Telšiai senose nuotraukose ir atvirukuose

[laimutis]

Telšių bernardinų vienuolyno mokykla. XX a. pirmos pusės nuotrauka



Bernardinų vienuolyno įtaka visuomeniniam gyvenimui ypač sustiprėjo po to, kai jie pastatė atskirą mūrinį mokyklos pastatą (į pietvakarius nuo bažnyčios), kurį aprūpino mokymo priemonėmis. Pastatas statytas apie 1796 m. Vienaaukštė, su erdvia mansarda, stačiakampė, dvigalė, perkirsta koridoriaus ir vėliau pristatyto priestato.

Naujai pastatyta kunigų seminarija



1927 m. spalio 4 d. buvo atidaryta Telšių kunigų seminarija. Vysk.J.Staugaitis pradėjo rūmų statybą. Rūmų projekto arch. P.Taračkovas. Pastatas 3 aukštų su mansarda.

"Saulės" gimnazija. Atviruką išleido F. Milevičiaus knygynas



Senieji gimnazijos rūmai apie 1930 m.

dubletai.lt

Pastatyta 1925 m. 1928-1936 m. čia veikė "Saulės" gimnazija.
1936 m. spalio 4 d. pašventinti nauji modernus Telšių M.Valančiaus gimnazijos rūmai, juos projektavo arch. Steponas Stulginskis . Tai vienas geriausių kontruktyvizmo stiliaus architektūros pastatas Lietuvoje, taip vykusiai pastatytas ir ligi šiol tinkamas jaunimui ugdymui. Šio pastato vaizdu neturiu.

[laimutis]

"Javneh" mergaičių gimnazija Didžiojoje gatvėje

ebay.de

1920 m. buvo atidaryta mergaičių gimnazija, įėjusi į „Javneh“ mokyklų tinklą. Šioje mokykloje buvo dėstoma hebrajų kalba. Be pagrindinių mokyklinio kurso disciplinų mergaitės studijavo ir judaikos dalykus. 1921 m. gimnazijoje mokėsi 136 mergaitės, buvo 4 gimnazijos klasės iš 6, taip pat 2 parengiamosios klasės, dirbo 6 mokytojai. 1922 mokykla pervadinta Telšių mergaičių ortodoksinės krypties gimnazija. 1929 gimnazijoje mokėsi 116, o 1934 m. 52 mokinės.

Telšių ješiva XX a. 4 dešimt.



Ješiva tarpukariu





Telšių žydų švietimo sistemos institucijos yra bene labiausiai miestą Lietuvoje ir pasaulyje garsinančios struktūros. Pirmiausia čia neabejotinai reikia paminėti Telšių ješivą. Tai ypatingas žydiškųjų Telšių objektas. Vadinamoji „rabinų seminarija“ – ješiva, dėl savo aukštos mokymo kokybės ir žymių joje dėstančių rabinų išgarsėjo visame pasaulyje. Šiuo metu pastatas smarkiai pasikeitęs, laukia geresnių laikų. http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/719/

Sinagogos ir Ješivos pastatai Telšiuose. Atvirukas


http://www.muziejai.lt/Tarnybos/Reng...?txtKodas=7623

[laimutis]

1926-1927 m. pradėjo kursuoti traukiniai geležinkelio atšaka "Amaliai-Telšiai". Geležinkelio darbai kainavo 816 000 lt. Tai neigiamai paveikė kai kuriuos žydų verslininkus. Vežikai prarado savo pajamų šaltinį, o tai privertė daugumą jų išvykti iš miesto arba persikvalifikuoti – tapti amatininkais ar darbininkais.
1933 m. Telšiai geležinkeliu sujungti su Klaipėda. Daugiau nuotraukų ir istorijos geležinkelių temoje: http://www.miestai.net/forumas/showt...?t=8828&page=3

Telšiai - Kretinga geležinkelio statyba apie 1932 m.

ebay.com

Geležinkelio į Telšius statyba. XX a. I pusė



Geležinkelio Telšiai - Kretinga atidarymo iškilmių vartai Telšių stotyje 1932.09.29


Šaltinis: Lietuva senose fotografijose

XX a. 4-ajame dešimtmetyje pastatyta Telšių geležinkelio stotis

[laimutis]

