Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Postmodernizmas Lietuvos architektūroje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Postmodernizmas Lietuvos architektūroje

    Postmodernizmas Lietuvoje iš esmės vertinamas prieštaringai. Net profesionalių architektų rate tenka išgirsti, kad tai - istorinių imitacijų, originalių architektūrinių idėjų neturintis stilius, kurio reikėjo sovietmečiu 7-8-9 dešimtmečiuose, kad būtų galima pakeisti unifikuotų "chruščiovkių" architektūrinę raišką miestų centruose.
    Wolfgang Welsch savo knygoje "Mūsų postmodernioji modernybė" teigia, kad postmodernioji architektūra, atvirkščiai, priima bet kokia originlią formą kaip raiškos objektą, t.y. postmodernizmas iš esmės yra RADIKALUS DAUGYBINGUMAS, kaip prieštara architektūrinės raiškos unifikavimui ir technizacijai. Be to įvardija šį stilų kaip besitęsiantį ir DABAR.
    Tačiau Lietuvos architektūros plotmėje pats žodis "postmodernu" turi neigiamą atspalvį. Taip nutiko, mano galva, dėl patologiškai taikomų paveldosaugos įstatymų, ir kai kurių paveldosaugos personų mesionistinės pozicijos, kuri teigia, kad stiklo kubas istorinėje aplinkoje VISADA yra tinkamesnė architektūrinė raiška istorinėje aplinkoje nei originalus projektas. Žodžiu, tokiu atveju mažiau galvą reikia sukti.
    Problema iš tiesų ta, kad Lietuvoje postmodernizmas lieka neapibrėžtas. Nėra įvardinti šiam stiliui priskirtini pastatai ir kūrėjai, jų raiškos kryptis ir arealas.
    Manau ši tema iš tiesų aktuali. Būtų įdomu pasidalinti informacija ir padiskutuoti.

    #2


    Beveik nauji namai (nes fotografija iš 1991 metų) Klaipėdos senamiestyje. Įdomu būtų sužinoti, kas yra autorius ir kurioje tiksliai vietoje jie stovi. Bet šiaip ar taip pirmas vaizdas neblogas (turint galvoje, kad jie pastatyti sovietmečiu) - gražiai išspręstas kampas ir šiaip... romantika dvelkia .
    Paskutinis taisė 99; 2010.09.26, 15:26.

    Comment


      #3

      R. ir A. Šilinskai (mano mėgstamiausias jų darbas - fizioterapijos gydykla Druskininkuose). Klubo Palangoje, Daukanto g. fasado fragmentas. Gaila tik, kad jis neišliko.
      Paskutinis taisė 99; 2010.09.26, 15:26.

      Comment


        #4
        Parašė gee Rodyti pranešimą
        Atvaizdas
        ]Atvaizdas
        [/URL]

        Beveik nauji namai (nes fotografija iš 1991 metų) Klaipėdos senamiestyje. Įdomu būtų sužinoti, kas yra autorius ir kurioje tiksliai vietoje jie stovi. Bet šiaip ar taip pirmas vaizdas neblogas (turint galvoje, kad jie pastatyti sovietmečiu) - gražiai išspręstas kampas ir šiaip... romantika dvelkia .
        Kas dėl vietos tai prašom:

        http://goo.gl/maps/i6FE
        eFoto | YouTube

        Comment


          #5
          Dėkui. (Net glumina, kaip greitai gali gauti atsakymą į savo žinutę ). Kai būsiu Klaipėdoje, būtinai užsuksiu pasižiūrėti "gyvai".

          Comment


            #6


            M. Mačiulis. Vaikų darželis Alksniupiuose, Radviliškio rajone. Palyginus su prieš tai įkeltu Šilinskų pavyzdžiu, atrodo galima spręsti, kad Lietuvą buvo užvaldęs "arkadų stilius".
            Paskutinis taisė 99; 2010.09.26, 15:27.

            Comment


              #7
              Silpnokai su šiuo dalyku Lietuvėlėje kai imi lyginti su tokiais dalykėliais:

              http://www.idehist.uu.se/distans/ilm...ll-abraxas.htm

              http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

              Comment


                #8
                [/IMG]
                Sveiki. Nepasakyčiau, kad ir Lietuvoje nėra kažko išskirtinio.
                R. ir A. Šilinskai. Balneofizioterapijos gydykla Druskininkuose. 1981 m.

