Neįgyvendinti pastatų projektai Lietuvoje

[laimutis]

1841-1842 m. prekybos eilių projektas Zarasuose



1841 m. pagal tipinį projektą (autorius F.fon Rozenbergas) sudarytas, o 1842 m. gegužės 19 d. patvirtintas dviaukščių prekybos eilių projektas. Pastatas buvo numatytas statyti aikštės rytų šone, prie plento į Daugpilį. Bet tik 1852 m. pastatyta dalis pastato iš dalies pakeitus patį projektą.

Aikštės fragmentas su Plento gatve ir prekybos eilėmis. Vaizdas į rytų pusę. XX a. pradžios atvirukas

[laimutis]

Senelių prieglauda Skuode XX a. 4 deš.



Šv. Vincento Pauliečio draugijos Kretingos skyriaus rūpesčiu XX a. 4 deš. II pusėje pradėta rinkti aukas Skuodo senelių prieglaudai, kuriai parinkta vieta klebonijos žemės sklype priešais Švč. Trejybės bažnyčią. Ta proga buvo išleistas atvirukas su prieglaudos projektu, kurį draugija dalino atsidėkodama aukojusiems. Iki 1940 m. sovietų okupacijos buvo pastatytas I a. Po karo pastatas nacionalizuotas, jame 1950 m. įkurta Skuodo rajoninė ligoninė, kuri 1970 m. rekonstruota, pristatyti II ir III a. 1993 m. ligoninė iškelta. Atviruko reverso viršuje išspausdinta: „ATVIRAS LAIŠKAS“, o dešnėje – pašto ženklo laukelis, aprėmintas taškinės linijos. Likusią reverso dalį skaido 4 taškinės ir 1 pastorinta ištisinė išilginės linijos.

http://www.limis.lt/greita-paieska/p...ype=EKSPONATAS

[ultra laverdi]

Neįvykusios penkmečio statybos (Lietuvos TSR centrinių valstybės archyvų pastato Ukmergės g. projektai)

http://www.archyvai.lt/lt/idomus_dok...sas/idomu.html

[laimutis]

ebay.com

http://www.elzbietietes.lt/index.php?id=17

[laimutis]

Marija Drėmaitė. Progreso meteoras. Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940 m. Metai: 2016

[laimutis]

Jurbarko hidroelektrinės projektas, J.Smilgevičius, Technikos apžvalga / [red.] V. Petraitis. - 1935. Nr. 1



http://www.epaveldas.lt/object/recor...1C1B0000824129

[laimutis]

Rėkyvos elektrinės fasadų eskizai, V.Landsbergis, 1939, LLMA



Marija Drėmaitė. Progreso meteoras. Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940 m. Metai: 2016

[laimutis]

Tomas S. Butkus, Vasilijus Safronovas, Vaidas Petrulis. Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990. 2015 m.

[laimutis]

Varšuvos universiteto rankraščių skyriuje yra Lauryno Gucevičiaus studijų darbas - nežinomų rūmų fasado projektas. Jame panaudotas jonėninis orderio keturkolonis portikas ir tokio pat orderio piliastrai. Projekto mastelis - lietuviškomis uolektimis. Fasado sprendimas labai primena prancūzų mokyklos įtaką.
Informacija iš Eduardo Budreikos straipsnio Naujai išaiškinti Vilniaus universiteto architektūros profesorių darbai. Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis T. II 1960 m. 113.



Wawrzyniec Gucewicz. Na marginesie monografii: E. Budreika, "Architeturos Kandidatas, Architektas Laurynas Stuoka Gucevicius", Vilnius 1954.Stanisław Lorentz. Państwowy Instytut Sztuki [Editor]; Stowarzyszenie Historyków Sztuki [Editor]; Instytut Sztuki (Warschau) [Editor]: Biuletyn Historii Sztuki (20.1958) (uni-heidelberg.de)

[laimutis]

Nežinomų rūmų pagrindinio fasado projektas. Architektas Laurynas Gucevičius (kūrybos data ir numatyta statybos vieta nežinomi)



Vilniaus meno mokykla (1793-1831) (mab.lt)

[laimutis]

Varšuvos universiteto rankraščių skyriuje yra Lauryno Gucevičiaus studijų darbas - nežinomų rūmų fasado projektas. Jame panaudotas jonėninis orderio keturkolonis portikas ir tokio pat orderio piliastrai. Projekto mastelis - lietuviškomis uolektimis. Fasado sprendimas labai primena prancūzų mokyklos įtaką.
Informacija iš Eduardo Budreikos straipsnio Naujai išaiškinti Vilniaus universiteto architektūros profesorių darbai. Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis T. II 1960 m. 113.



