Į šį miestelį pakeliui nuvažiuoti nepavyks. Jis yra užkampis Lietuvos viduryje, kur nėra tranzitinių kelių.
Prieš keletą metų išsfaltuoti du vakarų ir pietvakarių kryptimi - RK1515 į Milagainius - Žeimius (iki plento KK224 Jonava - Bukonys) ir KK1506 į Satkūnus (prie plento RK1502 Bukonys - Markutiškiai. Važiuojant kitomi kryptimis teks kratytis žvykeliais - RK1506 iki Jasudų (prie kelio Nr. 145 Kėdainiai - Ukmergė) arba keliukais be numerio į Tarakus - Siesikus ar Pagelažius - Veprius .
Miestelio pavadinimas kilęs nuo Noteros upeliuko (įteka į Lokį, kuris savo ruožtu įteka į Šventąją)
Panoteriai reformacijos laikais (XVI a. antroje pusėje – XVIII a. pradžioje) buvo kalvinistų centras. Apie 1744 m. pastatyta nauja katalikų koplyčia, pagal kurią XVIII–XX a. pr. vietovė buvo kitaip vadinama Koplyčiomis (Lenk Kaplice, rus. Kaplica, Kaplicy). Senuose žemėlapiuose galima rasti pavadinimą Popotera (turbūt dėl kopijavimo klaidos pakeistas Ponotera, ir ta kalida pakartota įvaitiuose žemėlapiuose).
Kalbant apie šį miestelį yra minimas žodis "buvęs"
Šis miestelis tik trumpam (1919 - 1950 m.) tapo valsčiaus centru, to to buvo apylinkės centru kuris perkelta kitur o dabar net nėra seniūnijos centras.
Miestelyje kažkada buvo mokykla, o dabar neliko net mokyklos skyriaus.
Tačiau Panoteriuose 1994 m. pavyko pastatyti naują bažnyčią - vietoj 1944 m. sudegusios bažnyčios ir kelis dešimtmečius buvusią laikinose patalpose.
Administraciniu požiūriu vietovė priklausė Kauno gubernijos Kauno apskrities ("ujiezdo") Jonavos valsčiui. Lietuvos laikais susikūrė Panoterių valsčius, kuris priskirtas Ukmergės apskričiai.
Rajonų laikais Panoterių apylinkė priskirta Jonavos rajonui. Šis rajonas išsilaikė iki trečiojo rajonų stambinimo (1962.12.08). Jonavos rajonas buvo išdalintas kauno, Ukmergės ir Kėdainių rajonams Ši dalis . Pripažinus "perlenkimą" 1965.01.07 d. buvo atkurti Jonavos ,Širvintų ir Akmenės rajonai.
Panoterių apylinkė 1963 m. prijungta prie (tuomet Urmergės r. r., dab. Jonavos r.) Markutiškių apylinkės, ši 1976 m. prijungta prie Šilų apylinkės. Apylinkės (dab. seniūnijos) centras atsidūrė priešingame seniūnijos gale - Šiluose, kurie 12 km nuo Panoterių, tačiau vos 6 km Jonavos miesto.
Ukmergės apskrities Panoterių valsčiuje 1923 metais gyveno 3790 gyventojų - šioje apskrityje mažesnis buvo tik Veprių valsčius.
Panoterių valsčiuje vyravo lietuviai (83,2%) .Valsčiuje gyveno 491 lenkas (13,0%) ir 134 rusai (3,3%). Valsčiuje beveik nebuvo žydų (tik 15), tai galima spėti jog tarpukariu Panoteriai buvo menkas apylinkių prekybos centras lyginant su Žeimiais, Šėta ar Gelvonais.
Gyventojų skaičius Panoteriuose buvo nedidelis - 1897 m. 172 , 1923 - 242, 1970 - 254, 1989 m. - 394.
Paskutinio 2021 m. "surašymo" duomenimis čia gyvena 321 gyventojas. Beje, Panoteria ir dabar yra didesni nei seniūnijos centras Šilai (305 gyventojai)
Kad pasakojimas apie Panoterius nebūtų per daug liūdnas, įdedu nuotrauką iš drono saulėtu oru
https://www.jkrk.lt/panoteriai/
Panoterių apylinkėse, Piliakalniuose, gime Lietuvos dramos teatro pradininkas Petras Vaičiūnas (1890 - 1959)
Panoteriai nuo 2016 metų turi savo herbą, kuriame atsipint ir istorinis Koplyčių pavadinimas
https://lt.wikipedia.org/wiki/Panoteri%C5%B3_herbas
Prieš keletą metų išsfaltuoti du vakarų ir pietvakarių kryptimi - RK1515 į Milagainius - Žeimius (iki plento KK224 Jonava - Bukonys) ir KK1506 į Satkūnus (prie plento RK1502 Bukonys - Markutiškiai. Važiuojant kitomi kryptimis teks kratytis žvykeliais - RK1506 iki Jasudų (prie kelio Nr. 145 Kėdainiai - Ukmergė) arba keliukais be numerio į Tarakus - Siesikus ar Pagelažius - Veprius .
