Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kėdainiai praeityje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Vilniaus aikštė tarpukaryje,šiaurės vakarinis pakraštys,šioje nuotraukoje senieji pastatai praradę renesanso ir baroko stiliaus bruožus, dėl 1914 m. ir 1916 m. miesto centrą nusiaubusių gaisrų.



    Lietuvos Respublikos Prezidento sutiktuvės Vilniaus aikštėje 1929 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Prezidentas atvyko į 2-ojo artilerijos pulko 10-mečio iškilmes.



    Pasmilgio, Senosios rinkos ir Kreivosios gatvės panorama nuo senojo Radvilų dvaro kalvos.Priekyje Stoties gatvė,nuo jos vinguriuoja Kreivoji gatvė vedanti į Senają rinką.Dešinėje didžiuliai kareivinių sandėliai,kairėje Smilgos upelis.



    Dešiniojo Nevėžio kranto miesto dalies vaizdas.Apie 1930-1935 m.



    Didžiosios(Vilniaus) rinkos aikštės pietryčių kampas.1930-1935 m.



    Kėdainių apskrities valdybos pastatas buvo įsikuręs ten kur dabar – M.Daukšos viešoji biblioteka,šiuose namuose iki pokario buvo įsikūręs kraštotyros muziejus,įkurtas 1922 m.

    Potvynis Didžiojoje rinkoje,aikštės pietryčių kampas, XX a. pirmoje pusėje



    Kėdainių centrinė miesto dalis dažnai nukentėdavo nuo patvynusio Nevėžio,budavo apsemiama Didžioji rinkos aikštė ir visa Nevėžio krantinė.
    Paskutinis taisė laimutis; 2010.06.02, 20:07.

    Comment


      #42
      Žydų Liaudies bankas Kėdainiuose, Lukšio g. 2 (dab. Senoji) 1930 m.



      Dabar šis namas pradėtas restauruoti, bet darbai sustojo, langai išpaišyti piešiniais. M.Jofės nuotraukose matosi namas su trimis renesansiniais frontonais, po 1914, 1916 m. gaisrų namas neatpažįstamai rekonstruotas, sunaikintas renesansinis fasadas.

      Žydų, Sinagogų aikštė (dabartinė Senoji rinka). 1930 m.



      Tai seniausia miesto turgaus aikštė atsiradusi XV a. 2 pusėje, iki XVII a. ji buvo didelė pailgos stačiakampio formos, 1590 m. suteikus Kėdainiams savivaldą joje pastatyta pirmoji rotušė. XVII a. 1 pusėje aikštė sumažinta, mieste be Senosios buvo dar 5 turgaus aikštės ir prekyvietės. XVII a. II pusėje visi kvartalai aplink Senąją rinką priklausė žydams.
      Šioje nuotraukoje sinagogos ir skerdėjo namas, jame pjaudavo paukščius ir gyvulius košeriniam maistui paruošti. Skerdėjo namas nugriautas 1942 m. nacių.

      Sinagogų komplekso kiemas, vaizdas pro vartus į Sinagogų aikštę.



      Šioje nuotraukoje už vartų aikštėje matosi dviejų ir vieno aukšto namai. XVI a. pabaigoje aikštė buvo didesnė ir čia stovėjęs mūrinis pastatas buvo aikštės viduryje.Po 2-ojo pasaulinio karo šie kaip nevertingi namai buvo nugriauti. 1991 m. čia buvo atkastas gotikinio mūro kvadratinis rūsys. Spėjama, kad čia buvo įsikūrusi pirmoji Kėdainių rotušė, stovėjusi iki naujosios rotušės pastatymo.

      Kėdainių apskrities, miesto, policijos ir gaisrininkų vadovai Sinagogų aikštėje (dabartinė Senoji rinka) tarpukariu



      Žydų jaunimo organizacijos Hašomer hacair nariai žygiuoja Senąja gatve, vaizdas nuo Didžiosios gatvės į Senosios rinkos aikštę. Dešinėje buvę škoto Jurgio Beneto namai.



      Vaizdas į kairįjį Nevėžio krantą (dabartinių J.Žemaitės ir P.Lukšio gatvių rajone). Agurkų laukai Juozapavoje. XIX a. žydai Kėdainiuose pradėjo auginti agurkus ir pomidorus, todėl iki šiol miestas laikomas Lietuvos agurkų sostine.

      Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:31.

