Kruopių miestelis neturėjo savo temos.
Jis yra Lietuvos šiauriniame pakraštyje. Per miestelio pakraštį eina plentas Nr. 154 Šiauliai - Naujoji Akmenė, nutiestas tik apie 1975 - 1980 metus. Iš Kruopių dar eina plentas RK 1010 į Žagarę bei žvyrkeliai RK1006 į Klaišius (toliau - į Kuršėnus) ir RK1027 į Papilę.
Caro laikais per 1897 m. surašymą čia buvo 248 gyventojų (mažiau nei 500), todėl nėra išlikę duomenų apie religinę sudėtį.
1923 m. miestelyje gyveno 236 gyventojai (12%).
Kruopių valsčiuje 1923 m. gyveno 5859 gyventojai. Žydų buvo tik 3 asmenys. Didžiausia tautinė bendrija buvo latviai- 703 žmonės
Sovietų laikais gyventojų skaičius augo: 1959 m. - 260 žmonių, 1970 m. - 377, 1979 m. - 435, o 1989 m. - 562
Mūsų laikais gyventojų skaičius dešimtmetį net didėjo, o paskui smuko (nors lėčiau nei kituose miesteliuose) : 2001 m. 614, 2011 m. - 508, 2021 - 465.
Tam įtakos galėjo turėti atsiradęs patogus susisiekimas su Šiauliais ir Naująja Akmene.
Administraciniu požiūriu Kruopių valsčius beveik visada priklausė Šiaulių apskričiai. Caro laikas Kruopių valsčius priklausė Kauno gubernijos Šiaulių apskričiai (Kovenskaja gubernija Šavel'skij ujiezd Krupenskaja volostj). Lietuvos laikas Kruopiai buvo Šiaulių apskirties vlasčiaus centras, o 1947 - 1950 m. priklausė Kuršėnų apskričiai.
Rajonų laikais Kruopių valsčius 1950 m. priskirtas Žagarės rajonus. Jį sustambinus nuo Kruopiai 1959 m. priskirti Akmenės rajonui. 1962 m. rajono centras perkeltas į Naująją Akmenę, o pats Akmenės rajonas netrukus irgi sustambintas. Kruopiai atiteko Joniškio rajonui. Kruopių apylinkė 1965 m. priskirta atkurtam Akmenės rajonui su centru Naujojoje Akmenėje - taip yra ir iki šiol, tik apylinkė 1995 m. pervardinta į seniūniją.
Kruopiai nuo 1999 m. turi savo herbą, kuriame pavaizduotas tetervinas.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kruopi%C5%B3_herbas
Jis yra Lietuvos šiauriniame pakraštyje. Per miestelio pakraštį eina plentas Nr. 154 Šiauliai - Naujoji Akmenė, nutiestas tik apie 1975 - 1980 metus. Iš Kruopių dar eina plentas RK 1010 į Žagarę bei žvyrkeliai RK1006 į Klaišius (toliau - į Kuršėnus) ir RK1027 į Papilę.
Caro laikais per 1897 m. surašymą čia buvo 248 gyventojų (mažiau nei 500), todėl nėra išlikę duomenų apie religinę sudėtį.
1923 m. miestelyje gyveno 236 gyventojai (12%).
Kruopių valsčiuje 1923 m. gyveno 5859 gyventojai. Žydų buvo tik 3 asmenys. Didžiausia tautinė bendrija buvo latviai- 703 žmonės
Sovietų laikais gyventojų skaičius augo: 1959 m. - 260 žmonių, 1970 m. - 377, 1979 m. - 435, o 1989 m. - 562
Mūsų laikais gyventojų skaičius dešimtmetį net didėjo, o paskui smuko (nors lėčiau nei kituose miesteliuose) : 2001 m. 614, 2011 m. - 508, 2021 - 465.
Tam įtakos galėjo turėti atsiradęs patogus susisiekimas su Šiauliais ir Naująja Akmene.
Administraciniu požiūriu Kruopių valsčius beveik visada priklausė Šiaulių apskričiai. Caro laikas Kruopių valsčius priklausė Kauno gubernijos Šiaulių apskričiai (Kovenskaja gubernija Šavel'skij ujiezd Krupenskaja volostj). Lietuvos laikas Kruopiai buvo Šiaulių apskirties vlasčiaus centras, o 1947 - 1950 m. priklausė Kuršėnų apskričiai.
Rajonų laikais Kruopių valsčius 1950 m. priskirtas Žagarės rajonus. Jį sustambinus nuo Kruopiai 1959 m. priskirti Akmenės rajonui. 1962 m. rajono centras perkeltas į Naująją Akmenę, o pats Akmenės rajonas netrukus irgi sustambintas. Kruopiai atiteko Joniškio rajonui. Kruopių apylinkė 1965 m. priskirta atkurtam Akmenės rajonui su centru Naujojoje Akmenėje - taip yra ir iki šiol, tik apylinkė 1995 m. pervardinta į seniūniją.
Kruopiai nuo 1999 m. turi savo herbą, kuriame pavaizduotas tetervinas.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kruopi%C5%B3_herbas
Comment