[KAU] Dingęs Kaunas

[autc.lt]

Antano Šatynskio vila, neišlikęs ar neatsiradęs? Siūlome susipažinti su įdomiu XX III deš. vilos projektu Žalaikalnyje

[Ramūnas kns]

Kada virš Kauno pakibo pirmieji laidai arba telegrafo mieste atsiradimas.

Po 1795 m. carinė Rusija norėdama suvaldyti okupuotas lenkų ir lietuvių tautas turėjo skubiai gerinti ryšį tarp centro ir užimtų teritorijų. Pirmiausia 1829 m. trakto į Varšuva projektas, vėliau naujoji pašto stočių sistema, 1839 m. ant kalvų susmaigstyti stulpai su „ alkūnėmis“ - tuo metu moderniu ir ilgiausiu optiniu telegrafu (vienas tokių vėliau užfiksuotas nuotraukoje ant Gedimino pilies antstato), 1861 m. nutiesiamas geležinkelis.

Oprinio telegrafo pvz.


1839 m.- 1854 m. per Lietuvos teritoriją nuo Zarasų per Utenos, Ukmergės, Kauno apylinkes buvo nutiesta optinio telegrafo linija. Yra žinoma, kad stotys buvo įrengtos ant Vilniaus Gedimino pilies bokšto bei Kaune, Žaliakalnyje, dabartinėje Vaižganto gatvėje, kur XX a. pradžioje buvo pastatytos pirmosios radijo stoties antenos.

1853 m. lapkričio 9 d. „Siemens Halske“ su Rusijos valdžia pasirašė sutartį dėl elektrinio telegrafo linijos Sankt Peterburgas – Varšuva tiesimo. Numatyta įrengti šešias stotis: Gatčine, Pskove, Dinaburge, Kaune, Augustave ir Varšuvoje. Vėliau telegrafo linija buvo nutiesta iš Marijampolės iki Prūsijos sienos.


1854 m. Per Kauno miestą pravestais dviem elektrinio telegrafo laidais pradėtos siusti pirmosios telegramos tarp Sankt. Peterburgo ir Varšuvos.
1855 m. Kaune įrengta pirmoji Lietuvoje elektrinio telegrafo stotis, turėjusi 8 darbuotojus.
1858 m. į Kauną atkeliavęs Vladislavas Sirokomlė jau žavėjosi naująja telegrafo linija. Keliaudamas tarp Karmelitų bažnyčios ir miesto sienos jis matė: „O štai elektrinio telegrafo stotis. Laidai, ištemti ant aukštų stulpų, nusitiesia į šiaurę– Peterburgo- ir į vakarus- Varšuvos- kryptimi.“
1859 m. nutiesta telegrafo atšaka link Vilniaus (atidarytas lapkričio 22 d. )
1861 m. Statant Kauno geležinkelio tunelį ir tilta statybų nuotraukose ( A.Rohrbacho) matosi telegrafo stulpai.



1863 m. Kaunas turėjo 10 aparatų telegrafo stotį.
1891 m. Kauno miesto garbės piliečiui Grigorijui Frumkinui priklausiusiame sklype, šalia miesto sienos (dabar Laisvės alėjos ir I.Kanto gatvių kampas pastatyta naujoji Pašto ir telegrafo kontora.

Iš J.Jurginio, V.Merkio, A.Tautavičiaus, N.L.Tolvaišienės

[laimutis]

Bet tai aukštumas telegrafo stulpų, kiek medienos jiems tada reikėjo, dar gi audros juos išvartydavo.

[Ramūnas kns]

Neišlikęs namas stovėjęs I.Kanto ir Karaliaus Mindaugo pr. kampe.



Už keliasdešimt metrų, šalia į Nemuną atsukta žuvies parduotuvė.


E.Ožeškienės g. 20 namo vietoje puikavosi slaviškos architektūros namas.

[Beniux]

Kada virš Kauno pakibo pirmieji laidai arba telegrafo mieste atsiradimas.

1854 m. Per Kauno miestą pravestais dviem elektrinio telegrafo laidais pradėtos siusti pirmosios telegramos tarp Sankt. Peterburgo ir Varšuvos.
1855 m. Kaune įrengta pirmoji Lietuvoje elektrinio telegrafo stotis, turėjusi 8 darbuotojus.

Iš J.Jurginio, V.Merkio, A.Tautavičiaus, N.L.Tolvaišienės

Šiaip beveik visose istorijose priimta teigti, kad pirmoji elektrinio telegrafo stotis Lietuvoje buvo 1854 m. įrengta Marijampolėje. Čia prieštarauju ne Ramūnui kns, o cituojamo šaltinio pateikėjams, istorijos autoritetams.

[ViR2]

Galbut turite vaizdu, kaip atrode Birstono gatve iki jos praplatinimo?

