Merkinė, miestelis Varėnos r.

[Depeche]

Pažaidžiau su "Google Skechup", gal bus kažkas arti tiesos

Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Nepukit, jeigu kažkas negražiai išėjo.

Stogas kiek per aukštas,bet neblogai

[Aleksas666]

Stogas kiek per aukštas,bet neblogai

Gali būti, bet svarbiausia pats pastatas daugmaž turėjo atrodyti šitaip

[laimutis]

Merkinės piliakalnis 1928 08 05


www.delcampe.net

[mindigeris]

http://www.youtube.com/watch?v=--emOLBvsPQ

[Depeche]

[Civis]

Atminimo lentos Merkinėje

Dariaus ir Girėno 1. Ant pastato dvi lentos.


"Šiame name 1648 m. gegužės 20 d. mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza".


Ant cerkvės fasado


K. Jagmino 2

[mindigeris]

?

jaukus paprastas

[Depeche]

Merkinėje minimos 65-osios Lietuvos partizanų mūšio su sovietiniais okupantais metinės

http://www.lrytas.lt/-12924056541290...tin%C4%97s.htm

[mindigeris]

http://www.skyscrapercity.com/showth...=865650&page=2 čia visai įdomių dalykų galima pamatyti (kai kurie kartojasi, bet įdomu - "lenkiškos kultūros pėdsakais").

[Depeche]

Ši Szydlowcu rotušė turi netikėtų panašumų, kaip jau kažkur minėta,su Merkinės rotuše, tiek savo proporcijomis, bent jau kiek palyginau, bokštas iš esmės beveik toks pats, tik Merkinės aukštesnis, ir pastato plotis vienodas, tik Merkinės rotušė ilgesnė. Aukštis beveik vienodas, tik Merkinės su matomu dar stogu, na fasado elementai skirtumš turi, bet ši rotušė ypač gerai leidžia įsivaizduoti Merkinės centrinę puošmeną.

[paulius941]

Kiek mačiau tokių nuotraukėlių nėra. Fotografuota 2010 vasara

[Beniux]

Merkinė XX a. pradžioje.

[Ramūnas kns]

1872 metų vasarą lenkų istorikas Z.Gliogeris lankėsi Mekinėje. Paliko tokį aprašą:

[Depeche]

Ydomi detalė apie Merkinę:

XVII a. pradžioje Merkinėje gyveno apie 2100–2180 gyventojų
po rusų, švedų sunaikinimo 1677 m. - 113

[Depeche]

chicken


iki 2800 gyv.

Nors Miškiniu nelabai galima pasitikėti, pagal jį jau ir I tūkst. pabaigoje Lietuvoje buvo miestai.



Net jei vertinimai teisingi- 2-3 kartai prieš 270 kartų

Kas negerai, jeigu tu eini į "vertink kaip nori" kategoriją. Pagal tave iki 2800 gyventojų Merkinėje, apie 10000 Kaune, tai čia lyginant 2800 su 10000 yra beveik lygu?, jeigu sakai , kad beveik kaip Kaune buvo gyventojų? Nelabai suprantu, ką tu čia man bandai įrodyti?

[Depeche]

Jei ne Miškinis, tai mes nė pusę nežinotumėm apie Lietuvos miestų, miestelių istorijos ir t.t. nesutinku su tavimi.

[music]

Jei ne Miškinis, tai mes nė pusę nežinotumėm apie Lietuvos miestų, miestelių istorijos ir t.t. nesutinku su tavimi.

Yra rimtesnių tyrinėtojų, istorikų, kad ir tas pats Gudavičius ir jo "Miestų atsiradimas Lietuvoje".
O Miškinis ar Čaplinskas, neturėdami istorikų išsilavinimo, privėlė daugybę klaidų ir netikslumų.

[Aleksas666]

Yra rimtesnių tyrinėtojų, istorikų, kad ir tas pats Gudavičius ir jo "Miestų atsiradimas Lietuvoje".
O Miškinis ar Čaplinskas, neturėdami istorikų išsilavinimo, privėlė daugybę klaidų ir netikslumų.

bet visgi Miškinis padarė nemaža įtaka, perpirkinėjo knygas(o gal ir atimdavo), kiek žinau iš mano gimynyno irgi peremė knygų. O tos knygos neretai turėjo neįkainojama vertę, manau, jei ne Miškinio pastangos, tai mes žinotume kur kas mažiau

[music]

bet visgi Miškinis padarė nemaža įtaka, perpirkinėjo knygas(o gal ir atimdavo), kiek žinau iš mano gimynyno irgi peremė knygų. O tos knygos neretai turėjo neįkainojama vertę, manau, jei ne Miškinio pastangos, tai mes žinotume kur kas mažiau

Tai žinoma, Drėma irgi dažnai klydo, bet kalnus nuvertė.

[laimutis]

Yra rimtesnių tyrinėtojų, istorikų, kad ir tas pats Gudavičius ir jo "Miestų atsiradimas Lietuvoje".
O Miškinis ar Čaplinskas, neturėdami istorikų išsilavinimo, privėlė daugybę klaidų ir netikslumų.

A.Miškinio ir Čaplinsko knygas įdomu skaityti, bet nereik viską imti kaip tiesą. Lietuvos miestų ankstyvoji istorija dar mažai pažystama, daugiau žinių atsiranda tik XV - XVII a. tai aprašymai, inventoriai ir kt.
Yra suplanuotos aštuonios A.Miškinio knygos "Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybė". Pirmoji skiriama Užnemunei, antroji - septintoji kitų Lietuvos dalių urbanistikos paveldo objektams, o aštuntoji - Lietuvos urbanistikos paveldui už dabartinės valstybės ribų.