Parašė Romas
Nuotrauka is paveldas.vilnius.lt:
-
Nuoroda: http://www.delfi.lt/archive/article....ate=1106750291
Nuotrauka is paveldas.vilnius.lt:
-
Vienas sėkmingiausių pastatų - italų kilmės Leningrado architekto Giovanni Ripa-Angioletto Mokslininkų namas (1951) (Vaižganto / Goštauto g), puikiai atrodantis Neries fone:
beje, tokią panoramą neilgai matysime - dar neaišku kur išlįs "Vilniaus vartų" bokštai
Tolumoje matosi kitas to laiko pastatas - Profsąjungų rūmai (1959)
Namas buvo suprojektuotas 50 butų (naud. plotas 7834 m2,) Kiekv. butas 5 kambarių, vid. apie 150 m2. Netrukus butai su 2 išėjimai pertvarkyti ir jame dabar ~ 70 butų
Po nepriklausomybės atgavimo žvaigždutė iš smailės išlupta. Pelnytai nubaudėm tironus.
Kitas to paties architekto darbas - "Pergalės" kino teatras Pamėnkalnio g.
Deja, jis atitrauktas nuo gatvės ir vaizdą net ir žiemą užstoja medžiai. Foto 2001 12
Pastatas merdi. Pasikeitus savininkams buvo ketinama įrengti kazino. Dabar dar vyksta kažkokie renginiai.
Šalia esančiame parkinge buvo numatyta pastatyti požeminę aikštelę (viršuje - dar kai ką). Kol kas dar galima grožėtis šiuo pastatu ir nuo A.Smetonos gatvės. Viduje buvau labai seniai, nežinau, ar išliko kolonos, balkonai ir kitos ano laiko grožybės.
Komentuoti:
-
Stalinistinė Lietuvos architektūra
Kol forume "Už sienos" temoje Totalitarinė architektūra diskutuojame, kokį pėdsaką pavaldžių tautų architektūroje paliko A.Hitleris, B. Mussolini, J.Stalinas, K.Gottwaldas ir mažesni vadukai, turbūt įdomu pažiūrėti, kuo mes turtingi Lietuvoje.
Per II pasaulinį karą labai sugriauti buvo Šiauliai, Klaipėda, Tauragė, Vilkaviškis, smarkiai apgriaustas Vilnius. Miestai buvo atstatomi ir plečiami pagal Sovietų sąjungoje įprastas tradicijas.
Augant miestams buvo statoma Kaune ir kituose miestuose. Po 1950 m., atlikus administracinę reformą (kad stribams būtų arčiau atvažiuoti
) ir įsteigus 89 rajonus, miesteliuose trūko administracinių pastatų, mokyklų. Taip atsirado to meto tipiniai pastatai Jiezne, Sedoje ar Varniuose.
Kadangi daug Lietuvos architektų išvyko į Vakarus, pagalbą kadrais suteikė Leningradas ir kiti miestai.
Nuo 193x m. Sovietijoje įsigalėjo neoistoristinis / neoklasicistinis stilius, siekiantis pabrėžti tarybinės liaudies ir kompartijos idėjų didybę.
Statomi pastatai buvo iš kokybiškų medžiagų, erdvūs, aukštomis lubomis, su didelėmis arkomis. Pirmiausia jie tekdavo, žinoma, ištikimiausiems liaudies tarnams.
Urbanistikoje buvo populiarios plačios gatvės, bulvarai.
Po Stalino į valdžią atėjus Chruščiovui, 1954 m. kompartija priėmė nutarimą "Dėl nesaikingumų architektūroje". Pradėti projektai buvo išlaisvinti nuo nesaikingumų.
Imta statyti pigius silikatinių plytų namus (vadinamus "chruščiobomis"), o nuo 1959 m.prasidėjo blokinukų statyba.
Dėkime į šią temą įvairių miestų stalinistinio laikotarpio nuotraukas.
Komentuoti: