LT miesteliai. Sustojęs laikas

[enigma]

Palieka slegiantį įspūdį. Atrodo, kad nuo sovietmečio beveik niekas ir nepasikeitė... Tikrai sustojusio laiko vieta...

[osiz]

Ačiū už vaizdus.Romai,tas nuotraukos,kurios yra 1989,1990,1991 metų,pats darėte?

[Metropolis]

Stakliškės



Šį savaitgalį teko važiuoti pro Stakliškes ir Aukštadvarį, tad įmesiu kelias šių miestelių nuotraukas. Pradėsiu nuo Stakliškių.
Istoriniuose šaltiniuose Stakliškių vardas minimas nuo XIV a. 1375, 1377, 1403 m. apylinkes puolė kryžiuočiai. XV a. pabaigoje stovėjęs dvaras, 1513 m. minimas Stakliškių miestelis. 1593 m. pastatyta bažnyčia (manoma, sudeginta Rusijos kariuomenės 1655 m. ). XVIII a. antrojoje pusėje prie bažnyčios veikė pradžios mokykla.
1776 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia.


1792 m. Ketverių metų seimas suteikė Stakliškėms Magdeburgo teises. 1795 m. Stakliškių dvaras ir miestelis atiteko Rusijos iždui. Stakliškių valdytoju tapo generolas Muravjovas. Čia augo jo sūnus, žinomas kaip Muravjovas Korikas.
XIX a. pradžioje Stakliškėse veikė gydykla. Prie Verknės, Guostės, Alšios upelių buvo 10 mineralinių šaltinių, turinčių gydomųjų savybių.
XIX a. antrojoje pusėje miestelis išaugo: dirbo keliolika parduotuvių, smuklių, vyko turgūs, prekymečiai. 1890 m. buvo pastatyta alaus darykla, Stakliškių dvare veikė audimo fabrikas. XX a. pirmojoje pusėje Stakliškėse buvo valsčiaus centras. Veikė alaus darykla, kepykla, pieninė, vilnų karšykla, paštas. Įkurtos lietuvių ir žydų pradžios mokyklos.

Stakliškėse stovi paminklas Nepriklausomybės dešimtmečiui pažymėti:


Stakliškių pagrindinė "pramonė":


Produkcijos galima įsigyti kasdien nuo 9 iki 19 v. dirbančioje parduotuvėje, kuri, beje, priima ir kreditines korteles:


Pro bažnyčios šventorių matyti miestelis:




Miestelis atrodo gana suvargęs...

[Metropolis]

Aukštadvaris



XV a. Aukštadvario dvaras priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams. Manoma, kad nuo dvaro, įsikūrusio aukštame piliakalnyje, kilęs ir gyvenvietės pavadinimas. Kad miestelis buvo reikšmingas jau tuomet, rodo faktas jog 1561 m. Bazelyje išleistame V.Grodeckio sudarytame žemėlapyje miestelis pažymėtas šalia Trakų, Vilniaus, Kauno. Aukštadvaris aptinkamas ir žymaus flamandų kartografo bei matematiko Gerardo Merkatorijaus 1594 m. sudarytame Europos žemėlapyje atlase. Tiesa, miestelis pažymėtas labai netiksliai. Žymiai tiksliau pažymėtą Aukštadvaris 1613 m. Amsterdame išleistame Lietuvos žemėlapyje.
Aukštadvario panoramoje - 1910 m. pagal A. Filipovičiaus – Duboviko projektą, prižiūrint darbus B.Malevskiui, pradėta statyti medinė Kristaus Atsimainymo bažnyčia, baigta 1915 m.:


Bažnyčios viename bokšte kryžius buvo pavojingai pasviręs:


1629 m. Aukštadvaryje pradėta statyti mūrinė bažnyčia ir įsteigtas Dominikonų vienuolynas, leidžiant rinktis 12 žmonių konventui.



Miestelyje yra šaltinis, įtekantis į labai sraunų Verknės upelį:


Po miestelį pasidairius:



Kapinės:


Viena buvusi sovietmečio parduotuvė:


Miestelio pagrindinėje sankryžoje:


Tam dar didesnį impulsą turėtų duoti per miestelį einantis ir šiuo metu platinamas ir stiprinamas kelias iš Vilniaus į Marijampolę E 28 bei šalia esančios gamtinės sąlygos, palankios turizmui plėtoti:










Kelias link Vilniaus:

[Romas]

Ačiū už atnaujinimą, Metropoli
Tas kryžius Aukštadvario bažnyčioje vieną dieną gali kam nors nukristi ant galvos



Norėjau dar pridėti porą bendrų pastabų apie Želvą ir kitus miestelius.
Miestelio išplanavimas chaotiškas - nėra aiškios centrinės aikštės, net bažnyčios reikia paieškoti. Bet tai tikras miestelis (žydiškai - štetl), kuriame žavumo teikia būtent tie dviaukščiai žydiški gyvenami ir prekybiniai pastatai ir gatvių tinklas.
Beveik visi įdomesni miesteliai Lietuvoje paskelbti urbanistikos paminklais. Paprastai tokiuose paminkluose saugomas gatvių tinklas ir erdvinė aikštės struktūra, kai kurie pastatai.
Želva nėra urbanistikos paminklas.