Lietuvos banko Telšių skyrius, Turgaus aikštė



Vienas seniausių pastatų mieste. Tai buvęs Telšių iždinės pastatas, statytas XIX a. I pusėje, manoma, architektas Teodoras Gelmgoltas. Turi klasicizmui būdingų bruožų. „L“ raidės formos plano, vieno aukšto, pusiau atviro tūrio seniausia centrinė dalis, centrinėje dalyje buvęs rūsys neišlikęs, XX a. I p. pristatyti priestatai į P ir Š pusės. Tarpukario laikotarpiu buvo įsikūręs Lietuvos bankas, po karo – Taupomasis bankas.

Kalėjimas Didžioji gatvė



Pastatytas 1895 m. Iki 1905 m. buvo viešbutis, iki XX a. 5-ojo dešimtmečio pabaigos - kalėjimas. 1941 m. birželio 24-25 dienomis Rainių miškelyje sovietų kariškiai nužudė 74 šiame kalėjime laikytus politinius kalinius.
Pastatas Mūrinis, dviejų aukštų su rūsiu, stačiakampio plano, simetrinės kompozicijos su centriniu rizalitu pastatas. Išilgai pastato vidinė kapitalinė siena, orientuota rytų - vakarų kryptimi. Pagrindinis įėjimas ir laiptinė pastato centre šiaurinėje pusėje, prie Respublikos g. Kitas įėjimas kiemo pusėje. Patalpos išdėstytos koridorine sistema. Kapitalinių sienų planinė struktūra išlikusi. Pastatas buvo netinkuotas ir gausiai dekoruotas. Po karo daug dekoro elementų nudaužyta ir fasadai nutinkuoti.
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVR...ang=lt&MC=4116

Apskrities ligoninė



Dažni Telšius kankinantys gaisrai neaplenkė ir miesto ligoninės. Ji sudegė 1895 m. rugpjūčio 14 d. Netrukus buvo atstatyta. Nežinau ar šis pastatas tebestovi.

Paštas



Ant nuotraukos yra 1940 m. pašto ženklas. Statytas XIX a. II pusėje. Mūrinis, dviejų aukštų su rūsiu po šiaurine dalimi, stačiakampio plano pastatas. Planas išilgine ašimi orientuotas šiaurės-pietų kryptimi. Patalpos išplanuotos koridorine sistema. Skersai pastato yra koridorius su laiptine į antrą aukštą. Koridorius dalija planą į dvi nelygias dalis: šiaurinę (mažesnę), kurioje yra nedideli kabinetai ir pietinę (didesnę), joje yra operacijų salė ir kitos patalpos. Pagrindinis įėjimas iš Pašto gatvės. Antrame aukšte patalpos išplanuotos koridorine sistema. Išlikusi autentiška kapitalinių sienų ir dalies pertvarų planinė struktūra. Kiemo pusėje pristatytas naujas priestatas.
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVR...ang=lt&MC=4120

Atvirukas Telšiai - reginys iš ežero; turgavietė: išleido Felikso Milevičiaus knygynas,[1929-1930].


www.mab.lt/lt/katalogai

[laimutis]

Felikso Milevičiaus knygynas Didžiojoje gatvėje





Tiesiantis knygos kelią pas skaitytoją - http://www.kalvotoji.lt/index.php?op...ltra&Itemid=19

1910 m. jo iniciatyva Telšiuose įkurtas „skrajojantis knygynėlis“, kuris vėliau išaugo iki „Kanklių“ draugijos bibliotekėlės, turinčios per 2000 knygų. (Laimutė Valatkienė „Žiupsnelis iš Felikso Milevičiaus gyvenimo“.)
Didžiojoje gatvėje išsimokėtinai nusipirkęs namą, pažymėtą 15 numeriu, jis įkūrė privatų knygyną. Kaip ir dabar, anuomet ši gatvė buvo viena pagrindinių miesto gatvių, tad F.Milevičius knygynui pasirinko strategiškai puikią vietą. Knygyno du didžiuliai vitriniai langai buvo į gatvės pusę, iš tolo matoma patraukli reklama — „F.Milevičiaus knygynas“. Tame pačiame pastate, kuriame veikė knygynas, gyveno parduotuvės savininkas su šeima. Knygotyrininkė G.Raguotienė nurodo, kad F.Milevičiaus knygynas galėjo būti įkurtas iki 1918 metų, nes „Telšių žinios“ (1924 m. Nr.7) reklamavo naujai atidarytą F.Milevičiaus knygyną.

