Palieka slegiantį įspūdį. Atrodo, kad nuo sovietmečio beveik niekas ir nepasikeitė... Tikrai sustojusio laiko vieta...
							
						
					Skelbimas
				
					Collapse
				
			
		
	
		
			
				No announcement yet.
				
			
				
	
LT miesteliai. Sustojęs laikas
				
					Collapse
				
			
		
	Tai svarbi tema.
				
				
				X
X
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Ačiū už vaizdus.Romai,tas nuotraukos,kurios yra 1989,1990,1991 metų,pats darėte?Mano darbai deviantart'e
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	 Metropolis Metropolis
 Stakliškės
 
 
 
 Šį savaitgalį teko važiuoti pro Stakliškes ir Aukštadvarį, tad įmesiu kelias šių miestelių nuotraukas. Pradėsiu nuo Stakliškių.
 Istoriniuose šaltiniuose Stakliškių vardas minimas nuo XIV a. 1375, 1377, 1403 m. apylinkes puolė kryžiuočiai. XV a. pabaigoje stovėjęs dvaras, 1513 m. minimas Stakliškių miestelis. 1593 m. pastatyta bažnyčia (manoma, sudeginta Rusijos kariuomenės 1655 m. ). XVIII a. antrojoje pusėje prie bažnyčios veikė pradžios mokykla.
 1776 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia.
 
 
 1792 m. Ketverių metų seimas suteikė Stakliškėms Magdeburgo teises. 1795 m. Stakliškių dvaras ir miestelis atiteko Rusijos iždui. Stakliškių valdytoju tapo generolas Muravjovas. Čia augo jo sūnus, žinomas kaip Muravjovas Korikas.
 XIX a. pradžioje Stakliškėse veikė gydykla. Prie Verknės, Guostės, Alšios upelių buvo 10 mineralinių šaltinių, turinčių gydomųjų savybių.
 XIX a. antrojoje pusėje miestelis išaugo: dirbo keliolika parduotuvių, smuklių, vyko turgūs, prekymečiai. 1890 m. buvo pastatyta alaus darykla, Stakliškių dvare veikė audimo fabrikas. XX a. pirmojoje pusėje Stakliškėse buvo valsčiaus centras. Veikė alaus darykla, kepykla, pieninė, vilnų karšykla, paštas. Įkurtos lietuvių ir žydų pradžios mokyklos.
 
 Stakliškėse stovi paminklas Nepriklausomybės dešimtmečiui pažymėti:
 
 
 Stakliškių pagrindinė "pramonė":
 
 
 Produkcijos galima įsigyti kasdien nuo 9 iki 19 v. dirbančioje parduotuvėje, kuri, beje, priima ir kreditines korteles:
 
 
 Pro bažnyčios šventorių matyti miestelis:
 
 
 
 
 Miestelis atrodo gana suvargęs...
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	 Metropolis Metropolis
 Aukštadvaris
 
 
 
 XV a. Aukštadvario dvaras priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams. Manoma, kad nuo dvaro, įsikūrusio aukštame piliakalnyje, kilęs ir gyvenvietės pavadinimas. Kad miestelis buvo reikšmingas jau tuomet, rodo faktas jog 1561 m. Bazelyje išleistame V.Grodeckio sudarytame žemėlapyje miestelis pažymėtas šalia Trakų, Vilniaus, Kauno. Aukštadvaris aptinkamas ir žymaus flamandų kartografo bei matematiko Gerardo Merkatorijaus 1594 m. sudarytame Europos žemėlapyje atlase. Tiesa, miestelis pažymėtas labai netiksliai. Žymiai tiksliau pažymėtą Aukštadvaris 1613 m. Amsterdame išleistame Lietuvos žemėlapyje.
 Aukštadvario panoramoje - 1910 m. pagal A. Filipovičiaus – Duboviko projektą, prižiūrint darbus B.Malevskiui, pradėta statyti medinė Kristaus Atsimainymo bažnyčia, baigta 1915 m.:
 
 
 Bažnyčios viename bokšte kryžius buvo pavojingai pasviręs:
 
 
 1629 m. Aukštadvaryje pradėta statyti mūrinė bažnyčia ir įsteigtas Dominikonų vienuolynas, leidžiant rinktis 12 žmonių konventui.
 
