Alytus iki 1945 m.

[DeSadas]

Dėkui
Prieš porą metų buvo berods įkasti papildomi valymo įrenginiai, tai vargu, ar net po žeme kažkas iš malūno išliko.
Pamačiau, kad pastato Nr. 1 seno mūro šiek tiek išlikę. Vėliau įkelsiu nuotraukų.

Nebuciau taip tikras del maluno, sovietai drenuodami upeli pakeite siek, tiek jo vaga, zmones mate ir girnas uzkastas. papildomi valymo irenginiai uz 20 metru nuo buvusio maluno, labai daug plytu(to pacio maluno) metesi .

del pastato nr 1 . jis 1916 buvo praplestas . Tad kiek senojo tyzenhauzo laiku ir kiek dastatyto sunku pasakyt bet manau kazkiek isliko .

[laimutis]

Alytaus karo sanatorija. "Karys" 1930 07 30.



Alytaus karo sanatorija. "Karys" 1930 07 30. | E-kinas

[laimutis]

1797 m. Alytaus miesto ir apylinkių planas. Planą pasirašė inžinierius majoras Aničkovas: planas apėmė didelę dešiniojo kranto teritoriją, kurioje vyravo į rytus nuo miesto plytėjęs miškas. Dešiniojo kranto dalis gerokai didesnė už kairiąją, jos ribos aiškios.



EAIS (archyvai.lt)

1797 m. Alytaus miesto plano fragmentas su paaiškinimu. Dešiniojo kranto dalis čia gerokai didesnė už kairiąją, jos ribos aiškios. Į miestą šioje upės pusėje suėjo net 14 kelių, tačiau prieš pat apstatytą teritoriją jie grupavosi į 4 kelius, susikirtusius prie sargybos būstinių, tad gal ir miesto vartų. Gatvių tinklas apstatytoje teritorijoje neišryškintas, dėl to susidarė įspūdis, tarsi miesto dalį sudarė vien aplink didelę, nevienodai išplatintos gatvės pavidalo aikštę nuo trijų gatvių susikirtimo rytų pakraštyje beveik iki šlaito krašto panemunėje išsidėsčiusios sodybos ir kiti trobesiai. Daugelis aplink aikštę ir joje buvusių pastatų sužymėti eksplikacijoje. Rytiniame aikštės gale, prie vieno iš dviejų kelių į Punią ir Kauną, stovėjo mūrinis užvažiuojamasis namas. Prie aikštės buvo „hauptvachta“,arklių pašto stotis, tušti iždo namai, į pietus nuo aikštės - sinagoga, į šiaurę, prie gatvės į kapines - katalikų bažnyčia su špitole. Beveik visu gatvės perimetru pastatai stovėjo susiglaudę, sudarydami ištisinį apstatymo frontą. Taip pat suformuota ir gatvelė į pietus nuo aikštės - čia, kaip ir rytinės aikštės dalies šiaurės šone, stovėjo miestiečių ūkio trobesiai. Cerkvė eksplikacijoje neįrašyta, matyt, jos jau nebuvo. Prie perkėlos taip pat stovėjo sargybos būstinė. Kairiojo kranto dalis pavaizduota kitaip - joje išvedžiotos gatvelės, sudariusios nedidelius kvartalus. Į šiaurę nuo miesto ribos buvo sudegęs druskos sandėlis ir dvaro sodyba. Ties miesto riba, kelyje į šią sodybą taip pat buvo sargybos būstinė - atrodo vienintelė toje Nemuno pusėje. Į pietus nuo miesto, panemunėje, stovėjo kluonai (bravorai?). Iš visuomeninių pastatų šiame krante pažymėta katalikų bažnyčia pakraštyje, užvažiuojamasis namas ir paštas, o iš kitos paskirties statinių - tuščias mūrinis namas, dvaro rūmai, malūnas ir vyno darykla. Informacija iš A. Miškinio knygos Užnemunės miestai ir miesteliai, 1999 m.

[DeSadas]

ieskojau sito zemelapio bet reiketu geresnes rezoliucijos ir pasviesinto.

[laimutis]

ieskojau sito zemelapio bet reiketu geresnes rezoliucijos ir pasviesinto.

Parašykite į archyvą, atsius geros rezoliucijos kopiją, už simbolinį mokestį.

[laimutis]

Alytaus faktiškosios būklės planas parengtas apie 1797 m., Rusijos karo topografų buvo baigtas po paskutiniojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo.



EAIS (archyvai.lt)

Šiame plane miestas kitaip užfiksuotas, negu darytame Aničkovo. Abiejose jo dalyse aiškus ir vienodai fiksuotas gatvių tinklas. Dešiniojo kranto dalyje, kuri čia mažesnė už kairiąją, pažymėtos trys gatvės, nuo perkėlos per Nemuną ėjusios į rytus ir pietryčius. Į vieną jų, vidurinę - „į Pivašiūnus“ - įsijungė dvi mažesnės. Į rytus pro bažnyčią ėjusi gatvė pavadinta „Vilniaus ir Punios traktu“, o tai liudija, jog per Alytų į Vilnių keliauta jau ne išilgai aikštės, o nuo perkėlos tuoj pat sukant į šiaurę, tad nesiekiant net vakarinio aikštės galo. Į pietryčius arčiausiai Nemuno ėjusi gatvė sutapo su „Gardino ir Merkinės traktu“. Aikštė nepažymėta, tarsi jos nebūtų. Iš visuomeninių pastatų matyti tik bažnyčia; anksčiau į pietus nuo aikštės, prie atskiros gatvelės buvusių ištisinių ūkio trobesių vietoje, pažymėti miestiečių sklypai su standartiškai juose stovėjusiais statiniais. Trobesiai į gatves atkreipti ir galais, ir šonais.



Dešiniojo kranto dalyje miestiečių sklypai mažesni, negu kairiojo, gal dėl to atrodo, tarsi abi dalys pavaizduotos skirtingu masteliu, o kairioji užėmusi didesnę teritoriją. Šioje upės pusėje pažymėta daugiau į miestą suėjusių kelių, tačiau jų tinklas turbūt dėl sudėtingo reljefo buvo gana painus. Daugumos kelių kryptys nenurodytos, išskyrus vieną kelią į pietus - „į mišką“. Nuo perkėlos per Nemuną, dar paupyje išsiskyrė dvi gatvės: viena ėjo į šiaurę - dvaro sodybą, kita - pro alaus daryklą - į pietvakarius. Kitos gatvės, matyt, viršutinėje terasoje, sudarė tarsi savarankišką sistemą, buvo šiaurės-pietų krypties. Prie šių gatvių išsidėstė dauguma kairiosios dalies miestiečių sodybų. Šioje miesto dalyje, be dvaro sodybos, kurioje stovėjo 9 trobesiai, buvo dar druskos sandėlis panemunėje, alaus darykla ir bažnyčia. Informacija iš A. Miškinio knygos Užnemunės miestai ir miesteliai, 1999 m.