[jRamke]

E.Ožeškienės g. 20 namo vietoje puikavosi slaviškos architektūros namas.
Atvaizdas

Man atrodo, kad su šia nuotrauka pataikei į dešimtuką.

[Ramūnas kns]

Dar visai neseniai nevaržoma Nemuno tėkmė formavo pakrantes, išplaudavo rėvų akmenis, sunešdavo smėlingas seklumas. Tarpukario žemėlapiuose galime rasti daugybę upėje susiformavusių salų. Sunku pasakyti kiek salų ilgėlesnį laiką buvo ties Kaunu ir puošė pakrančių peizažą, bet keletas iš jų išliko iki mūsų dienų. Viena iš tokių salų yra žemiau HES, tai bebaigianti išnykti Trijų mergelių sala. Šios salos pavadinimas apgaubtas legendos, davusios pavadinimą greta stovinčiam pėsčiųjų tiltui ir restoranui.



Nežinau , kodėl prisiminiau šią salą, nėra ji nei didelė, nei reikšminga, net vandens turistai nesustoja ir šios vietos nelanko. Gal įspūdį paliko buvęs salos dydis gal, kad baigiama pamiršti, bet greičiausiai dėl to, kad ji primena man mano vaikystės Šančių pakrantės salą (neišlikusi). Įdomu tai, kad jau šimtmečius Trijų mergelių sala slenka nuo Nemuno dešiniojo kranto į kairįjį. Kažkada didelio ploto sala glaudėsi prie Varnių kaimo ir priklausė gyventojams. Ilgainiui sala nuo kaimo nutolo, priversdama kaimo žmones griebtis valčių ir taip pasiekti savo žemes.
Trijų mergelių sala išliko buvusio Varnių (dabar Petrašiūnų rajonas) kaimo gyventojų prisiminimuose. Įkeliu keletą ištraukų iš G.Mikėnaitės knygos.

[Ramūnas kns]

Dar vienas žemiau Kauno buvęs salynas buvo prie Nevėžio žiočių. Tai didelės seklumos ilgą laiką laivams kėlusios rūpesčių, o pakrantės gyventojams vargų dėl potvynių iššauktų šioje vietoje susigrūdančių ledų. Tarpukariu dambomis bandyta pašalinti šias salas, tačiau ir sovietiniais laikais sala kurį laiką dar buvo.



XIX a.pabaigos salos vaizdas.


XIX a. vidurio vienas iš tuomečių šviesuolių Vladislavas Sirokomlė aprašė kelionę Nemunu. Tarp daugelio vaizdingų, spindinčių meile kraštui, Nemuno apylinkių aprašymų yra ir šios vietos seklumos.




Dabar šioje vietoje salų nelikę nei žymės, buvusias dambas primena žolynai ir ledų išsklaidyti pakrantės akmenys. Nemunas čia negilus: vagoje apie 2,5 metro gylio, dugnas nusėtas smėlio bangelėmis.

[Ramūnas kns]

Šalia Nemuno ir Nevėžio santakos buvusių pilių vietos dar neatrastos. Kronikose aprašytos Gotesverderio, Naujojo Kauno, Salyno vietovės dar neatrastos. Neįminė jų nei Z. Kiaupa, nei B. Kviklys pastarojo knygoje užsiminta apie keisto raudono mūro luitą rastą giliai smėlyje Nemuno pakrantėje (aprašant Kačerginę). Dar šiokia tokia užuomina apie pilies kalvelę gali nurodyti Lampėdžių senbuviai .



Iš Kauno istorijos metraščio 13 tomo.

[Beniux]

Nežinau į kurią Kauno temą rašyti, bet neturėtų ir čia kenkti raikalams.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kaune gyveno brangus fotografas Garalevičius. Jo paslaugas "įpirkdavo" tik grafai ir caro valdininkai. Fotografuodavo ir periferijos bažnyčiose, dvaruose, valdininkų kabinetuose, per apdovanojimų ceremonijas. Apie fotogravimą lauke, išskyrus šventorius, neteko girdėti. Dalį jo darbų (na, gerą šimtą) mačiau grafų Potockių asmeniniuose albumuose, tačiau įsigyti leido tik vienos nuotraukos fotokopiją, kuri su Kaunu nesusijusi.

Gal kas daugiau žinoma apie jo veiklą, darbus ir jų likimą? Manau, kad tai Jonas Garalevičius, žinomas kaip vargonų, styginių muzikos instrumentų, laikrodžių, sklandytuvų ir kitokių mechanizmų gamintojas. Tose nesurastose ar nepaviešintose nuotraukose turėtų būti ir "Dingusio Kauno".

[kesukazzz]

Kaunas Žemieji Šančiai. Šv.Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, sunaikinta 1950 metais