Wawrzyniec Gucewicz. Na marginesie monografii: E. Budreika, "Architeturos Kandidatas, Architektas Laurynas Stuoka Gucevicius", Vilnius 1954.Stanisław Lorentz. Państwowy Instytut Sztuki [Editor]; Stowarzyszenie Historyków Sztuki [Editor]; Instytut Sztuki (Warschau) [Editor]: Biuletyn Historii Sztuki (20.1958) (uni-heidelberg.de)

Rūmų nežinomoje vietovėje pagrindinio fasado projektas. 1775-1776 m. Architektas Martynas Knakfusas (Marcin Knackfus, apie 1742-1821). Jame panaudotas jonėninis orderio keturkolonis portikas ir tokio pat orderio piliastrai. Projekto mastelis - lietuviškomis uolektimis. Fasado sprendimas labai primena prancūzų mokyklos įtaką. Varšuvos universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas



Projekt pałacu do nieokreślonej miejscowości. Elewacja frontowa. - Szczegóły obiektu | CRISPA (uw.edu.pl)

Kad šių rūmų projekto autorius yra architektas Laurynas Gucevičius, klaidingai manė ine tik Eduardas Budreika. Eduardo Budreikos straipsnyje Naujai išaiškinti Vilniaus universiteto architektūros profesorių darbai. Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis T. II 1960 m. 113 pus.



Dr. (hp) Rūtos Janonienės paskaita „Apie Lauryno Gucevičiaus namus ir kaimynus“ yra viešų paskaitų ciklo „Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos“ dalis

Rūta Janonienė | Apie Lauryno Gucevičiaus namus ir kaimynus - YouTube

[laimutis]

Klasicistinė bažnyčia su keturių kolonų portiku. Priekinis fasadas. XVIII amžiaus pabaiga, apie 1790–1800 m. Architektas Laurynas Gucevičius (1753-1798) ?



Aliuzija į Vilniaus katedrą, primena L. Gucevičiaus kūrybą, bet jam visiškai nebūdingi korintiniai orderiai. Kościół klasycystyczny z czterokolumnowym portykiem. Elewacja frontowa | Muzeum Narodowe w Warszawie - Zbiory Cyfrowe

[DeSadas]

Klasicistinė bažnyčia su keturių kolonų portiku. Priekinis fasadas. XVIII amžiaus pabaiga, apie 1790–1800 m. Architektas Laurynas Gucevičius (1753-1798) ?



Aliuzija į Vilniaus katedrą, primena L. Gucevičiaus kūrybą, bet jam visiškai nebūdingi korintiniai orderiai. Kościół klasycystyczny z czterokolumnowym portykiem. Elewacja frontowa | Muzeum Narodowe w Warszawie - Zbiory Cyfrowe

idomus darbas, kodel gi butu neimanoma pastatyt vietoj kazkokios sudegusios baznycios?

[laimutis]

1792 m. vasario 23 d. Marijampolei suteikiamos Magdeburgo miesto teisės. Suteikdamas miesto teises Marijampolei Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo nurodęs, kad miestui būtina pasistatydinti Rotušę. 1815 m. Lomžos departamento architektas Jonas Grysmajeris (Johan Griesmeyer) parengė rotušės su dešimčia krautuvių projektą. Simetrinį su dviaukšte centrine dalimi ir vienaaukščiais krautuvių blokais klasicistinės architektūros pastatą su bokšteliu buvo numatyta statyti turgaus aikštėje, gaisro metu sudegusių medinių prekybos eilių vietoje. Nors dar ir 1819 07 26 minima toji būsima "puikaus pastato" statyba, šis projektas iki galo nebuvo įgyvendintas, tikriausiai dėl lėšų trūkumo ir pasikeitusios politinės situacijos. 1819 m. liepos 16 d. rašte Miestų prižiūrėtojas konstatavo faktą, kad nesilaikoma statybos plano… Greičiausiai statybų investuotojai pasidalijo krautuves ir nebesirūpino fasado išvaizda, bokštelis su laikrodžiu bei puošnus įėjimas su kolonomis nebuvo pastatyti. Daugiau nei šimtmetį Marijampolės centrinėje aikštėje stovėjęs pastatas, buvo vadinamas Mark Krome arba Ilgakromiu, ir tapo svarbiu žydų prekybos centru. 1939 m. Marijampolės burmistrui Juozui Maurukui pavyko gauti iš Vyriausybės leidimą nugriauti Ilgakromius, tačiau, kaip rašė pats burmistras, nebuvo lėšų kompensuoti nuostolius ar pastatyti naujas parduotuves jų savininkams prie Laisvės aikštės. Suprasdamas, kad šios parduotuvės išlaiko jų savininkus ir šeimas, burmistras nusprendė atidėti Ilgakromių nugriovimą. Istorija baigėsi 1941 m. birželio 22 d. rytą, kai vokiečių aviacija subombardavo Marijampolės centrą. https://www.suvalkietis.lt/2024/04/1...-ar-krautuves/