      Comment


        #43
        2–ojo artilerijos pulko kariai žygiuoja Gedimino (dabar Didžioji) gatve, 1934m. rugsėjo 9 d.



        Gedimino (Didžioji) gatvė.Vaizdas į rytų pusę.Apie 1935 m. J.Skrinsko nuotrauka



        Gedimino gatvės vaizdas nuo cerkvės į rytus.1935 m.



        V. Paloneso vaistinė(dabar Uspaschiko namas) ir D. Ronderio laikrodžių dirbtuvė(namas neišliko) Didžiojoje gatvėje tarpukaryje



        Didžiosios rinkos pietryčių dalis.1935 m. (iš Miškinio knygos)

        Paskutinis taisė laimutis; 2013.10.31, 14:29.

        Comment


          #44
          Evangelikų reformatų bažnyčia Radvilų gatvėje 1935 m.(http://www.bagnowka.com/)



          Evangelikų reformatų bažnyčia prieš 2-ajį pasaulinį karą gerai prižiūrėta.Buvo išlikęs renesansinis interjeras,gražiai prižiūrimas Radvilų mauzoliejus.Buvo išlikę vienintėliai respublikoje grynojo renesanso baldų komplektai,padaryti iš juodojo ąžuolo,pagražinti pjaustiniais,kuriuos darė iš Italijos kviesti meistrai.Po 2-ojo pasaulinio karo sunaikintas neįkainojamos vertės Radvilų sostas,vargonai,suolai,kunigo ložė,bažnyčios Dievo stalas,išlikusi sakykla smarkiai apnaikinta.

          Reformatų bažnyčios vidus tarpukario laikotarpiu



          Reformatų bažnyčios sakykla, nuniokota sovietmečiu



          Reformatų bažnyčios globėjų kunigaikščių Radvilų sostas, sunaikintas sovietmečiu



          Reformatų bažnyčios kunigų ložė, sunaikinta sovietmečiu

          Paskutinis taisė laimutis; 2013.10.31, 14:31.

          Comment


            #45
            Šv. Andriejaus cerkvė stačiatikių kapinėse tarpukaryje



            Šv. Andriejaus cerkvės viduje

            Comment


              #46
              1936 m. miesto scheminis planas su plento trasa



              1936 m. suprojektuoti ir pradėti tiesti Kauno-Šiaulių (per Kėdainius) ir Kauno-Panevežio plentai.

              1937 m. " mūro rajono " projektas



              1937 m. parengtas ir patvirtintas Kėdainių " mūro rajono projektas " tamsiai nuspalvinta spalva teritorijoje leista statyti tik mūrinius pastatus.

              Planai iš A.Miškinio knygos Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga

              Comment


                #47
                Toliau miesto vaizdai iš Kėdainių krašto muziejaus

                Josvainių gatvės vaizdas nuo Didžiosios gatvės į Knypavos aikštę tarpukariu



                Eucharistinio kongreso dalyvių procesija Vilniaus aikštėje 1937 m.



                Gaisrininkų rikiuotė rytinėje Vilniaus aikštės pusėje,namas už gaisrininkų neišlikęs



                Moksleivių pasirodymas Vilniaus aikštėje (dabartinė Didžioji rinka) tarpukaryje



                Vilniaus aikštės vaizdas nuo tilto

                Comment


                  #48
                  Lietuvos ūkio banko skyrius, įsikūręs buvusiame škoto J. Beneto name Gedimino(Didžioji) gatvėje



                  J. Benetas buvo magistrato narys,jis namą pastatė XVII a. viduryje. Pirmas namo aukštas autentiškas, mūrytas XVII a. Antras namo aukštas rekonstruotas XIX a.

                  Gedimino gatvė ties gimnazija



                  Kėdainių gimazija Gedimino gatvėje



                  2–ojo artilerijos pulko kareivinių kiemas buvusio karmelitų vienuolyno teritorijoje



                  2–ojo artilerijos pulko kariai prie pabūklų dabartinės Šviesiosios gimnazijos kieme


                  Buvę žydų kareivių maldos namai, netoli Šv. Jurgio bažnyčios, Šėtos gatvėje. Foto V.Šileikos 1938m.

                  Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:33.

                  Comment


                    #49
                    Kėdainių dvaro ir Nevėžio slėnio panorama



                    Aukštesnioji kultūrtechnikų mokykla, nuo 1927 m. veikusi grafo E. Totlebeno dvaro rūmuose



                    Bendrovės „Pienocentras“ Kėdainių pieninė(buvusi kalvė) miesto parke



                    Aukštesnioji kultūrtechnikų mokykla.,3-4 dešimtmetis

                    Paskutinis taisė laimutis; 2010.06.02, 19:28.