 
 
 Miestelyje yra šaltinis, įtekantis į labai sraunų Verknės upelį:
 
 
 Po miestelį pasidairius:
 
 
 
 Kapinės:
 
 
 Viena buvusi sovietmečio parduotuvė:
 
 
 Miestelio pagrindinėje sankryžoje:
 
 
 Tam dar didesnį impulsą turėtų duoti per miestelį einantis ir šiuo metu platinamas ir stiprinamas kelias iš Vilniaus į Marijampolę E 28 bei šalia esančios gamtinės sąlygos, palankios turizmui plėtoti:
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 Kelias link Vilniaus:
 Paskutinis taisė Metropolis; 2007.03.25, 04:00.
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Ačiū už atnaujinimą, Metropoli 
 Tas kryžius Aukštadvario bažnyčioje vieną dieną gali kam nors nukristi ant galvos 
 
 
 
 Norėjau dar pridėti porą bendrų pastabų apie Želvą ir kitus miestelius.
 Miestelio išplanavimas chaotiškas - nėra aiškios centrinės aikštės, net bažnyčios reikia paieškoti. Bet tai tikras miestelis (žydiškai - štetl), kuriame žavumo teikia būtent tie dviaukščiai žydiški gyvenami ir prekybiniai pastatai ir gatvių tinklas.
 Beveik visi įdomesni miesteliai Lietuvoje paskelbti urbanistikos paminklais. Paprastai tokiuose paminkluose saugomas gatvių tinklas ir erdvinė aikštės struktūra, kai kurie pastatai.
 Želva nėra urbanistikos paminklas.
 
 Po to, kai žemė vėl tapo privati, gatvių tinklas (tiksliau, sklypų ribos) bus užkonservuotas dešimtmečiams ir gal net ilgiau, o namų vaizdas priklausys nuo ekonominės padėties - jei bus labai prasta padėtis, namai pradės griūti; jei padėtis bus nebloga, bus pradėti remontai (gerai būtų, kad bent įdėtų prie aplinkos derančius langus)
 
 Bent artimaiusiais metais nėra pavojaus, kad miestelių aikštėse pradės dygti visokie gigantai, kaip anų laikų kultūrnamiai ar kolūkių kontoros.
 Bet, kaip rodo rajonų centrų patirtis, didžiausi aplinkos bjaurotojai yra didieji prekybos centrai (ypač subjaurota Šilutės centrinė gatvė). Kol kas dauguma miestelių tiems prekybos tinklams nėra įdomūs.
 
 O Želva dėl prastos ekonominės padėties (nežinau kodėl ta padėtis tokia prasta) po kelių dešimtmečių, ko gero, labiau išsaugos savo seną vaizdą (jei nesugrius), nei kai kurie kiti miesteliai, paskelbti urbanistikos paminklais.
 
 Paprastai, jei įkeliu ne savo nuotrauką, parašau šaltinį ar nuorodą.Parašė osiz Rodyti pranešimąAčiū už vaizdus.Romai,tas nuotraukos,kurios yra ... metų,pats darėte?
 Šiuo atveju šaltinio nerašiau Paskutinis taisė Romas; 2007.03.25, 08:08. Paskutinis taisė Romas; 2007.03.25, 08:08.
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Videniškai, Molėtų r.
 
 Šis miestelis nutolęs nuo Molėtų tik apie 10 km Ukmergės link. Jokių svarbesnių kryžkelių nėra, išskyrus nuošalėje esantį kelio atsišakojimą į Girsteitiškį-Alantą. Gal tai būtų paprastas bažnytakimis ar buvęs kolūkio centras, jei ne puiki 1618 m. renesansinė bažnyčia su vienuolynu (tokių Lietuvoje išlikę tik vienetai) ir aikštės užuomazgos.
 
 Sovietmečių gyventojų skaičius augo, dabar, matyt, sumažėjo. Miestelyje gyvena apie 350 žmonių.
 
