia kaip Paryžiuje žmonėms patinka labai Monmartas nors aplinkui juk tiek daug kvartalų su rimtesniu užstatymu. Istoriniai kvartalai su žemesniu užstatymu yra tiesiog daug malonesni juose leisti laiką, pasivaikščioti. Tai nežinau kur čia matote neapykantą Vilniaus miestui.

Jei atvykai šeštadieniui į turgų 'miestan' tai gal ir taip, bet jei esi miestietis tai ne.

[spekas]

Iki karo šitas pastatas (ten tęsėsi visa jugendo stilistikos gražių namų gatvė iki sankryžos ties santuokų rūmais kur buvo pats įmantriausias iš visos namų eilės) padėdavo į vietą 99,9% visų Rygos art nouveau pastatų, bet tai kas matoma dabar yra tik 1% kas iš jo liko kai sovietai visiškai išardė beveik visą dekorą. Beje, net šitie balkonai buvo daug įmantresni. Kas netingi, galit paieškoti foto ir įkelti čia. O tas siūlomas pastatas yra BŪTENT tai ko reikia didmiesčio centre, o ne 3 aukštų pastato kaip Šilalėje. Pažiūrėkit į bet kurią Valensiją kaip atrodo centriniai prospektai, ar Varšuvą. Vilnius ateityje bus milijoninis ir tikrai atrodys juokingai su tais dviaukščiais ir triaukščiais nykštukais.

Gal kas galėtų sufleruoti kur ieškoti nuotraukų? Labai norisi pamatyti koks dekoras buvo.

[Obi-Wan Kenobi]

Gal kas galėtų sufleruoti kur ieškoti nuotraukų? Labai norisi pamatyti koks dekoras buvo.

Nebuvo ten jokio dekoro. Eilinis blefas

[TrippleA]

Nebuvo ten jokio dekoro. Eilinis blefas

Buvo buvo. Va pridedu po karine nuotrauka, kur matos dar dekoro. As kiek suorantu pastatai per kara dege, ir pokariu nors ir buvo islikes eksterjeras, jis suvo supaprastintas. Dar tikrai zinau, kad kazkur yra geresniu nuotrauku su daugiau ekterjero matosi. Forume lygtais turetu but, jei gerai pamenu, temose Vilnius iki 1918 ar Vilnius lenkmeciu.

[dangoraižistas]

Tiesiog komunistai buvo kvaili, vaidino „revoliucionierius-darbininkus“ ir viską naikino kas buvo gražu, nes „buožės-buržuazija“. Dar vienas pavyzdys.

[Obi-Wan Kenobi]

Liepojos lygio pastatai. Iki Rygos Vilniui dar geras šviesmetis.

[bucaneer]

Būčiau dėkingas kas ras foto apie 1939 m. bucaneer neteko matyti?

Žinau tik šitą J. Bulhako 1944 m. nuotrauką su karo padariniais:

[dangoraižistas]

Liepojos lygio pastatai. Iki Rygos Vilniui dar geras šviesmetis.

Eiliniai pezališkausi pezalai.

Tu bent buvęs toje Liepojoje, nejuokinęs žmonių?

1. 95% Liepojos istorinio užstatymo – medinis.
2. Didžioji dauguma namų 1 ar 2 aukštų. Yra koks desėtkas triaukščių, kokie penki keturaukščiai ir vienas 6 a. mūrinis pastatas.
3. Yra 0 tokių gatvių kaip Gedimino pr., Jogailos, Basanavičiaus, Šopeno, Žygimantų – pavieniai mūriniai namai tarp medinių trobelių, retas perimetrinis užstatymas (su tarpais).
4. Bet kuris Liepojos pastatas, atkeltas, pavyzdžiui, į Gedimino pr., jame pasimestų, nebūtų išskirtinis, priešingai būtų per mažas ilgio, aukščio prasme.

Liepoja savo skurdžiu istoriniu užstatymu ir smulkiu, skaidytu masteliu sausai gauna nuo totaliai mūrinės Klaipėdos (net turint omeny, kad Klaipėdoj 60% yra pragriauta – Birža, Dramblio namas, paštas pakrantėj, 4 a. namai H. Manto g., Eks. Lenino aikštės vietoj ir t.t.).

Lyginti Liepoją su Vilniumi reik būt turbūt nemažai paėmusiam

Šviesmečiai tau iki adekvačių komentarų rašymo.

[TrippleA]

Tai pastebejau, kad visai idomi diskusija uzsisuko apie Art Nouveau pastatutus Vilniuj, nusprendziau palakstyt su Google Street View ir sufortkint juos. Ir turiu pasakyt, nors musu turimi Art Nouveau nera taip sukoncentruoti i viena vieta ir skiariasi ju stilistika (Rygoj Jugendas, Vilniuj rusisku ir lenkisku Art Nouveau mokyklu stilistika), bet mes ju turim tikrai daug ir idomiu. Dalis yra "grynesni", kiti maziau ir turintys daugiau kitu stilistiniu priemaisu, bet tokio paveldo tikrai turim ir nemazai.