Viršuje kairėje – Telšių panorama, dešinėjė – miesto savivaldybė. Apačioje kairėje – pradžios mokykla, dešinėjė – apskrities viršininko įstaiga. Atviruką išleido F. Milevičiaus knygynas.



Tai pat dar du F.Milevičiaus išleisti atvirukai, metų nežinau, XX a. 3-4 dešimt.





Vaizdai iš Facebook-Lietuva senose fotografijose

[laimutis]

Telšių stačiatikių cerkvė 1937 m. nuotrauka



Stačiatikiai 1935–1938 m. pastatė naują akmeninę cerkvę (architektas Vladimiras Kopylovas), pašventintą 1939 metų gegužę. 1937 m. parapijoje buvo 834 tikintieji. Sovietų valdžia parapiją įregistravo 1948 metais.
Fotografija iš knygos Telšių kraštas

[laimutis]

Telšių vyskupų rūmai apie 1938 m.



1929 m. vasarą imta statyti rūmus vyskupui ir vyskupijos įstaigoms-kurijai, tribunolui, archyvui. Rūmai pastatyti ant kalno, vienuolyno sode, tolokai nuo gatvių, plytiniai, dviejų aukštų su aukštu pusrusiu. Du korpusai stovi kampu, jų centre-kupolinis bokštas. Liko statybos skolos, nes statyta kreditan.
Pirminį projektą paruošė arch. P.Taraškovas, V.Dubenickis projektą koregavo, suteikdamas jam neobarokinių formų. Rūmai užbaigti 1930 m.

Vyskupo namo Telšiuose eskizai ir planai. XX a. pr. – 1925 m.











Šaltinis: http://www.archyvai.lt/exhibitions/telsiai/p18.htm

[laimutis]

Miesto panorama. XX a. 4 dešimt.


www.yadvashem.org

Miesto panorama nuo Masčio ežero kranto. Kaip ir XIX a. ant Zakso kalno tebestovi vėjo malūnas ir mūrinis grūdų sandelis-magazinas, kuris būdavo kiekviename miestelyje kaip atsargų sankaupa bado ir nederliaus metais. Insulos kalvoje dominuoja Katedra ir senieji bernardinų vienuolyno mūrai. Daugelis miesto namų centre iš plytų ir dviejų, trijų aukštų.

Miesto panorama nuo Masčio ežero. XX a. 4 dešimt.

www.lnb.lt

Miesto panorama nuo Masčio ežero. Apie 1938 m. Atviruką išleido F. Milevičiaus knygynas

www.pirkis.lt

Telšių katedra ir seminarijos mūrai apie 1938 m.


Iš knygos Telšių kraštas

[laimutis]

Amatų mokykla XX a. 4 dešimt.



1931 m. rugpjūčio 5 d. Telšiuose burmistro Felikso Milevičiaus iniciatyva įkurta medžio apdirbimo mokykla, vadinta dar dailiųjų amatų mokykla. Pirmaisiais veiklos metais jos tikslas buvo rengti dailininkus-atlikėjus. Mokslas truko ketverius metus. 1936 m. pastatyti mokyklos rūmai. 1938 m. pradėta mokyti metalo apdirbimo ir siuvimo specialybių.
Iš A.Butrimo knygos Telšių kraštas

[laimutis]

Dėkoju Al1 už nurodytą tinklapį http://www.mab.lt/lt/katalogai - čia suradau keletą senųjų Telšių vaizdų.

Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių išleisti atvirukai





Viršuje kairėje – Telšių Didžioji g–vė, dešinėjė – paštas. Apačioje kairėje – Švedų patranka, Vilniaus kalne, dešinėjė – Vilniaus kalnas. Atviruką išleido F. Milevičiaus knygynas. [1929-1930].