 Miestelis, atrodo, ekonomiškai laikosi neblogai. Aplinka sutvarkyta. Pakraštyje pastatytas alytnamių kvartalas. Nors Želvos padėtis iš pirmo žvilgsnio geresnė, tačiau Videniškiai atrodo tvarkingiau.
 
 Foto 2007 03
 
 Aikštės užuomazgos - gatvė vedanti į bažnyčią
  
 
 Sutvarkyta stovėjimo aikštelė.
  
 
 Tas neskoningai suremontuotas kampinis pastatas - kultūros namai. Apie tuos langus yra sukurta atskira tema
  
 
 Važiuojantis istorinis eksponatas, liaudyje kažkada vadintas "prosu"
  
 
 Bažnyčia
  
 
 RETRO. Ta pati vieta prieš 16 metų.
 Foto 1991 05, Sekminės
  
 
 Bažnyčia su vienuolynu
  
 Daugiau bažnyčios nuotraukų įkelsiu į atitinkamą temą
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Eišiškės, Šalčininkų rajonas
 
 Eišiškės (Ejszyszki) - antras pagal dydį Šalčininkų rajono miestas. Gyvena apie 3700 gyventojų. Iki sienos - tik keletas kilometrų. Anksčiau buvęs svarbus kelias (Nr. 105) iš Vilniaus į Gardiną dabar labai siauras ir mažai kam reikalingas. Yra plentai į Šalčininkus ir Varėną.
 
 Apylinkėse gyvena beveik vien lenkai. Miestelyje lenkų kalba - pirmoji, rusų/gudų/lenkų mišinys - antroji; lietuviškai irgi galima susišnekėti.
 
 Eišiškės visuomet priklausė Lydos apskričiai. 1939 m. su Vilniaus krašto dalimi atiteko Lietuvai.
 1942 m. vokiečiai buvo sudarę Eišiškių apskritį, į kurią buvo įėjo Varėnos II, Kaniavos, , Šalčininkų, Dieveniškių, valsčiai; įtrauktas ir dabartinėje Baltarusijoje esantis Benekainių valsčius. Karo metais aplink didelę įtaką turėjo Armia Krajowa.
 
 Eišiškės po karo tapo rajono centru. Miestelis yra rajono pakraštyje, todėl centras iki 1972 m. buvo perkeltas į Šalčininkus.
 Ta proga atsirado toks nekaltas anekdotas -
 - Eišyški bus pervardintas į "Ei"
 - Kodėl?
 - Visos "šiškos" išvažiavo į Šalčininkus.
 
 Kai visos "šiškos" (kankorėžiais tuomet buvo vadinami didesni ar mažesni vadukai) persikėlė kitur, miestelis nebeturėjo galimybės augti, bet lyginant su kitais buvusiais rajono centrais atrodo judresnis. Net gyventojų skaičius auga.
 
 1989 m. kaip ir visame Šalčininkų rajone buvo paskelbta pusiau sovietinė autonomija. 1991 m., po pučo žlugimo, autonomija išvaikyta.
 Beje, gyventojų lojalumui padidinti rinkimų į Seimą apygardos sudaromos taip, kad Eišiškės patektų į Varėnos apygardą ir jų lenkiškas kandidatas nepatektų į Seimą.
 
 Foto 2007 03
 Pirmiausiai užsukime į atskirai nuo miesto esančią Jurzdiką.
 Šioje vietoje yra ir bažnyčia.
  
 
  
 
  Paskutinis taisė Romas; 2009.04.17, 21:55. Paskutinis taisė Romas; 2009.04.17, 21:55.
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Tarp miestelio ir Jurzdikos - apie 1 km laukymė. Gyventojams tikrai nepatogu važinėti į Jurzdikoje esančią bažnyčia ar mokyklą.
 Anksčiau tas atstumas buvo dar didesnis. Sovietmečiu miestelis augo pagal Vilniaus plentą.
 
 
 Tikras miestelis prasideda nuo autobusų stoties.
  
 
 Autobusų į Baltarusiją labai sumažėjo.
  
 
 
 Pagrindinė gatvė - Vilniaus / Wileńska
  
 
 Pagrindinis susiekimo būdas - pėsčiomis. Dviračiams dar per anksti.
  
