Klaipėdos tarpukario modernizmo architektūra

[gee]

Tarp senųjų fachverkinių, istorizmo, jungendo, medžiagų ir tėvynės stiliaus pastatų Klaipėdoje praslysta pro akis ankstyvojo modernizmo architektūra. Klaipėdos tarpukario modernizmas susilaukia kur kas mažiau dėmesio, nei Kauno "smetoninė" architektūra, greičiausiai dėl priežasties, kad Klaipėdos tarpukario architektūra kurta vokiečių įtakoje. Kita vertus, būtent tai lemia pagrindinius šių dviejų miestų ankstyvojo modernizmo architektūros skirtumus. Klaipėdos modernizmo architektūra yra griežtesnė. Tarpukarinio modernizmo paveldo Klaipėdoje yra ne mažiau nei Kaune, kadangi XX a. pirmojoje pusėje kūrėsi ištisi nauji kvartalai gyvenamųjų namų, plečiantis miestui ir gyventojų skaičiui buvo pastatyta daug reikalingų naujų visuomeninių pastatų.

[gee]

https://www.facebook.com/49962857352...type=3&theater

Pauliaus Gieslingo ir Carlo Baxmanno suprojektuota ir 1938 m. pastatyta Taupomoji kasa. Pastato architektūroje Klaipėdai būdingos neogotikos stiliaus užuominos derinamos su modernizmui būdingais bruožais - tokiais kaip ant kolonų pakeltas viršutinis aukštas.



https://www.facebook.com/49962857352...type=3&theater

Pirklių, pramoninkų ir tarnautojų namai H. Manto gatvėje, 1920 – 1923 m.

[laimutis]

https://www.facebook.com/49962857352...type=3&theater

Pauliaus Gieslingo ir Carlo Baxmanno suprojektuota ir 1938 m. pastatyta Taupomoji kasa. Pastato architektūroje Klaipėdai būdingos neogotikos stiliaus užuominos derinamos su modernizmui būdingais bruožais - tokiais kaip ant kolonų pakeltas viršutinis aukštas.

Gera tema, bet ir nuotrauką galėjai įkelti o ne tik nuorodą.

[laimutis]

Klaipėda. Pastatas Herkaus Manto g. 2 / Fot. Bernardas Aleknavičius



http://www.epaveldas.lt/object/recor.../C160000199612

[laimutis]

Miesto taupomoji kasa, kitoje gatvės pusėje Zybertų spaustuvė-leidykla, 1942 m.


ebay.de

Zybertų spaustuvė-leidykla http://www.krastogidas.lt/objektai/1...stuve-leidykla

[laimutis]

Ligoninę projektavo inžinierius R. Steikūnas, jos statyba kainavo 1 mln. 150 tūkst. litų, dar apie 0,5 mln.litų kainavo tuometinė moderni įranga. Lėšas skyrė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. http://www.rkligonine.lt/ligonines-istorija

[laimutis]

Zybertų spaustuvė-leidykla



Pastatas sovietų aviacijos buvo subombarduotas, sovietmečiu atstatytas ir rekonstruotas, fasadai "Stalininės" architektūros.

[laimutis]

Roberto Meyhoeferio firmos pastatas



http://www.krastogidas.lt/objektai/2...irmos-pastatas

[gee]

https://www.facebook.com/49962857352...type=3&theater

1938 m. pagal architekto O. E. Koralus projektą už Lietuvos Respublikos pinigus pastatyta viena didžiausių Klaipėdoje Statybos mokykla. E raidės plano statinio išorinių sienų ilgis siekė apie 1000 metrų. Centrinėje pastato dlayje virš pagrindinio įėjimo suprojektuota salė, kurią apšviečia aštuonios vertikalios langų juostos. Šoninės laiptinės fasadą (matomą fotografijoje) puošia keturios vertikalių langų lizenos.