Dabar truputis neigiamu pastebejimu:

a) Absoliuti dauguma pastatu yra elemetariai apsiktais fasadais ir tikriausiai nemate remonto nuo pastatymo. Tai salygoja, kad prarandam architechturines puosybos detales ir mes ju elemetariai nebematom tarp kitu pastatu. Cia akmuo ir i gyventoju darza. Dauguma tokiu pastatu gyventoju ar savininku nera kazkokie bedziai ir gali susimesti pinigu tokiu pastatu rekonstrukcijai, nera jokiu fasadu tvarkybos fondu ir is savivaldybes puses. Ir ta pati situacija galioja nemazai daliai 19a. pastatu. Graudu.
b) Dalis pastatu yra pertvarkytais fasadais. Tai tikriausiai kyla is to, kad jie arba dege per 2PK arba buvo nurenuovuoti sovietmeciu, neturint medziagu ir nezinant, kaip atlikti normalia fasadu rekonstrukcija, bet siuo atveju viska galima pataisyt nesunkiai, nes dauguma pastatu turi islikusias detales, brezinius ar originaliu fasadu nuotraukas.
c) Nera jokios informacines kampanijos apie 19a.pab-20a. pradzios Vilniaus architechtura ir pastatus, iskaitant ir Art Nouveau tipo statinius. Prisimenu, kaip pries kokius 10-12m. Kaune buvo aktyviai pradeta kalbet apie Kauno modernizma ir jo svarba, ko pasekoje siandien turim sutvarkytus pastaus, pasaulini zinomuma ir galimybe tapti Unesco paveldu. To pacio reiketu ir Vilniaus architechturai is to laikmecio.

P.s. Jei kazkas dar zinot tokiu pastatu imeskit nuotraukas ir adresus i foruma, manau, kad kazka galima idomaus prasukti ir apsviesti visuomene apie to laikmecio architechtura labiau.

[TrippleA]

Tesinys.

[R.D.]

Dabar truputis neigiamu pastebejimu:

a) Absoliuti dauguma pastatu yra elemetariai apsiktais fasadais ir tikriausiai nemate remonto nuo pastatymo. Tai salygoja, kad prarandam architechturines puosybos detales ir mes ju elemetariai nebematom tarp kitu pastatu. Cia akmuo ir i gyventoju darza. Dauguma tokiu pastatu gyventoju ar savininku nera kazkokie bedziai ir gali susimesti pinigu tokiu pastatu rekonstrukcijai, nera jokiu fasadu tvarkybos fondu ir is savivaldybes puses. Ir ta pati situacija galioja nemazai daliai 19a. pastatu. Graudu.

Iš kur tokia klaidinga ir klaidinanti informacija?

Yra visa Vilniaus savivaldybės "Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra", kuri ir užsiima tuo, kad skirto pinigus tvarkybai (ir Naujamiestis gauna lėšų): https://www.vsaa.lt/
Jeigu pastatai turi "valstybės saugomo" statusą, jie gali gauti lėšų iš paveldotvarkos programos, kompensavimo lėšų per KPD: https://kpd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys...turos-paveldui
Bėda juk yra ta, kad gyventojai yra absoliučiai pasyvūs ne tik, kad burtis į bendrijas, bet atlikti namo priežiūros fasadų darbus, kurie nereikalauja projektų.

[Obi-Wan Kenobi]

TrippleA, ačiū. Labai įdomi fotofiksacija, bet noriu pastebėti, IMHO, kad daug vaizdų yra tikrai ne Art Noveau stiliaus pastatai. Pavyzdžiui, Filharmonija, Centro poliklinika, namas šalia Kalvarijų turgaus.

[TrippleA]

TrippleA, ačiū. Labai įdomi fotofiksacija, bet noriu pastebėti, IMHO, kad daug vaizdų yra tikrai ne Art Noveau stiliaus pastatai. Pavyzdžiui, Filharmonija, Centro poliklinika, namas šalia Kalvarijų turgaus.

Vat cia truputi ir pilka zona gaunas. Tiek pastai nera 100% art nouveau, bet jie yra arba keliu stiliu miksas arba turi nemazai elementu pasiskolintu is art nouveau, nes visgi architechtura retai kada persoka nuo vieno stiliaus i kita staigiai ir tai matosi pastatuose, kaip nemaza dalimi yra persokama is istorizmo ir art nouveau, o is art nouveau i art deco ir modernizma. Taip pat ir skirtingos mokyklos art noveau remesi skirtingom filosofijom, vienos labiau stengesi sumodernint pastatus, kitos bande modernint istorinius stilius ir taip juos vel prikelt. Kadangi pas mus tuo metu buvo keliu mokyklu mixas, vaizdas skirtingai nuo Rygos irgi yra miksuotas ir nevienalypis. Dar vienas dalykas yra pastatu interjerai, pvz. VU Medicinos ir chemijos fakultetu pastai is isores turi klacicistinio istorizmo itakotus eksterjerus, bet interjerai yra vieni geriausi Art Nouveau pavyzdziu Lietuvoje.