                    Comment


                      #50
                      Lietuvos banko Kėdainių skyriaus pastatas Gedimino gatvėje



                      Lietuvos banko Kėdainių skyriaus operacijų salė



                      Bankas pastatytas 1932 m. pagal architekto M.Songailos projektą.Bankas 1944 m. susprogdintas nacių.Pastatas stovėjo Gedimino gatvės atkarpoje tarp Josvainių ir Stoties gatvių.

                      Naujoji Kėdainių gimnazija tarpukaryje



                      Pastatyta šalia dvaro parko 1937 m. pagal architekto F.Bielinskio projektą ir pripažinta geriausiu mokymo įstaigos pastatu Lietuvoje. Mokykla 1944 m. susprogdinta nacių.

                      Naujoji Kėdainių apskrities ligoninė, 1944 m. susprogdinta nacių.



                      Žemės ūkio kooperatyvo „Dirva“ pastatas Gedimino gatvėje, 1944 m. susprogdintas nacių.

                      Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:36.

                      Comment


                        #51
                        Žemės ūkio kooperatyvo „Dirva“ sandėlis prie geležinkelio stoties



                        Geležinkelio stotis tarpukariu



                        1944 m. liepos pabaigoje naciai susprogdino geležinkelio stotį.

                        Medinis tiltas per Nevėžį nuo kairiojo kranto tarpukariu



                        Kėdainių vokiečiai liuteronai, 1940 m. nusifotografavę prie liuteronų bažnyčios prieš repatrijuojant į Vokietiją.



                        Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui liuteronų bendruomenės nariai dauguma jų buvo vokiečiai repatrijavo į Vokietiją. 1944 m. liepos pabaigoje, artėjant sovietų - nacių frontui, pasitraukė paskutinieji tikintieji ir pastorius Paulius Titelbachas.

                        Comment


                          #52
                          Pusės foto nemačiau ir vis kiekvienoj foto bandau atgaminti, kur dabar stovis šis pastatas ir kaip atrodo (jeigu yra išlikęs). Šaunuolis Taip ir toliau

                          Comment


                            #53
                            1940 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą,Kėdainių plėtra sustojo.1941 m. birželio pabaigoje mieste jau šeimininkavo vokiečių kariuomenė.1941 m. rugpjūčio 28 d. naciai ir jų talkininkai lietuviai sunaikino Kėdainių žydų bendruomene.Artėjant sovietinei armijai,naciai traukdamiesi 1944 m.susprogdino geležinkelio stotį, naująją gimnaziją, parke stovėjusius dvaro rūmus, “Dirvos” kooperatyvo pastatą, banką, apskrities ligoninę ir visus tiltus.

                            Kėdainių dvaro rūmų, susprogdintų nacių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, griuvėsiai.



                            Kėdainių dvaro rūmų griuvėsiai ir saulės laikrodis.

                            Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:38.

                            Comment


                              #54
                              Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                              1940 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą,Kėdainių plėtra sustojo.1941 m. birželio pabaigoje mieste jau šeimininkavo vokiečių kariuomenė.1941 m. rugpjūčio 28 d. naciai ir jų talkininkai lietuviai sunaikino Kėdainių žydų bendruomene.Artėjant sovietinei armijai,naciai traukdamiesi 1944 m.susprogdino geležinkelio stotį, naująją gimnaziją, parke stovėjusius dvaro rūmus, “Dirvos” kooperatyvo pastatą, banką, apskrities ligoninę ir visus tiltus.

                              Kėdainių dvaro rūmų, susprogdintų nacių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, griuvėsiai.

                              Atvaizdas


                              Kėdainių dvaro rūmų griuvėsiai ir saulės laikrodis.

                              Atvaizdas
                              Žiauriai gaila tokio įspūdingo dvaro... Galbūt kada nors ateityje atsiradus dar vienam milijonieriui-entuziastui mieste, šis dvaras bus atstatytas?

