Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pagėgiai senose nuotraukose

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Parašė Depeche Rodyti pranešimą
    Jie statyti tarpukariu?
    Pagėgiai pasidarė miestu 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos, ir jiems suteikus apskrities centro statusą. Tada buvo pastatytos evangelikų ir katalikų bažnyčios, įvairių įstaigų pastatai, gyvenamieji namai naujųjų įstaigų tarnautojams. Pastatyti "Lietuvių banko", K.Donelaičio gimnazijos, realinės mokyklos rūmai ir kt. Tai ne vokiečių o Lietuvos Respublikos nuopelnas kad dabar Pagėgiai užstatyti mūriniais pastatais. Nuotraukoje matomi pastatai statyti būtent tuo metu 1923 -1939 m.

    Comment


      #22
      Vokiečių kariai geležinkelio stotyje, apie 1940 -1944 m.

      ebay.de

      Comment


        #23
        Parašė laimutis Rodyti pranešimą
        Tai ne vokiečių o Lietuvos Respublikos nuopelnas kad dabar Pagėgiai užstatyti mūriniais pastatais. Nuotraukoje matomi pastatai statyti būtent tuo metu 1923 -1939 m.
        Atsiprašau už šį atsakymą ne visai į temą, kuri yra apie architektūrą.
        Replika į žodį "nuopelnai"

        Tarpukariu Klaipėdos krašte buvo šimtaprocentinė autonomija. Lietuvai tas kraštas priklausė tik popieriuje.
        Gal kažkių Lietuvos nuopelnų (t.y., investicijų) buvo Klaipėdos uoste ar tiesiant geležinkelius.
        Visur kitur tvarkėsi patys vietiniai Klaipėdos krašto gyventojai (vadinami klaipėdiškiais / mėmellenderiais). Ten pramonės, ekonomikos ir kultūros lygis buvo žymiai aukštesnis nei už Klaipėdos krašto ribos; pas juos samdiniais dirbo "Didžiosios Lietuvos" gyventojai.

        Apie vietinių gyventojų lojalumą ar padėką Lietuvos Respublikos atžvilgiu už jos "nuopelnus" kalbėti yra gana sunku.

        Visada smagu istoriją matyti šiek tiek gražesnę ir sau palankesnę nei buvo iš tikrųjų...

        Galbūt teisingai būtų paminėti neutraliai - "Pagėgiai užstatyti 192_ - 193_ metais"

        Comment


          #24
          Parašė Romas Rodyti pranešimą
          Atsiprašau už šį atsakymą ne visai į temą, kuri yra apie architektūrą.
          Replika į žodį "nuopelnai"

          Tarpukariu Klaipėdos krašte buvo šimtaprocentinė autonomija. Lietuvai tas kraštas priklausė tik popieriuje.
          Gal kažkių Lietuvos nuopelnų (t.y., investicijų) buvo Klaipėdos uoste ar tiesiant geležinkelius.
          Visur kitur tvarkėsi patys vietiniai Klaipėdos krašto gyventojai (vadinami klaipėdiškiais / mėmellenderiais). Ten pramonės, ekonomikos ir kultūros lygis buvo žymiai aukštesnis nei už Klaipėdos krašto ribos; pas juos samdiniais dirbo "Didžiosios Lietuvos" gyventojai.

          Apie vietinių gyventojų lojalumą ar padėką Lietuvos Respublikos atžvilgiu už jos "nuopelnus" kalbėti yra gana sunku.

          Visada smagu istoriją matyti šiek tiek gražesnę ir sau palankesnę nei buvo iš tikrųjų...

          Galbūt teisingai būtų paminėti neutraliai - "Pagėgiai užstatyti 192_ - 193_ metais"
          1939 III Klaipėdos kraštą užėmus naciams, ir panaikinus Pagėgių apskritį, spartus naujojo miesto vystymasis sulėtėjo, mieste dirbo nacių pareigūnai ir kariškiai. 1943 naciai gyvenvietę pervadino Ordenswalde. Tad čia tik lietuvių iniciatyva buvo sukurtas apskrities centras su mūriniu užstatymu. Iš Didžiosios Lietuvos atsikėlė gyventi daug tarnautojų, įv. įstaigų darbuotojų. Palaipsniui svarbiausios įstaigos buvo sukeltos į naująjį Lietuvos Respublikos apskrities centrą. Mažosios Lietuvos enciklopedija III tomas 2006.

          Comment


            #25
            /\ Niekas neneigia, kad administracinio centro įkūrimas paskatino miesto vystymąsi. Tai yra neutralaus pobūdžio infromacija.

            Replika buvo dėl žodžio "nuopelnas".
            Mes juk nesakome, kad Klaipėdos miesto įkūrimas yra kryžiuočių "nuopelnas" (šiek tiek didesnis už Lietuvos "nuopelną" Pagėgių atžvilgiu), ar kad Zarasų radialinis gatvių tinklas yra kažkurio caro nuopelnas.

            Beje, dėkui už pranešimą - nežinojau, kad Pagėgiai 1943 m. buvo pervardinti.

            Comment


              #26
              Pagėgiai iki 1920 m. tebuvo maža gyvenvietė. Per trumpą laiką buvo sukurti Pagėgiai kaip busimas didelis miestas, klostėsi savitas Lietuvos architektūros ir urbanistikos fenomenas - pagal valstybinius planus kuriamas naujasis miestas su tuomet modernios architektūros pastatais (kai kurie iš jų savo architektūros kokybe prilygo tuometiniams Kauno naujiesiems statiniams). Naciai 1939 m. apskrities centrą panaikino ir Pagėgiai liko paprasta gyvenvietė, nutrūko sparti ligtolinė naujojo miesto plėtra. Liko planuoto didesnio miesto fragmentai bei dykvietės tarp jų, kur nespėta pastatyti planuotų pastatų bei sodybų. Taip Pagėgiai liko nebaigtas didmiestis. Istoriniai miestai: sena ir šiuolaikiška 2003.

              Comment


                #27
                Sveikinimai iš Pagėgių. Sveikatingumo namai. Apie 1900 - 1906 m.

                www.bildarchiv-ostpreussen.de

                Comment


                  #28
                  Lietūkio skyriaus pastatas Pagėgiuose 1936 m.



                  Marija Drėmaitė. Progreso meteoras. Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940 m. Metai: 2016

                  Comment


                    #29
                    Pagėgiai. Realinė mokykla. XX a. 4 deš.

                    delcampe.net

                    Comment


                      #30
                      Autorių kolektyvas, „Tarybų Lietuvos enciklopedija“ 3 tomas (M-S), Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1987

                      Comment

                      Working...
                      X