[laimutis]

Atvaizdas


https://www.facebook.com/49962857352...type=3&theater

1938 m. pagal architekto O. E. Koralus projektą už Lietuvos Respublikos pinigus pastatyta viena didžiausių Klaipėdoje Statybos mokykla. E raidės plano statinio išorinių sienų ilgis siekė apie 1000 metrų. Centrinėje pastato dlayje virš pagrindinio įėjimo suprojektuota salė, kurią apšviečia aštuonios vertikalios langų juostos. Šoninės laiptinės fasadą (matomą fotografijoje) puošia keturios vertikalių langų lizenos.

Klaipėdos Statybos mokykla. XX a. 4 deš.

ebay.de

[gee]

https://www.facebook.com/49962857352...type=3&theater

Keturių aukštų gyvenamasis namas Liepų g. 8, kurio erkeriai atsukti į pagrindinės gatvės pusę, o laiptinės su balkonais orientuoti į kiemo pusę.

[gee]

https://www.facebook.com/49962857352...type=3&theater

Dar vienas Klaipėdos tarpukario modernizmo architektūros pavyzdys - dab. Klaipėdos ligoninės psichiatrijos skyrius, kuris 1930 m. pastatytas Kuršių aikštėje pagal H. Reissmanno projektą. Šiame už Klaipėdos krašto draudimo įstaigos lėšas pastatytame pastate veikė klinika ir minėtos draugijos administracija. Klinikoje buvo gydoma fizioterapiniu būdu. Pastate buvo vonios, patalpos gydyti kraštu oru, garais, angliarūgšte, deguonimi, siera, elektra, taip pat buvo įrengti kabinetai šveitimo procedūroms, inhaliacijoms ir diatermijai, tuo tarpu ant klinikos stogo veikė soliariumas. Funkcionalistinės architektūros korpusas kontrastuoja su kitu, ekspresionizmo (art deco?) krypčiai priskirtinu dabartinės ligoninės korpusu (nuotraukos dešinėje), kurio langai dekoruoti laužtų geometrinių linijų dekoru.

[Romas]

Ligoninė Vilties / Donelaičio gatvėje
Architektūra panaši į tarpukario laikotarpį

[gee]

Ligoninė Vilties / Donelaičio gatvėje
Architektūra panaši į tarpukario laikotarpį
Atvaizdas

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės kompleksą 1933 m. suprojektavo ir pastatė Kaune veikusi inžinieriaus J. Steikūno firma, o 1936 m. ligoninė rekonstruota ir paaukštinta iki keturių aukštų.

[gee]

https://www.facebook.com/49962857352...type=3&theater

1937 m. architekto Vytauto Landsbergio - Žemkalnio suprojektuotas Klaipėdos pedagoginio instituto sporto kompleksas. Sporto komplekse buvo įrengta erdvi krepšinio salė, mažesnė salė gimnastikos treniruotėms, buitinės ir higienos patalpos. Krenta į akis, kaip prie horizontalių italų modernizmą primenančių pastato formų su išorės arkada dera grakščiai vertikalus mokyklos teritorijos apželdinimas topoliais.

[Briedis]

Ligoninė Vilties / Donelaičio gatvėje
Architektūra panaši į tarpukario laikotarpį
Atvaizdas

Vilties / S. Nėries gatvė.
Jei neklystu, nuotraukoje matomas korpusas statytas sovietmečiu.

[gee]

[URL="https://www.facebook.com/Paveldas-Klaip%C4%97da-499628573523461/"]https://www.f



https://www.facebook.com/Paveldas-Kl...9628573523461/

1936 m. pagal vokiečių tautybės vieno žymiausių tarpukario Klaipėdos architektų Herberto Reissmanno parengtą projektą statyta Pedagoginio instituto pavyzdinė mokykla yra tam tikruose leidiniuose yra klaidingai priskiriama V. Landbergiui - Žemkalniui. Iš tiesų, V. Landsbergis - Žemkalnis, 1937 m. projektuodamas Klaipėdos pedagoginio instituto sporto kompleksą, savo projekte abu pastatus vaizdavo kaip bendrą kompleksą. Šio projekto eskize abu pastatai pavaizduoti plokščiais stogais.

