Kėdainiai praeityje

[Kelmas]

O gal yra žinoma ar Kėdainiai turi lietaus kolektorius?

[egisaugis]

tikrai idomu. Idomu, gal kur galima kreiptis del informacijos apie pastata? ar ja taip dalina? p.s Tauciunuose kazkada klausinejau... tai jie daugiau apie Aristavos dvara zino, apie si nelabai.. Manau, kad dvaro buta nemazo... zemiau upelyje vandens maluno griuvesia yra, taipogi jokios naudingos informacijos negavau apie ji....

Galbūt čia apie tą patį:

http://www.epaveldas.lt/object/recor...B/C10001293205

[laimutis]

Didžioji rinka apie 1920 m.

Atvaizdas

Šaltinis: http://dubletai.lt/forum/viewthread.php?thread_id=12

Jonas Jucevičius knygoje Kėdainių krašto architektūra rašo:
Tada XVII amžiaus 2-ame ketvirtyje buvo pastatytas ir tuometinio miesto burmistro Jurgio Andersono namas, kuris XIX a. rekonstruotas, labai pakeista jo išvaizda. Pradžioje tai buvęs siauras ir ilgas mūrinis namas, stovėjęs galu į Didžiąją rinką, turėjęs renesanso stiliaus frontoną. Po XIX a. rekonstrukcijos yra iki šiol nepakitusio vaizdo. Dabar jis yra nevykusios seno renesansinio pastato rekonstrukcijos pavyzdys. Tik pietvakariniame fasade virš pirmo aukšto trijų pakopų išlikęs karnizas primena, jog tai - pirmasis mūrinis XVII a. renesansinis pastatas.

Namo, vad. Burmistro Jurgio Andersono namu ŠR ir ŠV fasadai. Nuotraukos autorius: Sabina Strazdienė



http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVR...ang=lt&MC=1403

[laimutis]

Didžiosios Rinkos aikštė. XX a. pr.



http://www.turizmas.lt/puslapiai/lan...A1t%C4%97/8017

[laimutis]

Salų žemesniosios žemės ūkio mokyklos moksleiviai su buvusiu mokyklos vedėju Viktoru Juozapavičiumi Kėdainiuose prie žirgyno. 1937-05-25



http://www.limis.lt/greita-paieska/p...ype=EKSPONATAS

Kokia čia vieta? Turbūt buvusio Totlebeno dvaro žirgynas.

[egisaugis]

Salų žemesniosios žemės ūkio mokyklos moksleiviai su buvusiu mokyklos vedėju Viktoru Juozapavičiumi Kėdainiuose prie žirgyno. 1937-05-25

Kokia čia vieta? Turbūt buvusio Totlebeno dvaro žirgynas.

J.Jucevičiaus knygoje "Kėdainių krašto architektūra" yra kita kairiau esančio pastato fotografija, įvardinta kaip "XIX a. pab. buvęs E.Totlebeno dvaro žirgynas". O Salų žemesniosios žemės ūkio mokyklos moksleiviai panašu jau fotografavosi Kėdainių dvaro sodyboje veikusiame (keliose interneto svetainėse nurodoma 1936-1944m.) valstybiniame žirgyne.

[egisaugis]

Salų žemesniosios žemės ūkio mokyklos moksleiviai su buvusiu mokyklos vedėju Viktoru Juozapavičiumi Kėdainiuose prie žirgyno. 1937-05-25

Kokia čia vieta? Turbūt buvusio Totlebeno dvaro žirgynas.

[laimutis]

Paminklinis akmuo žuvusiems už Tėvynę. Prie betoninės laiptuotos paminklinio akmens pakylos priekinės pusės pritvirtinta šlifuota granito plokštė su įrašu „Žuvusiems / už tėvynę/ 1918-1928/ Iš praeities / tavo sūnūs / te stiprybę / semia“. Ant paminklinio akmens pavaizduotas Vytis, priekyje, po plokšte su užrašu, sudėti ginklai, šalmas ir skydas su Jogailaičių kryžiumi. Ant žemės iš akmenų išdėliotas užrašas „1933“.



Šiaulių „Aušros“ muziejus

[Stepas]

Atvaizdas
[/URL]

Gera analizė

Paminklinis akmuo žuvusiems už Tėvynę.

Neblogai paminklas kažkada atrodė. Namas trečiame plane dar tebestovi.

[laimutis]

Tiek iš grafo Eduardo Totlebeno dvaro rūmų buvo likę 1944 metų liepos 30-osios pavakarę.



1944 metų rugpjūčio 1-ąją Kėdainių krašte vienus okupantus keitė kiti - http://muge.eu/1944-metu-rugpjucio-1...us-keite-kiti/

[laimutis]

Kėdainių valdžios gimnazijos naujieji rūmai. XX a. 4 dešimt.



http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1597

[Stepas]

Iš jų irgi nieko neliko.