Po to, kai žemė vėl tapo privati, gatvių tinklas (tiksliau, sklypų ribos) bus užkonservuotas dešimtmečiams ir gal net ilgiau, o namų vaizdas priklausys nuo ekonominės padėties - jei bus labai prasta padėtis, namai pradės griūti; jei padėtis bus nebloga, bus pradėti remontai (gerai būtų, kad bent įdėtų prie aplinkos derančius langus)

Bent artimaiusiais metais nėra pavojaus, kad miestelių aikštėse pradės dygti visokie gigantai, kaip anų laikų kultūrnamiai ar kolūkių kontoros.
Bet, kaip rodo rajonų centrų patirtis, didžiausi aplinkos bjaurotojai yra didieji prekybos centrai (ypač subjaurota Šilutės centrinė gatvė). Kol kas dauguma miestelių tiems prekybos tinklams nėra įdomūs.

O Želva dėl prastos ekonominės padėties (nežinau kodėl ta padėtis tokia prasta) po kelių dešimtmečių, ko gero, labiau išsaugos savo seną vaizdą (jei nesugrius), nei kai kurie kiti miesteliai, paskelbti urbanistikos paminklais.

Ačiū už vaizdus.Romai,tas nuotraukos,kurios yra ... metų,pats darėte?

Paprastai, jei įkeliu ne savo nuotrauką, parašau šaltinį ar nuorodą.
Šiuo atveju šaltinio nerašiau

[Romas]

Videniškai, Molėtų r.

Šis miestelis nutolęs nuo Molėtų tik apie 10 km Ukmergės link. Jokių svarbesnių kryžkelių nėra, išskyrus nuošalėje esantį kelio atsišakojimą į Girsteitiškį-Alantą. Gal tai būtų paprastas bažnytakimis ar buvęs kolūkio centras, jei ne puiki 1618 m. renesansinė bažnyčia su vienuolynu (tokių Lietuvoje išlikę tik vienetai) ir aikštės užuomazgos.

Sovietmečių gyventojų skaičius augo, dabar, matyt, sumažėjo. Miestelyje gyvena apie 350 žmonių.

Miestelis, atrodo, ekonomiškai laikosi neblogai. Aplinka sutvarkyta. Pakraštyje pastatytas alytnamių kvartalas. Nors Želvos padėtis iš pirmo žvilgsnio geresnė, tačiau Videniškiai atrodo tvarkingiau.

Foto 2007 03

Aikštės užuomazgos - gatvė vedanti į bažnyčią


Sutvarkyta stovėjimo aikštelė.


Tas neskoningai suremontuotas kampinis pastatas - kultūros namai. Apie tuos langus yra sukurta atskira tema


Važiuojantis istorinis eksponatas, liaudyje kažkada vadintas "prosu"


Bažnyčia


RETRO. Ta pati vieta prieš 16 metų.
Foto 1991 05, Sekminės


Bažnyčia su vienuolynu

Daugiau bažnyčios nuotraukų įkelsiu į atitinkamą temą

[Romas]

Eišiškės, Šalčininkų rajonas

Eišiškės (Ejszyszki) - antras pagal dydį Šalčininkų rajono miestas. Gyvena apie 3700 gyventojų. Iki sienos - tik keletas kilometrų. Anksčiau buvęs svarbus kelias (Nr. 105) iš Vilniaus į Gardiną dabar labai siauras ir mažai kam reikalingas. Yra plentai į Šalčininkus ir Varėną.

Apylinkėse gyvena beveik vien lenkai. Miestelyje lenkų kalba - pirmoji, rusų/gudų/lenkų mišinys - antroji; lietuviškai irgi galima susišnekėti.

Eišiškės visuomet priklausė Lydos apskričiai. 1939 m. su Vilniaus krašto dalimi atiteko Lietuvai.
1942 m. vokiečiai buvo sudarę Eišiškių apskritį, į kurią buvo įėjo Varėnos II, Kaniavos, , Šalčininkų, Dieveniškių, valsčiai; įtrauktas ir dabartinėje Baltarusijoje esantis Benekainių valsčius. Karo metais aplink didelę įtaką turėjo Armia Krajowa.

Eišiškės po karo tapo rajono centru. Miestelis yra rajono pakraštyje, todėl centras iki 1972 m. buvo perkeltas į Šalčininkus.
Ta proga atsirado toks nekaltas anekdotas -
- Eišyški bus pervardintas į "Ei"
- Kodėl?
- Visos "šiškos" išvažiavo į Šalčininkus.