[laimutis]

Klaipėdos konservatorija S. Šimkaus g. 15



Kai 1930 m. konservatorija buvo uždaryta, čia pradėjo veikti privati mokykla. 1938 m. miesto valdžia namą nugriovė, prijungė du gretimus sklypus ir surentė pastatą policijai. Vietoje gražaus pastato su bokšteliais iškilo konstruktyvinio stiliaus trijų aukštų su mansardomis administracinis statinys policijai ir krašto seimeliui.

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...r-zmones-128-/

[Eimantas]

[gee]

https://www.facebook.com/Paveldas-Kl...23461/?fref=ts

Apie 1932 – 1934 m. buvusioje Virvininkų g. (dab. Gintaro gatvėje) tarp buvusios malūnininko sodybos ir užpilto Žvejonės upelio buvo pastatyti penki blokuoti individualūs namai: keturi vienodi ir vienas skirtingas. Penktasis blokas skyrėsi tiek fasadų raiška, tiek dydžiu, tiek išplanavimu. Šis segmentas (arčiausias nuotraukoje) buvo statytas laisvesniame sklype šalia tako į kvartalo viduje buvusį miesto sodą. Pastato pagrindinis fasadas atspindi Bauhaus krypties minimalistinę ir funkcionalistinę estetiką, labiau dekoruotas yra individualus blokas. Pirmajame tipinio bloko aukšte buvo nedidelis tambūras, prieškambaris, virtuvė, svetainė ir oranžerija. Iš tambūro į pusrūsį vedė nedideli laiptai, prieškambaryje buvo atviri laiptai į antrąjį aukštą. Pusrūsyje buvo uždara laiptinė, nedidelė skalbykla ir dvi ilgos patalpos, kurių viena turėjo išėjimą į lauką. Antrame aukšte buvo erdvus prieškambaris, vonia su tualetu ir du kambariai. Ant neįstiklintos oranžerijos stogo buvo terasa su vaizdu į miesto sodą. Uždari laiptai iš antro aukšto prieangio vedė į pastogę, kurioje nebuvo kambarių. Pastogė buvo perpus mažesnė negu antras aukštas – iš jos buvo išėjimas į didelę terasą ant atrojo aukšto stogo. Kambarių grindys buvo klotos parketu, pagalbinėse patalpose ir virtuvėje paklotas linoleumas, pastogėje – lentų danga, oranžerijoje – dažyto betono danga. ŠV sklypų ribos buvo aptvertos ažūrine betonine tvora su atskirais varteliais į kiekvieno bloko sklypą, kuriuose buvo gėlynai ar sodeliai ir betoniniai takai. Nuo kaimyninio sklypo bei tarpusavyje pastatai buvo atskirti vieline tvora. Pagalbinių pastatų nebuvo. Manoma, kad namus kooperaciniu principu pasistatė valstybės tarnautojai. 3a buto (iki kol numeracija buvo pakeista į atvirkštinę 1942 m.) savininkas buvo mokytojas pensininkas Gustav Pohl. 1942 m. šiame bute gyveno ir amatų mokytojas Franz Schattke. 3b buto savininkas buvo geležinkelio tarnautojas Juozas Narvilas. Bute gyveno nuomininkai krašto direktorius Albertas Janušaitis, prekybininkas Irsa Krigeris, darbininkės Anna Weiss ir Vincentina Žervaitė. 1942 m. J. Narvilas buvo pasitraukęs į Rusiją, bute niekas nebegyveno. 3c buto savininkas buvo miestų statybos inžinierius Friedrich Gutsche, šiame bute gyveno ir darbininkė Herta Grabot, kuri 1942 m. bute jau nebegyveno. 3d bute gyveno miesto kasos tarnautojas Arthur Kedies, 1942 m. jo bute gyveno ir diplomuotas inžinierius Horst Werbeck. 3e bute gyveno Augustės Viktorijos licėjaus mokytojas Wilhelm Rohde su licėjaus mokytoja Milda Deiwick ir namų darbininke Anna Drochneryte. 1942 m. bute gyveno tik savininkas. Pastatas šiandien yra valstybės saugoma kultūros vertybė.