                Comment


                  #9
                  [/IMG]
                  R. ir A. Šilinskai. Balneofizioterapijos gydykla Druskininkuose. 1981 m.

                  Comment


                    #10
                    [/IMG]
                    R. ir A. Šilinskai. Balneofizioterapijos gydykla Druskininkuose. 1981 m.

                    Comment


                      #11

                      R. ir A. Šilinskai. Balneofizioterapijos gydykla Druskininkuose. 1981 m.

                      Comment


                        #12
                        Kažkas išskirtinio tai tik Lietuvos mastu, bet ne pasaulio, nes ir pavėluota ir nieko naujo nesakau, kad man nepatinka, bet neypatinga..
                        Druskininkų gydyklos- Gaudžio parko reminiscencijos ir t.t.
                        http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                        Comment


                          #13
                          Kad Druskininkų gydyklos man postmodernizmo nelabai primena (Nors ir neturiu architekto išsilavinimo). Postmodernizmas kiek žinau, yra tradicinių formų įgyvendinimas modernia technika (kaip, kad pavyzdžiui helenistinės kolonos kopija tame švediškame pastate).
                          Post in English - fight censorship!

                          Comment


                            #14
                            Nebūtinai. Pvz. šičia irgi yra postmodernizmas:

                            http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                            Comment


                              #15
                              Sveiki. Ne, postmodernizmo sąvoka kur kas platesnė.
                              Kaip minėjau Wolfgang Welsch savo knygoje (kuri tapo kone Biblija pradedant humanitarais, baigiant architektūros teoretikais) "Mūsų postmodernioji modernybė" teigia, kad postmodernioji architektūra, atvirkščiai, priima bet kokia originlią formą kaip raiškos objektą, t.y. postmodernizmas iš esmės yra RADIKALUS DAUGYBINGUMAS, kaip prieštara architektūrinės raiškos unifikavimui ir technizacijai.
                              Tai reiškia, kad jeigu istorinių stilių ir modernizmo formos vis viena sukosi apie tam tikrą branduolį, postmodernizmas yra tarsi "mišrainė", kurioje nėra deklaruotos vieningos formos, išskyrus tą, kuri yra originali savaime. Šis reiškinys pastebimas ne tik vizualiuosiuose menuose (dailėje pavyzdžiui tuo pat metu vyrauja kelios kryptys - nuo abstrakcionizmo iki akademizmo), bet ir populiariojoje kultūroje. Buvo bandoma aiškinti, kad tai demonstruoja kultūrinės terpės pokyčių atėjimą, kai prieš vienijančio stiliaus atėjimą vyksta formų makalynė.
                              Tikiuosi paaiškinau.

                              Comment


                                #16
                                Kitaip tariant, trumpiau sakant postmodernizmas yra eklektika, o ne stilius ir iš to nieko gero, fin de siecle, nors jau dešimti metai už lango
                                http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                                Comment


                                  #17
                                  Na, eklektika, manau, nelabai turėjo iš ko rinktis (išskyrus istorinių detalių katalogus), o postmodernizmas, dėkui Dievui, turėdamas absoliučią kūrybinę laisvę, gali nešti kokią tik nori idėjinę žinią. Tai ir išlaisvina, kartu ir įpareigoja. Nes architektas turi būti pajėgus tą kūrybinę įdėją subrandinti ir "pernešti". Be to, Šilinskų gydykla neatrodo labai jau eklektiška, labiau organiška, tiesa?
                                  Tame ankekdote, kur du kunigai kalbasi, kada popiežius atšauks celibatą, jie sako: "- Mes nesulauksim, bet mūsų vaikai tikrai sulauks".
                                  Gal gims Lietuvoje koks antras Hundertwasseris ar Botta (pats nesulauksiu, gal vaikai sulauks ), nes taip aplinka "pavargusi" nuo foninės architektūros, kad nėra Lietuvoje ką svečiams iš užsienio parodyt. Būsiu labai įžūlus ir bijau, kad prisikalbėsiu (atleisk Viešpatie), bet neseniai išleistame Lietuvos architektų žinyne, na atsiprašau, 90 procentų darbų Rimi/Maximos/Iki. Ką rodysim po šimto metų, kai pradės eiti knygos XX a. pabaigos - XXI a. pradžios architektūra? Negerai.
                                  Paskutinis taisė gee; 2010.09.27, 23:39.