Kai visos "šiškos" (kankorėžiais tuomet buvo vadinami didesni ar mažesni vadukai) persikėlė kitur, miestelis nebeturėjo galimybės augti, bet lyginant su kitais buvusiais rajono centrais atrodo judresnis. Net gyventojų skaičius auga.

1989 m. kaip ir visame Šalčininkų rajone buvo paskelbta pusiau sovietinė autonomija. 1991 m., po pučo žlugimo, autonomija išvaikyta.
Beje, gyventojų lojalumui padidinti rinkimų į Seimą apygardos sudaromos taip, kad Eišiškės patektų į Varėnos apygardą ir jų lenkiškas kandidatas nepatektų į Seimą.

Foto 2007 03
Pirmiausiai užsukime į atskirai nuo miesto esančią Jurzdiką.
Šioje vietoje yra ir bažnyčia.

[Romas]

Tarp miestelio ir Jurzdikos - apie 1 km laukymė. Gyventojams tikrai nepatogu važinėti į Jurzdikoje esančią bažnyčia ar mokyklą.
Anksčiau tas atstumas buvo dar didesnis. Sovietmečiu miestelis augo pagal Vilniaus plentą.


Tikras miestelis prasideda nuo autobusų stoties.


Autobusų į Baltarusiją labai sumažėjo.



Pagrindinė gatvė - Vilniaus / Wileńska


Pagrindinis susiekimo būdas - pėsčiomis. Dviračiams dar per anksti.




"Veterinarinė vaistinė" kažkodėl parašyta kabutėse. Dviem kalbomis


Kita gatvės pusė






Didžiausia miestelio parduotuvė - "Norfa"

[Romas]

Eišiškės, Vilniaus g. / Ejszyszki, ul. Wileńska

Toliau vaikštome pagrindine gatve
Vakarinė gatvės pusė








Rytinė gatvės pusė


Kažkokie girtuoklėliai paprašė juos nufotografuoti.
Jie užmiršo paklausti, kur galima bus pamatyti nuotraukas.
Aš užmiršau paklausti, ar jie turi internetą.




Kampas su Jono Pauliaus II gatve






Lenkai labai mylėjo popiežių


Žvilgsnis daugiabučių link.
Pasirodo, ir Eišiškėse buvo statomi Klaipėdos tipo daugiabučiai

[Romas]

Aikštės prieigos

Namas rytinėje gatvės pusėje




Trikalbės autonomijos (1989 m. pavyzdžio) likučiai


Sutaisysime viską



Policijos nuovada - vakarinėje gatvės pusėje

[Romas]

Gegužės aikštė // plac Majowy


Centrinė aikštė kažkada buvo klasicistinė, bet sovietmečiu vidurinėje dalyje (dabar atrodo kaip gatvės užstatymo tęsinys) pastačius administracinius ir prekybos pastatus ji sumažėjo beveik perpus. Įrengtas skveriukas.

Vakarinė aikštės dalis







Tipiškas Stalino laikų administracinis pastatas


Regioninė specifika (turbūt likusi nuo 1988 - 91 m.)
Užrašas kažkodėl rusiškai - "Lietuva - tai laisvė; Sovietų Sąjunga - pavergėjas"


Vietinės parduotuvės iškabos:
"Zapraszamy do sklepu - kup taniej gėlės"
Verčiu - "Kviečiame į parduotuvę nusipirkti pigiau kwiaty".
Atrodo, turbūt kažką supainiojau


Rytinė aikštės dalis ir skveras


Nenusakomos architektūros pastatas (tiksliau, sovietmečio architektų "patobulinimas")


Pavasaris...



Pietinė aikštės dalis


Regioninė specifika




Pagrindinis kelias aikštės gale pasuka į kairę. Ten - jau Rodūnės gatvė




Tipiška Vilniaus krašto kaimų ir miestelių gatvė - mediniai namai atsukti galais į gatvę





Tai tiek tų Eišiškių

[Romas]

Turgeliai, Šalčininkų r.
Foto 2006 11. Atsiprašau už kokybę - labai lijo.

Miestelyje viskas po senovei, tik bažnyčios kryžius vis labiau krypo


Bažnyčios aikštė


Kultūros namai




Šalčininkų kryptis



Senos Turgelių nuotraukos - ketvirtame šios temos puslapyje:
http://www.miestai.ahost.lt/forumas/...0&postcount=78

[enigma]

Atsimenu, prieš keletą metų, lankant Vilniaus krašto bažnyčias, ant durų tekdavo išvysti tokį užrašą - "mišios vyksta tik lenkų kalba" ( ar kažkaip panašiai ). Kažkaip keistai pasijausdavau ir pagalvodavau: ar kokiame Suvalkų krašte būtų jiems, t. y. vietiniams lenkams, priimtini užrašai, kad pamaldos vyksta tik lietuvių kalba?.. Nesu koks nacionalistiškai nusiteikęs pilietis, bet visgi...
Beje, ar tokie panašūs užrašai, kad ir tuose pačiuose Turgeliuose, tebėra?