 
  
 
 "Veterinarinė vaistinė" kažkodėl parašyta kabutėse. Dviem kalbomis
  
 
 Kita gatvės pusė
  
 
  
 
  
 
 Didžiausia miestelio parduotuvė - "Norfa"
  
 
  
 
   
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Eišiškės, Vilniaus g. / Ejszyszki, ul. Wileńska
 
 Toliau vaikštome pagrindine gatve
 Vakarinė gatvės pusė
  
 
  
 
  
 
  
 
 Rytinė gatvės pusė
  
 
 Kažkokie girtuoklėliai paprašė juos nufotografuoti.
 Jie užmiršo paklausti, kur galima bus pamatyti nuotraukas.  
 Aš užmiršau paklausti, ar jie turi internetą.  
  
 
  
 
 Kampas su Jono Pauliaus II gatve
  
 
  
 
  
 
 Lenkai labai mylėjo popiežių
  
 
 Žvilgsnis daugiabučių link.
 Pasirodo, ir Eišiškėse buvo statomi Klaipėdos tipo daugiabučiai
  Paskutinis taisė Romas; 2007.03.31, 16:43. Paskutinis taisė Romas; 2007.03.31, 16:43.
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Gegužės aikštė // plac Majowy
  
 
 Centrinė aikštė kažkada buvo klasicistinė, bet sovietmečiu vidurinėje dalyje (dabar atrodo kaip gatvės užstatymo tęsinys) pastačius administracinius ir prekybos pastatus ji sumažėjo beveik perpus. Įrengtas skveriukas.
 
 Vakarinė aikštės dalis
  
 
  
 
 
  
 
 Tipiškas Stalino laikų administracinis pastatas
  
 
 Regioninė specifika (turbūt likusi nuo 1988 - 91 m.)
 Užrašas kažkodėl rusiškai - "Lietuva - tai laisvė; Sovietų Sąjunga - pavergėjas" 
  
 
 Vietinės parduotuvės iškabos:
 "Zapraszamy do sklepu - kup taniej gėlės"
 Verčiu - "Kviečiame į parduotuvę nusipirkti pigiau kwiaty".
 Atrodo, turbūt kažką supainiojau  
  
 
 Rytinė aikštės dalis ir skveras
  
 
 Nenusakomos architektūros pastatas (tiksliau, sovietmečio architektų "patobulinimas")
  
 
 Pavasaris...
  
 
 
 Pietinė aikštės dalis
  
 
 Regioninė specifika
  
 
  
 
 Pagrindinis kelias aikštės gale pasuka į kairę. Ten - jau Rodūnės gatvė
  
 
  
 
 Tipiška Vilniaus krašto kaimų ir miestelių gatvė - mediniai namai atsukti galais į gatvę
  
 
  
 
  
 Tai tiek tų Eišiškių Paskutinis taisė Romas; 2012.04.28, 08:26. Paskutinis taisė Romas; 2012.04.28, 08:26.
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Turgeliai, Šalčininkų r.
 Foto 2006 11. Atsiprašau už kokybę - labai lijo.
 
 Miestelyje viskas po senovei, tik bažnyčios kryžius vis labiau krypo
  
 
 Bažnyčios aikštė
  
 
 Kultūros namai
  
 
  
 
 Šalčininkų kryptis
  
 
 
 Senos Turgelių nuotraukos - ketvirtame šios temos puslapyje:
 http://www.miestai.ahost.lt/forumas/...0&postcount=78Paskutinis taisė Romas; 2012.02.05, 22:01.
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Atsimenu, prieš keletą metų, lankant Vilniaus krašto bažnyčias, ant durų tekdavo išvysti tokį užrašą - "mišios vyksta tik lenkų kalba" ( ar kažkaip panašiai ). Kažkaip keistai pasijausdavau ir pagalvodavau: ar kokiame Suvalkų krašte būtų jiems, t. y. vietiniams lenkams, priimtini užrašai, kad pamaldos vyksta tik lietuvių kalba?.. Nesu koks nacionalistiškai nusiteikęs pilietis, bet visgi...
 Beje, ar tokie panašūs užrašai, kad ir tuose pačiuose Turgeliuose, tebėra?______________
 The Division Bell
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Prifotografavau ir ten. Deja, laiko užtenka įkelti tik miestelių nuotraukas.Parašė nasuRomai, ar buvai užėjęs į Eišiškių bažnyčios kiemą? Nepamenu, bet, rodos, per šios galą (nutraukose - dešinėje pusėje) ten yra kolonos. Įdomiai atrodo. Praeitą vasarą teko prasukt per to krašto miestelius, tikiuosi atmintis nepaveda 
 