Miestelio pavadinimas kilęs nuo Noteros upeliuko (įteka į Lokį, kuris savo ruožtu įteka į Šventąją)
Panoteriai reformacijos laikais (XVI a. antroje pusėje – XVIII a. pradžioje) buvo kalvinistų centras. Apie 1744 m. pastatyta nauja katalikų koplyčia, pagal kurią XVIII–XX a. pr. vietovė buvo kitaip vadinama Koplyčiomis (Lenk Kaplice, rus. Kaplica, Kaplicy). Senuose žemėlapiuose galima rasti pavadinimą Popotera (turbūt dėl kopijavimo klaidos pakeistas Ponotera, ir ta kalida pakartota įvaitiuose žemėlapiuose).
Kalbant apie šį miestelį yra minimas žodis "buvęs"
Šis miestelis tik trumpam (1919 - 1950 m.) tapo valsčiaus centru, to to buvo apylinkės centru kuris perkelta kitur o dabar net nėra seniūnijos centras.
Miestelyje kažkada buvo mokykla, o dabar neliko net mokyklos skyriaus.
Tačiau Panoteriuose 1994 m. pavyko pastatyti naują bažnyčią - vietoj 1944 m. sudegusios bažnyčios ir kelis dešimtmečius buvusią laikinose patalpose.
Administraciniu požiūriu vietovė priklausė Kauno gubernijos Kauno apskrities ("ujiezdo") Jonavos valsčiui. Lietuvos laikais susikūrė Panoterių valsčius, kuris priskirtas Ukmergės apskričiai.
Rajonų laikais Panoterių apylinkė priskirta Jonavos rajonui. Šis rajonas išsilaikė iki trečiojo rajonų stambinimo (1962.12.08). Jonavos rajonas buvo išdalintas kauno, Ukmergės ir Kėdainių rajonams Ši dalis . Pripažinus "perlenkimą" 1965.01.07 d. buvo atkurti Jonavos ,Širvintų ir Akmenės rajonai.
Panoterių apylinkė 1963 m. prijungta prie (tuomet Urmergės r. r., dab. Jonavos r.) Markutiškių apylinkės, ši 1976 m. prijungta prie Šilų apylinkės. Apylinkės (dab. seniūnijos) centras atsidūrė priešingame seniūnijos gale - Šiluose, kurie 12 km nuo Panoterių, tačiau vos 6 km Jonavos miesto.
Ukmergės apskrities Panoterių valsčiuje 1923 metais gyveno 3790 gyventojų - šioje apskrityje mažesnis buvo tik Veprių valsčius.
Panoterių valsčiuje vyravo lietuviai (83,2%) .Valsčiuje gyveno 491 lenkas (13,0%) ir 134 rusai (3,3%). Valsčiuje beveik nebuvo žydų (tik 15), tai galima spėti jog tarpukariu Panoteriai buvo menkas apylinkių prekybos centras lyginant su Žeimiais, Šėta ar Gelvonais.
Gyventojų skaičius Panoteriuose buvo nedidelis - 1897 m. 172 , 1923 - 242, 1970 - 254, 1989 m. - 394.
Paskutinio 2021 m. "surašymo" duomenimis čia gyvena 321 gyventojas. Beje, Panoteria ir dabar yra didesni nei seniūnijos centras Šilai (305 gyventojai)
Kad pasakojimas apie Panoterius nebūtų per daug liūdnas, įdedu nuotrauką iš drono saulėtu oru
https://www.jkrk.lt/panoteriai/
Panoterių apylinkėse, Piliakalniuose, gime Lietuvos dramos teatro pradininkas Petras Vaičiūnas (1890 - 1959)
Panoteriai nuo 2016 metų turi savo herbą, kuriame atsipint ir istorinis Koplyčių pavadinimas
https://lt.wikipedia.org/wiki/Panoteri%C5%B3_herbas
Comment