[Romas]

Romai, ar buvai užėjęs į Eišiškių bažnyčios kiemą? Nepamenu, bet, rodos, per šios galą (nutraukose - dešinėje pusėje) ten yra kolonos. Įdomiai atrodo. Praeitą vasarą teko prasukt per to krašto miestelius, tikiuosi atmintis nepaveda

Prifotografavau ir ten. Deja, laiko užtenka įkelti tik miestelių nuotraukas.

Atsimenu, prieš keletą metų, lankant Vilniaus krašto bažnyčias, ant durų tekdavo išvysti tokį užrašą - "mišios vyksta tik lenkų kalba" ( ar kažkaip panašiai ). Kažkaip keistai pasijausdavau ir pagalvodavau: ar kokiame Suvalkų krašte būtų jiems, t. y. vietiniams lenkams, priimtini užrašai, kad pamaldos vyksta tik lietuvių kalba?.. Nesu koks nacionalistiškai nusiteikęs pilietis, bet visgi...
Beje, ar tokie panašūs užrašai, kad ir tuose pačiuose Turgeliuose, tebėra?

Panašų prierašą - "mišios vyksta tik lenkų kalba" galima rasti Lietuvos katalikų bažnyčių žinyne (1993 m. laidos)
Tokių užrašų prie bažnyčių nemačiau - tiesiog informacija apie pamaldas pateikta ta kalba, kuria jos vyksta. Jei kokiam užkampy nėra lietuviškai kalbančių, tai ir nereikia piktintis, kad nėra lietuviškų pamaldų.

[enigma]

Piktintis, aišku, labai ko ir nėra, bet didelio pagrindo džiaugsmui, deja, taip pat nesimato...

[Romas]

Balninkai, Molėtų r.

Balninkai įsikūrę Molėtų rajono pakraštyje, prie pat Ukmergės ir Anykčių rajonų ribos.
4 keliai: į Kurklius-Anykščius, Želvą - Giedraičius, Žemaitkiemį - Ukmergę, Girsteitiškį - Molėtus. Visi - žvyrkeliai; tik pastarasis kelias į rajono centrą prieš kokius 5 m. asfaltuotas. Jį noriu rekomenduoti - šalia labai gražūs ežerai.

Gyvena 500-550 gyventojų. Ir senais laikais buvo tiek pat gyventojų, tik iki II pasaulinio karo apie pusę gyventojų buvo žydai.
Miestelis linijinės struktūros, augo palei Vilniaus-Giedraičių-Anykščių vieškelį. Nors gana nuošali vieta, bet miestelis gražiai susitvarkęs.

Foto 2007 04
Apylinkės kalvotos, išraižytos ledynmečio griovų ir upių slėnių.


Įvažiavimas nuo Želvos pusės.
Alaušų ežeras. Prie kelio įrengta maudykla.


Miniatiūrinis malūnėlis ant kalvos


Nedidelė aikštė


Nepriklausomybės paminklas




Pagrindinė sankryža. Čia eina kelia į Molėtus, Želvą, Anykščius


Prie sankryžos - pagrindinė parduotuvė


Vyrai mėgaujasi šiluma apsikabinę bambalius


Kolūkinės praeities klestėjimo likučiai


Toliau vaikštome po miestelį.
Vėl centrinė sankryža


Paminklinis akmuo. Miestelis kažkada turėjo ir herbą.


Gatvė Molėtų link


Neoromaninė bažnyčia (1910 m.) - viena iš nedaugelio tokių Lietuvoje


Miestelio dalis link Anykščių


Bažnyčia nuo Molėtų pusės






Žvilgsnis paliekant Balninkus

[anaiptol]

/\ gražus žvilgsnis.

[Romas]

Onuškis, 2007 05
Viena iš nedaugelio išlikusių akmenimis grįstų aikščių




Turgelis neatlaikė gegužės karščio






Čia toks pavadinimas


Tą kolonėlę įdėjau ir į Anaiptol kolekciją

[Romas]

Onuškis, tęsinys

Vėdinamos pagalvės. Turbūt slaugos ligoninė


31-as km nuo Trakų




Klasicistinė XIX a. pr. bažnyčia














Geltona...

[Valiukas]

Miestų ir miestelių nuotraukų konkursas

Na tai, fotografai, siųskit savo miestelių nuotraukas Užsienio reikalų ministerijai

http://www.urm.lt/index.php?-1527410879