 Panašų prierašą - "mišios vyksta tik lenkų kalba" galima rasti Lietuvos katalikų bažnyčių žinyne (1993 m. laidos)Parašė enigma Rodyti pranešimąAtsimenu, prieš keletą metų, lankant Vilniaus krašto bažnyčias, ant durų tekdavo išvysti tokį užrašą - "mišios vyksta tik lenkų kalba" ( ar kažkaip panašiai ). Kažkaip keistai pasijausdavau ir pagalvodavau: ar kokiame Suvalkų krašte būtų jiems, t. y. vietiniams lenkams, priimtini užrašai, kad pamaldos vyksta tik lietuvių kalba?.. Nesu koks nacionalistiškai nusiteikęs pilietis, bet visgi...
 Beje, ar tokie panašūs užrašai, kad ir tuose pačiuose Turgeliuose, tebėra?
 Tokių užrašų prie bažnyčių nemačiau - tiesiog informacija apie pamaldas pateikta ta kalba, kuria jos vyksta. Jei kokiam užkampy nėra lietuviškai kalbančių, tai ir nereikia piktintis, kad nėra lietuviškų pamaldų.
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Balninkai, Molėtų r.
 
 Balninkai įsikūrę Molėtų rajono pakraštyje, prie pat Ukmergės ir Anykčių rajonų ribos.
 4 keliai: į Kurklius-Anykščius, Želvą - Giedraičius, Žemaitkiemį - Ukmergę, Girsteitiškį - Molėtus. Visi - žvyrkeliai; tik pastarasis kelias į rajono centrą prieš kokius 5 m. asfaltuotas. Jį noriu rekomenduoti - šalia labai gražūs ežerai.
 
 Gyvena 500-550 gyventojų. Ir senais laikais buvo tiek pat gyventojų, tik iki II pasaulinio karo apie pusę gyventojų buvo žydai.
 Miestelis linijinės struktūros, augo palei Vilniaus-Giedraičių-Anykščių vieškelį. Nors gana nuošali vieta, bet miestelis gražiai susitvarkęs.
 
 Foto 2007 04
 Apylinkės kalvotos, išraižytos ledynmečio griovų ir upių slėnių.
  
 
 Įvažiavimas nuo Želvos pusės.
 Alaušų ežeras. Prie kelio įrengta maudykla.
  
 
 Miniatiūrinis malūnėlis ant kalvos
  
 
 Nedidelė aikštė
  
 
 Nepriklausomybės paminklas
  
 
  
 
 Pagrindinė sankryža. Čia eina kelia į Molėtus, Želvą, Anykščius
  
 
 Prie sankryžos - pagrindinė parduotuvė
  
 
 Vyrai mėgaujasi šiluma apsikabinę bambalius
  
 
 Kolūkinės praeities klestėjimo likučiai
  
 
 Toliau vaikštome po miestelį.
 Vėl centrinė sankryža
  
 
 Paminklinis akmuo. Miestelis kažkada turėjo ir herbą.
  
 
 Gatvė Molėtų link
  
 
 Neoromaninė bažnyčia (1910 m.) - viena iš nedaugelio tokių Lietuvoje
  
 
 Miestelio dalis link Anykščių
  
 
 Bažnyčia nuo Molėtų pusės
  
 
  
 
  
 
 Žvilgsnis paliekant Balninkus
   
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Miestų ir miestelių nuotraukų konkursas
 
 Na tai, fotografai, siųskit savo miestelių nuotraukas Užsienio reikalų ministerijai 
 
 http://www.urm.lt/index.php?-1527410879
 Comment








 
							
						







 
							
						









 
							
						
Comment