                                  Comment


                                    #18
                                    Parašė gee Rodyti pranešimą
                                    Na, eklektika, kiek pamenu, nelabai turėjo iš ko rinktis (išskyrus istorinių detalių katalogus), o postmodernizmas, dėkui Dievui, turėdamas absoliučią kūrybinę laisvę, gali nešti kokią tik nori idėjinę žinią. Tik va, ar architektas yra pajėgus tą kūrybinę įdėją subrandinti ir "pernešti", čia jau kitas klausimas. Tuo labiau, kaip rodžiau, Šilinskų gydykla neatrodo labai eklektiška, tiesa?
                                    Tame ankekdote, kur du kunigai kalbasi, kada popiežius atšauks celibatą, jie sako: "- Mes nesulauksim, bet mūsų vaikai tikrai sulauks".
                                    Gal gims Lietuvoje koks antras Hundertwasseris ar Botta (pats nesulauksiu, gal vaikai sulauks ), nes taip aplinka "pavargusi" nuo foninės architektūros, kad nėra Lietuvoje ką parodyt. Būsiu labai įžūlus ir bijau, kad prisikalbėsiu (atleisk Viešpatie), bet neseniai išleistame Lietuvos architektų žinyne, na atsiprašau, 90 procentų darbų Rimi/Maximos/Iki. Ką rodysim po šimto metų, kai pradės eiti knygos XX a. pabaigos - XXI a. pradžios architektūra? Negerai.
                                    Nėra taip blogai: Molėtų observatorija, 1000 litų, Prokuratūrų rūmai, Swedbankas.
                                    Hundertwaseris būtų neprošal, bet kažkaip čia dažniau aliuminio skardos gamyklų savininkams, kartono dėžių lankstyklų ir stiklo gamybos pramonininkams vaikai-architektai gimsta lyg tenisininkai- berankiai, bręsdami prisižiūri brutalių Korbuzjė styljiux'o Kalniečių ir BIG'o getų prie savartynų, tai kur jau Gaudžiais suaugę pataps kai netur jausmų..
                                    http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė music Rodyti pranešimą
                                      Nėra taip blogai: Molėtų observatorija, 1000 litų, Prokuratūrų rūmai, Swedbankas.
                                      Hundertwaseris būtų neprošal, bet kažkaip čia dažniau aliuminio skardos gamyklų savininkams, kartono dėžių lankstyklų ir stiklo gamybos pramonininkams vaikai-architektai gimsta lyg tenisininkai- berankiai, bręsdami prisižiūri brutalių Korbuzjė styljiux'o Kalniečių ir BIG'o getų prie savartynų, tai kur jau Gaudžiais suaugę pataps kai netur jausmų..
                                      prastos salygos gal ir nepasižymi telento gausumu, produktyvumu, bet atsitiktiniai prasimušėliai dažniausiai nebūna "atsitiktiniai".

                                      Comment


                                        #20
                                        Aš, aišku, atsiprašau, labai jautriai tuo klausimu kalbu. Gal ir per daug įžūliai.
                                        Neseniai Kaune lankiausi ir juokiausi, šeima atsivežusi svečių iš Rusijos vedėsi į "ekskursiją" - "-A zdies - "Akropolis"...
                                        Labai linksma buvo.
                                        Bet kartu parodo, kad prie architektūros kūrimo turėtų visa visuomenė prisidėti. Nes koks gyvenimo būdas plėtojamas, tokia pirmiausiai ir architektūra atsiranda.
                                        Tenka daug keliauti, ir skaudu, kad Lietuvoje pirmiausiai plėtojama iš esmės funkcionalistinė architektūra, kurioje kokių nors kultūrinių ženklų nereikia ieškoti, nes ten jų ir... nereikia apskritai.
                                        O šių dienų architektūra Lietuvoje tikrai nėra bloga iš esmės, tik norisi... na daugiau, daugiau ir dar geriau. Užsienyje labiau palaikoma konceptualistinis architektūrinės raiškos ieškojimas, užtat ir malonių staigmenų dažniau gali aptikti.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X