[laimutis]

Kėdainių miesto rotušė, įrengta XVII a. viduryje



http://www.kedainiutvic.lt/18234/tur...os-vietos.html

Išlikusi rotušė pastatyta apie 1650 -1654 m. vietoje jau anksčiau stovėjusių dviejų mūrinių namų. Viename iš jų Tamošiaus Šaflerio name nuo 1625 m. veikė reformatų mokykla, o kitame gyveno mokyklos mokytojai - protestantų kunigai. XVII- XVIII a. pagrindinis architektūrinis rotušės akcentas buvo masyvus bokštas, išmūrytas iš lauko akmenų ir plytų. Bokšte buvo du varpai ir laikrodis. 1770 m. mažesnysis varpas svėrė 12 akmenų, t. y. apie 180 kg. Tad H.Grinevičiaus teiginys, kad virš rotušės įvažiavimo vartų buvo medinis bokštas su laikrodžiu, neturi jokio pagrindo. Laikrodis ir bokštas sudegė 1777 m. su rotušės pastatu. Vaitas Juozas Valentinavičius XVIII a. 2 pusėje pats prisidėjo prie rotušės bokšto sunykimo, sugriuvusio bokšto plytas pardavė. Buvo parduotas ir varpas. Jonas Jucevičius Kėdainių krašto architektūra 2011

Labai įdomu kurgi iš tikrųjų stovėjo rotušės bokštas, virš įvažiavimo, kur nors kieme kilo nuo pamatų, matyt jokios ikonografijos ir šaltinių neatsiras.

[laimutis]

„Lietuvos architektūros istorijos“ IV tomas - Lietuvos etninė architektūra nuo seniausių laikų iki 1918 m. 2014

[laimutis]

Iškilminga kariuomenės rikiuotė Kėdainiuose Didžiosios rinkos aikštėje. 1928-09-23


delcampe.net

Po 1914 ir 1916 m. gaisrų labai suprastėjo aikštės pastatų architektūra. Statyti mediniai ir mūriniai pastatai nepasižymėjo architektūra, atrodė kaip provincinio miestelio aikštė.

[Stepas]

Po 1914 ir 1916 m. gaisrų labai suprastėjo aikštės pastatų architektūra. Statyti mediniai ir mūriniai pastatai nepasižymėjo architektūra, atrodė kaip provincinio miestelio aikštė.

Teiginys teisingas. Tačiau reikia konstatuoti, kad aikštė architektūriškai nebeatsigavo jokiais laikais. Iki XX a. vidurio, kad ir apsususi, ji bent jau buvo gyva, ten visada buvo žmonių urmas, virė prekyba. Sovietmetį ji pateko į komą, o pastaraisiais dešimtmečiais vietiniai savivaldos urbanistai ją pribaiginėja kontroliniais šūviais. Kol kas dar ji kvėpuoja, bet Kėdainių Architektūros ir urbanistikos skyrius kantrus ir patyręs. Vieną aikštę jau pribaigė (Senąją rinką - jos nebėra, ten mašinų stovėjimo aikštelė), susidoros ir su Didžiąja...

[laimutis]

Teiginys teisingas. Tačiau reikia konstatuoti, kad aikštė architektūriškai nebeatsigavo jokiais laikais. Iki XX a. vidurio, kad ir apsususi, ji bent jau buvo gyva, ten visada buvo žmonių urmas, virė prekyba. Sovietmetį ji pateko į komą, o pastaraisiais dešimtmečiais vietiniai savivaldos urbanistai ją pribaiginėja kontroliniais šūviais. Kol kas dar ji kvėpuoja, bet Kėdainių Architektūros ir urbanistikos skyrius kantrus ir patyręs. Vieną aikštę jau pribaigė (Senąją rinką - jos nebėra, ten mašinų stovėjimo aikštelė), susidoros ir su Didžiąja...

Bet kodėl tai daroma, tyli muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis kiti miesto piliečiai?

[Stepas]

Netylėti sėdint savivaldybės tarnyboje? :-) Buvo ten tokių netylinčių, po ilgų paieškų darbą rado kažkur palei Pakruojį O dėl miesto piliečių. Kėdainiai pasižymi tuom, kad ten beveik nėra inteligentijos. Senoji karta, kuri laikė pareiga kelti problemas ir rašinėti į spaudą, išmirė. Naujoji arba nebemoka rašyti, arba į Kėdainius trumpai sugrįžta vasarom iš Kaunų, Vilnių, Londonų, Čikagų...

[laimutis]

Kėdainiai, Dvaro rūmai 1916 m. Leidėjas Hermann Ludewig, Leipzig-Stölleritz", "17776" (rs).


ebay.de

[laimutis]

XIX a. pab. arklių paštas - užvažiuojamieji namai prie Kėdainių geležinkelio stoties. Žemės ūkio kooperatyvo „Dirva“ sandėliai



Jonas Jucevičius knygoje Kėdainių krašto architektūra rašo: XIX a. pabaigoje prie geležinkelio stoties pastatytas arklių paštas - kurių vakarinėje dalyje buvo patalpa arkliams laikyti, o rytinėje - nakvodavo ir valgydavo lankytojai. Čia keisti arkliai tolesnei kelionei. Pastatas buvo mūrinis, tinkuotas, su skiedromis dengtu stogu. Tarpukariu jame buvo Žemės ūkio kooperatyvo „Dirva“ sandėliai. XXI a. pradžioje buvo nenaudojamas ir labai sunyko. 2008 m. perstatytas ir tapo "Maximos" parduotuve. Senojo pastato išlaikyta tik priekinė fasado siena.

Pastatas prieš ir po





http://www.projesta.lt/?p=235

Dabar pastatas atrodo taip: https://www.google.lt/maps/@55.30883...acL1_Hfz8g!2e0