Cerkvė, fotograf. F. Boruchovičius Telšiai Menas,[1929-1935]



Vyskupo Valančiaus gimnazija Telšiuose., F. Boruchovičius Telšiai Menas,
[1929-1935]



Paminklas Telšiuose A. Smetonai ir J. Basanavičiui., fotograf. f. Boruchovičius Telšiai Menas,[1929-1935]

[AutoLiet]

Žurnalas "Trimitas" 1936m.

[laimutis]

Namas, kuriame nuo 1923 m. veikė žydų mokytojų seminarija ,,Javne“



Šaltinis: http://zam.mch.mii.lt/Virtualios_par...ties_keliu.htm

[laimutis]

Kareivinės 1939.03.19

Atvaizdas
ebay.com

Forumo dalyvis Nas tvirtina, kad tai išlikęs pastatas šalia viaduko einančio per geležinkelio bėgius. Dabar jos atrestauruotos ir jose įsikūrę: "Lietuvos Kariuomenės Rezervo Karių Asociacijos Telšių Skyrius" bei "Policija".
Adresas : Karaliaus Mindaugo g. 1
Daugiau senųjų Telšių vaizdų nebeturiu, ateityje gal atsiras surasti daugiau. Telšiškiai galėtų papildyti šią temą iš Alkos muziejaus fondų, ten turėtų buti dar nematytų vaizdų.

Iškilo klausimas dėl šių kareivinių, ortofoto pastato planas visiškai neatitinka senojo nuotraukoje vaizduojamo kampuoto pastato. Nas galėtum parašyti ar idėti dabartinę šio pastato nuotrauką, kažkaip abejoju kad tai Telšiai.

[Nas]

Iškilo klausimas dėl šių kareivinių, ortofoto pastato planas visiškai neatitinka senojo nuotraukoje vaizduojamo kampuoto pastato. Nas galėtum parašyti ar idėti dabartinę šio pastato nuotrauką, kažkaip abejoju kad tai Telšiai.

Turbūt būsiu suklydęs, nes pasirodė labai panašu. Tada tikrai atsiprašau.
Pats nuotraukų neturiu, o ir padaryti negaliu, nes šiuo metu esu Vilniuje. Radau keletą internete.

S. Stasaičio ir R. Meškausko nuotr.
Balsas.lt

nuotr. http://telsiai.policija.lt/images/pastatas.JPG

Taip, turbūt tai kitas pastatas. Kareivinės matyt buvo panašios visoje Lietuvoje tuo metu. Atsiprašau, kad suklaidinau.

[laimutis]

Turbūt būsiu suklydęs, nes pasirodė labai panašu. Tada tikrai atsiprašau.
Pats nuotraukų neturiu, o ir padaryti negaliu, nes šiuo metu esu Vilniuje. Radau keletą internete.
Atvaizdas

S. Stasaičio ir R. Meškausko nuotr.
Balsas.lt
Atvaizdas

nuotr. http://telsiai.policija.lt/images/pastatas.JPG

Taip, turbūt tai kitas pastatas. Kareivinės matyt buvo panašios visoje Lietuvoje tuo metu. Atsiprašau, kad suklaidinau.

Nieko tokio visi apsirinkame. Tad reiks perkelti šią nuotrauką į temą Neatpažintos Lietuvos vietovės senose fotografijose.

[laimutis]

Nežinau tikslaus vertimo po nuotrauka, gal tai miesto žandarmèrija?



Šaltinis: http://www.europeana.eu/portal/recor...&qf=TYPE:IMAGE

[laimutis]

Vaizdas nuo Insulos kalvos į miesto aikštę. XX a. 3 dešimt.



Šaltinis: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biReco...RecordId=43096

[laimutis]

Eucharistinis kongresas prie Masčio ežero

delcampe

Kas tie du didoki pastatai?

[laimutis]

Didžioji gatvė. XX a. pr. Chaimas Kaplanskis. Išleido M. Gurevičiaus knygų parduotuvė Telšiuose



Telšiai, vyskupas Justinas Staugaitis XX a. 4 dešimt.



www.ebay.com

[laimutis]

Vaizdas į Telšius, apie 1915 -1918 m.

delcampe.net