                              Comment


                                #55
                                Parašė Monteq Rodyti pranešimą
                                Žiauriai gaila tokio įspūdingo dvaro... Galbūt kada nors ateityje atsiradus dar vienam milijonieriui-entuziastui mieste, šis dvaras bus atstatytas?
                                Na gal kada ir bus atstatytas,jei yra išlikusių brėžinių ir planų,jei to nėra tai tik išorinę pusę galimėtų atstatyti.Kaip rašo A.Miškinis rūmai buvo gan kuklių formų ir išorėje ir viduje,E.Totlebenas buvo gynybinių įtvirtinimų inžinierius,pats prisidėjo prie rūmų projektavimo.
                                Keisčiausia,kad naciai nesusprogdino miesto bažnyčių,sinagogų ir kareivinių,nes kitų pastatų nepagailėjo.Gal paprasčiausiai nebespėjo,reikėjo trauktis nuo artėjančios sovietų armijos.

                                Comment


                                  #56
                                  Per antrąją sovietų okupaciją prasidėjo kultūros paminklų naikinimas,ir senujų pastatų griovimas,pastatai pradėti naudoti ne pagal paskirtį.

                                  Šv.Jurgio bažnyčia ir kairioji Nevėžio krantinė su senaisiais namais,apie 1950 m.



                                  Vienintelė pokario metais nepaversta sandėliu ir neišniekinta Kėdainių katalikų bažnyčia.Šalia bažnyčios buvo Kauno ir Šėtos turgeliai-prekyvietės,apstatytos mediniais namais.Septintajame dešimtmetyje pastačius naują tiltą per Nevėžį ir platinant rytinę krantinę,šie turgeliai buvo likviduoti.

                                  Evangelikų liuteronų bažnyčia,apie 1950 m.



                                  Pokariu liuteronų bažnyčia buvo nacionalizuota,viduje sunaikintas altorius,sakykla,suolai,vargonai,kiti dailės paminklai.Po to bažnyčia paversta žalių odų sūdymo cechu,todėl druskos apnaikino unikalias bažnyčios freskas,kurių net ir dabar restauruojant neimanoma be priežiuros palikti,vis išlenda druska.Nuotraukoje bažnyčios kairėje pusėje matosi mūrinis vieno aukšto pastatas buvusi evengelikų liuteronų mokykla ir špitolė,dešinėje pusėje mūrinis pastatas buvusi karo ligoninė,vėliau pastatai buvo nugriauti.

                                  Basanavičiaus gatvė,geležinkelio viadukas,apie 1950 m.



                                  Senoji autobusų stotis,Basanavičiaus gatvėje,apie 1950 m.



                                  Iškilusi netoli evangelikų liuteronų bažnyčios,savo gabaritais nesiderino su senaja architektura.

                                  Nuotraukos iš Kėdainių muziejaus,jas radau tinklapyje : http://www.knypava.lt/
                                  Paskutinis taisė laimutis; 2014.01.26, 20:34.

                                  Comment


                                    #57
                                    Beje, darant Šv.Jurgio bažnyčios ir kairiosios Nevėžio krantinės su senaisiais namais, evangelikų liuteronų bažnyčios bei senosios autobusų stoties nuotraukas panašu buvo apversti negatyvai - tikrovė veidrodiškai atvirkščia.

                                    Comment


                                      #58
                                      Parašė egisaugis Rodyti pranešimą
                                      Beje, darant Šv.Jurgio bažnyčios ir kairiosios Nevėžio krantinės su senaisiais namais, evangelikų liuteronų bažnyčios bei senosios autobusų stoties nuotraukas panašu buvo apversti negatyvai - tikrovė veidrodiškai atvirkščia.
                                      Teisingai,kaip neatkreipiau į tai,šitą dalyką reiks ištaisyti,ačiu labai už patikslinimą.Įdomu kam tokias nuotraukas tada deda.

                                      Comment


                                        #59
                                        Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                        gal kada ir bus atstatytas,jei yra išlikusių brėžinių ir planų
                                        Kėdainių dvaro rūmų brėžinių yra išlikusių - teko juos matyti berods Kėdainių krašto muziejaus senosiose patalpose vykusioje parodoje.

                                        Comment


                                          #60
                                          Parašė egisaugis Rodyti pranešimą
                                          Kėdainių dvaro rūmų brėžinių yra išlikusių - teko juos matyti berods Kėdainių krašto muziejaus senosiose patalpose vykusioje parodoje.
                                          Tikrai įdomu,kai buvau muziejuje tokių dalykų nebuvo rodoma,iš viso galėtų įdomesnes ekspozicijas padaryti.Na gal dar teks Kėdainiuose apsilankyti,nuotraukų ir brežinių muziejus turi labai daug,tik jų neeksponuoja salėse.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X